Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-350-107-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-24
Bylos Nr.
1A-350-107-2012
Teisminio proceso Nr.
1-78-1-00017-2010-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Valužis (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
R. K., E. S., A. P.
Advokatai
Antanas Jonušas
Kategorijos
Pranešėjas Stasys Valužis Baudž. byla Nr. 1A-350-107/2012

Teisėja Irena Šeškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00017-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.4.; 1.2.14.1.2.2.; 1.1.8.1.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. gegužės 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Aistei Šeibelytei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,gynėjams advokatams Antanui Jonušui, Algirdui Plataunai, Edvardui Staponkui,nuteistiesiems R. K., E. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. K., E. S. ir A. P. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo

R. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 178 str. 2 d. (už R. Ž. automobilio vagystę) – laisvės atėmimu dvejiems (2) metams,

pagal BK 178 str. 2 d. (už A. R. turto vagystę) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams,

pagal BK 178 str. 2 d. (už L. E. turto vagystę) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-19 nutartimi subendrintomis bausmėmis, paskirtomis Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais 2010-06-26, 2010-11-04 ir 2010-12-30, prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-19 nutartimi paskirtos griežčiausios subendrintos penkerių (5) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant po dalį nauju nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. paskirtų bausmių, ir paskirta galutinė subendrinta septynerių (7) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytos bausmės, atliktos pagal 2010-06-26, 2010-11-04, 2010-12-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžius bei 2011-04-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį.

A. P., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 178 str. 2 d. (už R. Ž. automobilio vagystę) – laisvės atėmimu dvejiems (2) metams,

pagal BK 178 str. 2 d. (už A. R. turto vagystę) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams,

pagal BK 178 str. 2 d. (už L. E. turto vagystę) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2011-02-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežčiausios dvejų (2) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant po dalį šiuo nuosprendžiu paskirtų švelnesnių bausmių ir dalį 2011-02-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta trejų (3) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2011-02-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

E. S., gim. (duomenys neskelbtini) , pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 178 str. 2 d. (už R. Ž. automobilio vagystę) – laisvės atėmimu dvejiems (2) metams,

pagal BK 178 str. 2 d. (už A. R. turto vagystę) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams,

pagal BK 178 str. 2 d. (už L. E. turto vagystę) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2010-12-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežčiausios dvejų (2) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant po dalį šiuo nuosprendžiu paskirtų švelnesnių bausmių ir dalį 2010-12-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, arešto bausmę pakeitus į laisvės atėmimą (BK 65 str. 1 d. 1 p. a) p. p.), ir paskirta galutinė subendrinta dvejų (2) metų šešių (6) mėnesių penkiolikos (15) dienų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011-05-03 iki 2011-05-04, nuo 2011-11-07 iki 2012-02-03 ir bausmė, atlikta pagal 2010-12-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Iš R. K. ir A. P. solidariai priteista R. Ž. 680,10 Lt, A. R. 250 Lt turtinei žalai atlyginti.

Šioje byloje nuteistas ir V. P., tačiau dėl jo nuosprendis neskųstas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K., E. S. ir A. P. nuteisti už tai, kad 2010 m. sausio mėnesį, naktį iš 12-tos į 13-tą dieną, tikslus laikas nenustatytas, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) kieme, pagrobė R. Ž. priklausantį 1200 litų vertės automobilį „Audi 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais daiktais: 80 litų vertės grąžtu ledui gręžti, bendros 200 litų vertės dėže su žvejybos įrankiais (kabliukai, 3 mažos meškerės), 50 litų vertės medžiagine kuprine, 50 litų vertės kasetine automagnetola „Audi“, taip padarė nukentėjusiajam R. Ž. turtinės žalos už 1580 litų.

