- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-28
- Bylos Nr.
- II-422-1016/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-12346-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eimutis Misiūnas
- Kategorijos
- 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. SAVAD-13N-69794998-16 (ROIK: 16059410247) paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. SAVAD-13N-69794998-16 (ROIK: 16059410247) R. L. skyrė 57 eurų baudą už tai, kad ji 2016 m. balandžio 18 d. 12.46 val. A. Goštauto g. 10, Vilniuje, vairuodama automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir automobilį paliko stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje – kelio ženklo transporto priemonių stovėjimo vieta su papildoma lentele autobusams, tuo pažeidė KET 8 punkto, 1 priedo 528, 818 punktus reikalavimus ir už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalį.
Nesutikusi su nutarimu, R. L. pateikė Teismui skundą, kuriame nurodė, jog nuotraukose užfiksuota situacija įrodo, kad jokių draudžiančių ar ribojančių sustoti ir stovėti ženklų iš administracinio teisės pažeidimo vietos nesimato, atitinkamai taip pat nėra jokių ženklų, kurie būtų buvę matomi R. L. atvažiuojant į administracinio teisės pažeidimo vietą. Byloje prie protokolo pridėtos administracinio teisės pažeidimo fiksavimo nuotraukos taip pat nepateikia jokio pagrindo nuspręsti, kad administracinio teisės pažeidimo vietoje matosi kelio ženklo „transporto priemonių stovėjimo vieta su papildoma lentele autobusams“.
Šalies argumentai
R. L. skunde nurodė, jog nei prie administracinio teisės pažeidimo protokolo pridėtose nuotraukose, nei pačios R. L. darytose nuotraukose ribojančių stovėjimą kelio ženklų nesimato. Atsižvelgiant į tai, kad byloje daugiau jokie įrodymai dėl galimybės pamatyti ženklą iš ATP vietos nėra pateikti, prieiti prie išvados, kad stovėjimą ribojantis kelio ženklas yra matomas nėra galima. R. L. prašo teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo R. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą Nr. SAVAD-13N-69794998-16 (ROIK: 16059410247) nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad Kelių eismo taisyklių 8 punkte nurodyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu.
Šalies argumentai
Pareiškėja savo skunde nurodo, kad automobiliu į A. Goštauto gatvę atvyko Ukmergės gatve iš Panevėžio pusės (tiesiai iš Ventos, kur ir gyvena). Automobilį ji pastatė išvažiavusi iš aikštelės, esančios A. Goštauto g. 11, Vilniuje, nes ten nerado vietos automobiliui pastatyti. Išvažiavusi iš aikštelės A. Goštauto g. pasuko į kairę ir iš karto sustojo, tada atbuline eiga šoniniu parkavimu prisiparkavo. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 118 punkte nurodyta, kad dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio puse, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti. Be to, Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.3. punkte nurodyta, kad dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama. Šiuo atveju pareiškėja išvažiuodama iš aikštelės, esančios A. Goštauto g. 11, įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę bei, kaip pati skunde teigė, važiavo atbula priešpriešinio eismo juosta, ką minėti Kelių eismo taisyklių punktai draudžia daryti. Pareiškėja parkavo automobilį pažeisdama Kelių eismo taisykles (118 p. ir 3 priedo 1.3. p.) ir net nepasidomėjo, kokie kelio ženklai reglamentuoja eismą ir stovėjimą kitoje A. Goštauto gatvės pusėje ir dėl to pastatė automobilį Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: kelio ženklo transporto priemonių stovėjimo vieta (Nr. 582) su papildoma lentele autobusams (Nr. 818 ir Nr. 828 (9-15 h).
Teigtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas teisingai ir teisėtai, pažeidimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga. Pažeidimo faktas užfiksuotas fotonuotraukose, kuriose matyti, kad transporto priemonė Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatyta Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje - kelio ženklo transporto priemonių stovėjimo vieta su papildoma lentele autobusams 2016 m. balandžio 18 d. 12.45 val. A. Goštauto g. 10, Vilniuje.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos R. L. atstovas M. G. palaikė pareiškėjos skundą ir jame išdėstytus motyvus. Jis sakė, kad pareiškėja savo kaltės nemato dėl šių motyvų: 1) šio ženklo, kurio pažeidimas yra padarytas pareiškėja nepravažiavo; 2) šio ženklo pareiškėja objektyviai neturėjo galimybių pamatyti; 3) šis ženklas nesimato automobilių pastatymo vietoje, taigi šiuo atveju nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. R. L. buvo atvykusi adresu Gynėjų g. 16 pirmą kartą, tiesiog automobilį pastatė arti sankryžos. Išvažiuojant iš aikštelės adresu Goštauto g. 11 nėra draudžiančių sukti į kairę kelio ženklų.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos R. L. atstovas M. G. sakė, kad nesutinka dėl to, kad pavažiavusi atbula R. L. turėjo įsitikinti, ji įsitikino tiek kiek buvo protinga, kiek akys mato ir kiek leidžia pamatyti iš tos vietos. R. L. išvažiavo iš aikštelės, pasuko į kairę tik tam, kad išlygintų savo automobilio kryptį juostoje ir iš karto prisiparkavo per vieną automobilį, todėl išėjo taip, kad ji sustojo prie kelio ženklo „stovėjimo vieta“. Toje vietoje, kur sustojo R. L. nėra jokio ribojimo tą padaryti ir iš vietoje esančių aplinkybių nesimato, kad ten draudžiama parkuotis, nėra jokio horizontaliojo ženklinimo, pavažiuoti atbuline eiga tam, kad prisiparkuoti nėra draudžiama. Jeigu yra kažkoks riboto galiojimo ženklas jis turėtų būti kažkaip pažymėtas, iš kitos pusės galbūt ir nekiltų klausimo jeigu vairuotojas būtų atvažiavęs ten iš kitos krypties, tačiau šiuo atveju kaip galima reikalauti iš žmogaus, kad jis laikytųsi taisyklių, kurių objektyviai negali pamatyti. Nėra pažeistas joks taisyklių reikalavimas prisiparkuoti ten tokiu būdu, tai, kad ten yra ženklas „stovėjimo vieta“ nereiškia, kad būtina statyti automobilį toje vietoje, šis ženklas nėra privalomas, jis nustato eismo tvarką už šito ženklo. Eismo tvarkos nustatymas yra galimybė sustoti toje vietoje, jeigu nori.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos R. L. atstovas M. G. sakė, kad nors institucijos atsiliepime yra sakoma, kad pažeistas ženklo „stovėjimo vieta“ reikalavimas, tačiau nėra nurodoma, kaip buvo pažeistas šis kelio ženklo. R. L. kelio ženklo „stovėjimo vieta“ nepažeidė, ji tiesiog nepasinaudojo to ženklo stovėjimo vieta, nes ten tiesiog nebuvo laisvos vietos, tačiau šalia ženklo buvo, kelio ženklas „stovėjimo vieta“ nedraudžia prieš jį sustoti. Nežino koks yra atstumas iki pažeidėjos stovėjimo vietos, galbūt galima tikėti atstumu nurodytu ženkle.
Teismo posėdžio metu Institucijos surašiusios protokolą atstovė D. L. sakė, kad iš byloje esančios nuotraukos matosi, kad išvažiavus iš aikštelės adresu Goštauto g. 11 galima patekti į stovėjimo vietą. Ten stovi parkavimo ženklas (KET, ženklas Nr. 528). Jei ji išvažiuoja iš aikštelės ji ir patenka į parkavimo vietą, jeigu ji važiuoja atbula ir taip prisiparkuoja, tokiu atveju ji turi įsitikinti, kokie kelio ženklai reguliuoja važiavimą ir stovėjimą toje pusėje. Ten yra ženklas, kad nuo 9 iki 15 val. darbo dienomis ten stovi autobusai. Jeigu, kaip teigia advokatas, R. L. atvyko iš kito miesto atvažiavusi į Vilnių ji turėjo įsitikinti, ar ten mokama vieta ar ne, galbūt ten yra kokia nors draudžiama zona.
Teismo posėdžio metu Institucijos surašiusios protokolą atstovė D. L. sakė, kad negali tiksliai pasakyti, koks atstumas yra nuo kelio ženklo iki automobilio, suderintoje schemoje (b. l. 6) tai pat nėra nurodyta. Anksčiau iki 2015 m. liepos mėn. pakeitimų buvo 150 m. atstumas, dabar atstumas nenurodytas. Atstumas yra 5 apšvietimo stulpai. Norėtų atkreipti Teismo dėmesį, kad pažeidimas padarytas balandžio mėnesį, medžiai beveik be lapų, pastačius automobilį galima pamatyti, kad ten yra kelio ženklai. Turi spalvotą nuotrauką, galiu pridėti ją prie bylos (pateikia teismui nuotrauką). Institucijos atstovė nuotraukoje parodo, kurioje vietoje stovėjo automobilis.
