Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. V. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo pateikimo tvarką. Remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną, tačiau atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. kovo 26 d. pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „mogo LT“ ir atsakovas D. V. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. FLG26032014/0042 (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „mogo LT“ suteikė atsakovui 1303,29 Eur finansavimą bei teisę valdyti ir naudotis lizingo (išperkamosios nuomos) pagrindu bei išpirkti automobilį (duomenys neskelbtini) atsakovui įsipareigojant priimti transporto priemonę iš UAB „mogo LT“, ją valdyti, naudotis lizingo pagrindu su teise išsipirkti bei mokėti lizingo įmokas UAB „mogo LT“ kiekvieną mėnesį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Tačiau prisiimtų įsipareigojimų atsakovas D. V. tinkamai nevykdė, todėl 2015 m. lapkričio 2 d. pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimų, vienašališkai nutraukė sutartį su atsakovu D. V..

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1, 2 dalis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ 2016 m. spalio 25 d. reikalavimo teises į atsakovo skolą, pasirašydama Gautinių sumų pirkimo sutartį Nr. DCM-2016-22, perleido akcinei bendrovei (toliau – AB) „Debt Capital Managment“; 2018 m. rugpjūčio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2018-08/03 nauja kreditorė AB „Debt Capital Managment“ perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą ieškovei. Ieškovė nurodė, kad atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2018 m. rugpjūčio 31 d. el. paštu siųstu pranešimu ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su pradine kreditore ar ieškove (CPK 178, 185 straipsniai).

Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.574 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir laiku suteiktos finansavimo sumos negrąžino. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 383,36 Eur negrąžintą finansavimo sumą tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 138,55 Eur palūkanų – kaip atlyginimą už naudojimąsi negrąžinta finansavimo suma iki bylos iškėlimo teisme dienos, ir 36,14 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą finansavimo sumą (383,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Šiuo atveju pagal šalių sudarytą Sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palūkanas – metinė palūkanų norma 36,14 proc. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 138,55 Eur palūkanų – kaip atlyginimą už naudojimąsi negrąžinta finansavimo suma iki bylos iškėlimo teisme dienos, ir 36,14 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą finansavimo sumą (383,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties 13.2 punkte atsakovas įsipareigojo, praleidęs mokėjimo terminus, mokėti 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Kadangi atsakovas laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieškovė, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteisiant 34,50 Eur dydžio delspinigius.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (556,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 7 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (7,16 Eur) priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 383,36 Eur negrąžintos finansavimo sumos, 138,55 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanas, paskaičiuotų iki bylos iškėlimo dienos, 36,14 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą finansavimo sumą (383,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 34,50 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (556,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, naudai.

Priteisti iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,16 Eur valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.