Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo V. B. gynėjo Mariaus Navicko skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties, kuria įtariamajam V. B. suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. kovo 26 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. įtariamas tuo, kad veikdamas bendrininku grupe kartu su R. J., turėdamas tikslą įtraukti asmenis į prostituciją, sąvadauti prostitucijai bei gauti iš to pajamų, iki 2009-09-22, tikslus laikas nenustatytas, masinės informacijos priemonėse – dienraštyje „Vakarų ekspresas“ ir Interneto portale „Skelbiu.lt“ – patalpino skelbimus apie siūlomą gerai apmokamą, iki 10 000 Lt per mėnesį, darbą. Perskaičiusios minėtus skelbimus į R. J. kreipėsi moterys ieškančios darbo, t.y. 2009-08-14, tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, kreipėsi R. P., o R. J., pasinaudodama jos pažeidžiamumu dėl jos jauno amžiaus, blogos materialinės padėties, naivumo, apgaule žadėdama gerai apmokamą (3000 Lt) viešbučio administratorės darbą įtraukė ją į prostituciją; iki 2009-09-02, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, kreipėsi K. P., R. J., pasinaudodama dėl sunkios materialinės padėties, apgaule žadėdama gerai apmokamą viešbučio administratorės darbą, o vėliau grasinimais ir bauginimu įtraukė į prostituciją; 2009-09-22, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, kreipėsi V. Š. ir S. B. – K., o R. J., pasinaudodama jų pažeidžiamumu dėl blogos materialinės padėties, siūlydama gerą uždarbį įtraukė V. Š. ir S. B. – K. į prostituciją, taip pat iki 2009-09-22, tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, kreipėsi N. M., o R. J., pasinaudodama N. M. pažeidžiamumu dėl jos jauno amžiaus, blogos materialinės padėties ir socialinės padėties (našlaitė), apgaule siūlydama gerai apmokamą erotinio masažo masažistės darbą, įtraukę N. M. į prostituciją. Po to laikotarpyje nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. pradžios, tiksli data tyrimo nenustatyta, iki 2009-09-15 organizavo, vadovavo ir sąvadavo prostitucijai, pelnėsi iš R. P. prostitucijos, kuri teikė seksualines paslaugas V. B. gyvenamajame bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir R. J. bei V. B. tam tikslui išnuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kur už seksualinių paslaugų suteikimą, R. J. nurodytiems klientams, gaudavo nuo 100 iki 200 litų, kurių didesnę dalį pasiimdavo V. B. su R. J.. Nuo 2009-09-02 iki 2009-10-01, organizavo, vadovavo ir sąvadavo prostitucijai, pelnėsi iš K. P. prostitucijos, kuri teikė seksualines paslaugas V. B. ir R. J. tam tikslui išnuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kur už seksualinių paslaugų suteikimą, R. J. nurodytiems klientams, gaudavo nuo 100 iki 200 litų, kurių pusę pasiimdavo V. B. su R. J.. Nuo 2009-09-22 iki 2009-09-27 organizavo, vadovavo ir sąvadavo prostitucijai, pelnėsi iš N. M. prostitucijos, kuri teikė seksualines paslaugas V. B. ir R. J. tam tikslui išnuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kur už seksualinių paslaugų suteikimą, R. J. nurodytiems klientams, gaudavo nuo 100 iki 200 litų, kurių pusę pasiimdavo V. B. su R. J.. Nuo 2009-09-22 iki 2009-10-01 organizavo, vadovavo ir sąvadavo prostitucijai, pelnėsi iš V. Š. ir S. B. – K. prostitucijos, kurios teikė seksualines paslaugas V. B. ir R. J. tam tikslui išnuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), kur už seksualinių paslaugų suteikimą, R. J. nurodytiems klientams, gaudavo nuo 100 iki 200 litų, kurių pusę pasiimdavo S. B. – K., o V. Š. visus perduodavo V. B. su R. J..

