- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-10
- Bylos Nr.
- eI-2459-463/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01071-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Jolanta Malijauskienė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kazimiero Simanavičiaus universitetas“
- Atsakovas
- valstybės biudžetinės įstaigos „Studijų kokybės vertinimo centras“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
- Advokatai
- Marius Brasiūnas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Ryčio Krasausko ir Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kazimiero Simanavičiaus universitetas“ atstovui advokatui Mariui Brasiūnui,
atsakovės valstybės biudžetinės įstaigos „Studijų kokybės vertinimo centras“ atstovams A. D. ir J. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kazimiero Simanavičiaus universitetas“ skundą atsakovui valstybės biudžetinei įstaigai „Studijų kokybės vertinimo centras“ (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija) dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Kazimiero Simanavičiaus universitetas“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 3–11), prašydama panaikinti VBĮ „Studijų kokybės vertinimo centras“ (toliau – ir Centras) 2018 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. SV6-4 „Dėl laikinojo studijų krypčių akreditavimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria pareiškėjos studijų kryptys yra su laikinai akredituotais ribojimais.
Skundu prašoma kreiptis į atitinkamas institucijas su prašymais ištirti, ar:
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 (toliau – ir Įstatymas) pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 (toliau – ir Įstatymo pakeitimo įstatymas) 2 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – ir Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas) 2 straipsnio 26 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-191 patvirtinto Studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6, 7 ir 11 punktų nuostatos neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Įstatymo 48 ir 49 straipsnių nuostatoms.
Taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde paaiškino, kad buvo akredituotos visos jos vykdomos studijų programos atitinkamai laikotarpiais iki 2018 m. birželio 30 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d., 2019 m. birželio 30 d., 2020 m. rugpjūčio 30 d., 2021 m. vasario 9 d., 2021 m. birželio 30 d. Tačiau akreditacijų metu pasikeitus teisiniam reguliavimui, t. y. nustačius teisės aktų taikymą atgal ir naujus kriterijus bei reikalavimus studijų programoms, buvo priimta skundžiama Įsakymo dalis, kuria pareiškėjos studijų krytis buvo panaikintos. Dėl to pareiškėja nebegali priimti studentų ir turės nutraukti veiklą. Skundžiama Įsakymo dalis, pareiškėjos nuomone, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, t. y. yra nemotyvuota, nepagrįsta faktiniais duomenimis, kadangi pareiškėjai nebuvo pateikti jokie priimtos Įsakymo dalies motyvai, tokį sprendimą lėmę dokumentai ar duomenys, informacija, kuria buvo remtasi. Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo įgyvendinant priimta skundžiama Įsakymo dalis, pareiškėjos teigimu, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, kadangi joje buvo įtvirtintos naujos nuostatos dėl aukštųjų mokyklų laikinojo akreditavimo, kurių iki tol galiojusioje Įstatymo pakeitimo įstatymo redakcijoje nebuvo numatyta. Pareiškėja turėjo aiškų ir pagrįstą lūkestį, kad suteiktos akreditacijos liks galioti jų nustatytą laiką. Visgi, Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymu buvo sudarytos prielaidos laikinai ir retrospektyviai įvertinti studijų kryptis bei numatyti laikinojo akreditavimo galimybę, tačiau nebuvo pateikti aiškūs tokios laikinosios akreditacijos vertinimo kriterijai. Taip pat Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas prieštarauja ir Įstatymo 48 ir 49 straipsnių nuostatoms, kuriose nenumatyta, kad studijų kryptys gali būti laikinai akredituotos. Kaip matyti, Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatos nepagrįstai ir neteisėtai išplėtė Įstatyme nustatytą reguliavimą. Atitinkamai, Aprašo 6, 7 ir 11 punktai, kuriais remiantis priimta skundžiama Įsakymo dalis, pažeidžia minėtą konstitucinį teisinės valstybės principą ir Įstatymo 48 ir 49 straipsnių nuostatas. Nurodytos Aprašo nuostatos galioja atgal, kadangi visi Apraše numatyti vertinimo kriterijai bei sprendimų priėmimas yra susijęs su praeities veiklos rezultatų vertinimu. Aprašu taip pat pažeidžiamas teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principas, kadangi nors ir buvo nustatyti nauji kriterijai akreditacijos vertinimui, tačiau nenumatytas joks pereinamasis laikotarpis, dėl to pareiškėjai nebuvo sudarytos jokios galimybės prisitaikyti prie naujų reikalavimų. Skundas taip pat grindžiamas LVAT 2013 m. lapkričio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-442-14/2013 pateiktu išaiškinimu.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas advokatas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą tenkinti. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu pareiškėjos atstovas patikslino, kad palaiko tik skundo reikalavimo dalį, kuria prašoma panaikinti skundžiamą Įsakymo dalį, kitų reikalavimų nebereiškiant.