R. K., E. S., A. P. nuteisti ir už tai, kad, tęsdami nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio mėnesį, naktį iš 12-tos į 13-tą dieną, tikslus laikas nenustatytas, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš automobilio „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini) kieme, priklausiusio A. R., išdaužę 100 litų vertės automobilio durelių stiklą, pagrobė 300 litų vertės automagnetolą „Pioneer“ bei bendros 100 litų vertės dvi garso kolonėles su skydeliu, sugadino 50 litų vertės durų rankenėlę, taip padarė nukentėjusiajai A. R. turtinės žalos už 550 litų.

R. K., E. S., A. P. nuteisti ir už tai, kad, tęsdami nusikalstamą veiką, 2010 m. sausio mėnesį, naktį iš 12-tos į 13-tą dieną, tikslus laikas nenustatytas, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš L. E. priklausiusio automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini) kieme, išlaužę 60 litų vertės automobilio durelių rankeną, pagrobė 200 litų vertės automagnetolą „Kenwood“, taip padarė nukentėjusiajai L. E. turtinės žalos už 260 litų.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. tvirtina, jog kaltu prisipažino visiškai, šiuo metu atlieka bausmę, nuobaudų neturi, mokosi, bando pasitaisyti, nes visą jaunystę praleisti už grotų nenori. Apelianto nuomone, jam paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Prašo sušvelninti paskirtą bausmę, į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę nuo 2010-01-15 iki 2012-02-03.

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. S. rašo, jog kaltu neprisipažįsta, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei neteisingai paskirta bausmė. Apelianto teigimu, kaltė gali būti grindžiama tik abejonių nekeliančiais duomenimis, o kiekviena abejonė turi būti aiškinama nuteistojo naudai. E. S. tvirtinimu, jo kaltė buvo grindžiama vieno nuteistojo parodymais, kuriuos šis pakeitė kaltinimui palankia linkme. Mano, jog įrodymų vertinimas neatitiko BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5. p., 3.1.8. p. reikalavimų. Apelianto įsitikinimu, jo kaltė neginčijamais įrodymais nepatvirtinta.

Nuteistasis E. S. tvirtina, jog R. K. parodė, kad apie tai, jog automobilis yra vogtas, kad žada apvogti dar vieną automobilį, E. S. nežinojo. Nuteistasis A. P. parodė, jog E. S. sėdėjo automobilio gale, išlipęs iš automobilio nebuvo, tik padėjo iš vieno automobilio pernešti daiktus į kitą. Nuteistasis V. P. prisipažino, jog jis išplėšė iš automobilio kolonėles, parodė, jog E. S. jam nepadėjo.

Apelianto tvirtinimu, apie tai, jog R. K. pavogė (duomenys neskelbtini) automobilį, o automagnetolos ir garso kolonėlės buvo vogtos, jis sužinojo tik tada, kai automobiliu važiavo į (duomenys neskelbtini). Jei būtų žinojęs, jog automobilis vogtas, būtų į jį nelipęs. Nuteistasis E. S. teigia, jog nė vienoje iš nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis nedalyvavo. Prisipažįsta tik dėl to, jog sėdėjo vogtame automobilyje, tvirtina, jog tyrėja įteikė jam šaukimą kaip liudytojui. Kadangi dėl darbo atvykti negalėjo, vėliau buvo kviečiamas jau kaip kaltinamasis. Nuteistasis E. S. prašo išnagrinėti jo skundą jam dalyvaujant teismo posėdyje.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. prisipažįsta kaltu dėl A. R. ir L. E. turto vagystės, neigia dalyvavęs pavagiant R. Ž. automobilį. A. P. tvirtinimu, jis buvo išlipęs iš automobilio, su kuriuo atvyko iš (duomenys neskelbtini) , stovėjo šalia automobilio ir niekur nėjo. Po to atvažiavo R. K.. R. K. pasakė, kad pavogė automobilį „Audi 90“ tik tada, kai nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) gatvės. Todėl A. P. prašo jį dėl R. Ž. automobilio vagystės išteisinti ir bausmę sumažinti.

