Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2011-02-04 · Byla Nr. A2.1.-9-867/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2011-02-04
Bylos Nr.
A2.1.-9-867/2011
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-04522-2010-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Sakalauskaitė
Pažeidėjas
J. P.
Kategorijos
  • 40.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. A2.1.-9-867/2011(Proceso Nr. 4-06-3-04522-2010-9)Procesinio sprendimo kategorijos: 40.1; 40.1.2; (S)
KLAIPEDOS RAJONO APYLINKES TEISMASNUTARIMAS2011 m. vasario 4 d.Gargždai

Klaipedos rajono apylinkes teismo teiseja I.Sakalauskaite, sekretoriaujant J. S., dalyvaujant Lietuvos Respublikos Valstybines darbo inspekcijos atstovei J. K., administracinen atsakomyben traukiamam asmeniui J. P., jo atstovui advokato padejejui R. S., vertejai V. J., viešame teismo posedyje išnagrinejo administracinio teises pažeidimo byla, kurioje J. P., a.k(duomenys neskelbtini) dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbu vadovu, traukiamas administracinen atsakomyben pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³str. 1d. ir

Aprašomoji dalis

nustate:

2010-08-25 Lietuvos Respublikos Valstybines darbo inspekcijos Klaipedos skyriaus vyriausiasis darbo inspektore suraše administracinio teises pažeidimo protokola Nr.ATPP 0437-0273, kuriame nurode, kad J. P., pagal 2010-03-01 statybos darbu vadovo sutarti budamas individualaus D. M. ir G. T. statomo namo, esancio (duomenys neskelbtini), žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos vadovu, pagal susitarima su šeimininkais, jog suras statybos darbininku ir juos legaliai idarbins statybvieteje, nuo 2010-08-10 leido dirbti J. D., o nuo 2010-08-24 9.00val. leido dirbti M. R., kurie be darbo sutarciu ir nepranešus VSDFV Klaipedos skyriui apie idarbinima ir tokiu budu nelegaliai dirbo murininko darbus iki 2010-08-24 popietes, kol tai nustate Valstybine darbo mokesciu inspekcija. Už darba J. D. sutare gauti iš J. P. 1000,00 Lt per menesi, o M. R. nespejo susitarti del atlygio, taciau vykde murijimo darbus su J. P. žinia, nesudares darbo sutarties. I darba darbininkus prieme J. P., darba kontroliavo taip pat jis, tokiu budu jis tapo J. D. ir M. R. darbdaviu, kuriam darbuotojai paklusta ir dirba pagal jo nustatyta vidaus darbo tvarka. Nurodo, kad 2010-08-24 Valstybines darbo inspekcijos patikrinimo metu iš šios statybvietes pabego dar trys darbininkai, kuriu asmenybes nenustatytos. J. P. pažeide Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98str. 1d. 1p. ir traukiamas administracinen atsakomyben pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Lietuvos Respublikos Valstybines darbo inspekcijos atstove J. K. teismo posedžio metu nurode, jog tarp D. M. ir G. T., statomo namo savininku, buvo susitarimas su J. P., jog savininkai nesirupins statomo namo darbais, o J. P. samdys darbininkus, kurie tures verslo liudijima arba darbo sutartis. Nurode, kad 2010-08-24 atvykus patikrinti nustatyta, kad nama state darbininkai, kuriems darbo vieta ir funkcijas nurode J. P., taciau jie nebuvo sudare darbo sutarties bei neturejo verslo liudijimu. Paaiškino, kad J. P. pažeide susitarima su D. M. ir G. T., nes leido dirbti darbininkams, kurie neturejo verslo liudijimo bei su jais nebuvo sudaryta darbo sutartis. Mano, kad tiek byloje esanciais irodymai, tiek liudytoju parodymais yra paneigta J. P. versija, kad darbininkams už darbus turejo moketi statomo namo savininkai, o jis tik jiems pasiulo darbuotojus. Tai, kad prie statomo namo dirbo tiek J. D., tiek ir M. R. matosi iš filmuotos medžiagos, be to J. D. patvirtino, kad jis taresi del užmokescio su J. P., taciau atlygio negavo, nes nebuvo atliktas darbas. Nurode, jog J. P. padare administracini teises pažeidima numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 41³str. 1d. ir tai patvirtina byloje esantys irodymai, todel turi atsakyti už abu nelegalius darbuotojus.