Atsiliepimas
Atsakovas Centras atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 67–71) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pagal skundžiamos Įsakymo dalies priėmimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, Centrui pavesta atlikta studijų krypties akreditavimą, todėl Centras, savo kompetencijos ribose, privalėjo nedelsdamas įgyvendinti Įstatyme, Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatyme ir Apraše įtvirtintą pareigą akredituoti studijų kryptis ir tokiu būdu užtikrinti, kad aukštosiose mokyklose studijos vyktų ir studentai studijuotų teisėtai. Centras laikosi pozicijos, kad Įsakymo dalis priimta vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, tam nustatytu laiku, yra pagrįsta teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, todėl atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Atsakydamas į pareiškėjos argumentus, kad Įsakymo dalis prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nurodo, kad jie neatitinka tikrovės. Centras elektroniniu paštu 2018 m. vasario 5 d. kreipėsi į pareiškėją, informuodamas, kad ruošiantis laikinajam studijų krypčių akreditavimui ir vykdant Švietimo ir mokslo ministerijos įpareigojimą, visoms aukštosioms mokykloms išsiunčiamas vykdomų studijų programų sąrašas ir preliminarus atitikties numatomiems taikyti slenkstiniams reikalavimams įvertinimas. Laiške taip pat buvo nurodyta, kad duomenys imami iš oficialaus valstybinio Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro. Į šį laišką pareiškėja atsakė, 2018 m. vasario 9 d. atsiųsdama pakoreguotą programos sąrašą, taip pat teiraudamasi dėl slenkstinių rodiklių sąrašo. Tą pačią dieną pareiškėjai buvo atsakyta į iškeltus klausimus. Šis susirašinėjimas su pareiškėja įrodo, kad Centras nuo to momento, kai Švietimo ir mokslo ministerijos 2018 m. vasario 2 d. organizuoto susitikimo su aukštųjų mokyklų atstovais metu sužinojo galutinį numatomą vertinimo ir laikinojo akreditavimo mechanizmą, ėmėsi aktyvių veiksmų informuoti aukštąsias mokyklas apie būsimus sprendimus ir iš aukštųjų mokyklų gauti visą šiam procesui realizuoti reikiamą informaciją. Atsakydamas į pareiškėjos argumentus, kad ji nėra gavusi jokios papildomos medžiagos, dokumentų, duomenų ar informacijos, iš kurios būtų galima nuspręsti, kaip konkrečiai buvo įvertinta jos vykdyta ir prieš tai akredituota studijų programa, kokiais duomenimis remiantis atliktas vertinimas ir kokia medžiaga buvo vadovautasi priimant atitinkamus sprendimus, Centras taip pat laikosi pozicijos, kad jie neatitinka tikrovės, kadangi pareiškėja buvo informuota 2018 m. kovo 6 d. raštu, kuo remiantis buvo priimti sprendimai dėl laikinosios akreditacijos. Kadangi visų pareiškėjos vykdomų studijų krypčių mokslo 2015 m. ir 2016 m. įvertinimo rezultatai nesiekė 1 balo, t. y. nacionalinio lygio, o pareiškėjai, pasinaudojus Aprašo 8 punkte nustatyta galimybe Lietuvos mokslo tarybos įvertinimui pateikti 2017 m. mokslo produkciją, jų įvertinimai nepasiekė 1,5 balo, pagrįstai priimta Įsakymo dalis. Jeigu nebūtų priimta Įsakymo dalis, pareiškėja turėtų esamų studentų atžvilgiu nutraukti studijų procesą, o jei tęstų – darytų tai neteisėtai, taip pažeidžiant studentų lūkesčius. Įsakymo dalis, kurią skundžia pareiškėja, neužkerta kelio teikti paraišką Centrui dėl ketinamų vykdyti studijų programų išorinio vertinimo ar studijų dar nevykdomose studijų kryptyse išorinio vertinimo ar akreditavimo praėjus ne trumpesniam nei 1 metų terminui po laikinojo akreditavimo sprendimo įsigaliojimo.