V. B. įtariamas tuo, kad veikdamas bendrininku grupe su R. J. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, 2009-09-27 vakare, tikslus laikas nenustatytas, bute, adresu (duomenys neskelbtini), V. B. panaudojus fizinį smurtą – užlaužus nukentėjusiosios N. M. ranką ir sugriebdamas jai už gerklės, grasinant tęsti fizinį smurtą ir taip atėmus galimybę priešintis, sužalojo N. M. priklausančią striukę 100 Lt vertės bei pagrobė iš N. M. jai priklausantį turtą: rudos spalvos piniginę 20 Lt vertės, kurioje buvo 15 Lt, raktų pakabuką 5 Lt vertės, užrašų knygutę 4 Lt vertės, viešojo transporto elektroninį bilietą Nr. (duomenys neskelbtini) 60 Lt vertės, Rusijos Federacijos išvykimo lapelį 20 Lt vertės, dokumentų, patvirtintų pas notarą, kopijas bendros 160 Lt vertės, N. M. vardu išduotą 2009-08-11 vaistų receptą, ,,Swedbank“ sąskaitos išrašą 2009-07-01- 2009-08-13, dvi (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos pažymas, 4 vnt. asmens dokumentų kopijas N. M. vardu, nusegė auksinius auskarus su rubinais 700 Lt vertės, vieną balto metalo auskarą 50 Lt vertės, numovė du sidabrinius žiedus po 100 Lt vertės kiekvienas, vieną balto metalo žiedą 30 Lt vertės, nuėmė dvi sidabrines grandinėles nuo kaklo su pakabukais bendros 130 Lt vertės bei M. K. priklausantį turtą mobilaus ryšio telefoną ,,LG KU 990“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) 350 Lt vertės, su SIM kortele ,,TELE 2 PILDYK“ Nr. (duomenys neskelbtini) 29 Lt. vertės, bei buto (duomenys neskelbtini), dviejų durų raktus bendros 350 Lt vertės. Swedbank „VISA ELEKTRON“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Swedbank „MAESTRO“ Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo korteles priklausančias N. M., N. M. vadu išduotus Rusijos Federacijos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos užsienio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos vidurinio išsilavinimo atestatą Nr. (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos Valstybinio pensijinio draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), leidimą nuolat gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), LR asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą), valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), 2009-06-22 LR Darbo biržos projekto dalyvio susitarimą dėl dalyvavimo Europos socialinio fondo projekte „Bedarbių užimtumo didinimas“. Viso pagrobė svetimo turto už 2314 Lt priklausančio N. M. ir už 729 Lt priklausančio M. K., bei sužalojo už 100 Lt turtą. Pagrobtus daiktus ir dokumentus, išskyrus dvi sidabrines grandinėles su pakabukais, V. B., veikdamas bendrininku grupe su R. J., laikė ir gabeno tarp asmeninių daiktų automobilyje ,,OPEL OMEGA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol 2009-10-01, apie 21.45 val., automobilio apžiūros metu Klaipėdos AVPK kieme, adresu Jūros g. 1, Klaipėda, juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Taip pat įtariamas ir tuo, kad iki 2009 m. spalio 1 d., tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, iš tyrimo nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), V. B. vardu, pagamintą ne pagal tokių apžymėjimų blankų gamybos reikalavimus, kurį neteisėtai laikė tarp asmeninių daiktų automobilyje ,,OPEL OMEGA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol 2009-10-01, apie 21.45 val., automobilio apžiūros metu Klaipėdos AVPK kieme, adresu Jūros g. 1, Klaipėda, jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais veiksmais V. B. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, 308 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje bei BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BPK) 140 straipsnio tvarka įtariamasis V. B. sulaikytas 2009-10-01, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-02 nutartimi V. B. pakirta kardomoji priemonė – suėmimas dviejų mėnesių laikotarpiui. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2010-03-26 nutartimi įtariamajam V. B. suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010-03-26. Pratęsdamas įtariamojo V. B. suėmimo terminą dar dviems mėnesiams, Klaipėdos apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus).

