- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- e2-283-431/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- UAB „Grinda“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
dalyvaujant ieškovo atstovams A. S., M. S.
atsakovo atstovei advokatei R. S.
trečiojo asmens atstovui M. N.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. teisinės įmonės ieškinį atsakovui UAB „Grinda“ dėl teisės naudoti ir eksploatuoti turtą nustatymo bei fiksuoto mėnesinio mokesčio priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
M. S. teisinė įmonė nurodė, kad 2016-08-08 įsigijo nuosavybės teise Nuotekų šalinimo tinklų - lietaus kanalizacijos vamzdynų esančių (duomenys neskelbtini), bendras ilgis 1475,03 metrai. Bendra vidutinė rinkos vertė vadovaujantis nekilnojamojo turto registro įvertinimu -377 165,00. M. S. teisinė įmonė kaip šių nuotekų šalinimo tinklų - lietaus kanalizacijos vamzdynų savininkė 2016-10-10, registruotu laišku kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentą siūlydama pasirašyti inžinerinių tinklų nuomos sutartį. 2017-01-30 buvo gautas elektroninis laiškas Nr. A51-4398 iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento susisiekimo komunikacijų skyriaus dėl lietaus kanalizacijų vamzdynų nuomos sutarties sudarymo, kur pakartotinai informavo M. S. teisinę įmonę, kad Vilniaus miesto savivaldybė neturi teisinio pagrindo nuomotis lietaus nuotekų tinklų, o gali perimti miesto gatvėse esančius nuotekų šalinimo tinklus - lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdynų tinklus neatlygintinai.
2017-02-17 M. S. teisinė įmonė pateikė pasiūlymą dėl nuotekų šalinimo tinklų - lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdynų nuomos sutarties pasirašymo UAB „Grinda“ administracijai, kuri Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-2177 iš 2014-12-10 yra paskirta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje paviršinių nuotekų tvarkytoja ir pavesta jai vykdyti paviršinių nuotekų tvarkytojo teises ir pareigas. 2017-05-03 iš UAB „Grinda“ administracijos buvo gautas atsakymas dėl atsisakymo pasirašyti sutartį motyvuojant, kad UAB „Grinda“ remiasi Lietuvos Respublikos „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 15 punkto nuostatomis kurios nurodo, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą, tačiau paviršinių nuotekų tvarkytojo funkcijas atliekanti UAB „Grinda“ besinaudojanti M. S. teisinės įmonės visa infrastruktūra neturi motyvuoto teisinio pagrindo nuomotis nuotekų šalinimo tinklus - lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdynus, o gali perimti eksploatuoti miesto gatvėse esančius tinklus, kai jie bus nustatyta tvarka perduoti Vilniaus miesto savivaldybei.
M. S. teisinės įmonės valdomi inžineriniai tinklai įrengti ir jais naudojasi asmenys gyvenantys teritorijoje: (duomenys neskelbtini) – 11 daugiabučių, gyventojų preliminarus skaičius 1700, (duomenys neskelbtini) – 4 daugiabučiai namai, 5 kotedžo tipo namai, gyventojų skaičius nežinomas. Viso: 15 daugiabučių namų + 5 kotedžo tipo namai = viso 20 gyvenamų pastatų. Darant išvadą dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ užimtos pozicijos bei M. S. teisinės įmonės valdomų inžinerinių tinklų nuomojimosi matosi, kad tiek fiziniai asmenys, tiek juridiniai asmenys registruoti šiuose gyvenamuose namuose bei teritorijoje, naudojasi (duomenys neskelbtini) esančiais nuotekų šalinimo tinklais nemokamai, o įvykus tinklų avarijai, už šių padarinių likvidavimą bus atsakinga M. S. teisinė įmonė, kuri privalės likviduoti avarijos padarinius savo įmonės lėšomis.
Nors Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ ignoruoja bei atmeta visus ieškovo pateiktus pasiūlymus sudaryti paviršinių nuotekų sutartį, tačiau tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek UAB „Grinda“ administracija turi vykdyti nustatytas įstatymo teises ir pareigas kurios yra nurodytos GVTNĮ įstatyme. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija, UAB „Grinda“ atžvilgiu yra išdavusi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją, o Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014-12-10 sprendimu Nr. 1-2177, UAB „Grinda“ paskyrė savivaldybės viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, deja šios aplinkybės ir priimti sprendimai nereiškia, kad UAB „Grinda“ turi teisę naudoti ieškovės nuosavybės teise valdomus inžinerinius tinklus be savininko sutikimo ir neatlygintinai.
