- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-26
- Bylos Nr.
- 1A-37-350-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Evaldas Vanagas, Eligijus Gladutis
- Nuteistasis
- A. Č.
- Nukentėjusysis
- V. Š.
- Advokatai
- Alfonsas Mašalas
Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1A – 37– 350 / 2009
Teisėjas Jolanta Raščiuvienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
2009 m. sausio 26 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Evaldo Vanago, Eligijaus Gladučio,
nukentėjusiajai V. Š.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, A. Č. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teisė vairuoti transporto priemones vieneriems metams.
Priteista iš A. Č. 36 550 Lt neturtinės žalos V. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Č. nuteistas už tai, kad 2008 m. kovo 3 d., apie 10 val. 10 min., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. reguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį Mercedes B. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 53, 72, 73 punktų reikalavimus, o būtent: sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams ir eismo saugumui, vairuodamas automobilį, reguliuojamoje sankryžoje sukdamas į dešinę šviečiant leidžiamam šviesoforo signalui, nedavė kelio ir nepraleido per važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja ėjusios pėsčiosios V. Š., kurios judėjimo kryptį jis kirto ir ją parbloškė, tuo padarydamas pėsčiajai V. Š. kairio kelio sąnario sumušimą, kairiojo blauzdikaulio išorinio krumplio lūžį bei šeivikaulio galvutės lūžį - nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. Č. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. Š. pakeisti ir priteisti iš jo nukentėjusiajai 5000 Lt neturtinės žalos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydį rėmėsi prielaida, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai sukėlė sunkias pasekmes ir konstatavo, jog nukentėjusioji iki šiol jaučia fizinį skausmą, nėra aiškios pasveikimo galimybės, nes iki šiol sunkiai vaikšto. Su tokia teismo išvada sutikti negalima, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie sužalojimo tolimesnes pasekmes, kas turi įtakos sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymą, išskyrus specialisto išvadą, iš kurios matyti, jog nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Todėl teismas spręsdamas apie neturtinės žalos dydį tinkamai neatsižvelgė į sveikatos sutrikdymo mastą. Be to, apeliantas nurodo, jog yra nedirbantis, jauno amžiaus, neturi profesinių, socialinių įgūdžių priteistai neturtinei žalai atlyginti. Jis sutinka atlyginti 5000 Lt.
Atsikirtimu V. Š. prašo nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį. Skunde nurodoma, jog nuteistasis bando sumenkinti jos negalią ir išgyvenimus. Po autoįvykio ji patyrė fizinį skausmą, depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, be to, į sužalotą koją yra implantuotos plokštelės, kurių chirurgai nebeišims, taip pat neaiškios išgijimo prognozės. Nuosprendžiu A. Č. nubaustas itin švelniai, tačiau nelinkęs atlyginti žalos, nesuteikė jai jokios pagalbos, kas rodo jo elgesio piktybiškumą. Be to, jai padarytu nusikaltimu buvo padaryta ir turtinė žala, kuri jai nebuvo priteista, tačiau ji dėl šios sprendimo dalies apeliacinio skundo nepateikė, kadangi neturi žalą patvirtinančių dokumentų. Taip pat nukentėjusioji atkreipia dėmesį, kad teismas jos reikalautą neturtinės žalos sumą sumažino. Todėl priteista neturtinės žalos suma nėra per didelė.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusioji- atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis A. Č. skunde neginčija padarytos veikos, dėl kurios jis nuteistas pagal BK 281 str. 1 d., kvalifikavimo bei su šia veika susijusių įrodymų ir jų pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstyto vertinimo, todėl šio klausimo kolegija nenagrinėja.
A. Č. nesutinka su priteistos jam atlyginti neturtinės žalos dydžiu. Jis nurodo, kad teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, tinkamai neatsižvelgė į nukentėjusiosios V. Š. sveikatos sutrikdymo mastą, kad byloje nėra jokių duomenų apie nukentėjusiosios sužalojimo tolimesnes pasekmes, į jo amžių, turtinę padėtį, darbinius santykius- aplinkybes, turinčias įtakos sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymą.
Neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju nustato Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis ir 6.250 straipsnio 2 dalis. Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).
Nukentėjusioji nurodė, kad sužalojus sveikatą, patyrė dvasinį sukrėtimą, didelį fizinį skausmą, nepatogumus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, dėl patirtos traumos turėjo atsisakyti suplanuotos kelionės. Iki šiol vos gali paeiti tik su vienu ramentu, į sužalotą koją yra implantuotos metalinės plokštelės, kurios liks visam laikui. Nėra aiškios prognozės, gali būti, kad be ramentų ar lazdos jau niekada nebegalės vaikščioti. Atsižvelgiant į visą tai, neturtinės žalos dydį ieškovė įvertino 50 000 Lt. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Apylinkės teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, rėmėsi ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl sužalojimo pasekmių ir dėl to patirtais dvasiniais išgyvenimais, taip pat atsižvelgė į asmenines nukentėjusiosios savybes ir konstatavo, jog patirti sužalojimai ir praradimai yra reikšmingi, nukentėjusiosios sveikata pilnai neatsistatė.
Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas šį klausimą, pirmos instancijos teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo sprendime yra išvardyti argumentai ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis nustatytas mažesnis nei reikalavo ieškovė.
Nors apeliantas žalą padarė nusikaltimu, kurį įstatymas priskiria prie neatsargių, tačiau itin šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisykles. Iš tiesų, byloje nėra jokių duomenų apie nukentėjusiajai padaryto sužalojimo pasekmes, tačiau teismo posėdžio metu kolegija įsitikino, kad nukentėjusioji iki šiol, nors nuo nusikaltimo padarymo praėjo beveik metai laiko, vaikšto itin sunkiai, lazdos pagalba. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad iki nusikaltimo ji jokių problemų dėl judėjimo neturėjo. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti tuo, kad galimybė judėti nukentėjusiajai buvo žymiai apribota tik dėl nusikaltimo atsiradusiomis pasekmėmis. Taip pat nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kad dėl nusikaltimu jai padaryto sužalojimo ji iki šiol jaučia skausmus ir kad jos visiško išgijimo galimybė ateityje yra minimali. Byloje nėra jokių duomenų ir apie tai, kad nuteistasis iki šiol būtų teikęs bent kokią pagalbą nukentėjusiajai, ja rūpinęsis.
Esant šioms bei skundžiamame nuosprendyje nurodytoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo išvadai, kad nuosprendžiu priteistoji piniginė neturtinės žalos kompensacija šiuo atveju yra aiškiai per didelė.
Kolegija visiškai sutinka ir su pirmos instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad nors apeliantas šiuo metu nedirba ir turto neturi, tačiau yra jauno amžiaus ir byloje nėra jokių duomenų, kad jis negalėtų dėl kokių nors objektyvių priežasčių dirbti. Taigi, jis turi visas galimybes ateityje įsidarbinti, įgyti turto ir atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.
Todėl skundžiamas nuosprendis yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, priteista neturtinė žala pinigine išraiška yra teisinga ir šios sumos mažinti nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. Č. apeliacinį skundą atmesti.