Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-12-10 · Civilinė byla Nr. e2A-2810-392/2024

Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-10
Bylos Nr.
e2A-2810-392/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02462-2024-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius
Atsakovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Bene Trucks Lietuva“
Civilinė byla Nr. e2-2810-392/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02462-2024-1Procesinio sprendimo kategorija 2.6.39.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Visvaldo Kazakiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bene Trucks Lietuva“ ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamam AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, dėl draudimo išmokos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, 10 661,09 Eur draudimo išmoką, 637 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Nurodė, kad atsakovo draudimo bendrovėje, veikiančioje per filialą Lietuvoje, buvo apdraudusi sausumos transporto priemonių parką draudimo laikotarpiui nuo 2022 m. sausio 25 d. iki 2023 m. sausio 24 d. 2022 m. vasario 21 d. Jungtinėje Karalystėje įvyko eismo įvykis, kurio metu Jungtinėje Karalystėje registruotas vilkikas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino ieškovei priklausančią transporto priemonę – puspriekabę „Schmitz Cargobull“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Puspriekabė). Eismo įvykio metu Puspriekabę gabeno kitos įmonės UAB „Augintus“ vilkikas „VOLVO FH“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 22 d., t. y. kitą dieną po įvykio UAB „Augintus“ kreipėsi į atsakovą, pranešdama apie įvykį ir apgadintas transporto priemones: vilkiką bei ieškovei priklausančią Puspriekabę, taip pat išsiuntė atsakovui vaizdinę medžiagą, reikalingą žalai nustatyti. Ieškovė paaiškino, kad Jungtinės Karalystės policijos pareigūnai patvirtino, jog eismo įvykio kaltininkas yra Jungtinėje Karalystėje registruotas vilkikas, todėl ieškovė pirmiausiai kreipėsi į eismo įvykio kaltininko civilinės atsakomybės draudiką „Aviva Group“. Nepavykus atgauti žalos per eismo įvykio kaltininko civilinės atsakomybės draudiką, ieškovė 2023 m., sausio 30 d. kreipėsi į atsakovą. Atsakovas, išanalizavęs ieškovės pateiktus dokumentus, nustatė, kad žalos dydis yra 53 305,45 Eur be PVM, tačiau pranešė, kad draudimo išmoką sumažino 20 proc. iki 42 644,36 Eur be PVM. Draudimo išmokos sumažinimą atsakovas motyvavo tuo, kad ieškovė pavėluotai pranešė apie draudžiamąjį įvykį. 2023 m. gegužės 9 d. raštu atsakovas patikslino, kad žalos dydis yra 53 305,45 Eur, gelbėjimo darbai 9 406,48 Eur, o išmokamos sumos dydis – 33 237,88 Eur be PVM. Ieškovės įsitikinimu, draudimo išmoka buvo sumažinta nepagrįstai ir nemotyvuotai. Ieškovė į atsakovą nesikreipė iki 2023 m. sausio 30 d., nes sąžiningai tikėjosi, kad patirtą žalą atlygins eismo įvykio kaltininko civilinės atsakomybės draudikas, su kuriuo vyko komunikacija dėl žalos atlyginimo. Tik tuomet, kai dėl žalos atlyginimo nepavyko susitarti su eismo įvykio kaltininku, buvo nuspręstą kreiptis į atsakovą dėl draudimo išmokos sumokėjimo. Ieškovės įsitikinimu, jos galimai padarytas formalus Taisyklių pažeidimas nėra pakankamas tam, kad atsakovas galėtų pateisinti savo atsisakymą vykdyti draudimo sutartyje nustatytą pareigą sumokėti visą apskaičiuotą draudimo išmoką. Atsakovo sprendimas sumažinti draudimo išmoką nėra proporcingas galimai padarytam formaliam pažeidimui, kuris neturėjo jokios neigiamos įtakos draudžiamojo įvykio atsiradimui, žalos apskaičiavimui ar pačiam atsakovui. Atsakovas atsisakė sumokėti 100 proc. draudimo išmoką piktnaudžiaudamas Taisyklių 8.2 punkto ir DĮ 98 straipsnio 8 dalies nuostatomis. Nors ieškovė nesikreipė į atsakovą po eismo įvykio per 3 darbo dienas, tačiau atsakovas apie draudžiamąjį įvykį ir apgadintą Puspriekabę sužinojo iš UAB „Augintus“ jau 2022 m. vasario 22 d., t. y. kitą dieną po eismo įvykio.