Atsakovei UAB „Grinda“ faktiškai naudojantis ieškovės inžineriniais tinklais, suteikiama teisė atitinkamiems juridiniams asmenims vienašališkai be tinklų savininko sutikimo jungtis prie lietaus nuotekų šalinimo tinklų, išduoda atitinkamus leidimus ir juos oficialiai įformina suteikdama teisę juridiniam asmeniui registruotis viešame registre, todėl ieškovas mano, kad turi būti sprendžiamas klausimas dėl kitos įstatyme nustatytos alternatyvos – naudojimosi teisės įgijimo (įforminimo) ir atlyginimo už šį naudojimąsi nustatymo. Vien tai, kad šalims nepavyko susitarti dėl nuomos santykių, savaime nesuteikia pagrindo atsakovei UAB „Grinda“ nuosavybės teise priklausančia infrastruktūra naudotis neatlygintinai bei suteikti teisę kitiems juridiniams asmenims jungtis į ieškovo priklausančius tinklus be savininko žinios.
Motyvuojamoji dalis
GVTINTĮ 16 straipsnio 11 dalyje numatyta sąlyga, jog už infrastruktūros naudojimą jos savininkui turi būti teisingai atlyginama. Teisingas atlyginimas turi padengti statybos vertę, atkūrimo sąnaudas, dengti mokestines prievoles už gaunamas pajamas, mokesčio administravimą ir įmonė, kaip verslo subjektas, turi gauti pelną. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, visų lietaus tinklų bendra statybos vertė yra 377 165,00 eurai. Šią sumą dalijant iš 600 mėnesių (tarnavimo normatyvo), pastovioji nuomos kaina sudarytų 628,61 euras per mėnesį. Gaudama šią sumą kaip pajamas, M. S. teisinė įmonė turėtų sumokėti 15 % pajamų mokestį VMI, todėl ši suma didinama mokėtinų mokesčių sumai ir ją sudarytu 628,61 euras + 94,29(15%) = 722,90 eurų. Taip pat verslo subjektas, siekiantis ekonominės naudos, turi gauti pelną, kuris sudaro 15 proc. nuo sumos priskaičiavus mokėtinus mokesčius. Todėl galutinė pastovioji mokesčio suma nustatytina 831,34 eurų (628,61,06 +15% = 722,90 +15%). Kintama mokesčio suma nustatytina atsižvelgiant į vidutinį šalies darbo užmokestį, kuris būtinas gaunamo mokesčio administravimui bei kitoms išlaidoms. Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje neatskaičius mokesčių 2018 metų III ketvirtį sudarė 887,80 eurų. Taigi kintamą naudojimosi inžineriniais tinklais mėnesinę mokesčio sumą turėtų sudaryti vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (įskaitant ir individualias įmones), fiksuojamas pagal kiekvienų metų atitinkamus rodiklius.
Ieškovas prašė nustatyti teisę UAB „Grinda“ neterminuotai naudoti ir eksploatuoti M. S. teisinei įmonei nuosavybes teise priklausančius inžinerinius tinklus, nustatyti UAB „Grinda“ pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti naudojamus tinklus pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus, priteisti iš UAB „Grinda“ M. S. teisinei įmonei 831,34 eurų fiksuotą mėnesinį mokestį ir mėnesinį kintamą mokestį, susidedantį iš Lietuvos vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje 887,80 eurų 2018 metai (įskaitant ir individualias įmones), fiksuojamą pagal 2018 metų III ketvirčio rodiklius, už naudojimąsi M. S. teisinei įmonei nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais tinklais, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai žyminį mokestį sumoje 1153,00 eurus bei kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas UAB „Grinda“ nepripažino ieškinio, nurodė, kad yra Vilniaus miesto savivaldybės įmonė, teikianti privalomas miestui paslaugas, kurios 100 procentų akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – Savivaldybė). 2014 m. gruodžio 10 d. Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl UAB „Grinda“ skyrimo paviršinių nuotekų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje tvarkytoja Nr. 1-2177“ Atsakovas paskirtas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje paviršinių nuotekų tvarkytoju ir jam pavesta vykdyti paviršinių nuotekų tvarkytojo teises ir pareigas. Ginčo Nuotekų šalinimo tinklai, kurių nuomos sąlygas ieškovas šiuo ieškiniu prašo nustatyti, buvo įrengti šiuo metu bankrutavusios ir likviduotos statybos įmonės UAB „Luidas“ (Vilniaus apygardos teismas 2017-02-27 sprendimu pripažino bankrutavusios UAB „Luidas“ veiklą pasibaigusia). Nuotekų šalinimo tinklai buvo pastatyti vadovaujantis Susisiekimo komunikacijų techninėmis sąlygomis Nr. 1736 ir 2005 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Luidas“ pasirašyta Sutartimi prie „Daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas (nutekamųjų vandenų siurblinė); (duomenys neskelbtini)“ susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygų Nr. 1736 pakeitimo (toliau – Sutartis). Pagal šios Sutarties 1 straipsnio 2 punktą ir 3 straipsnio 1 punktą UAB „Luidas“ įsipareigojo neatlygintinai atlikti susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų pagal technines sąlygas projektavimo ir plėtros darbus ir darbų rezultatą neatlygintinai perduoti Savivaldybei.
