- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-06
- Bylos Nr.
- 1A-612-133-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-00775-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Romualdas Lincevičius (pirm.), Arūnas Paštuolis, Regina Majauskienė
- Kaltinamasis
- Ž. B.
- Civilinis ieškovas
- A.
- Nukentėjusysis
- A. R.
- Advokatai
- Vytautas Jazbutis
Pranešėja Romualdas Lincevičius Baudž. byla Nr. 1A-612-133/2010
2010 m. spalio 6 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Reginos Majauskienės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Vytautui Jazbučiui, išteisintajam Ž. B., nukentėjusiosios atstovei S. S.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. R. apeliacinį skundą dėl 2010 m. birželio 7 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo Ž. B. išteisintas nepadarius veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.
Nukentėjusiosios A. R. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išteisintas nepadarius veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., t.y. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas ir perduotas teismui už tai, kad jis 2008 m. liepos 14 d., apie 10.00 val., Kauno gatvėje, Marijampolės m., vairuodamas L. B. priklausantį automobilį „BMW 520“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, viršijo šioje kelio atkarpoje leistiną maksimalų 70 km/h greitį, t.y., važiuodamas 97 km/h greičiu, taip klaidindamas kitus eismo dalyvius bei keldamas grėsmę eismo saugumui, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 172 punkto ir 178 reikalavimus (2002-12-11 KET redakcija), dėl ko šios gatvės važiuojamosios dalies trečiojoje eismo juostoje susidūrė su iš dešinėje Kauno gatvės pusėje esančio įvažiavimo į UAB „Eoltas“, teritoriją, Kauno g. 102, Marijampolės m., į Kauno gatvės važiuojamąją dalį įvažiavusiu ir sukusiu į kairę automobiliu „Peugeot 306“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vairuojamu V. R., kurio vairuojamas automobilis „Peugot 306“ Ž. B. vairuojamam automobiliui „BMW 520“, važiuojant šiame kelio ruože didžiausiu leistinu 70 km/h greičiu ir netgi visiškai nemažinant važiavimo greičio, nebūtų sudaręs jokios kliūties, dėl ko įvykus eismo įvykiui buvo sužalotas automobilio „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. R., kuris nuo stipraus krūtinės sumušimo, pasireiškusio šonkaulių lūžimais dešinės vidurinės pažastinės linijos projekcijoje I, II, III, V, VI. VII, VIII, IX, kairės vidurinės pažastinės linijos projekcijoje I, II, III, IV, V, VI, kairės priestuburinės linijos projekcijoje III, IV su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse, širdiplėvės ir viršutinės tuščiosios venos plyšimu, kas komplikavosi nukraujavimu į krūtinplėvės ertmes, mirė.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji A. R. apeliaciniu skundu prašė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-07 nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir išnagrinėti civilinį ieškinį.
Skunde nurodė, kad sprendžiant Ž. B. kaltumo klausimą, svarbi ir esminė lemianti aplinkybė - kokia kelio danga buvo 2008 m. liepos 14 d., apie 10.00 val, Kauno gatvėje, Marijampolės m., automobilių „BMW 520", kurį vairavo Ž. B. ir „Peugeot 306", kurį vairavo V. R., susidūrimo metu.
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole 2008-07-14 konstatuota, kad kelio dangos būklė sausa. Liudytojas A. K., dalyvavęs įvykio vietos apžiūroje, teisme patvirtino, jog kelio danga nebuvo šlapia, gal vietomis buvo drėgna, patvirtino, kad pradinis vertinimas vyko tik atvykus į įvykio vietą. Iš fotolentelių darytina išvada jog kelio danga sausa ar drėgna. 2009-09-02 teismo posėdyje peržiūrėjus pateiktą Marijampolės televizijos filmuotą įvykio vietos vaizdo medžiagą, įrašytą DVD-R diske - buvo akivaizdu, jog kelio danga tikrai ne šlapia, o sausa ar drėgna. Ž. B., apklausiant liudytoju 2008-07-14, praėjus 2 val. po įvykio, parodė, kad avarijos metu buvo apsiniaukę, nelijo, kelio danga buvo lyg nežymiai drėgna. Liudytoja S. Ž., autoįvykio metu važiavusi automobiliu kartu su Ž. B., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad avarijos metu buvo lyg saulėta, nors dėl neseniai praėjusio lietaus kelio danga asfaltas buvo drėgnas. Liudytojas E. P., autoįvykio metu važiavęs automobiliu kartu su Ž. B., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad avarijos metu buvo apsiniaukę, tačiau nelijo, kelio danga asfaltas buvo drėgnas, nes prieš tai buvo lyta.