Teismo posėdžio metu Institucijos surašiusios protokolą atstovė D. L. sakė, kad mano, kad ten nėra kelio ženklo draudžiančio sukti į kairę. Norėtų atkreipti Teismo dėmesį, kad pažeidimo padarymo dieną (byloje yra pridėta nuotrauka) ten stovi du autobusai, ši aplinkybė galėtų kažką pasakyti, nes ne kiekvienoje vietoje stovi autobusai, jie paprastai stovi jiems numatytoje vietoje arba žiede. Mano, kad R. L. turėjo pareigą įsitikinti, prieiti prie tų kelio ženklų galima per vieną minutę, objektyviai buvo galima matyti tuos kelio ženklus, lapų nėra viskas matosi. Vairuotojas turi pareigą laikytis KET, eismą keliose gali apriboti kelio ženklai, vairuotojas turi pareigą pastatyti automobilį nepažeidžiant kelio ženklų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas netenkintinas
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, nurodo, kad nagrinėjamos bylos atveju, pažeidimo sudėtis yra formalioji, o objektyvusis požymis – veika, pasireiškia automobilio palikimu stovėti nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų. Taip pat svarbūs bei įrodinėtini fakultatyviniai požymiai – vieta ir automobilio pastatymo būdas, kurie apibrėžia teritoriją, kurioje leidžiama statyti automobilį kelio ženklo nurodytu būdu.
Pažeidimo subjektyvusis požymis – kaltė, pasireiškia tiek tyčia, tiek ir neatsargumu. Nagrinėjamos bylos atveju tikėtina, kad asmens kaltė pasireiškė neatsargia kaltės forma, t. y. nerūpestingumu „nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti“.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad jei vairuotojas nepastebėjo kelio ženklo, pažeidimo fakto konstatavimui ir jo atsakomybei pagal 124¹ straipsnio 4 dalį kilti jokios reikšmės neturi. Vairuodamas automobilį pareiškėjas turėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (KET 9 p.) bei stebėti kelio ženklus ir laikytis jų reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444 - 447/2011).
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 17 punkte nustatyta, kad eismo tvarka – „transporto priemonių, pėsčiųjų, kitų eismo dalyvių judėjimo, sustojimo, stovėjimo keliuose tvarka, nustatyta šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose.“ Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Lietuvos Respublikoje eismas keliais vyksta dešine kelio puse.“ Taigi ir kelio ženklinimas braižomas ir kelio ženklai statomi taip, kad vairuotojai važiuojantys dešine kelio puse būtų tinkami ir aiškiai informuoti apie kelio ženklinimo ir ženklų galiojimo pradžią ar galiojimo pabaigą.
Jei vairuotojas nepažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimų, važiuodamas atbuline eiga įvažiavo į kelio ženklo galiojimo zoną, nors jis to kelio ženklo nematė ir nežinojo ženklo galiojimo ribų, tačiau atsakomybei pagal 124¹ straipsnio 4 dalį kilti tai jokios reikšmės neturi.
Teismas pastebi, kad R. L., išvažiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės Goštauto g. 11, Vilniuje, pasuko į kairę pusę ir pateko į kelio ženklo „Transporto priemonių stovėjimo vieta“ (Nr. 528). Šio kelio ženklo galiojimo zonoje laisvos vietos automobiliui pastatyti neradusi R. L., važiuodama atbuline eiga, išvažiavo iš šio ženklo galiojimo vietos ir pateko į kelio ženklo „Transporto priemonių stovėjimo vieta“ (Nr. 582) su papildoma lentele autobusams (Nr. 818 ir Nr. 828 (9-15 h) galiojimo zoną. Teismas pastebi, kad Goštauto gatvės pradžioje nuo sankryžos su J. Tumo-Vaižganto gatve pastatytas kelio ženklas transporto priemonių stovėjimo vieta (Nr. 582) su papildoma lentele autobusams (Nr. 818 ir Nr. 828 (9-15 h), todėl teismas daro išvadą, kad R. L. suprato, jog ji išvažiavo iš kelio ženklo „Transporto priemonių stovėjimo vieta“ (Nr. 528) galiojimo zonos ir ji turėjo pareigą įsitikinti į kokio kelio ženklo galiojimo zoną važiuodama atbuline eiga jį įvažiavo, bei ar šioje vietoje leidžiama statyti automobilį.
Byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia Teismui daryti išvadą, kad administracinė bauda R. L. paskirta teisėtai ir teisingai, jos dydis parinktas laikantis teisės aktų reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
R. L. skundo netenkinti.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą Nr. SAVAD-13N-69794998-16 (ROIK: 16059410247), kuriuo R. L. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį ir jai paskirtą 57 eurų dydžio baudą, palikti nepakeistus.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²-302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.