Nuteistasis A. P. teigia, jog vagysčių iš A. R. ir L. E. automobilių metu visi nuteistieji išėjo į kiemus. Kai R. K. lindo į automobilį, A. P. stovėjo už namo, matė, kaip R. K. iš automobilio išlindo, galėjo R. K. sustabdyti, bet to nepadarė, ir dėl to labai gailisi. Prašo atsižvelgti į tai, jog yra teistas tris kartus, šiuo metu atlieka bausmę, dirba, nesimoko, nes neužtenka laiko, nuobaudų neturi, už gerą elgesį ir darbą buvo du kartus skatintas, laisvėje turi senyvo amžiaus tėvus, turi seserų ir brolių, kurie yra už nuteistąjį jaunesni, todėl nori kuo greičiau grįžti namo. Nuteistojo teigimu, jis nėra toks blogas, tačiau pasirinko ne tuos draugus. Mano, jog jis yra pasitaisęs, pasižada daugiau nenusikalsti, išėjęs į laisvę, atlygins nukentėjusiesiems padarytą žalą. Nuteistasis A. P. prašo jam paskirtą bausmę sušvelninti, o dėl R. Ž. automobilio vagystės jį išteisinti.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistieji R. K., E. S., nuteistųjų R. K., E. S. ir A. P. gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, neginčija, prašė sušvelninti paskirtą bausmę, į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę nuo 2010-01-15 iki 2012-02-03.

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. S. tvirtina, jog nė vienoje iš nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nedalyvavo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. neigė dalyvavęs R. Ž. automobilio pagrobime, prašė dėl šio automobilio vagystės išteisinti, sušvelninti paskirtą bausmę.

Nuteistųjų R. K., E. S. ir A. P. kaltė, padarius nusikaltimus, už kuriuos jie nuteisti, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Apylinkės teismas nuteistųjų R. K., E. S. ir A. P. nusikalstamas veikas pagal BK 178 str. 2 d. kvalifikavo teisingai.

Teisiamajame posėdyje nuteistasis E. S. parodė, jog (duomenys neskelbtini) R. K. privažiavo su kitu automobiliu, tačiau iš kur atsirado antras automobilis, jis nesidomėjo. Kai R. K. užvedė automobilį laidais, E. S. suprato, jog automobilis vogtas. E. S. teigimu, jis sėdėjo automobilyje, nieko nematė ir nieko nevogė (t. 2, b. l. 157).

Teisiamajame posėdyje teisėja perskaitė nuteistojo E. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 54). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis nuteistasis E. S. parodė, jog 2010 m. sausio mėnesį jis, A. P., V. P. važiavo R. K. vairuojamu automobiliu į (duomenys neskelbtini) pas V. P. senelę. Atvykus į (duomenys neskelbtini) , R. K. nuėjo į kažkokį kiemą pagrobti automobilį ar kažką kitką. Kur tuo metu buvo A. P., E. S. neprisiminė. E. S. su V. P. liko automobilyje, nes visi rodytis negalėjo, kadangi didelis būrys asmenų galėjo sukelti įtarimų. Po kurio laiko R. K. privažiavo su automobiliu „Audi 90“, į kurį įsėdo V. P.. E. S. su A. P. važiavo paskui R. K. vairuojamą automobilį „Audi 90“. Privažiavę prie daugiabučių namų, sustojo, visi perkėlė daiktus iš automobilio „Audi 80“ į „Audi 90“, su kuriuo ir grįžo į (duomenys neskelbtini). R. K. su A. P. nuėjo kažkur į kiemus ir grįžo su dvejomis magnetolomis „Pioner“ ir „Kenwood“. R. K. liepė jiems nueiti ir parnešti iš automobilio „Seat Toledo“ kolonėles. E. S. neprisiminė, kuris iš jų išėmė automobilyje buvusias kolonėles, tačiau jas ištraukti nebuvo lengva, todėl griebė jas su visu skydeliu, kurį vėliau išmetė. Po to važiavo į (duomenys neskelbtini).