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2639(08), atliktoje ikiteisminio tyrimo metu, esant duomenims, kad kelio danga buvo sausa, nurodyta, kad Ž. B., važiuojant apie 97 km/h greičiu, viršijo šiame kelio ruože maksimalų leistiną transporto priemonių judėjimo greitį ir kėlė grėsmę eismo saugumui - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, nes jam važiuojant šiame kelio ruože didžiausiu leistinu 70 km/h greičiu ir netgi visiškai nemažinant važiavimo greičio, nebūtų sudaryta jokia kliūtis ir šiuo konkrečiu atveju buvusio pobūdžio eismo įvykis nebūtų kilęs. 2010-01-12 ekspertizės akte Nr. 11-255(09) nurodyta kad jeigu kelio važiuojamosios dalies danga buvo drėgna, tai tokiu atveju automobilio „BMW 520", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. B., važiuodamas apie 90 km/h greičiu, viršijo šiame kelio ruože maksimalų leistiną transporto priemonių judėjimo greitį ir kėlė grėsmę eismo saugumui,- techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, nes jam važiuojant šiame kelio ruože didžiausiu leistinu 70 km/h greičiu ir netgi visiškai nemažinant važiavimo greičio, nebūtų sudaryta jokia kliūtis ir šiuo konkrečiu atveju buvusio pobūdžio eismo įvykis nebūtų kilęs. Jeigu kelio važiuojamosios dalies danga buvo šlapia, tai tokiu atveju automobilio „BMW 520", valst Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. B., važiuodamas apie 81 km/h greičiu, viršijo šiame kelio ruože maksimalų leistiną transporto priemonių judėjimo greitį ir kėlė grėsmę eismo saugumui,- techniniu požiūriu buvo nepriimtini, tačiau nesąlygojo šio eismo įvykio kilimo, nes jam važiuojant šiame kelio ruože didžiausiu leistinu 70 km/h greičiu jis nebūtų turėjęs techninės galimybės išvengti šio eismo įvykio kilimo. Ž. B. ir liudytojas E. P. teismo posėdžio metu 2009-06-19 parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pakeitė ir parodė, kad įvykio metu kelio danga buvo šlapia.
Teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodė įrodymų, kuriais vadovaujantis daro išvadą, jog eismo įvykio kilimo metu, Marijampolės mieste, tame tarpe ir Kauno gatvėje, lijo ir kelio danga buvo šlapia, tik konstatavo, kad visa tai patvirtina teismo nustatytą svarbią ir esminę byloje aplinkybę, jog 2008-07-14, apie 10 val. eismo įvykio kilimo metu Marijampolės mieste, tame tarpe ir Kauno gatvėje, lijo ir kelio danga buvo šlapia. Teismas nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė įrodymus, kurie neginčytinai parodė, kad eismo įvykio metu nelijo ir kelio danga nebuvo šlapia – Ž. B. parodymus, liudytojų S. Ž., E. P. A. K., V. Š. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole 2008-07-14 fiksuotas aplinkybes, Marijampolės televizijos filmuotoje įvykio vietos vaizdo medžiagoje užfiksuotas aplinkybes.
Ž. B. ir E. P. parodymai teisme, kai jie jau žinojo, jog kelio dangos būklė yra reikšminga aplinkybė sprendžiant autoįvykio pasekmių atsakomybės klausimą, vertintini kritiškai. 2009-04-24 ir 2010-04-14 Lietuvos Hidrometeorologinės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kybartų meteorologinės stoties pažymomis negalima vadovautis, sprendžiant apie kelio dangą konkrečioje vietoje, konkrečiu laiku, nes Marijampolės mieste, Kauno gatvėje 2008 07-14, apie 10 val. hidrometeorologiniai stebėjimai nebuvo atlikti, o lietus 2008- 07-14, Marijampolėje pastoviai nelijo.