2016 m. kovo mėnesį bankroto administratoriui UAB „Admivita“ kreipusis į Savivaldybę dėl inžinerinių tinklų perdavimo ir perdavimui pateikus visus tinklus, esančius sklype prie pastatų bei gatvėse, bankroto administratoriui 2016 m. kovo 21 d. Savivaldybės raštu Nr. A51-19997/16(2.9.3.24-UK7) ir žodžiu buvo paaiškinta, kad lietaus nuvedimo tinklai yra įrengti fiziniams asmenims priklausančiame sklype, todėl į savivaldybės balansą nepriimami. Savivaldybė investuotojų įrengtus tinklus į savivaldybės balansą neatlygintinai perima tik nuo pirmojo šulinio, esančio už sklypo ribų. Todėl tinklai, esantys gatvėse, vadovaujantis Susisiekimo komunikacijų techninėmis sąlygomis Nr. 1736 ir Sutartimi turėjo būti atskirti ir neatlygintinai perduoti savivaldybei. Dėl nežinomų priežasčių UAB „Admivita“ administratorius po savivaldybės paaiškinimo nepasirūpino tinkamu Nuotekų šalinimo tinklų perdavimu savivaldybei, o organizavo varžytines per VĮ Registrų centro internetinį portalą www.evarzytynes.lt ir ginčo vamzdynus pardavė Ieškovui M. S. teisinei įmonei už 1201,00 Eur.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas panašų ginčą, akcentavo, kad konkrečiu atveju dėl privačiam asmeniui priklausančių inžinerinių tinklų naudojimo sąlygų sprendžiama tuomet, kai nėra sudarytos pastaruosius klausimus išsprendžiančios sutarties. Taigi, LAT išaiškinimas leidžia daryti išvadą, kad naudojimosi sąlygos nustatinėjamos tik tada, kai nėra sutarties, nustatančios nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir nuosavybės klausimus. Pabrėžiame, kad ginčo atveju tokia Sutartis yra ir joje aiškiai nustatyta, kad inžineriniai tinklai turėjo būti perduoti Savivaldybės nuosavybėn. Ieškovas už 1201,00 Eur įsigijo itin specifinį objektą – inžinerinius tinklus, priskiriamus paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrai, kurios paskirtis – surinkti ir pašalinti į aplinką ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus patenkančius kritulius ir kitokį vandenį. Taigi, tai yra savo viešąja paskirtimi specifinis civilinės apyvartos objektas, kuriam būdingas aukštas viešojo intereso laipsnis, o tai lemia, kad tokio objekto statybų, naudojimo licencijavimo, perdavimo, abonentų apmokestinimo ir t.t. klausimai yra griežtai reglamentuoti viešosios teisės aktų. Ieškovas, įsigydamas nuosavybėn tokio pobūdžio objektą, prisiima riziką ir pareigą dėl tokių objektų eksploatavimui keliamų reikalavimų įgyvendinimo. Taip pat, dėl objekto pobūdžio, Ieškovui negali įgyti kitokių pareigų, nei šių objektų atžvilgiu turėjo UAB „Luidas“. Savivaldybės teisė įgyti ginčo tinklus neatlygintinai yra galiojanti ir privalo būti įgyvendinta. Ginčo objektų įsigijimo tikslas yra paremtas pasipelnymo siekiu. Ieškovas žodžiu paaiškino, jog įsigijo ir daugiau inžinerinių tinklų kitose savivaldybėse ir ketina inicijuoti teisminius ginčus, jei pastarosios savivaldybės nesutiks su nuomos sąlygomis. Ieškovas yra teisinių paslaugų teikimo įmonė, todėl yra pagrindas teigti, kad jis aiškiai suvokia inžinerinių tinklų viešąją paskirtį, įvertino situaciją, kad jis neturi licencijos užsiimti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla, o tai rodo, kad ieškovas ginčo objektus įsigijo ne paviršinių nuotekų tvarkymo tikslais, o išimtinai pasipelnymo tikslais. Pastebėtina ir tai, kad ieškovas kartu su ieškiniu nepateikia jokių dokumentų, kurie įrodytų inžinerinių tinklų eksploatavimo išlaidas. Tuo