Teisiamajame posėdyje perskaičius nuteistojo E. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nuteistasis E. S. teigė, jog jam buvo svarbu išeiti iš areštinės, todėl, ką tyrėja rašė, jis neskaitė (t. 2, b. l. 157).

Teisiamajame posėdyje nuteistojo E. S. duoti parodymai, jog jis sėdėjo automobilyje ir nieko nevogė ir nieko nematė, E. S. parodymai, kad jam buvo svarbu išeiti iš areštinės, o ką rašė tyrėja, jam buvo nesvarbu, laikytini bandymu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nuteistojo E. S. parodymų matyti, kad jis suprato, jog R. K. nuėjo vogti automobilio, paaiškino, kad visi kartu nėjo todėl, kad nesukeltų žmonių įtarimo. Iš nustatytų bylos aplinkybių, kurias papildo ir E. S. parodymai, matyti, kad E. S. ir A. P., likę prie automobilio, stebėjo aplinką ir taip saugojo R. K. nuo atsitiktinio sulaikymo automobilio vagystės metu. E. S. matė, kad R. K. privažiavo su vogtu automobiliu, matė, kaip R. K. su A. P. nuėjo į daugiabučio namo kiemą, iš kur parsinešė dvi automagnetolas, o pats E. S. su V. P. pagrobė iš automobilio „Seat Toledo“ skydelį su garso kolonėlėmis, tuos daiktus sudėjo į R. K. pagrobtą automobilį. Abejoti tokiais nuteistojo E. S. parodymais nėra jokio pagrindo. Nuteistasis E. S. parodė ne tik tai, kas kokius veiksmus, darant nusikaltimus, atliko, bet nurodė ir tik jam žinomą aplinkybę, jog pagrobti automobilyje buvusias kolonėles nebuvo lengva, todėl griebė jas su visu skydeliu. Teisiamajame posėdyje, neigdamas savo kaltę, nuteistasis E. S. patvirtino, jog suprato, kad automobilis vogtas, matė, kaip R. K. pagrobtą automobilį užvedė laidais, savo parodymais patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu apie savo dalyvavimą vagystėse davė tiesą atitinkančius parodymus ir savęs neapkalbėjo.

Apylinkės teismas E. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, rėmėsi pagrįstai, nes tie parodymai neprieštaravo ir kitų nuteistųjų duotiems parodymams.

Teisiamajame posėdyje nuteistasis A. P. parodė, jog nelabai ką prisimena. Važiuojant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), apie tai, kad (duomenys neskelbtini) reikės pavogti kitą automobilį, kalbos nebuvo. A. P. tvirtino, jog jis prie automobilio vagystės neprisidėjo. Kai (duomenys neskelbtini) atsirado dar vienas automobilis, A. P. suprato, jog jis pavogtas (t. 2, b. l. 156).

Teisiamajame posėdyje teisėja perskaitė nuteistojo A. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 5, 7). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis nuteistasis A. P. parodė, jog (duomenys neskelbtini), privažiavus prie daugiabučių namų, R. K. išlipo iš automobilio ir nuėjo. Jis, vaikinas, pravarde S. (E. S.), ir V. P. liko sėdėti automobilyje. A. P. išlipo iš automobilio parūkyti ir pamatė, kad R. K. parvažiuoja su kitu automobiliu „Audi“. R. K. A. P. pasakė važiuoti iš paskos į kitą vietą. A. P. suprato, kad R. K. automobilį „Audi“ pavogė. Sustojus prie daugiabučių namų, visi persėdo į R. K. pavogtą automobilį ir nuvažiavo. Vėliau R. K. vėl sustojo prie daugiabučių namų. R. K. išlipo iš automobilio ir kažkur nuėjo, o sugrįžo rankose nešdamas automobilio skydelį su kolonėlėmis, iš po striukės išsitraukė dvi automagnetolas. Daiktus sudėjo į automobilio saloną. Visi išvažiavo su R. K. pavogtu automobiliu į (duomenys neskelbtini). Kitą dieną A. P. nusprendė nueiti pas R. K.. Neradęs jo namuose, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), pasiėmė stovėjusį pavogtą automobilį „Audi“, kuris buvo neužrakintas. Automobilį užsivedė spynelės laidais ir nuvažiavo pas V. P.. Automobilyje vogti daiktai tebebuvo (t. 2, b. l. 5–6).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai nuteistasis A. P. parodė, kad, kiek prisimena, R. K., jam vagiant automobilį, nesaugojo ir nestebėjo. Buvo išlipęs iš automobilio ir ėjo, tačiau kiek ėjo ir ko ėjo, A. P. pasakyti negalėjo. A. P. patvirtino, jog jam ir R. K. sugrįžus, į daugiabučių namų kiemus ėjo S. (E. S.) su V. P. ir sugrįžo nešdamiesi automobilio skydelį ir kolonėles (t. 2, b. l. 7).

