- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-20
- Bylos Nr.
- ATP-987-238/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Pažeidėjas
- S. V.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. V. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo S. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2015-06-01, apie 14 val., Vilkaviškio mieste, Lauko g. 48-32 namo kieme, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvažiuodamas į automobilių stovėjimo aikštelę, kliudė stovėjusį automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. V., pastatęs savo automobilį, nuėjo namo – pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 219 punktą bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-08-07 nutarimu S. V. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 28 Eur bauda. Administracinės bylos dalis, kurioje S. V. buvo kaltinamas administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymu, jo atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde (toliau-skundas) S. V. prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-08-07 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad kito automobilio jis nekliudė, o tai, kuo jis kaltinamas, yra policijos sukurtas melas. Teigia, kad jei jis kliudė kitą automobilį, tai turėjo būti surašytas aktas ir nustatytas nukentėjusysis.
Atsiliepimas
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir apylinkės teismo nutartį palikti galioti nepakeistą.
S. V. apeliacinis skundas netenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nėra. Apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (LR ATPK 302¹¹ straipsnis).
LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teismo nutarimas laikomas pagrįstas ir teisėtas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog S. V. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti patrauktas tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles, ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą, t. y. turi būti nustatytas KET pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių.
Nors pažeidėjas savo kaltę neigia, tačiau ji įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis. Iš byloje esančios 2015-06-01 eismo įvykio schemos matyti, kad eismo įvykyje dalyvavo du automobiliai – „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) abu šie automobiliai buvo apgadinti. Apklausiamas teisme liudytojas A. B. paaiškino, kad ant kito automobilio buvo likę dažų nuo S. V. mašinos, o ant jo mašinos taip pat matėsi, buvo apgadinimai vienodame aukštyje. Tai, kad jis padarė eismo įvykį, yra faktas – matėsi švieži apgadinimai, matėsi spalvos nuo S. V. automobilio, dažų žymės buvo ant apgadinto automobilio. S. V. kaltę dėl aptariamo pažeidimo taip pat patvirtina ir liudytojo D. G. paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, kad apgadinto automobilio vairuotoja parodė automobilio dešinės pusės buferį, matėsi apgadinimai. Apžiūrėjus S. V. automobilį matėsi, kad šviežiai nubraukta dešinės pusės galinė sparno dalis, apgadinimai ir jų aukščiai atitiko. Policijos pareigūnai vykdė savo tarnybines funkcijas, ir byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti šių asmenų parodymų patikimumu, taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šie asmenys turėtų pagrindą pakenkti S. V., jį apkalbėti ir melagingai apkaltinti jį nebūto pažeidimo padarymu. Byloje buvo nustatyta, kad S. V. galėjo nepajausti, jog kliudė kitą automobilį, todėl manytina, kad ši aplinkybė ir davė pagrindą S. V. abejoti, ar jis tikrai sukėlė eismo įvykį, tačiau ši jo abejonė buvo visiškai paneigta byloje surinktų įrodymų visetu. Pažymėtina ir tai, kaip ir nurodė pats S. V., jam yra 86 metai, jo regėjimas yra susilpnėjęs, todėl po eismo įvykio jis galėjo ir nepastebėti automobiliui „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytų pažeidimų. Tai, kad pažeidimai buvo padaryti, patvirtina liudytojų parodymai, eismo įvykio vietos schema, taip pat byloje esančios nuotraukos. S. V. prie apeliacinio skundo pateikė kitas automobilių nuotraukas, tačiau nufotografuotas automobilis „Volvo“ yra be valstybinių numerių, taip pat akivaizdžiai skiriasi jo spalva, taigi šios nuotraukos nei patvirtina, nei paneigia byloje nustatytas aplinkybes, kadangi nėra galimybių nustatyti, ar tai tas pats „Volvo“ automobilis, kuris dalyvavo eismo įvykyje.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, bei įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad S. V. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą, o S. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.