3. Atsakovas sus ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad draudimo išmoka sumažinta būtent dėl to, kad ieškovė padarė konkretų draudimo sutarties sąlygų pažeidimą, t. y. pavėluotai, praėjus beveik metams nuo įvykio dienos, pranešė apie draudžiamąjį įvykį. Faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovė apie įvykį sužinojo iš karto jam įvykus, todėl pavėluotas pranešimas apie draudžiamąjį įvykį yra vertintinas kaip tyčinis nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį laiku, siekiant suklaidinti atsakovą apie įvykio aplinkybes ir žalos dydį. Draudimo sutarties pažeidimo trukmė (vėlavimas pranešti beveik metus) šiuo atveju įrodo ieškovės tyčią. Be to, ieškovės padarytas pažeidimas apsunkino atsakovo galimybės nustatyti draudžiamojo įvykio aplinkybes ir žalos dydį, nes atlikti visapusiško ir išsamaus draudžiamojo įvykio aplinkybių tyrimo praėjus tiek laiko po draudžiamojo įvykio jau nebebuvo objektyvių galimybių. Atsakovas nebeturėjo galimybių pats savarankiškai rinkti įvykio aplinkybių tyrimui ir žalos nustatymui reikšmingų dokumentų, samdyti atitinkamų sričių specialistų, o iš esmės turėjo pasitikėti tik ieškovės teikiamais dokumentais ir informacija, taigi sprendimas mažinti draudimo išmoką 20 proc. vertintinas kaip atsakovo pretenzijos dėl galimybės tinkamai nustatyti įvykio aplinkybes. Atsakovo nuomone, tyčinį pažeidimo pobūdį patvirtina ir tai, kad pranešimas apie draudžiamąjį įvykį pateiktas jau po draudimo sutarties laikotarpio pabaigos. Prieš pasibaigiant draudimo sutarčiai ieškovei buvo teiktas pasiūlymas ją atnaujinti. Šį pasiūlymą atsakovas teikė nežinodamas apie įvykusį draudžiamąjį įvykį. Draudimo praktikoje yra įprasta vertinti draudėjo rizikingumą. Jeigu draudėjas draudimo sutarties galiojimo metu neturi draudžiamųjų įvykių, tuomet atnaujinant sudarytą draudimo sutartį jam siūlomos palankesnės sąlygos, pavyzdžiui, mažesnė draudimo įmoka. Šiuo atveju ieškovė, žinodama tokią praktiką, tyčia nepanešdama apie draudžiamąjį įvykį, tikėjosi gauti pasiūlymą iš atsakovo palankesnėmis sąlygomis, nei kad jis būtų, jeigu atsakovas būtų žinojęs apie įvykusį draudžiamąjį įvykį. Neatnaujinus draudimo sutarties ir pasirinkus kitą draudiką, ieškovei tapo nebeaktualu tai, ar įvykęs draudžiamasis įvykis bus įvertintas atsakovo pasiūlyme, ar ne, todėl ieškovė nusprendė apie įvykusį draudžiamąjį įvykį pranešti atsakovui jau po draudimo sutarties pasibaigimo. Pavėluotas pranešimas apie draudžiamąjį įvykį taip pat padarė neigiamą įtaką atsakovo veiklai ir turėjo pasekmių draudiko finansinių įsipareigojimų draudėjams fiksavimui. UAB „Augintus“ pranešime nurodoma apie draudžiamąjį įvykį dėl UAB „Augintus“ vilkiko, t. y. pranešime nurodoma, kad būtent šis vilkikas yra apdraustas pas atsakovą ir dėl jo šio vilkiko teikiamas pranešimas apie draudžiamąjį įvykį. Pranešime nurodomos ir kitos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės, tačiau jame nėra nurodyta, kad pranešimas apie draudžiamąjį įvykį teikiamas ir dėl kitų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių, todėl atsakovas neturėjo jokio pagrindo šį pranešimą vertinti ir kaip pranešimo apie draudžiamąjį įvykį dėl ieškovės puspriekabės. CK aiškiai nustatyta, kad šešių procentų dydžio metinės palūkanos taikomos tik tokiu atveju, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal Taisyklių Bendrųjų draudimo sąvokų ir sąlygų 9.4 punktą, jeigu atsakovas uždelsia išmokėti draudimo išmoką dėl savo kaltės, atsakovas moka 0,02 proc. delspinigius nuo mokėtinos draudimo išmokos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau neviršijant 10 proc. nuo laiku neišmokėtos draudimo išmokos. Taigi draudimo sutartimi šalys aiškiai susitarė dėl netesybų ir jų dydžio, todėl taikyti CK 6.210 straipsnio nuostatų nėra jokio teisinio pagrindo.