Teisiamajame posėdyje A. P. parodė, jog teismas turėtų vadovautis jo pirminiais parodymais (t. 2, b. l. 156).

Iš nuteistojo A. P. parodymų matyti, kad jis suprato, jog R. K. automobilį pagrobė. A. P., siekdamas sušvelninti savo ir kitų bendrininkų atsakomybę, vengdamas tiesiogiai patvirtinti, kad buvo veikiama grupe iš anksto susitarusių asmenų, parodė, kad nebuvo tikras, jog, R. K. vagiant automobilį, jis ir kiti nuteistieji R. K. saugojo ir stebėjo jo veiksmus, tačiau ir tokie A. P. parodymai iš esmės neprieštarauja E. S. parodymams, kad jie, žinodami, jog R. K. nuėjo pagrobti automobilio, kartu su juo nėjo todėl, kad keturi asmenys nesukeltų žmonių įtarimo, todėl su E. S. pasiliko prie automobilio stebėti aplinką. Vėliau visi nuteistieji persėdo į vogtą automobilį. A. P. (duomenys neskelbtini) pavogtu automobiliu važinėjosi ir (duomenys neskelbtini) . Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai nuteistasis A. P. patvirtino, jog E. S. su V. P. į kiemus nuėjo, o grįždami parsinešė automobilio skydelį su garso kolonėlėmis.

Iš byloje surinktų ir nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad A. P. savo veiksmais ne tik pritarė R. K. dėl automobilio vagystės, dalyvavo automobilio vagystėje, bet ir pagrobtu automobiliu po jo pagrobimo naudojosi.

2010-04-09 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis nuteistasis R. K. parodė, jog pagrobtame automobilyje baigėsi benzinas, pinigų degalams neturėjo, todėl paklausė V. P., kur būtų galima pavogti kitą automobilį tam, kad galėtų sugrįžti į (duomenys neskelbtini). V. P. patarė važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir rodė kelią. Sustojus prie pirmo penkiaaukščio namo, R. K. nuėjo į namo kiemą pažiūrėti, ką būtų galima pavogti. Kiti bendrakeleiviai liko sėdėti automobilyje. Priėjęs prie automobilio „Audi 90“, išlaužęs jo dureles ir sujungęs užvedimo laidus, automobilį pavogė. Paskui R. K. pagrobtą ir jo vairuojamą automobilį „Audi 90“ iš paskos važiavo draugai dar anksčiau R. K. pagrobtu automobiliu „Audi 80“, kuriuo visi atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Vėliau visi draugai iš „Audi 80“ persėdo į pavogtą automobilį „Audi 90“ ir tuo automobiliu visi sugrįžo į (duomenys neskelbtini). Kitą dieną R. K. matė, kaip vogtu automobiliu „Audi 90“ važinėjosi A. P. su V. P.. Nuteistasis R. K. teigė, jog S. (E. S.) su jais į (duomenys neskelbtini) nevažiavo, jis jokio S. nepažinojo (t. 1, b. l. 117–118).