Teismo posėdyje Centro atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Centro atstovė laikėsi pozicijos, kad tuo metu, kai buvo priimama skundžiam Įsakymo dalis, Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatos buvo galiojančios, todėl Centras neveikė taip, kaip neturėjo veikti. Paaiškino, kad po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, visi teisės aktai, kurie buvo priimti įgyvendinant Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuris buvo pripažintas antikonstituciniu, nėra panaikinti, jie yra galiojantys, tačiau pareiškėjai teisinių pasekmių jie nėra sukėlę, t. y. faktiškai po minėto nutarimo priėmimo Švietimo ir mokslo ministerija iniciavo susitikimą su visomis aukštosiomis mokyklomis, kuriame nusprendė atstatyti priėmimą į aukštųjų mokyklų studijų programas, kurios buvo laikinai akredituotos ribojamai. Centro atstovė nurodė, kad šiuo metu skundžiama Įsakymo dalis nėra naikinama, kadangi laukiama, kada, įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą bus priimti teisės aktai, kurie nustatys, kaip turi būti vykdoma aukštųjų mokyklų akreditacija ateityje.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Švietimo ir mokslo ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 87–93) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad įgyvendinant Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą, buvo patvirtintas Aprašas, kuris ir nustato laikinosios akreditacijos tvarką ir kuriame įtvirtinti studijų krypčių laikinosios akreditacijos vertinimo rodikliai. Rodikliai buvo derinti su aukštosiomis mokyklomis, ir nuspręsta naudoti tik pagrindinius rodiklius, kurie tik esminiais aspektais atspindi aukštųjų mokyklų potencialą vykdyti studijų krypties studijas. Duomenys apie šiuos rodiklius aukštosioms mokyklos buvo žinomi ir nesudaro papildomos administracinės naštos. Kompromiso būdu buvo sutarta, kad laikinai studijų krypties akreditacijai pakanka tenkinti atitinkamų mokslo krypčių ekspertinio vertinimo minimalų įvertį – 1,5 balo 5 balų skalėje. Tarptautinėje praktikoje nėra atvejų, kad mokslo veiklos lygis būtų vertinamas kaip nors kitaip nei pagal mokslo rezultatus, pasiektus iki vertinimo pradžios. Atkreiptas dėmesys, kad aukštosioms mokyklos sudaryta galimybė po laikinosios akreditacijos įvertinimo, atsižvelgus kokie sprendimai priimti, teikti studijų krypties kokybės užtikrinimo per artimiausius 2 metus planą, taip pat galimybė, jeigu 2015 m. ir 2016 m. vertinimo rezultatai nesiekia 1,5 balo įvertinimo, pateikti Lietuvos mokslo tarybai 2017 m. mokslo veiklos rezultatus. Kaip matyti, Įsakymo dalis priimta įgyvendinus Aprašo nuostatas. Centras, priimdamas skundžiamą Įsakymo dalį, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, Įsakymo dalis neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių Centras ir buvo įsteigtas ir gavo įgaliojimus. Aprašas priimtas įgyvendinant Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą. Vadinasi, priimtas neviršijus kompetencijos ir nepažeidžiant teisės aktų nuostatų.
Teismo posėdyje Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 145–146).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, nagrinėjamu atveju byla nagrinėtina nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Švietimo ir mokslo ministerijos atstovui viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje kilęs ginčas dėl Įsakymo dalies, kuria pareiškėjos studijų kryptys laikinai akredituotos ribojamai, teisėtumo ir pagrįstumo.
Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Centro direktorė, vadovaudamasi Aprašo 4 ir 7 punktais, remdamasi Aprašo 6 punkte nustatytiems rodikliams įvertinimo rezultatais, priėmė Įsakymą, kuriuo akreditavo studijų kryptis (pagal 1 priedą) (b. l. 12 (priedas – 13–36)) ir kuris įsigaliojo 2018 m. kovo 1 d.
Skundžiama Įsakymo dalimi visos pareiškėjos studijų kryptis laikinai akredituotos ribojamai (b. l. 15, 23, 24, 29, 32, 33, 34, 35).