tarpu ieškovas, įsigijęs ginčo objektus iš varžytynių, kurių teisėtumas aptartomis aplinkybėmis yra abejotinas, ir sumokėjęs už juos 1201,00 Eur ieškiniu prašo nustatyti 1719,14 Eur mėnesinį naudojimosi inžineriniais tinklais mokestį, pradedant mokėjimus nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. neterminuotai. Taigi ieškovas vien už praeitą laikotarpį tikisi prisiteisti 44 697,64 Eur, o atsižvelgiant į infrastruktūros nusidėvėjimo normatyvus bei įvertinus faktinį šios dienos tinklų nusidėvėjimą (nuo sistemos įrengimo praėjo beveik 12 metų) laikant, kad inžineriniai tinklai nusidėvės per 38 metus (t. y. 456 mėnesių) (nors ieškovas prašo nustatyti neterminuotą Atsakovo naudojimąsi inžineriniais tinklais) akivaizdu, kad Nuotekų šalinimo tinklų atlygintinio naudojimosi laikotarpiu ieškovas tikisi gauti apytiksliai 783 927,84 Eur naudojimosi tinklais mokesčio.
Atsakovas UAB „Grinda“ yra paskirtas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje paviršinių nuotekų tvarkytoju ir jam pavesta vykdyti paviršinių nuotekų tvarkytojo teises ir pareigas. Atsakovas su abonentais sudaro sutartis dėl paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Sutartys sudaromos su asmenimis, kurie naudojasi paviršinių nuotekų šalinimo įrenginiais, prijungtais prie UAB „Grinda" prižiūrimos Vilniaus miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, arba išleidžia paviršines nuotekas į kitą teritoriją, iš kurios paviršinės nuotekos patenka į šią infrastruktūrą. Šiems asmenims turi nuosavybės teise priklausyti žemės sklypas, pagal kurio bendrą plotą nustatoma paslaugų kaina. UAB „Grinda“ (duomenys neskelbtini) teritorijose nėra sudariusi jokių sutarčių su abonentais dėl paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Minėtose teritorijose, kuriose yra ieškovui priklausantys Nuotekų šalinimo tinklai stovi gyvenamieji daugiabučiai namai, kuriuose gyvena gyventojai (fiziniai asmenys) bei registruoti juridiniai asmenys, kurie nuosavybės teise nevaldo žemės sklypo, kuriame yra paviršinių nuotekų šalinimo įrenginiai, prijungti prie UAB „Grinda" prižiūrimos (duomenys neskelbtini) miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, todėl su jais nėra sudaromos sutartys dėl paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. UAB „Grinda“ iš (duomenys neskelbtini) teritorijose gyvenančių ir registruotų fizinių ar juridinių asmenų negauna jokių pajamų už nuotekų tvarkymo paslaugas. Esant aplinkybėms, kuomet atsakovas už ginčo infrastruktūrą negauna jokių pajamų bei Savivaldybės atžvilgiu egzistuojant teisinėms prielaidoms Savivaldybei įgyti nuosavybės teisę į ginčo objektus, UAB „Grinda“ ginčo atveju nėra tinkamas atsakovas. Vien tai, kad atsakovas yra paskirtas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje paviršinių nuotekų tvarkytoju nėra pakankamas pagrindas nustatyti atsakovui ginčo infrastruktūros naudotojo už atlygį teisinį statusą, įpareigojant jį mokėti naudojimosi tinklais mokestį, negaunant jokių pajamų iš abonentų, esančių ginčo teritorijose. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir pareikštą netinkamam atsakovui.