- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-07
- Bylos Nr.
- 1-549-817/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 13-1-01421-12
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- I. G.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorei Ž.Žalėnaitei, kaltinamajam A. G., gynėjui advokatui A.Gurauskui, nukentėjusiajai I. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi, baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, teistas - 2009-01-24 pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. ir 286 str., paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą vieneriems metams bei nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. G. sukėlė fizinį skausmą: jis, 2012-05-20 apie 04.00 val. adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), konflikto su savo sutuoktine I. G. metu, ją smaugė, kumščiu sudavė aštuonis smūgius į šonus, rankas ir veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai I. G. fizinį skausmą.
Be to, A. G. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą: jis, 2012-05-20 apie 04.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su savo sutuoktine I. G. metu, žodžiais grasino ją nužudyti, pasmaugti, nudeginti rūgštimi, nunuodyti gyvsidabriu, dėl ko nukentėjusiajai I. G. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino, paaiškino, kad 2012-05-20 buvo pas kaltinamojo tėvus gimtadienyje, apie 00.30 val. su žmona I. G. ir dukra S. grįžo į namus. Kaltinamasis nurodė, kad buvo išgėręs, tarp jo ir sutuoktinės I. G. prasidėjo konfliktas, dėl ko šis konfliktas kilo nepamena, teigė, jog sudavė žmonai ranka į veidą, kūną, bet kur konkrečiai neatsimena, nurodė, kad jis nukentėjusiąją smaugė, tampė už plaukų. A. G. teigė, kad sakė taip, kaip yra parašyta pareiškime, t.y. sakė, kad nukentėjusiąją nužudys, sužalos, nunuodys, tačiau, kaltinamojo teigimu, tai buvo tik žodžiai, jis grasinimų tikrai nebūtų įvykdęs, nurodė, jog pagrasino iš pykčio, dėl konfliktinės situacijos ir alkoholio poveikio. Kaltinamasis nurodė, kad fizinį smurtą žmonos atžvilgiu panaudojo pirmą kartą, teigė, jog, jo nuomone, žmona galėjo išsigąsti jo grasinimų, nurodė, kad paprastai jis toks agresyvus išgėręs nebūna, taip atsitiko pirmą kartą, dėl to labai gailisi. Kaltinamasis posėdžio metu nukentėjusiosios atsiprašė, nurodė, kad labai gailisi dėl padaryto, labai gailisi, kad visa tai matė dukra, teigė, jog daugiau tai tikrai nebepasikartos. Kaltinamasis nurodė, jog kitą dieną konflikto nebebuvo, jis išvažiavo su automobiliui Audi A6, kuris yra bendras šeimos turtas, teigė, kad išdaužė priekinį automobilio lango stiklą, nes jis nepastebėjo, kas automobilį vairavo ir jam pasirodė, kad jo mašina išvažiuoja.
Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji I. G. paaiškino, kad 2012-05-20 ji su vyru ir dukra grįžo iš vyro tėvo gimtadienio. Nukentėjusiosios teigimu, ji buvo blaivi, o vyras buvo stipriai išgėręs. Nukentėjusioji nurodė, kad jų skyrybų procesas yra seniai prasidėjęs, ji vis ruošiasi skirtis, teigė, jog prieš pusantro mėnesio pasiryžo galutinai, kadangi prieš tai su kaltinamuoju buvo labai stipriai susipykę. Nukentėjusiosios teigimu, kaltinamajam esant išgėrus, jis pradėjo konfliktuoti, nes niekada skyrybų nenorėjo. Nukentėjusioji nurodė, jog žodinis konfliktas truko gana ilgai, ji bandė kalbėti, kad yra bendras vaikas, jie kartu auklės dukrą, paaiškino, jog ji nedraudžia, kad kaltinamasis atvažiuotų, tas dvi savaites, kai bus grįžęs iš Vokietijos, gyventų pas ją, bendrautų su dukra, tačiau šeimyniniai santykiai, vyro ir žmonos santykiai nutrūksta. Nukentėjusiosios teigimu, kaltinamasis pradėjo sakyti, kad gal kažkas kaltas, pasakė, kad jei nebus jo, tai nebus niekieno. Tuomet, nukentėjusiosios teigimu, prasidėjo veiksmai, kaltinamasis suėmęs ranka nukentėjusiajai už gerklės, pradėjo ją spausti, smaugti. Nukentėjusioji nurodė, jog po smaugimo, ji su dukryte išbėgo į laiptinę, bandė prisikviesti pagalbą, bet niekas neišėjo padėti, tuomet kaltinamasis stipriai paėmęs už rankos atitempė ją atgal į butą, tačiau, nukentėjusiosios teigimu, jai pavykus ištrūkti ir dar kartą išbėgus į laiptinę, kaltinamasis į butą ją partempė už plaukų. Nukentėjusiosios teigimu, visa tai matė ir jų dukra. Nukentėjusioji nurodė, jog bute kaltinamasis ją pradėjo pavieniais smūgiais daužyti, stengėsi mušti taip, kad dukra nematytų, bandė dukrą raminti, sakydamas, kad tėtis taip mamytę myli, kad taip gaili. Nukentėjusioji paaiškino, kad per visą vakarą kaltinamasis jau sudavė 8 smūgius į kūną. Nukentėjusiosios teigimu, po kurio laiko kaltinamasis išėjo į virtuvę, atsidarė butelį brendžio, pasėdėjo, paverkė, nukentėjusioji paaiškino, jog ji nuėjo guldyti dukrą, su kaltinamuoju daugiau nebesiginčijo, su viskuo sutiko, paguldė ir jį. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad kaltinamasis tą naktį grasino, kad apipils ją rūgštimi, jeigu ji negyvens kartu, gyvsidabriu nunuodys, sumuš, nukentėjusiosios teigimu, ji tuo tikėjo, nes per 11 metų pirmą kartą pamatė kaltinamąjį tokį piktą ir agresyvų. Nukentėjusioji nurodė, jog fizinis smurtas per 11 metų buvo panaudotas pirmą kartą, teigė, jog po sumušimų, ji jau tikėjo kad kaltinamasis gali tuos grasinimus įvykdyti. Nukentėjusiosios teigimu, ji policijos iškart neiškvietė, nes neturėjo šalia telefono, neturėjo, kaip susiekti. Nukentėjusioji nurodė, jog ryte, kai kaltinamasis išėjo, jai buvo kilusi mintis iškart skambinti į policiją, bet ji bijojo, kad nebūtų taip, kad vyras sugrįš anksčiau negu atvyks policija, tada, nukentėjusiosios teigimu, ji pasiskambino savo seseriai, ji pasiėmė nukentėjusiosios dukrą ir jau tada nukentėjusioji nusprendė, kad reikia kviesti policiją. Nukentėjusiosios teigimu, kaimynai buvo perspėti, kas naktį įvyko, nukentėjusioji jų paprašė, kad jie informuotų nukentėjusiąją, jei pamatys atvažiuojančią kaltinamojo mašiną. Nukentėjusiosios teigimu, ji kartu su kaimyne A. M. pamatė, kad atvažiavo mašina, kaimynė pamačiusi, jog nukentėjusioji nuvažiuoja, o kaltinamasis išbėga iš namo, iškvietė policiją.