Kaip nustatyta, Skundžiama Įsakymo dalis priimta vadovaujantis Aprašu, kuris priimtas įgyvendinant Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą (b. l. 112), įsigaliojusį 2018 m. sausio 24 d., kuriuo buvo pakeista Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalis, kurioje nurodyta, kad: „Išorinio studijų vertinimo ir aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo procedūros pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą taikomos nuo 2018 m. kovo 1 d., o procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių įstatymų nuostatas. Iki 2018 m. kovo 1 d. studijų kryptys įvertinamos ir laikinai akredituojamos pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus reikalavimus ir tvarką. Studijų krypčių laikino akreditavimo terminą nustato švietimo ir mokslo ministras. Jeigu įvertintos krypties studijos neatitinka švietimo ir mokslo ministro nustatytų reikalavimų, aukštoji mokykla negali priimti studentų į tos krypties studijas, o studijuojančiųjų tolesnes studijų galimybes nustato švietimo ir mokslo ministras.“
Šios administracinės bylos teisminio nagrinėjimo metu Konstitucinis Teismas priėmė 2018 m. birželio 19 d. nutarimą „Dėl Lietuvos respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalies (2018 m. sausio 13 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo nutarta pripažinti, kad: „Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo (TAR, 2016-07-14, Nr. 20555) 2 straipsnio 26 dalies (2018 m. sausio 13 d. redakcija; TAR, 2018-01-23, Nr. 1033, identifikacinis kodas 2018-01033) nuostatos „Iki 2018 m. kovo 1 d. studijų kryptys įvertinamos ir laikinai akredituojamos pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus reikalavimus ir tvarką. Studijų krypčių laikino akreditavimo terminą nustato švietimo ir mokslo ministras. Jeigu įvertintos krypties studijos neatitinka švietimo ir mokslo ministro nustatytų reikalavimų, aukštoji mokykla negali priimti studentų į tos krypties studijas, o studijuojančiųjų tolesnes studijų galimybes nustato švietimo ir mokslo ministras“ tiek, kiek jose numatyta iki 2018 m. kovo 1 d. įvertinti ir laikinai akredituoti vykdomas studijų kryptis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 40 straipsnio 3, 4 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.“
ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.
Teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai pasekmės reglamentuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje, kurio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo nutarimai yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 2 dalis). Pagal to paties straipsnio 3 dalį, visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu.
Aiškindamas Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 3 dalies nuostatas, Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime išaiškino, kad minėtoje nuostatoje nustatytu teisiniu reguliavimu yra įtvirtinta pareiga visoms valstybės institucijoms bei jų pareigūnams panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti nekonstituciniu pripažintu teisės aktu. Pagal Konstitucinį Teismą, kai Seimo priimtas teisės aktas (jo dalis) Konstitucinio Teismo nutarimu pripažįstamas prieštaraujančiu Konstitucijai ir todėl jokiais atvejais negali būti taikomas, tai reiškia, kad tokio teisės akto teisinė galia yra panaikinta, valstybės institucijoms ir jų pareigūnams kyla pareiga panaikinti tokį teisės aktą įgyvendinant priimtus ir tapataus turinio poįstatyminius teisės aktus (jų nuostatas) arba pakeisti juos taip, kad naujai nustatytas teisinis reguliavimas pagal turinį nebūtų tapatus nustatytajam Konstitucijai prieštaraujančiame teisės akte; tol, kol ši pareiga nėra įvykdyta, atitinkamas poįstatyminis teisės aktas (jo dalis) taip pat negali būti taikomas. Jeigu toks poįstatyminis teisės aktas (jo dalis) būtų taikomas, būtų paneigta Konstitucijoje įtvirtinta teisės aktų hierarchijos samprata (Konstitucinio Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. KT32-S12/2015).
Iš teisinio reguliavimo ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijos akivaizdu, kad Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą, kuriuo teisės aktas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, toks teisės aktas eliminuojamas iš teisinės sistemos ir negali būti taikomas. Todėl ir visi poįstatyminiai teisės aktai, priimti įgyvendinant tokį teisės aktą, taip pat turi būti panaikinti ir negali būti taikomi. Atitinkamai ir nagrinėjamu atveju aktualiame minėtame Konstitucinio Teismo nutarime, kuriuo Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, nurodyta, iš esmės, be kita ko, Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo pagrindu švietimo ir mokslo ministro priimtas įsakymas, kuriuo patvirtintas Aprašas, taip pat remiantis juo Centro direktoriaus priimti įsakymai dėl studijų krypčių laikino akreditavimo pagal Konstituciją laikytini nesukėlusiais jokių teisinių padarinių aukštosioms mokykloms.
