Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovei S. F. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikiančios institucijos - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla ieškovo D. M. ieškinį atsakovei S. F. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-01-19 Nr.T16-18-28.1.5 išvadoje nurodoma, jog skyrius neprieštarauja dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tačiau didesnį dėmesį reikalinga skirti Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadai, kadangi jiems minėta šeima ir susiklosčiusi situacija joje yra žinoma išsamiau (b.l. 160).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Ieškovo teismui pateiktas skundas yra iš esmės grindžiamas pirmosios instancijos teismo atliktu netinkamu bylos įrodymų vertinimu, kurių pasekoje apelianto nuomone yra pažeidžiamos jo ir nepilnamečio vaiko teisės. Dėl šių skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos teisinių santykių bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į vaikų ar kito sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 str. Teismas gali, kol bus priimtas teismo sprendimas, nustatyti skyrium gyvenančio vieno iš tėvų laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

Laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos nustatymo klausimas byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visų pirma atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vaiko interesus, nustatė atsakovės prašymu laikiną tėvo su sūnumi bendravimo tvarką, motyvuodamas tuo, šalių mažametis sūnus turi sveikatos problemų, o neišnagrinėjus bylos iš esmės ir ištyrus visų įrodymų negalima įvertinti kaip vaiko liga gali įtakoti vaiko ir tėvo bendravimą, kaip ji pasireiškia vaiko kasdieniniame gyvenime. Įvertinęs gydytojų nustatytas diagnozes, Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktas išvadas teismas sprendė, kad nėra tikslinga nustatyti bendravimą su nakvyne tėvo namuose bei tenkinti kitus pareikštus reikalavimus dėl bendravimo tvarkos.

Su šia teismo išvada apeliantas nesutinka, motyvuodamas tuo, kad teismas remiasi ne jo pateiktais nuolatinės vaiko gydytojos išduotais sveikatos pažymėjimais, kur konstatuojama, kad vaikas sveikas, o vaiko motinos pateiktu kitos gydytojos išduotu pažymėjimu, kuris surašytas tendencingai, galimai motinai prašant, nesant medicininių faktų, tyrimų. Nutartimi sutrumpinamas ir apribojamas vaiko bendravimu su tėvu laikas, neapginama vaiko teisė į tėvą, neatsižvelgiama į jau pažeistą tėvo ir sūnaus emocinį ryšį, nutartis kertasi su esminėmis LR vaiko teisių apsaugos nuostatomis, nutartis kliudo vykusiam vaiko muzikiniam lavinimui. Teismas rėmėsi Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadomis, kurie nebuvo susipažinę su dalimi ieškovo teiktų dokumentų - atsiliepimu teismui bei pateiktais sveikatos pažymėjimais. Tai yra apeliantas iš esmės kvestionuoja atsakovės teismui pateiktų įrodymų pagrįstumą ir teismo atliktą jų netinkamą vertinimą.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad tarp šalių kilęs ginčas yra jau išnagrinėtas iš esmės ir 2016 m. gegužės 11 d. yra priimtas teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinio reikalavimai yra patenkinti. Tai įrodo, kad ieškovo ieškinio reikalavimai prima facie yra pagrįsti. Neįsiteisėjusiame teismo sprendime, įvertinus šalių pateiktų įrodymų dėl vaiko sveikatos būklės pagrįstumo yra konstatuojama, kad „pateiktuose dokumentuose nėra nustatyta, kad vaikui reikalinga nuolatinė speciali priežiūra, ar slauga, ar išskirtinės namų sąlygos, kurios gali būti suteikiamos tik motinos namuose. Teismo vertinimu, ieškovui diagnozuota liga nėra pagrindas neleisti vaikui nakvoti tėvo namuose“. Teismo sprendime taip pat konstatuota, kad tėvo gyvenamosios vietos aplinka atitinka nepilnamečio vaiko interesus, bei kad tarp tėvo ir sūnaus yra egzistuojantis stiprus ryšys, tėvo gyvenamoji aplinka atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Taigi, išnagrinėjus bylą iš esmės yra pasisakyta dėl šalių pateiktų įrodymų pagrįstumo ir jie yra įvertinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje situacijoje, kai atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra priimtas teismo sprendimas, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principą bei viešą interesą, tėvų lygiateisiškumo principą, šiuo atveju yra tikslinga pakeisti teismo nustatytą laikiną bendravimo mažamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarką dalyje dėl savaitgalinio bendravimo su tėvu, leidžiant vaikui nakvoti tėvo namuose. Dėl nurodytų aplinkybių, šioje dalyje teismo priimta nutartis keistina.

Apeliantas skunde nurodo, kad darbo dienomis - antradienį, ketvirtadienį jam teismo nutartimi leidžiama bendrauti su sūnumi paimant vaiką iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką tą pačią dieną iki 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Skunde pažymėjo, kad antradienį ir ketvirtadienį vaiką iš darželio „Pumpurėlis“ (Kalvarijų gt., Vilnius) galima paimti nuo 16.30 val., po miego valgio. Tuo metu prasideda didžiausi kamščiai mieste, per tokį laiką negalima spėti grįžti namo, ramiai pabendrauti, nueiti su vaiku į užsiėmimus. Apelianto teigimu, nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2016 m. vasario mėn. sūnus lankė kiekvieną antradienį muzikinio lavinimo grupę YAMAHA, kurios vykdavo nuo 18 iki 19 val., todėl sutrumpinus bendravimo tvarką vaikas negalės lankyti šių užsiėmimų. Tokiu būdu trumpinant bendravimo laiką buvo pažeidžiama tėvo ir sūnaus tarpusavio emocinis ir socialinis ryšys, nes lieka galimybė bendrauti tik 1 val. 45 min.

Apeliacinės instancijos vertinimu, šiuo atveju tikslinga pakeisti teismo nustatytą 2 punkte bendravimo tvarką ją prailginant iki 20 val., nes akivaizdu, kad ieškovui paėmus mažametį vaiką iš darželio pasibaigus jo dienai darželyje jam iš esmės lieka labai mažas laikotarpis bendrauti su vaiku, dėl ko negali būti užtikrinamas visavertis tėvo ir sūnaus bendravimas. Dėl nurodytų aplinkybių, šioje dalyje (2 punktas) nutartis keistina, prailginant vaiko ir tėvo bendravimo laiką iki 20 val.

Šiuo atveju apeliacinės instancijos s teismas nenustatė būtinumo pagal skundo medžiagą papildyti laikinąsias apsaugos priemones apelianto nurodytu 4 punktu, nes nėra įrodytos aplinkybės su sistemingu sunkiu vaiko sirgimu, o kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vaiko nežymus susirgimas negali būti priežastimi tėvui neleisti bendrauti su vaiku, todėl šioje dalyje skundas atmestinas (CPK 178 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį pakeisti.

Pakeisti teismo nutartimi nustatytos laikinos atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkos 1 punktą ir jį išdėstyti sekančiai:

1. Ieškovas D. M. turi teisę kas antrą mėnesio savaitgalį bendrauti su sūnumi K. M., paimant vaiką šeštadienį 9.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką sekmadienį iki 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą.

Pakeisti nutartimi nustatytos laikinos atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkos 2 punktą ir jį išdėstyti sekančiai:

2. Ieškovas D. M. turi teisę kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį bendrauti su sūnumi K. M., 16.30 val. paimant vaiką iš ugdymo įstaigos (vaikų lopšelio darželio) ar vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką tą pačią dieną iki 20.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.