- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-20
- Bylos Nr.
- BIK-4/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00395-2016-1
- Teisėjai
- Alenas Piesliakas (pirm.), Eligijus Gladutis, Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- K. K.
- Advokatai
- Gintaras Algirdas Perednis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Arūno Budrio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo K. K. ir jo gynėjo advokato Gintaro Algirdo Perednio kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 7 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis K. K. ir jo gynėjas advokatas G. A. Perednis prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimų.
Šalies argumentai
Kasatorių teigimu, bylos procesas buvo inicijuotas ir vykdomas tendencingai, remiantis suinteresuotų asmenų (konkurentų, perėmusių bendrovės turtą, veiklą) parodymais. Teismai, pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles, nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principus, įrodymus vertino selektyviai, atmesdami gynybos argumentus. Teismų išvados, kad K. K., veikdamas bendrininkų grupe, suklastojo pirkimo-pardavimo sutartis ir, imituodamas pardavimą, pasisavino bendrovės turtą, grįstos prielaidomis. Nebuvo pašalinti esminiai prieštaravimai tarp liudytojų parodymų ir rašytinių bylos įrodymų, skirtingų dviejų specialistų išvadų ir neatsakyta į pagrindinius gynybos argumentus, o byloje nepašalintos abejonės aiškintos K. K. nenaudai. Taip baudžiamasis procesas buvo panaudotas civiliniam turtiniam ginčui spręsti tarp bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditoriaus (civilinio ieškovo), ignoruojant ultima ratio principą.