Administracinen atsakomyben traukiamas asmuo J. P. teismo posedžio metu nurode, kad su administracinio teises pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybemis jis nesutinka ir praše byla nutraukti. Nurode, kad su D. M. ir G. T. sudare statybos darbu vadovo sutarti, pagal kuria susitare, jog jis pirks statybines medžiagas, prižiures kaip atliekami darbai nuo objekto pradžios, taciau del darbuotoju samdymo statyboms jie nesitare. Paaiškino, kad jie buvo tarpusavyje susitare, kad jis tik parekomenduos asmenis galincius atlikti statybos darbus, taciau del šiu asmenu idarbinimo, apmokejimo už darbo užmokesti turejo nuspresti patys namo savininkai. Nurode, kad savininkai jam duodavo pinigus tik medžiagoms pirkti ir jis su jais atsiskaitydavo pagal saskaitas, nes namas statomas už banko paskola ir butina pateisinti visas statybos išlaidas. Paaiškino, kad jis rekomendavo J. D. ir telefonu su juo kalbejo apie tai, kad reikia ištaisyti statomo namo broka, todel pasiule jam pamuryti dvi eiles, kad namo savininkai galetu ivertinti jo darba del darbo kokybes ir taip apsisprestu ar samdyti J. D. ir sutarti del atlygio. Nurode, jog jis pats net nemate, kokius darbus D. J. ir M. R. dirbo, ju nesamde ir atlyginimo nemokejo bei jokiu irankiu ar rubu jiems nedave.

Administracinen atsakomyben traukiamo asmens atstovas advokato padejejas R. S. teismo posedžio metu nurode, kad su administracinio teises pažeidimo protokolu nesutinka ir prašo byla nutraukti, nes mano, kad nera nelegalaus darbo požymiu, tai yra nebuvo jokio susitarimo tarp J. P. ir dirbusiu asmenu, nes jie net nebuvo susitike. Nurodo, kad byloje nera jokiu irodymu, kad J. P. organizavo darba ir, kad buvo susitarta del darbo užmokescio. Kadangi nera administracinio teises pažeidimo sudeties byla praše nutraukti. Nurode, kad iš filmuotos medžiagos matyti, kad darbo inspektore liudytojams diktavo ka rašyti, o tai jau kišimasis i liudytoju parodymus.

Liudytojas D. J. – G. teismo posedžio metu paaiškino, jog iš pažistamu gavo Jono telefona ir pats jam paskambino ir sužinojo, kad statomo namo šeimininkams reikia murininko. Paaiškino, jog prie statomo namo išdirbo dvi dienas, su Jonu prieš darba nesusitiko ir instrumentu bei aprangos jam niekas nedave, o M. R. jis pats pasikviete i pagalba. Paaiškino, kad medžiagas parupindavo Jonas. Po Valstybines darbo inspekcijos patikrinimo jis su M. R. susirinko daiktus ir išvažiavo, už dirbtas dienas atlyginimo negavo ir su šeimininkais nebuvo susitikes. Paaiškino, jog del darbo taresi su Jonu, taciau del atlyginimo nebuvo konkreciai sutarta, nes darbas nebuvo atliktas, be to del atlyginimo reikejo tartis su šeimininkais. Paaiškino, jog atvyke Valstybines darbo inspekcijos pareigunai dave paaiškinimu blankus ir nurode kaip pildyti, be to jis nežinojes net Jono pavardes ir ja jiems pasake atvyke tikrintojai.

Liudytojas M. R. teismo posedžio metu paaiškino, jog J. P. nepažinojo ir mato ji pirma karta. Nurode, kad jam paskambino draugas ir paklause, ar jis nenoretu padirbeti. Kadangi jam reikejo darbo jis sutiko. 2010-08-24 ji pasieme žmogus, kuris pasake jam, jog jis turesias jam padeti. Del atlyginimo su niekuo nesitare, nes mane, jog tik padarius darba gales tartis del atlyginimo, be to ir nespejo, nes prie statoma namo jis pabuvo tik kelias valandas, tai yra maiše mišini, o po to ji sudejo i kibira ir paliko. Nurode, kad jis negali pasakyti ka jam reikejo dirbti, nes dirbo ka jam liepdavo.

