Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. L. ir G. L. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. nutarimo R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro įgaliotas pareigūnas 2010 m. birželio 26 d. surašė R. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, apie 2.32 val., Mokyklos g., Palangoje, vairavo G. L. priklausantį automobilį „VW Caravelle“ būdamas neblaivus (nustatytas 2,29 promilių girtumas), kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, be to, R. L. nepateikė vairuotojo pažymėjimo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

R. L. ir G. L. apeliaciniai skundai atmestini.

Skundžiamu nutarimu R. L. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje (sunkesnis iš R. L. padarytų pažeidimų, kurio sankcijos ribose jam paskirta nuobauda), kuriame įtvirtinta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems <...>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. R. L. nutarime nurodytą pažeidimą pripažįsta, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus, tačiau apeliantas mano, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Nagrinėjamu atveju Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 13 d. nutarimu R. L. skyrė ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vidurkį su automobilio „VW Caravelle“ konfiskavimu.

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007).

Pažymėtina, kad pažeidimas, kurio padarymu kaltinamas R. L., yra pavojingas, jis kelia didelę grėsmę tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai ar net gyvybei. Apelianto atsakomybę sunkina aplinkybė, jog jis pakartotinai per metus laiko padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Be to, R. L. baustas administracine tvarka 10 kartų (b. l. 12 – 16). Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (mažesnė galimybė susirasti darbą, neįgalių tėvų priežiūra) nelaikytinos išskirtinėmis, ypatingomis, sudarančiomis pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos narių interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad transporto priemonės konfiskavimas, numatytas ATPK 130² straipsnio sankcijoje, yra privaloma administracinė nuobauda. Atkreiptinas dėmesys, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konfiskuojami ne tik daiktai ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, bet ir tie daiktai bei pajamos, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu (ir nėra pažeidėjo nuosavybė), išvardytų teisės pažeidimų bylose. Šiame sąraše yra ir pažeidimas, numatytas ATPK 130² straipsnyje. Todėl transporto priemonės (kuri šiuo atveju yra administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis) konfiskavimas turi būti taikomas nepriklausomai nuo to, kad ši transporto priemonė nėra paties pažeidėjo nuosavybė. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas visgi gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (žr. nutartį administracinėje byloje N575-3213/2010).

Įvertinusi surinktų įrodymų visumą ir atsižvelgdama į G. L. pateikto apeliacinio skundo argumentaciją (b. l. 37), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskavo G. L. priklausantį automobilį „VW Caravelle“. Pažymėtina, kad automobilį „VW Caravelle“ vairavo G. L. sūnus R. L., gyvenantis kartu su ja (b. l. 33, 37). R. L. teismo posėdyje paaiškino, kad dažnai naudojasi automobiliu „VW Caravelle“ (b. l. 29), G. L. nenurodė, jog automobilis būtų paimtas be jos žinios, todėl šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog apeliantei priklausančia transporto priemone buvo disponuojama savavališkai. Byloje nėra duomenų, jog ji kreipėsi į policiją dėl neteisėtai paimtos transporto priemonės. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas 2010 m. birželio 30 d. informavo apeliantę apie galimą jos automobilio konfiskavimą, nurodė bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b. l. 26), tačiau ji neatvyko į bylos nagrinėjimą ir neišdėstė savo paaiškinimų.

Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, ir įvertinusi bylos medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. L. ir G. L. apeliacinius skundus atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.