Įtariamojo gynėjas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010-03-26 nutartį panaikinti, nes ji neteisėta ir nepagrįsta. Gynėjo manymu, byloje nukentėjusiąja pripažinta N. M. tyrimo eigoje davė prieštaringus parodymus, pastaroji apklausų metu pripažino, kad jos iniciatyva sugyventinis M. K., diena prieš V. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, pats buvo sumušęs V. B., todėl nurodytos aplinkybės, bei tai, kad M. K. pats gali būti įtariamasis šioje byloje, patvirtina, kad V. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija gali keistis į lengvesnę.

Gynėjas skunde pažymi, kad įtarimas dėl BK 308 straipsnio 2 dalies V. B. buvo pareikštas tik praėjus pusei metų po jo suėmimo ir prieš pats tęsiant suėmimą Klaipėdos apygardos teisme, kas rodo, kad minėta nusikalstama veika V. B. inkriminuota tik dėl to, kad pateisinti jo tolimesnį laikymą suėmime. Be to, iš bylos medžiagos nematyti, kad joje būtų kokių nors įrodymų, patvirtinančių V. B. inkriminuotų BK 307 straipsnyje bei 308 straipsnyje numatytų nusikaltimų padarymą. Gynėjas nurodo, kad teismas visiškai neaiškino, kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti per tris mėnesius nuo paskutinio suėmimo termino pratęsimo. Nei su įtariamuoju V. B., nei su kitais įtariamaisiais šioje byloje per paskutinius kelis mėnesius jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami. Taip pat gynėjas nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai pratęsė įtariamojo V. B. suėmimo terminą, motyvuodamas bylos sudėtingumu ir didele apimtini, nes susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad byla nėra ypatingai sudėtinga ir didelės apimties.

Pažymi, jog teismas, pratęsdamas suėmimą, neatsižvelgė į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Mano, jog teismo išvados, jog V. B. bėgs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo yra visiškai nepagrįstos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Be to, jo ginamasis yra jauno amžiaus, neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ir tik 2009 m. liepos mėnesį baigė vidurinę mokyklą, o nusikalstamos veikos (išskyrus BK 308 str. 2 d.), dėl kurių padarymo jis įtariamas, nėra priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas taip pat visiškai nepagrįstai konstatavo, įtariamojo nesieja tvirti socialiniai ryšiai, nes įtariamasis V. B. dar nuo 2006 m. buvo paėmęs didelę paskolą, už ką įsigijo nekilnojamąjį turtą. Paskolos laiduotojais buvo pripažinti V. B. tėvai. V. B. netekus darbo užsienyje, Lietuvos bakas, siekdamas papildomų garantijų, pareikalavo, kad būtų įkeistas V. B. tėvams priklausantis nekilnojamas turtas, ko pasekoje, dėl suėmimo V. B. tapus nemokiam, tėvai buvo priversti parduoti įkeista savo turtą. Taigi, dėl nepagrįsto įtariamojo V. B. laikymo suėmime, pastarasis neturėjo galimybės atidavinėti paskolos, dėl ko jo tėvai patyrė didelę turtinę žalą. Be to, tai, kad įtariamąjį sieja socialiniai ryšiai, patvirtina ir tai, kad V. B. su savo patėviu R. B. yra nekilnojamo turto bendrasavininkiai.

Gynėjo nuomone, nepagrįstas yra skundžiamojoje nutartyje nurodytas teismo motyvas, kad įtariamasis V. B. gali palaikyti ryšius su nusikalsti linkusiais asmenimis, nes V. B., išskyrus R. J., kitų byloje esančių asmenų nepažįsta. Be to, gynėjas nurodo, jog V. B. turi psichologinių-psichiatrinių sveikatos problemų, dėl kurių jam reikalinga nuolatinė priežiūra ir ypatingas režimas. Aukščiau nurodytos aplinkybės, bei tai, kad V. B. jau suimtas daugiau nei pusė metų, patvirtina, kad bėgti (slėptis) V. B. neketina.