Visgi, teismo posėdyje Centro atstovė patvirtino, kad šios bylos nagrinėjimo metu Švietimo ir mokslo ministerija nėra panaikinusi Aprašo, kuris, kaip matyti, priimtas įgyvendinus Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuris pripažintas nekonstituciniu. Tačiau tuo pačiu paaiškino, kad po nurodyto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo de facto (lot. iš tikrųjų) skundžiama Įsakymo dalis pareiškėjai jokių neigiamų teisinių pasekmių nebesukėlė, kadangi susitikimo su aukštosiomis mokyklos metu Švietimo ir mokslo ministerija atstatė priėmimą į aukštųjų mokyklų studijų programas, kurios buvo laikinai akredituotos ribojamai. Visgi, atsižvelgęs į susidariusią situaciją, Centras laikosi savo pozicijos, kad skundžiama Įsakymo dalis yra teisėta ir pagrįsta, nes priimta tuo metu galiojančio teisinio reguliavimo pagrindu, todėl nėra pagrindo jos panaikinti.
Teisėjų kolegija, vertindama teismo posėdyje Centro atstovės pateiktus paaiškinimus apie tai, kad Švietimo ir mokslo ministerija iš esmės faktiškai nebesilaiko priimto Aprašo ir nevykdo Centro direktoriaus priimtų įsakymų, tačiau teisine prasme jų nepanaikina, atkreipia dėmesį, kad ginčo laikotarpiu galiojančioje Įstatymo 48 straipsnio 5 dalyje buvo ir yra įtvirtintas švietimo ir mokslo ministrui įgaliojimas patvirtinti studijų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą, vertinamąsias sritis ir rodiklius. Visgi, kaip matyti, šiuo metu naujos tvarkos, vertinamųjų sričių ir rodiklių švietimo ir mokslo ministras, nėra priėmęs, nors pačiame Konstitucinio Teismo nutarime, kuris priimtas 2018 m. birželio 19 d., nurodyta, kad švietimo ir mokslo ministras šį jam suteiktą įgaliojimą privalo įgyvendinti per kiek įmanoma trumpiausią terminą, kad nebūtų kliūčių vykdyti studijų krypčių akreditavimą pagal bendrąją išorinio studijų vertinimo ir akreditavimo tvarką.
Todėl, įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą, nustatytas faktines aplinkybes, Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir teismo posėdyje išdėstytus žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog Švietimo ir mokslo ministerija nevykdo Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 3 dalies ir nepanaikina Aprašo, kuris priimtas įgyvendinant pripažintą nekonstituciniu Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą ir kuriuo vadovaujantis priimta skundžiama Įsakymo dalis, galiojimo nėra kliūtis, remiantis tuo, kad Aprašo, kurio pagrindu priimta skundžiama Įsakymo dalis, taikymas negalimas, individualioje administracinėje byloje teismine tvarka panaikinti skundžiamą Įsakymo dalį. Tai, kad žvelgiant retrospektyviai, Centras, priimdamas skundžiamą Įsakymo dalį, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, šiuo atveju neturi esminės teisinės reikšmės Konstituciniam Teismui konstatavus, kad Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuris įgyvendintas priėmus Aprašą, kuriuo vadovaudamasis Centras ir atliko laikinąją aukštųjų mokyklų akreditaciją, prieštarauja Konstitucijai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, kuris pripažintas nekonstituciniu, pagrindu priimta skundžiama Įsakymo dalis negali jokia prasme būti laikoma teisėta ir pagrįsta susidariusių faktinių aplinkybių kontekste.
Atsižvelgus į tai, Centro argumentai, išdėstyti atsiliepime dėl Įsakymo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, atmestini kaip nepagrįsti.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Įsakymo dalis naikintina, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėja taip pat su skundu pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys įrodymai bus pateikti teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.
Rašytinių įrodymų, patvirtinančių išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą pareiškėja iki nagrinėjamos bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tokiais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį (ABTĮ 41 straipsnio 2 dalis). Todėl, atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje paliktinas nenagrinėtu. Vadovaujantis ABTĮ 12 straipsniu, kuriame nurodyta, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises, pareiškėjai išaiškintina, jog bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinantys rašytiniai įrodymai (įrodymai, patvirtinantys išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą) galės būti pateikti teismui ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tokiu atveju prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus nagrinėjamas bendra ABTĮ nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kazimiero Simanavičiaus universitetas“ skundą tenkinti visiškai.
Panaikinti valstybės biudžetinės įstaigos „Studijų kokybės vertinimo centras“ 2018 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. SV6-4 „Dėl laikinojo studijų krypčių akreditavimo“ dalį, kuria pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kazimiero Simanavičiaus universitetas“ studijų kryptys yra su laikinai akredituotais ribojimais.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.