Liudytojai D. M. ir G. T. teismo posedžio metu nurode analogiškas aplinkybes, tai yra jog J. P. buvo pasamdytas ju statybos darbu vadovu ir turejo patarti kaip atlikti statybos darbus. Paaiškino, kad pinigus J. P. duodavo, kad butu nupirktos statybines medžiagos, už kurias pastarasis atsiskaitydavo pateikdamas kvitus, nes namas statomas už kredita, todel viskas turi buti pateikta bankui. Nurode, kad su J. P. buvo tartasi, jog prie statybu dirbs darbininkai, turintys verslo liudijimus, o už darbus turejo buti sumoketa tik tada, kai bus atliktas tam tikras darbas ir pateiktas kvitas ir kai jie patys ivertina padaryta darba. Paaiškino, kad darbo kokybe kontroliavo J. P.. Nurode, kad buvo kalbeta su J. P., jog už murijimo darbus reikes moketi 1000,00 Lt. Paaiškino, jog jie pasitikejo J. P. ir nekontroliavo kaip darbininkai dirbo ir ar jie turi verslo liudijimus, nes buvo aptare, kad visi darbininkai dirbs su verslo liudijimais. Paaiškino, jog už darba nebuvo sumoketa ne vienam darbininkui. Nurode, kad darbininku niekas nekontroliavo ir nenurodinedavo jiems ka reikia daryti, nes patys darbininkai žinodavo ka turi padaryti. Nurode, kad Jonas turedavo jiems rekomenduoti darbininkus, taciau su darbininkais atsiskaitydavo jie kai budavo pabaigtas darbas.

Liudytoja M. G. nurode, jog dirba Valstybineje darbo inspekcijoje ir 2010-08-24 dalyvavo patikrinime. Paaiškino, jog nuvažiavus i Ketvergius prie statomo namo mate kaip dirbo penki asmenys, taciau trys pabego, o D. J. ir M. R. liko. D. J. paaiškino, jog dirba prie statomo namo nuo 2010-08-10, o M. R. atejo dirbti tik ta ryta ir po pietu turejo tartis su J. P. del atlyginimo. Paaiškino, jog D. J. neaiškiai kalbejo lietuviškai, kuris pasake, jog darbus jiems surado Jonas ir jam žadejo moketi 1000,00 Lt.

Liudytojas A. L. nurode, jog dirba Valstybineje darbo inspekcijoje ir 2010-08-24 dalyvavo patikrinime. Paaiškino, jog prie Ketvergiuose statomo namo atvažiavo antra karta. Pirma karta važiavo prieš savaite ir jokiu veiksmu nesieme, tik stebejo kaip vyksta darbai, mate, jog dirba apie penkis žmones, nutare atvažiuoti kita karta.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esanciu rašytiniu irodymu, šaliu paaiškinimu ir liudytoju nustatyta, kad administracinen atsakomyben traukiamas asmuo J. P. su D. M. ir G. T. 2010-03-01 sudare statybos darbu vadovo sutarti. Pagal kuria J. P. isipareigojo teikti statybos darbu vadovo paslaugas, tai yra vadovauti ir organizuoti statybos darbus patiketame jam objekte, užtikrinti, kad statybos darbai vyktu nustatytais terminais bei pagal brežinius ir technines salygas, aprupinti darbuotojus darbo priemonemis, užtikrinti medžiagu tiekima, užtikrinti, kad nebutu broko ir kt. pareigu statant vieno buto gyvenamaji nama Ketvergiu k., Klaipedos r., žemes sklype unikalus Nr.5544-0006-0009 (b.l. 5). Tarp J. P., D. M. ir G. T. 2010-09-01 buvo sudaryta autorine sutartis del statybos vadovo paslaugu teikimo, pagal kuria paslaugos teikejas isipareigoja pagal 2010-03-01 statybos darbu vadovo sutarti, suteikti statybos vadovo paslaugas, o klientas isipareigojo už suteiktas paslaugas sumoketi sutartyje nustatyta atlyginima (b.l. 29). J. P. neneigia, kad jis atliko statybos darbu vadovo paslaugas D. M. ir G. T. statomame name, taciau neigia, kad jis idarbindavo darbininkus, nes jis pagal šaliu susitarima tik rekomenduodavo žmogu sugebanti atlikti tam tikra darba, o patys savininkai turejo spresti tiek del jo priemimo, tiek ir del atlygio už atlikta darba.

