Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka už KET baustas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. Š., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

jis, 2011-12-12, apie 07.12 val. Vilniuje, reguliuojamojoje Dariaus ir Girėno – Pelesos gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį VOLVO 850, valst..Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 34, 81 punkto reikalavimus, tai yra vairuodamas automobilį buvo neatidus bei neatsargus, bei važiuojant Pelesos gatvės pirma eismo juosta priartėjus prie Dariaus ir Girėno gatvės reguliuojamosios sankryžos, sukdamas į dešinę (į Dariaus ir Girėno gatvę), esant ties raudonu šviesoforu signalu pritvirtintai lentelei su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, nepraleido pagal jo važiavimo kryptį iš kairės į dešinę per leidžiamąjį šviesoforo signalą, per reguliuojamąją pažymėtą pėsčiųjų perėją Pelesos gatvę kertančios pėsčiosios D. S., gim. 1966 m., kurią partrenkė, dėl ko D. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis A. Š. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo faktą, jos padarymo aplinkybes pripažino visiškai ir parodė, kad 2011-12-12 apie 7.10 val. vairavo jam priklausantį automobilį VOLVO 850, valst..Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo Pelesos gatve link Dariaus ir Girėno gatvės, važiavo pirma eismo juosta apie 55 km/h greičiu. Priekyje važiuojančių automobilių nebuvo, buvo tamsus paros metas, šlapia kelio danga, įrengtas gatvės apšvietimas, kuris veikė. Važiuojant Pelesos gatve pastebėjo, kad sankryžoje su Dariaus ir Girėno gatve jam dega žalias šviesoforo signalas. Kai jau buvo daugmaž ties STOP liniją prieš pėsčiųjų perėjos žymėjimą, pastebėjo, kad jam užsidegė draudžiamas šviesoforo signalas. Jis pažiūrėjo į kairę į Dariaus ir Girėno gatvę, nes sankryžoje galėjo sukti į dešinę, kadangi buvo pritvirtinta papildoma rodyklė, bet jis privalėjo praleisti atvažiuojančius automobilius. Žiūrint į kairę jokios pėsčiosios einančios per perėją Pelesos gatve nepastebėjo, tačiau staiga sušuko šalia automobilyje sėdėjusi jo sutuoktinė ir beveik tuo pat metu pajuto smūgį priekyje ties dešiniu bamperio kampu. Tuo metu pastebėjo pėsčiąją, kurią kliudė automobilio priekinio bamperio dešiniu kampu. Nuo smūgio pėsčioji nukrito. Jis iš karto sustojo ir, išlipęs iš automobilio, pastebėjo, kad pėsčioji gulėjo kelio važiuojamojoje dalyje labiau ant kairiojo šono. Jis paskambino greitajai ir pranešė apie įvykį. Automobilio iki policijos pareigūnų atvykimo nejudino. Kaip pėsčioji ėjo per perėją nurodyti negali, nes jos iki partrenkimo nematė. Jis labai gailisi dėl įvykusio eismo įvykio. Jis susitaikė su nukentėjusiąja, jos atsiprašė, įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajai 500 Lt turtinės žalos per vienerius metus. Prašė patvirtinti susitarimą dėl susitaikymo ir turtinės žalos atlyginimo su nukentėjusiąja bei civiliniu atsakovu AB „Lietuvos draudimas“.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. S. parodė, kad ji 2011-12-12, apie 7.10 val. ėjo pėsčiomis į darbą. Priartėjusi Dariaus ir Girėno-Pelesos gatvių reguliuojamąją perėją degant žaliam šviesoforo signalui, įžengė į kelio važiuojamąją dalį bei kirto Pelesos gatvę. Minėtoje kelio vietoje važiuojamoji dalis susideda iš dviejų eismo juostų kiekviena kryptimi, todėl perėjusi vieną gatvės pusę sustojo saugumo salelėje, nes įvertino, kad degant žaliam šviesoforo signalui nespės pereiti kitos kelio važiuojamosios dalies pusės. Stovint saugumo salelėje pastebėjo, kad jai užsidegė žalias šviesoforo signalas. Pažiūrėjusi į dešinę ji pastebėjo, kad pirma eismo juosta lėtai važiuoja automobilis, kuris prieš perėją pristabdė ir po to atliko posūkio manevrą į dešinę, tuo metu antra eismo juosta Pelesos gatve link Dariaus ir Girėno gatvės automobiliai nevažiavo. Degant žaliam šviesoforo signalui ji normaliu žingsniu įžengė į reguliuojamąją pėsčiųjų perėją. Įžengiant pastebėjo, kad Pelesos gatve pirma eismo juosta važiuoja automobilis, bet jis dar buvo toli, atstumo nurodyti negali. Ji įvertino, kad atvažiuojančiam automobiliui dega raudonas šviesoforo signalas, ji buvo toli, todėl buvo įsitikinusi, kad jis sustos ir ją praleis. Degant žaliam šviesoforo signalui, einant normaliu žingsniu per reguliuojamąją perėją, būnant pirmos eismo juostos viduryje, ji staiga pasuko galvą dešiniau ir beveik šalia savęs pastebėjo atvažiuojantį automobilį. Vengdama sunkesnių pasekmių, paspartino žingsnį bei pradėjo bėgti į priekį, taip bandydama išvengti partrenkimo, bet nespėjo ir automobilis priekine dešine puse kliudė jos dešinę koją, dėl ko prarado pusiausvyrą bei nukrito ant asfalto ant kairio peties. Tuo metu kai iš dešinės pusės pastebėjo atvažiuojantį automobilį, kuris vėliau ją partrenkė, jai degė žalias šviesoforo signalas. Eismo įvykio metu ji susižalojo ir buvo pristatyta į ligoninę ir jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Eismo įvykio metu buvo tamsus paros metas, šlapia kelio danga, įrengtas gatvės apšvietimas, kuris veikė. Prie jos rankinuko buvo prisegtas atšvaitas. Su kaltinamuoju ji susitaikė, susitarė dėl turtinės žalos atlyginimo su kaltinamuoju bei civiliniu atsakovu AB „Lietuvos draudimas“. Nuo pareikšto civilinio ieškinio civiliniam atsakovui kaltinamajam ir civiliniam atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ ji atsisakė. Prašė patvirtinti sutartį dėl susitaikymo ir turtinės žalos atlyginimo, sudarytą su kaltinamuoju, civiliniu atsakovu, kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.

Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovė J. P. paaiškino, kad su nukentėjusiąja ir civiline ieškove sudarė sutartį dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuo civilinis atsakovas įsipareigojo atlyginti civilinei ieškovei 500 Lt turtinės žalos per 7 dienas. Prašė patvirtinti susitarimą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. Š. parodė, kad ji 2011-12-12 apie 07.10 val. kartu su vyru A. Š. važiavo vyrui priklausančiu automobiliu VOLVO 850, valst..nr. (duomenys neskelbtini) Sėdėjo keleivio vietoje šalia vyro. Jie važiavo Pelesos gatve link Dariaus ir Girėno gatvės, sankryžoje reikėjo pasukti į dešinę. Ji kairės kelio pusės nematė, tik staiga priekyje automobilio iš dešinės pusės pastebėjo žmogų, ir iš karto sušuko vyrui, kad sustotų. Vyras beveik toje pačioje vietoje ir sustojo, bet prieš tai kliudė dešiniu priekinio bamperio kampu moterį. Nukentėjusioji moteris nukrito ant asfalto. Iš kurios pusės ėjo moteris ji nurodyti negali, nes ją pastebėjo prieš pat partrenkimą. Automobiliui sustojus ji išlipo iš automobilio ir pribėgo prie moters, gulinčios ant asfalto. Moteris sakė, kad jai skauda, todėl vyras iškvietė greitąją pagalbą. Kita priėjusi moteris sakė, kad moteris pati kalta. Ji visko ką sakė moteris neišgirdo, nes jai blogai su klausa, truputį neprigirdi. Mano, kad prieš pat partrenkimą degė geltonas šviesoforo signalas. Partrenktos moters atsiprašė, pati buvo šoko būsenoje (b.l. 19-20).

2012-04-26 parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad kaltinamasis A. Š. jo parodymų patikrinimo metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 87-90).

2012-04-26 parodymų patikrinimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji D. S. jos parodymų patikrinimo metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 91,96).

2011-12-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. R. apžiūros protokolu nustatyta, kad D. S. nustatyta kairio žastikaulio viršutinio galo lūžimas. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl žastikaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamojo eismo įvykio metu (b.l. 23).

2011-12-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos respublikos Teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 8997(01) nustatyta, kad D. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 25).

2011-12-12 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta transporto priemonės padėtis po eismo įvykio (b.l. 4-7).

2011-12-12 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta transporto priemonės techninė būklė (b.l. 8-12).

2011-12-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 9095/11(01) nustatyta, kad A. Š. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 3-34).