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 30 p. numatyta, jog šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija, o jai tinkamai įgyvendinti būtina savivaldybei priklausanti naudojimui tinkama nuotekų tvarkymo infrastruktūra. Nuotekų tvarkymą reglamentuoja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – GVTNTĮ), kurio 16 str. 3 d. numatyta, kad paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne paviršinių nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose ir (arba) yra sudaryta trišalė savivaldybės institucijos, paviršinių nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis. Tokia sutartis, su visomis jai būtinomis sąlygomis, buvo sudaryta, pagal kurią tiek UAB „Luidas“, tiek UAB „Admivita“, remiantis sudaryta Sutartimi ir galiojančiu teisiniu reglamentavimu, turėjo teisę ir pareigą neatlygintinai perduoti Nuotekų šalinimo tinklus savivaldybės nuosavybėn, t. y. neturėjo teisės reikalauti iš savivaldybės, ar iš jos valdomų įmonių, atlygio už šių Nuotekų šalinimo tinklų perdavimą, todėl lygiai tokios pačios teisės ir pareigos perėjo naujajam šių Nuotekų šalinimo tinklų savininkui M. S. teisinei įmonei. Atsižvelgiant į tai nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su ieškovo reikalavimais. Ieškovas, būdamas teisine įmone, niekuo nesusijusia su viešųjų paslaugų teikimu, nusprendė įsigyti itin specifinį civilinės apyvartos objektą, kuriam būdingas aukštas viešojo intereso laipsnis. Ieškovas neturi licencijos atlikti paviršinių nuotekų tvarkymo darbus, todėl akivaizdu, kad viešajam interesui tenkinti skirtus objektus ieškovas įsigijo vien tik asmeninio pasipelnymo tikslais. Remiantis atsakovo atsiliepime pateikta medžiaga, to neneigia nei pats ieškovas, atskleidęs, jog įsigijo ir daugiau inžinerinių tinklų kitose savivaldybėse ir ketina inicijuoti teisminius ginčus, jei pastarosios savivaldybės nesutiks su nuomos sąlygomis. Taigi teismui patenkinus šį ieškovo ieškinį, būtų sukurtas akivaizdžiai ydingas precedentas, dėl kurio nukentėtų ir daugiau Lietuvos savivaldybių bei būtų dar labiau pažeidžiamas viešasis interesas. Negana to, ieškovas, už Nuotekų šalinimo tinklus sumokėjęs 1201 Eur, per ateinančius 38 metus už jų naudojimą, atsakovo skaičiavimais, tikisi iš viso gauti net 828 625,48 Eur pajamų ir nepatirti jokių šių tinklų eksploatavimo išlaidų. Tokie ieškovo veiksmai, manytina, turėtų būti traktuojami kaip akivaizdus piktnaudžiavimas subjektine teise, kadangi šie ieškovo bandymai pasipelnyti iš viešajam interesui tenkinti skirtų objektų yra akivaizdžiai nesąžiningi, pažeidžiantys geros moralės, protingumo ir teisingumo principus (Civilinio kodekso 1.137 str. 2, 3 d.) ir todėl tokios ieškovo teisės neturėtų būti ginamos.
Ieškinys atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančių, (duomenys neskelbtini) esančių, nuotekų šalinimo tinklų – lietaus kanalizacijos vamzdynų ((duomenys neskelbtini)) (toliau – Nuotekų šalinimo tinklai) nuomos. Ieškovas nurodo, kad šiuos Nuotekų šalinimo tinklus įsigijo 2016 m. rugpjūčio 8 d. varžytinių, kurios buvo paskelbtos per VĮ „Registrų centras“ internetinį portalą www.evarzytines.lt, būdu už 1201 Eur. Ieškovui priklausantys Nuotekų šalinimo tinklai jungiasi į centralizuotą (duomenys neskelbtini) miesto paviršinių nuotekų tinklą. Lietaus nuotekos, patekusios į ieškovo nuosavybės teise valdomus Nuotekų šalinimo tinklus, suteka į Savivaldybės prižiūrimą minėtą centralizuotą nuotekų tinklą. Ieškovui priklausantys Nuotekų šalinimo tinklai yra sudėtinė (duomenys neskelbtini) miesto centralizuoto nuotekų tinklo dalis ir negali funkcionuoti be likusio tinklo, kurio pagalba ieškovo tinkle susidarančios nuotekos nuvedamos iki atvirų vandens telkinių.
Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių. Ši aplinkybė lemia ginčo santykių teisinio reglamentavimo ypatumus, kuriais nukrypstama nuo klasikinio civilinės teisės santykių, grindžiamų subjektų autonomijos ir sutarties laisvės principais, reglamentavimo. Pagal CK 6.391 straipsnyje įtvirtintą įstatymų konkurencijos taisyklę santykiams, susijusiems su aprūpinimu vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, prioritetiškai taikomos kitų, specialiųjų, įstatymų normos. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 30 p. numatyta, jog šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija, o jai tinkamai įgyvendinti būtina savivaldybei priklausanti naudojimui tinkama nuotekų tvarkymo infrastruktūra. Nuotekų tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (toliau – GVTNTĮ), kurio 16 str. 3 d. numatyta, kad paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne paviršinių nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose ir (arba) yra sudaryta trišalė savivaldybės institucijos, paviršinių nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis, kurioje numatomi paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos terminai, finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo (eksploatavimo) sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei arba paviršinių nuotekų tvarkytojui terminai, tvarka ir kitos sąlygos, nustatytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše. Bendroji taisyklė pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 5 dalį yra tokia, kad paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba paviršinių nuotekų tvarkytojui. Ir tik išimtiniais atvejais, kuomet a) pastaroji infrastruktūra yra sukurta kito subjekto lėšomis ir nuosavybės teise priklauso kitam subjektui; b) infrastruktūrą įrengęs subjektas nėra susitaręs dėl paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo savivaldybei sąlygų; c) infrastruktūra yra prijungta prie bendrosios miesto infrastruktūros ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašu yra vykdoma infrastruktūros išpirkimo arba naudojimosi tvarkos nustatymo procedūra.
Nuotekų šalinimo tinklai buvo įrengti dabar jau bankrutavusios įmonės UAB „Luidas“, kuri 2005 m. gruodžio 9 d. sudarytos sutarties su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos „Daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas (nutekamųjų vandenų siurblinė); (duomenys neskelbtini)“ susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygų Nr. 1736 pakeitimo (toliau – Sutartis) pagrindu. UAB „Luidas“ pastatė daugiabučius gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini) su magistraliniais inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis, kurie 2007 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101) 11.4-2026 buvo pripažinti tenkinantys nustatytus reikalavimus ir pripažintini tinkamais naudoti. Sutarties 1 str. 2 p. bei 3 str. 1 p. yra aiškiai nurodyta, kad UAB „Luidas“ šia sutartimi įsipareigoja neatlygintinai atlikti susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų pagal technines sąlygas projektavimo ir plėtros darbus pagal projektą ir darbų rezultatą neatlygintinai perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Taigi, Sutartis, su visomis jai būtinomis sąlygomis pagal GVTNTĮ 16 str. 3 d. nuostatas, buvo sudaryta ir ji nėra nuginčyta ar kitaip pripažinta negaliojančia.
Kaip nurodė trečiasis asmuo, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 18 d. priimtu sprendimu Nr. 1-2004 „Dėl inžinerinių tinklų ir įrenginių perėmimo savivaldybės nuosavybėn“ buvo nuspręsta perimti neatlygintinai Savivaldybės nuosavybėn savarankiškosioms Savivaldybės funkcijoms (šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas) bei (savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas) įgyvendinti juridinių ir fizinių asmenų įrengtus vandentiekio, nuotekų, lietaus ir šilumos tinklus bei įrenginius, gatves ir šviesoforus, kolektorius, gatvių apšvietimo elektros tinklus paklotus Vilniaus miesto teritorijoje (Sprendimo 1 p.) ir neprisiimti jokių papildomų įsipareigojimų, susijusių su inžinerinių tinklų ir įrenginių perėmimu (Sprendimo 2 p.). Su šiuo sprendimu buvo priimtas ir Inžinerinių tinklų ir įrenginių perėmimo savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašas, kurio 1 p. nustatyta, jog šis aprašas reglamentuoja juridinių ir fizinių asmenų įrengtų inžinerinių tinklų ir įrenginių neatlygintiną perdavimą Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Todėl tiek remiantis tarp UAB „Luidas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudaryta Sutartimi, tiek ir galiojančiu teisiniu reglamentavimu, UAB „Luidas“ 2007 m. baigęs įrengti Nuotekų šalinimo tinklus (duomenys neskelbtini), turėjo neatlygintinai juos perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, tačiau tai padaryta nebuvo. Pagal trečiojo asmens byloje nepaneigtus paaiškinimus, UAB „Luidas“ susidūrus su finansiniais sunkumais ir 2011 m. bankrutavus, jo bankroto administratoriui tapo UAB „Admivita“, kuris 2016 m. kovo 9 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu neatlygintinai perimti UAB „Luidas“ priklaususius Nuotekų šalinimo tinklus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Susisiekimo komunikacijų skyrius 2016 m. kovo 21 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad Nuotekų šalinimo tinklai yra įrengti fiziniams asmenims priklausančiame sklype, todėl savivaldybė jų neperims ir kad savivaldybė investuotojų įrengtus tinklus perima tik nuo pirmojo šulinio, esančio už sklypo ribų. Bankroto administratoriui kadastrinės bylos buvo grąžintos tuo tikslu, kad jos būtų padalintos į atskiras lietaus nuotekų tinklų dalis, t. y. viena dalis, tinklai esantys fiziniams asmenims priklausančiame sklype, kita dalis, Vilniaus miesto bendrojo naudojimo teritorijoje, nuo pirmo šulinio, esančio už sklypo įrengti lietaus nuotekų tinklai. Esant tokiam padalijimui, Vilniaus miesto savivaldybė būtų neatlygintinai perėmusi Vilniaus miesto bendrojo naudojimo teritorijoje esančius lietaus nuotekų tinklus, tačiau kadastrinių bylų su minėtu padalinimu Vilniaus miesto savivaldybei pateikta nebuvo ir vietoj to buvo paskelbtos varžytinės, kurių metu Nuotekų šalinimo tinklai parduoti ieškovui.
Pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 5 dalį paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba paviršinių nuotekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 8 dalyse, kai ji priklauso kitiems asmenims.
Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo (GVTNTĮ 16 str. 6 d.). Jeigu dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas (GVTNTĮ 16 str. 8 d.).
Tačiau tam, kad teismas galėtų nustatyti paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką, būtina GVTNTĮ numatytų sąlygų visuma, kurios šioje byloje nėra.
Pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 10 dalį prašymą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką teismui teikia savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija, pateikdama prašymą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką, privalo pagrįsti, kad toks visuomenės poreikis egzistuoja ir kad šis poreikis nebus įgyvendintas, jeigu infrastruktūros naudojimas nebus perduotas savivaldybei, viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui. Savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija, prieš teikdama teismui prašymą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką, raštu turi pranešti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkui apie numatomą teikti prašymą teismui dėl jam nuosavybės teise priklausančios infrastruktūros naudojimo sąlygų ir tvarkos nustatymo, visuomenės poreikį būti aprūpintai sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus atitinkančiomis paslaugomis ir nurodyti konkrečius tikslus, kaip numatoma panaudoti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 11 dalį paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkui turi būti teisingai atlyginama už jam nuosavybės teise priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą, o teisingą atlyginimą pagal 12 šio straipsnio dalį, t.y. vertę nustato nepriklausomi turto vertintojai Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, kai nepriklausomą turto vertintoją Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parenka ir sutartį su nepriklausomu turto vertintoju dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų vertės nustatymo sudaro ir už turto vertinimo paslaugas sumoka savivaldybė.
Nagrinėjamoje byloje savivaldybės institucija jokių reikalavimų nereiškė, atitinkamai nebuvo įrodinėjamos ir aplinkybės ar ginčo paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai yra reikalingi ir tinkami viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ar teritorija pripažinta viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorija, nėra duomenų, kad nuotekų tvarkytojas būtų kreipęsis į savivaldybę dėl šių objektų išpirkimo ar naudojimo teisės įgijimo (GVTNTĮ 16 str. 7 d.). Visi minėtieji veiksmai nėra atlikti ir nebuvo svarstomi, o Savivaldybės pozicija byloje buvo aiškinama taip, kad pagal pasirašytą Sutartį ginčo objektas turėjo būti neatlygintinai perduotas savivaldybei, ieškovas negalėjo pirkimo sutartimi įsigyti iš pardavėjo BUAB „Luidas“ daugiau teisių, negu jų turėjo pardavėjas, todėl planuoja ginčyti inžinerinių tinklų 2016 m. rugpjūčio 8 d. įsigijimo varžytinėse sutartį.
Teismas negali vertinti, ar savivaldybės institucija atlieka/neatlieka jai norminiais aktais pavestų veiksmų ir ar tinkamai/netinkamai gina savo ir vartotojų teises viešo intereso kontekste, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas taip pat neturi pagrindo išvadai, kad trečiasis asmuo - savivaldybė atsisako išpirkti ieškovei priklausančius geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įrenginius, tačiau faktiškai jais naudojasi, po ko tik turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kitos įstatyme nustatytos alternatyvos – naudojimosi teisės įgijimo (įforminimo) ir atlyginimo už šį naudojimąsi nustatymo, nes atsisakymas išpirkti ieškovei priklausančius įrenginius pats savaime nesuteikia pagrindo atsakovei juos naudoti neatlygintinai. Kadangi nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos (ir atlyginimo už naudojimąsi) nustatymo nepareikštas, teismas neturi pagrindo išeiti už ieškinio ribų.