Administracinio teises pažeidimo protokole kaltinimas J. P. suformuluotas del nelegalaus darbo, tai yra del administracinio teises pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³str. 1d., kad jis leido nuo 2010-08-10 J. D. ir nuo 2010-08-24 9,00val. M. R., be darbo sutarciu ir nepranešus VSDFV Klaipedos skyriui apie idarbinima dirbti murininko darbus nelegaliai iki 2010-08-24 popietes.

Administracinen atsakomyben traukiamas asmuo nesutinka su jam pareikštu kaltinimu, tiek apklausiamas Valstybines darbo inspekcijos pareigunu, tiek ir teismo posedžio metu nurode, kad jis nesamde nei D. J., nei M. R. ir jiems nemokejo ir niekada nera žadejes moketi koki atlygi, nes jis tik surasdavo ir rekomenduodavo darbuotojus statomo namo savininkams, o del atlikto darbo apmokejimo darbininkai turejo tartis su namo savininkais.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³str. 1d. numato darbdaviu ar ju igaliotu asmenu atsakomybe už nelegalu darba. Ši teises normos dispozicija yra blanketine ir jos taikymas susijes su Darbo kodekso normu, apibrežianciu nelegalaus darbo samprata, aiškinimu. Individualus darbo santykiai atsiranda, kai tarp darbuotojo ir darbdavio sudaromas susitarimas del tam tikru salygu, numatytu Lietuvos Respublikos DK 93str. Lietuvos Respublikos DK 98str. 1d. 1p. nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos DK 93str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, tai yra kai darbuotojas isipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybes, kvalifikacijos darba arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovieteje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys isipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatyta darba, moketi darbuotojui sulygta darbo užmokesti ir užtikrinti darbo salygas, nustatytas darbo istatymuose, kituose norminiuose teises aktuose, kolektyvineje sutartyje ir šaliu susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudaryma reglamentuoja Lietuvos Respublikos DK 99str. Šio straipsnio 3 dalyje suformuluota isakmi taisykle, nustatanti, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui butu leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutarti, iteikus jam antra sutarties egzemplioriu ir išdavus jo tapatybe patvirtinanti dokumenta. Butini nelegalaus darbo objektyvieji požymiai: asmuo pradejo dirbti realiai; darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turejo darbo sutarties požymius, t.y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybes, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovieteje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisykliu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. N575-2358/2009).

Lietuvos Respublikos ATPK 256str. 1–2 d. nustatyta, kad irodymai administracinio teises pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigunai) istatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teises pažeidimas, ar jo nera, ar del jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turincias reikšmes bylai teisingai išspresti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonemis: administracinio teises pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo irašais, liudytoju parodymais, nukentejusio ir patraukto administracinen atsakomyben asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais irodymais, daiktu ir dokumentu paemimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje taip pat nustatyta, kad organas (pareigunas) ivertina irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visu bylos aplinkybiu viseto išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymu ir teisine samone.