2010-04-09 ikiteisminio tyrimo metu R. K. neigė, jog pažįsta E. S. (S.), tvirtino, kad E. S. į (duomenys neskelbtini) nevažiavo. R. K. patvirtino, jog kitą dieną matė A. P. važinėjantį pavogtu automobiliu „Audi 90“. Tokie R. K. parodymai visiškai patvirtina A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad kitą dieną A. P. su pavogtu automobiliu „Audi 90“ važiavo (duomenys neskelbtini).

2011-04-13 ikiteisminio tyrimo metu R. K. neslėpė, jog, siekdamas padėti draugams, davė jiems naudingus parodymus (t. 1, b. l. 125), todėl teisiamajame posėdyje tvirtino, kad visus nusikaltimus padarė jis vienas (t. 2, b. l. 155–156). Keisdamas parodymus bendrininkų naudai, R. K. bandė palengvinti ir savo padėtį, nes, prisiimdamas visą atsakomybę sau, siekė išvengti jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalto veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Nuteistasis R. K. savo kaltės apeliaciniame skunde neginčija, tvirtina, kad kaltu prisipažino visiškai, nieko nenuslėpė, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus tyrimui nekenkdamas (t. 3, b. l. 44). Netikėti R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie sutampa su kitų nuteistųjų parodymais ar jiems neprieštarauja, kitų nuteistųjų parodymus papildo, nėra pagrindo. R. K. parodymai dėl nusikaltimų padarymo aplinkybių E. S. bei A. P. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, esmingai neprieštarauja.

2011-04-13 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai R. K. parodė, jog jis į (duomenys neskelbtini) važiavo kartu su V. P., A. P. ir S., kurio nei vardo, nei pavardės nežinojo. R. K. patvirtino, jog jie buvo susitarę iš anksto, kad R. K. pavogs kitą automobilį ir jį vairuos, o kažkuris vairuos automobilį, kuriuo visi atvažiavo. V. P. (duomenys neskelbtini) miestą pažinojo, todėl jis persėdo į R. K. pavogtą automobilį „Audi 90“, o A. P. su S. važiavo iš paskos. Dėl ko vogė automobilį, R. K. tiksliai pasakyti negalėjo, gal todėl, kad nenorėjo grįžti į (duomenys neskelbtini) su anksčiau (duomenys neskelbtini) pagrobtu automobiliu. R. K. patvirtino, jog V. P. ir S. (E. S.) parnešė iš automobilio skydelį su kolonėlėmis. Visi kiti parodymai, kurie neprieštarauja šiems, yra teisingi (t. 1, b. l. 125).

2011-04-13 ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis R. K. patvirtino nuteistųjų E. S. bei A. P. parodymus, jog V. P., A. P. ir S., kurio pavardės ir vardo anksčiau nežinojo, važiavo kartu su R. K. į (duomenys neskelbtini) ir buvo susitarę, jog (duomenys neskelbtini) pagrobs kitą automobilį. R. K. patvirtino, jog V. P. ir S. (E. S.) parnešė iš automobilio skydelį su garso kolonėlėmis. Tokias pat įvykio aplinkybes dėl įvykdytų vagysčių patvirtina ir nuteistojo V. P. parodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis nuteistasis V. P. taip pat patvirtino, jog, išvažiavus iš močiutės, R. K. sugalvojo važiuoti į (duomenys neskelbtini) pavogti kokią nors transporto priemonę. (duomenys neskelbtini) R. K. sustojo prie daugiabučių namų, jam ir S. liepė sėdėti automobilyje. V. P. suprato, jog R. K. palieka juos stebėti, nes keturi vaikinai, vaikščiojantys apie automobilius tamsiu paros metu, galėjo sukelti įtarimą. Po 5 minučių grįžo į automobilį A. (A. P.), kuris pasakė, kad tuoj prie jų privažiuos R. K. (t. 1, b. l. 75–76). Teisiamajame posėdyje V. P. šiuos parodymus patvirtino (t. 2, b. l. 156).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nuteistasis V. P. parodė, jog į (duomenys neskelbtini) kiemą nuėjo R. K. su A. P., vėliau abu ėjo link A. J. 46-to namo. V. P. parodė vietą, kur jis su „S.“ iš „Seat Toledo“ automobilio pagrobė skydelį su garso kolonėlėmis (t. 1, b. l. 92–93).