Atsakovas UAB „Grinda“ yra paskirtas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje paviršinių nuotekų tvarkytoju ir jam pavesta vykdyti paviršinių nuotekų tvarkytojo teises ir pareigas. Atsakovas su abonentais sudaro sutartis dėl paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Sutartys sudaromos su asmenimis, kurie naudojasi paviršinių nuotekų šalinimo įrenginiais, prijungtais prie UAB „Grinda" prižiūrimos Vilniaus miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, arba išleidžia paviršines nuotekas į kitą teritoriją, iš kurios paviršinės nuotekos patenka į šią infrastruktūrą.
Atsakovas už paviršinių nuotekų tvarkymą lėšų gauna iš abonentų ir iš savivaldybės, t.y. už savo teikiamas paslaugas UAB „Grinda“ gauna tam tikrą atlygį. Nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip tinklų savininkas, taip pat turėtų mokėti nuotekų tvarkytojui atlygį už teikiamas paslaugas, tačiau ieškovas prašo, kad nuotekų tvarkytojas mokėtų jam. Tokia pozicija prieštarauja GVTNTĮ 16 straipsnio 15 dalies nuostatoms, pagal kurias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis.
Atsakovas UAB „Grinda“ (duomenys neskelbtini) teritorijose nėra sudariusi jokių sutarčių su abonentais dėl paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo ir negauna jokių pajamų už nuotekų tvarkymo paslaugas. Minėtose teritorijose, kuriose yra Ieškovui priklausantys Nuotekų šalinimo tinklai stovi gyvenamieji daugiabučiai namai, kuriuose gyvena gyventojai (fiziniai asmenys) bei registruoti juridiniai asmenys, kurie nuosavybės teise nevaldo žemės sklypo, kuriame yra paviršinių nuotekų šalinimo įrenginiai, prijungti prie UAB „Grinda" prižiūrimos Vilniaus miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, todėl su jais nėra sudaromos sutartys dėl paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.
Teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais pagrindais konstatuoja, kad neturi teisinio pagrindo nustatyti atsakovui UAB „Grinda“ pareigą neterminuotai naudoti ir eksploatuoti ieškovui nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus ir už tai dar priteisti iš atsakovo ieškovui fiksuotą mėnesinį (nuomos) mokestį, todėl ieškinys atmestinas.
Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, sprendžiant dėl teisingo atlygio infrastruktūros savininkui, turi būti įvertintos šios aplinkybės: „kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl privačiam asmeniui priklausančių, bet viešojo geriamojo vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo funkcijai reikšmingą funkciją įgavusių inžinerinių tinklų naudojimo šiai savivaldybės funkcijai vykdyti ar jų perėmimo, kai nėra sudarytos pirmiau nurodytos trišalės sutarties, būtina atrasti pirmiau aptartų reikšmingų aplinkybių pusiausvyrą: viena vertus, įvertinti savivaldybės funkcijos specifiką, infrastruktūrą sukūrusio asmens indėlį įgyvendinant šią viešųjų paslaugų tiekimo pareigą, kita vertus, taip pat atsižvelgti į tai, ar komercinę veiklą vykdančio asmens išlaidos, patirtos sukuriant ginčo infrastruktūrą, nebuvo kompensuotos (visos ar iš dalies) parduodant turtą, kuriam ta infrastruktūra ir buvo sukurta. Siekis užtikrinti privačios nuosavybės apsaugą ir teisingai atlyginti už sukurtą viešosioms reikmėms naudojamą turtą neturi reikšti ir lemti pelno gavimo antrą kartą už tą patį objektą. Nuosavybės teisės gynimo klausimas spręstinas tik dėl tos dalies, kiek tokių tinklų perėmimas negali reikšti neteisėto turto nusavinimo ar naudojimo neatlyginant. Kiekvienu atveju turi būti siekiama nustatyti teisingą šių aplinkybių ir interesų balansą – savivaldybės intereso ir poreikio tinkamai vykdant funkcijas perimti tinklus ar nustatyti naudojimosi jais sąlygas bei asmens teisės gauti kompensaciją už naudojamą nuosavybę, nesitikint papildomo pelno.“ M. S. teisinė įmonė neįrengė paviršinių nuotekų šalinimo tinklų, o įsigijo juos iš varžytynių už 1201,00 Eur, įrodymų apie turėtas išlaidas tinklų eksploatacijai nepateikta. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti naudojimosi nuotekų tinklais mokestį, nepatiriant infrastruktūros eksploatavimo kaštų, o nustatant pareigą Atsakovui savo lėšomis juos eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą ir t.t.), vertintina kaip siekis gauti pelną, o ne kompensaciją už naudojamą nuosavybę, kas prieštarauja pirmiau paminėtai suformuotai teisės aiškinimo ir taikymo praktikai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.