Iš byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės viešosios įstaigos Centro poliklinikos Vytenio filialo 2012-05-23 Išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad I. G. į gydymo įstaigą kreipėsi 2012-05-21, jai diagnozuoti daugybiniai kūno sumušimai, nurodyta, kad ant abiejų rankų žąstų, kojų šlaunų, apatinėje žandikaulio srityje matyti kraujosrūvos po sumušimų, ant kaklo – smaugimo žymės (b. l. 23).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio liudytojo G. V. apklausos protokolo matyti, jog liudytojas G. V. parodė, kad 2012-05-20, patruliuojant su vyr. patruliu A. V., iš OVS gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), vyras išdaužė žmonos automobilio stiklą. Kurią valandą gavo pranešimą, tiksliai nepamena. Nuvykus į įvykio vietą, rado automobilį Audi A6 sudaužytu priekiniu langu. Toliau nuo automobilio draugai laikė, kaip vėliau paaiškėjo, A. G.. A. G. buvo visiškai girtas, purvinas, visiškai nesiorientavo aplinkoje. Jis rėkavo, kad tai jo automobilis, kad automobilį pirko jis, tik automobilis žmonos vardu. Netoliese stovėjo I. G.. Ji atrodė labai išsigandusi. Papasakojo, kad ryte buvo sumušta savo vyro A. G.. I. G. sakė, kad psichologinį smurtą prieš ją A. G. naudoja dažnai, bet ranką prieš ją pakėlė pirmą kartą. Taip pat informavo, kad ruošiasi skirtis su savo vyru A. G., nes išgėręs jis visada tampa agresyvus. Jie sulaikė A. G. ir pristatė į Vilniaus m. 2 policijos komisariatą. Į komisariatą atvyko ir I. G. parašyti pareiškimo dėl smurto. (b. l. 10-11).
Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma A. G. pareikštas kaltinimas pasitvirtino. Jis I. G. smaugė, kumščiu sudavė jai aštuonis smūgius į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajai I. G. fizinį skausmą. Iš ištirtų įrodymų akivaizdu, kad fizinis skausmas I. G. buvo sukeltas neteisėtais smurtiniais A. G. veiksmais į nukentėjusiosios kūną. Pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, A. G. suvokė, kad jo veika sukels baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, tik nedetalizavo jų išraiškos laipsnio. Teismas laiko nustatytą ir kaltinamojo grasinimų nukentėjusiajai faktą – apie tai teisiamojo posėdžio metu parodė tiek nukentėjusioji, tiek ir pats kaltinamasis. Tai, kad nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą bijoti, jog kaltinamojo grasinimai bus įgyvendinti, parodo objektyvūs kaltinamojo veiksmai – grasinimus jis išsakė po smugių nukentėjusiajai sudavimo, jos smaugimo, iki šio įvykio per 11 metų kaltinamasis fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu niekada nevartojo, kaltinamasis smūgius nukentėjusiajai sudavė nepaisydamas aplinkybės, jog jo veiksmus mato jų mažametė duktė. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu pateikta kaltinamojo A. G. veiksmų kvalifikacija pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį pasitvirtino.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Teismo vertinimu, kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką įtakojo jo girtumas, tačiau nesant šios aplinkybės pareikštuose įtarimuose ir pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, teismas neturi juridinio pagrindo konstatuoti BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos aplinkybės buvimo.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, praeityje teistas, baustas administracine tvarka (b.l. 55-61), dirba (b. l. 65), prisideda prie šeimos išlaikymo (nukentėjusiosios I. G. parodymai teisiamojo posėdžio metu), be to nukentėjusioji I. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog tokie veiksmai per visus bendro gyvenimo su kaltinamuoju metu buvo pavartoti pirmą kartą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei vadovaudamasis BK 62 str. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam pingininę bausmę, t.y. baudą. Kadangi veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir nubausti 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti nubausti 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. G., gyvenančios (duomenys neskelbtini), iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.