2012-03-21 SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo departamento Eismo skyriaus centralizuoto eismo valdymo skyriaus vadovo A. M. paaiškinimu nustatyta, kad 2011-12-12 apie 07.12 val. Dariaus ir Girėno-Pelesos gatvių sankryžoje, Vilniuje, įvykusio eismo įvykio metu pėsčiajai einant per Pelesos gatvę dega žalias šviesoforo signalas abiejose važiuojamosios dalies pusėse, tai yra iki saugumo salelės ir už jos. Tuo metu, kai pėsčiajam dega žalias šviesoforo signalas, automobiliams važiuojantiems Pelesos gatve link Dariaus ir Girėno gatvės dega raudonas šviesoforo signalas. Baigiant pėstiesiems degti žaliam šviesoforo signalui, transporto priemonėms, važiuojantiems Pelesos gatve link sankryžos su Dariaus ir Girėno gatve, žalias šviesoforo signalas užsidega po maždaug 23 sekundžių. Automobiliams, baigus degti žaliam šviesoforo signalui, maždaug po 1 sekundės pėstiesiems užsidega žalias šviesoforo signalas, jei skaitant žalią mirksintį ir geltoną šviesoforo signalą – tai po maždaug 4 sekundžių. Įvykio metu, tai yra 2011-12-12 apie 07.12 val. pėsčiajai degė žalias šviesoforo signalas, o automobiliams – raudonas šviesoforo signalas (b.l. 67-82).

Įvertinus surinktų įrodymų visetą konstatuotina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kaltinamasis savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 34, 87 punktų reikalavimus. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal LR BK 281 str. 1 d.

Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą (LR BK 11 str. 2 d., 16 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. Š. neteistas, administracine tvarka už KET baustas 2003-01-29 pagal LR ATPK 127 str. 3 d., 2003-01-29 pagal LR ATPK 126 str. 1 d., 2005-12-31 pagal LR ATPK 126 str. 1 d., 2006-03-10 pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 2006-06-23 pagal LR ATPK 124 str. 4 d., 2006-09-20 pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 2008-08-29 pagal LR ATPK 124 str. 3 d., 2009-01-18 pagal LR ATPK 134 str. 1 d., 2009-08-03 pagal LR ATPK 126 str. 4 d., 2009-11-03 pagal LR ATPK 131 str. 5 d., VŠĮ „Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje“, VŠĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre“, VŠĮ „Vilniaus priklausomybės ligų centre“ į įskaitas neįrašytas (b.l. 35-53).

Įvertinus visų nustatytų aplinkybių visumą yra pagrindas manyti, kad ateityje kaltinamasis nedarys nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitarė dėl turtinės žalos atlyginimo, susitaikė su nukentėjusiąja, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti LR BK 38 str. 1 d. ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius baudžiamąją bylą nutraukti (LR BPK 254 str. 5 d.).

Sprendžiant tikslingumą taikyti kaltinamojo atžvilgiu LR BK 68 str. bei uždrausti kaltinamajam naudotis specialiąja teise, atsižvelgtina į kaltinamojo nusikalstamos veikos sukeltų padarinių mąstą, jo asmenybę. Nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta nesunkiai. Iš kaltinamojo parodymų, byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis turi 3 nepilnamečius vaikus, transporto priemonė jam būtina vežti į darbą jo kurčnebylę žmoną. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis po nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs kitas nusikalstamas veikas ar būtų trauktas administracinėn atsakomybėn. Nusikalstamos veikos padarymo metu jokių galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo.

Įvertinus nustatytas aplinkybes laikytina, kad kaltinamojo atžvilgiu netikslinga taikyti LR BK 68 str. ir nėra pagrindo uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise – atimti teisę vairuoti transporto priemones.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. S. atsisakymas nuo pareikšto civilinio ieškinio priimamas ir procesas dėl pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (LR CPK 293 str. 5 d.).

Nukentėjusiajai išaiškintos atsisakymo nuo civilinio ieškinio ir proceso nutraukimo pasekmės (LR CPK 294 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 - 305 straipsniais, 307 str., 254 str. 5 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d., jam ir nukentėjusiajai D. S. susitaikius, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti (LR BK 38 str. 1 d.), baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti 2012-12-13 susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo A. Š. prisipažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė ir prašė baudžiamąją bylą nutraukti, A. Š. atlygina nukentėjusiajai D. S. penkis šimtus (500) Lt turtinės žalos, kurią sumokės per vienerius metus, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atlygina nukentėjusiajai D. S. penkis šimtus (500) Lt turtinės žalos, kurią sumokės per 7 dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės A. Š. neskirti.

Procesą dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. S. civiliniams atsakovams A. Š. ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nutraukti.

Išaiškinti A. Š., kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str. 1 d., per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdant teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (LR BK 38 str. 3 d.), per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (LR BK 38 str. 4 d.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.