Skunde pažymima, kad buvo kreiptasi į bylą kontroliuojantį prokurorą su prašymu pakeisti įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą į piniginį užstatą, tačiau šis prašymas be jokių motyvų buvo atmestas.

Gynėjas skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad įtariamasis V. B., būdamas nesuimtas, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Gynėjo manymu, Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam V. B. suėmimo terminą, visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau EŽTT) 5 straipsnio bei Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, nepažeidė Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktą ikiteisminę medžiagą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių manyti, jog V. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Duomenys, leidžiantys manyti, kad V. B. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, yra šie: nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, automobilio apžiūros ir kratos protokolai bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Atkreipiamas dėmesys, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Teismas pažymi, kad laisvė asmeniui baudžiamojo proceso metu gali būti suvaržyta tik asmenį sulaikius Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka arba pritaikius suėmimą esant BPK XI skyriuje nustatytiems pagrindams ir sąlygoms. Visų prievartos priemonių taikymo pagrindai ir tvarka BPK reglamentuoti siekiant garantuoti, kad taikant šias priemones nebūtų pažeidžiamos Konstitucijos 20 straipsnyje ir EŽTK 5 straipsnyje įtvirtintos teisės. Jei asmens laisvė apribojama nuodugniai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir laikantis BPK nustatytų procedūrų, kas ir buvo padaryta žemesniojo teismo, asmens laisvės suvaržymas negali būti laikomas žmogaus teisių pažeidimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįžvelgia nei Konstitucijos, nei Konvencijos, nei BPK nuostatų pažeidimų ir sutinka su Apygardos teismo išvada, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir darys naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Griežčiausia kardomoji priemonė taikoma esant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Pratęsdamas įtariamojo V. B. suėmimo terminą dar dviems mėnesiams, Klaipėdos apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus).

V. B. įtariamas sunkių ir apysunkių (savanaudiškų) nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, 308 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje bei BK 300 straipsnio 2 dalyje padarymu, už juos įstatymas numato griežtas ir realias laisvės atėmimo bausmes, įtariamasis yra jauno amžiaus nedirba, nėra sukūręs šeimos, turi ryšių užsienyje (Švedijoje gyvena jo sesuo). Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai jos pakanka tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nustatė papildomas aplinkybes, atkreipdamas dėmesį į įtariamojo ryšius užsienyje, socialinę padėtį ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimą, bei teisingai pažymėjo, kad jos didina riziką, jog įtariamasis gali vengti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Šio pagrindo buvimo nepaneigia įtariamojo V. B. gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sieja tvirti socialiniai santykiai, turi finansinių įsipareigojimų bankui, nuo vaikystės turi psichologinių-psichiatrinių sveikatos problemų, nes siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, kad pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad V. B. įtariamas padaręs eilę tyčinių nusikaltimų, tame tarpe ir savanaudiškų, už kuriuos įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, lėšų pragyvenimui užsidirbdavo būtent iš nusikalstamų veikų darymo, šuo metu yra nedirbantis, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio. Taigi, šios paminėtos aplinkybės patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai nustatė Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą.

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ir didelė apimtis (Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 2 dalis).

Ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir panašiai (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50, 24 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjama byla iš tikrųjų yra didelės apimties ir sudėtinga, byloje įtariamaisiais patraukti net keturi asmenys, tiriama visa eilė jų galimai padarytų nusikalstamų veikų.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad gynėjo skundo argumentai, apie tai, kad su įtariamuoju V. B., nei su kitais įtariamaisiais šioje byloje per paskutinius kelis mėnesius jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami yra deklaratyvus ir nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad pratęsus kardomosios priemonės - suėmimo terminą, buvo atliekami įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai. Šuo metu ikiteisminis tyrimas jau yra baigtas, įtariamieji supažindinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, byla ruošiama perdavimui į teismą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pažymima, jog Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam V. B. suėmimo terminą, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų, suėmimo taikymo pagrindai nėra išnykę. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo V. B. gynėjo advokato Mariaus Navicko skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.