Kauno apygardos teisme buvo gauti išteisintojo Ž. B. atsikirtimai į nukentėjusiosios A. R. apeliacinį skundą. Atsikirtimuose išteisintasis prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad nei foto lentelės, nei Marijampolės televizijos filmuota medžiaga nėra informatyvios ir patvirtinančios įvykio esmines aplinkybes, kadangi nuotraukos darytos praėjus nuo įvykio beveik pusvalandžiui, televizijos įrašas darytas dar vėliau, todėl įvertinant tai, kad buvo vidurvasaris, oras įvykio dieną permainingas ir tai, kad apie 11 val. vėl pradėjo lyti, kas matyti vaizdo įraše, vadovautis nuotraukomis ir vaizdo įrašu, darytais ne paties įvykio metu, o praėjus tam tikram laiko tarpui, nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovė, prokurorė prašė nukentėjusiosios skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė nukentėjusiosios skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios A. R. apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstai Ž. B. išteisino dėl veikos numatytos LR BK 281 str. 5 d. Teismo padarytos išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes.
Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Nukentėjusioji iš esmės ginčija tik aplinkybę dėl kelio dangos 2008-07-14 apir 10 val. Kauno g. Marijampolėje automobilių „BMW 520", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Ž. B. ir „Peugeot 306", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. R., susidūrimo metu, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Išteisinamasis nuosprendis grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas nuosprendį pagrindė ne spėliojimais ir prielaidomis, o teisme ištirtais įrodymais, jį surašė vadovaudamasis LR BPK 305 str. nuostatomis, o surinktus įrodymus pagrįstai ir teisėtai įvertino bendrame bylos duomenų kontekste, todėl nuosprendį keisti nėra objektyvaus pagrindo.
Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Kadangi BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. žmogaus žūties.
Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis.
Pagal KET reikalavimus, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Priežastinio ryšio nustatymas tarp kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal BK 281 straipsnį, jeigu nenustatoma eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė. Kelių transporto priemonę vairuojantis asmuo privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tada, kai kyla pavojus eismo saugumui. Todėl, vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) bei sprendžiant priežastinio ryšio ir kaltės klausimus, būtina nustatyti momentą, nuo kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes. Spręsdamas kaltės klausimą teismas turi įvertinti objektyvių eismo įvykio aplinkybių visumą: kitų eismo dalyvių veiksmus, oro sąlygas ir temperatūrą, kelio ypatumus, matomumą bei kitas aplinkybes.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas aplinkybes, lėmusias eismo įvykį, ir nustatydamas kelio dangos būklę eismo įvykio metu, pagrįstai vadovavosi tik faktiniais bylos duomenimis, t.y. 2009-04-24 ir 2010-04-14 Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kybartų meteorologinės stoties pažymomis, kuriose nurodoma, kad Marijampolės paprastosios klimato stoties stebėjimų duomenimis 2008-07-14 Marijampolės mieste lijo stiprus lietus. Kritulių kiekis naktį užregistruotas 16,2 mm, dieną kritulių kiekis 8,4 mm. Viso per parą kritulių iškrito 24,6 mm. 10 val. lietus lijo ir kelių dangos buvo šlapios. Buvus lietų patvirtino ir liudytojai. Eismo įvykis ir įvyko maždaug 10 val. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, 2010-02-25 ekspertizės akte Nr. 11-60(10) yra nurodyta, kad jeigu kelio važiuojamosios dalies danga buvo šlapia, tai tokiu atveju automobilio „BMV 520", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo Ž. B. veiksmai,- važiavimas apie 81 km/h greičiu, viršijant šiame kelio ruože maksimalų leistiną transporto priemonių judėjimo greitį ir kėlė grėsmę eismo saugumui,- techniniu požiūriu buvo nepriimtini, tačiau nesąlygojo šio eismo įvykio kilimo, nes, jam važiuojant šiame kelio ruože didžiausiu leistinu 70 km/h greičiu, jis nebūtų turėjęs techninės galimybės išvengti šio eismo įvykio. Fotonuotraukos ir Marijampolės televizijos filmuotos įvykio vietos vaizdo įrašas darytas jau praėjus tam tikram laiko tarpui po avarijos, kuomet jau buvo pasikeitę oro sąlygos, todėl teismas pagrįstai vadovavosi faktiniais duomenimis, o ne vėliau buvusiomis aplinkybėmis ar subjektyviais proceso dalyvių įvykio aplinkybių vertinimais.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai Ž. B. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, jį keisti nukentėjusiosios skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutarė:
nukentėjusiosios A. R. apeliacinį skundą atmesti.