Iš filmuotos medžiagos matyti, kad prie statomo namo dirba D. J. ir M. R., šiu aplinkybiu negincijo ir administracinen atsakomyben traukiamas asmuo, kuris patvirtino, kad pats pasiule D. J. pamuryti kelias eiles, kad griže šeimininkai galetu ivertinti jo darba ir nuspresti ar ji samdyti ar ne. Šiuo atveju teismas pripažista, kad tiek D. J., tiek ir M. R. realiai atliko konkrecius darbus prie statomo namo, tai yra murijimo darbus ir tai yra vienas iš nelegalaus darbo objektyviosios puses požymiu. Taciau ivertinus byloje esancius irodymus, šaliu paaiškinimus bei liudytoju D. M. ir G. T., D. J. ir M. R. teismo posedžio duotus parodymus, darytina išvada, kad nera pagrindo konstatuoti, kad tarp J. P. ir M. R. butu buves koks nors susitarimas del individualiu darbo santykiu. Nes pats M. R. patvirtino, kad jam statybose dirbti pasiule jo draugas, o J. P. jis pamate tik teisme ir su juo nebuvo kalbejes apie tai koki darba jis tures atlikti, su niekuo nesitare del darbo užmokescio, jam nebuvo nurodyta darbo tvarka ir jis tik atliko tai ka jam liepdavo. Liudytojas D. J. taip pat patvirtino, kad jis pats pasikviete i pagalba M. R. ir nurode, kad jis turi dirbti. Iš pire bylos pateikto vaizdo irašo tai pat matyti, kad apklausiant administracinen atsakomyben traukiamo asmens pavarde liudytojams nurode institucijos atstove, nes liudytojai žinojo tik asmens varda Jonas. J. P. nurodytas aplinkybes iš esmes patvirtino ir liudytojais apklausti namo savininkai, kurie teismo pasedžio metu patvirtino, kad atlygis turejo buti mokamas už atlikta konkretu darba ir kad atlygi darbuotojams už atlikta darba turejo moketi jie, nes jie J. P. duodavo tik pinigus statybinems medžiagoms nupirkti.

Ivertinus byloje esancius rašytinius irodymus, šaliu paaiškinimus bei liudytoju parodymus, darytina išvada, kad nenustatyta, kad J. P. butu nustates kokias funkcijas tures atlikti tiek D. J., tiek M. R., kad dirbusiems prie statomo namo buvo nustatyta konkreti darbo tvarka bei susitarta del konkretaus darbo užmokescio. Nenustatyta, kad tarp J. P., D. J. ir M. R. buvo kokie pavaldumo santykiai, tai yra jiems nebuvo nustatytas konkretus darbo grafikas, jie nebuvo aprupinti darbo irankiais, jiems buvo tiekiamos tik statybines medžiagos. Be to, ivertinus esancius irodymus byloje pripažintina, kad nebuvo tartasi del testiniu darbo funkciju, o tartasi tik del konkretaus daro atlikimo iš anksto apibrežtos užduoties – murijimo darbu atlikimo ir užmokestis turejo buti mokamas tik už atlikta darba, todel teismas laiko, kad šie santykiai tarp J. P., D. J. ir M. R. laikytini civiliniais, vartojimo rangos santykiais, o ne darbo santykiais. Tai, kad nei D. J., nei M. R. neturejo dokumento - verslo liudijimo – nebuvimas nera nelegalaus darbo požymis, šis dokumentas taip pat neturi reikšmes veika kvalifikuojant kaip nelegalu darba. Todel tie santykiai pagal savo pobudi ir turini atitiko santykius, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas: viena šalis isipareigojo atlikti konkretu darba savo jegomis ir irankiais savo rizika, kita šalis isipareigojo už ta darba apmoketi (Lietuvos Respublikos CK 6.644str.).

Atsižvelgiant i nustatytas faktines bylos aplinkybes, byloje esancius rašytinius irodymus, administracinen atsakomyben traukiamo asmens teismo posedžio metu duotus paaiškinimus, liudytoju D. J. ir M. R., D. M. ir G. T. parodymus, darytina išvada, kad tarp administracinen atsakomyben patraukto asmens J. P. ir kitu protokole nurodytu asmenu D. J. ir M. R. nebuvo susikloste individualus darbo santykiai. Asmuo negali buti pripažintas padares pažeidima, remiantis prielaidomis, o visos abejones vertintinos administracinen atsakomyben traukiamo asmens naudai, todel darytina išvada, kad J. P. veikoje nera administracinio teises pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³str. 1d. ivykio ir sudeties (Lietuvos Respublikos ATPK 250str. 1 p.) ir administracine byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos ATPK 287str. 1 d. 2p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 286-288 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutare:

administracine byla J. P. iškelta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³str. 1d. nutraukti.

Nutarimas per 10 dienu nuo jo priemimo dienos gali buti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Klaipedos rajono apylinkes teisma.

Teiseja Inga Sakalauskaite