Iš aptartų nuteistųjų E. S., A. P., R. K. ir V. P. parodymų matyti, jog važiuoti į (duomenys neskelbtini) nuteistiesiems nebuvo jokio reikalo. Važiavo į (duomenys neskelbtini) turėdami tikslą pagrobti automobilį. Kito automobilio nuteistiesiems prireikė ir todėl, kad grįžti į (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) vogtu automobiliu buvo rizikinga, bet gal ir dėl to, kad pirmajame automobilyje baigėsi benzinas, o lėšų jam nusipirkti nuteistieji neturėjo. Akivaizdu, jog tiek E. S., tiek A. P. R. K. nuo automobilio, kito turto vagysčių sulaikyti nebandė, bet priešingai, savo veiksmais nusikaltimų darymui pritarė, automobilis „Audi 90“ parvykimui į (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas visiems nuteistiesiems (A. P. pavogtu automobiliu vėliau naudojosi ir (duomenys neskelbtini)), o automagnetolų ir garso kolonėlių vagystės tapo potencialiu pajamų šaltiniu visiems nusikaltimų bendrininkams. E. S., kaip ir kiti nuteistieji, R. K. sumanymams ir veiksmams ne tik pritarė, bet ir patys buvo aktyvūs nusikaltimų bendrininkai. E. S., A. P. iš automobilio „Seat Toledo“ pagrobė skydelį su garso kolonėlėmis, ir tai patvirtina, kad abu nebuvo vien pasyvūs bendrininkų veiksmų stebėtojai, kad visi nuteistieji veikė kaip bendrininkų grupė.

Apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, BPK 20 str. 5 d. reikalavimų nepažeidė, nuteistųjų E. S. bei A. P. kaltė dėl nusikaltimų, už kuriuos jie nuteisti, padarymo įrodyta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę R. K., E. S. ir A. P., apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) vadovavosi, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistųjų asmenybes, R. K. ir A. P. atsakomybę lengvinančią (BK 59 str. 1 d. 2 p.), R. K., E. S., A. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybes (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Nuteistieji R. K., E. S. ir A. P. padarė po tris tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas, priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.), nusikalto teistumams neišnykus, todėl laikytini recidyvistais (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). R. K. anksčiau teistas 5 kartus už tokio pat pobūdžio tyčinius nusikaltimus nuosavybei (t. 1, b. l. 131–132), E. S. anksčiau teistas 4 kartus, teistas ir už tokio pat pobūdžio tyčinius nusikaltimus nuosavybei, kitus tyčinius nusikaltimus (t. 2, b. l. 58–61), A. P. anksčiau teistas 2 kartus už analogiško ir panašaus pobūdžio tyčinius nusikaltimus nuosavybei ir turtiniams interesams (t. 2, b. l. 13). Nuteistieji niekur nedirba, R. K., A. P. nusikaltimais padarytos turtinės žalos neatlygino.

Nuteistieji R. K., E. S. ir A. P. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė. Iš R. K. ir E. S. pažymų apie teistumą matyti, kad jie nusikalstamas veikas daro nuolat (t. 1, b. l. 131–132, t. 2, b. l. 58–61). A. P. Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-09-29 nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant. Bausmės vykdymo atidėjimo metu A. P. padarė nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-05-26 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo jam panaikintas. Po šios nutarties priėmimo A. P. padarė dar dvi nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-17 nuosprendžiu. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistieji pasitaisyti nelinkę ir to daryti neketina, nusikalstamų veikų darymas tapo jų gyvenimo būdu ir vienu iš pragyvenimo šaltinių.

Esant tokioms bylos aplinkybėms, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti R. K., E. S. ir A. P. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai juos nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apylinkės teismas nuteistiesiems R. K., E. S. ir A. P. už padarytas atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., bausmės rūšį, jos dydžius parinko teisingai. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės už atskirus nusikaltimus yra žymiai mažesnės negu BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, apylinkės teismas nuteistiesiems R. K., E. S. ir A. P. parinko palankesnį bausmių bendrinimo būdą, bausmes subendrino iš dalies jas sudedant, bausmes tik dalinio sudėjimo būdu subendrino su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. R. K. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydžiui įtakos turėjo ankstesniais nuosprendžiais paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai, o bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu už naujus nusikaltimus, aiškiai per griežtos nėra. Kadangi nuteistiesiems paskirtos bausmės aiškiai per griežtos nėra, jos nešvelnintinos.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. prašė į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę nuo 2010-01-15 iki 2012-02-03.

Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nuteistajam R. K. kardomoji priemonė paskirta nebuvo, nes ikiteisminio tyrimo metu jis atlikinėjo bausmes, paskirtas pagal ankstesnius nuosprendžius. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-28 nuosprendžiu R. K. buvo paskirta galutinė subendrinta ketverių (4) metų laisvės atėmimo bausmė. Į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-28 nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas buvo įskaitytas nuo 2010-01-15 iki nuosprendžio įsiteisėjimo (nuosprendis įsiteisėjo 2010-09-30, t. 1, b. l. 154–155). Į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-04 nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką buvo įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010-11-04 iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-04 nuosprendžio įsiteisėjimo, taip pat bausmės dalis, atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-28 nuosprendį, įskaitant ir sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2010-01-15 (nuosprendis įsiteisėjo 2011-02-24, t. 1, b. l. 156–159). Į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-30 nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką buvo įskaityta atlikta bausmės dalis, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-28 nuosprendžiu, įskaitant ir laikinojo sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2010-01-15. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2010-12-30 (nuosprendis įsiteisėjo 2011-03-10, t. 1, b. l. 160–163). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-19 nutartimi buvo subendrintos bausmės, paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais 2010-11-04 ir 2010-12-30. Bausmes subendrinus, buvo paskirta galutinė subendrinta penkerių (5) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia pradėta skaičiuoti nuo 2010-11-04, į bausmės laiką įskaityta ir atlikta bausmės dalis, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-28 nuosprendžiu, įskaitant ir laikino sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2010-01-15 (t. 3, b. l. 25).

Nuteistojo R. K. apeliaciniame skunde prašomas įskaityti į atliktos bausmės laiką laikas nuo 2010-01-15 iki 2012-02-03 skundžiamu nuosprendžiu yra įskaitytas, įskaitant atliktas dalis bausmių, paskirtų Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais 2010-06-28, 2010-11-04, 2010-12-30, subendrintų Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-19 nutartimi. Tai skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje paminėta.

Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nurodydamas nuosprendžius, su kuriais bendrino R. K. paskirtas bausmes, apylinkės teismas padarė techninę klaidą, nurodė, kad naujuoju nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrino ir su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-26 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. Tačiau R. K. buvo nuteistas ne 2010-06-26 nuosprendžiu, bet Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-28 nuosprendžiu. Ši klaida R. K. bausmės dydžiui įtakos nepadarė, todėl apsiribojama šios klaidos paminėjimu kolegijos nutarties aprašomojoje dalyje, apylinkės teismo nuosprendžio nekeičiant.

Esant aptartoms aplinkybėms, į R. K. atliktos bausmės laiką įskaityti atliktos bausmės laiką nuo 2010-01-15 iki 2012-02-03 pakartotinai nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistųjų R. K., E. S. ir A. P. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Stasys ValužisTeisėjai Remigijus PreikšaitisAurelija Sadauskaitė