- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-23
- Bylos Nr.
- e2S-2713-881/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28351-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „15min“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės A. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „15min“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. M. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama teismo uždrausti atsakovei UAB „15min“ skelbti informaciją, susijusią su atliekamu ikiteisminiu tyrimu Nr. (duomenys neskelbtini) arba šio ikiteisminio tyrimo pagrindu pradėta baudžiamąja byla, atskleidžiant duomenis apie įtariamojo (duomenys neskelbtini) tapatybę arba leidžiančius ją identifikuoti (vardą, pavardę, inicialus, darbovietės pavadinimą, pareigas, gimimo metus), bei uždraudžiant publikuoti šio asmens fotonuotraukas ar kitus atvaizdus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas konstatavo, kad, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, ikiteisminio tyrimo metu spręsti klausimus, susijusius su ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimu, yra išimtinai prokuroro kompetencija. Nagrinėjamu atveju, nors ieškinys ir grindžiamas būtinybe užtikrinti ieškovės mažametės dukters interesų apsaugą, tačiau šis tikslas vertintinas išvestiniu iš ieškinyje suformuluoto reikalavimo, kurio esminis tikslas pagal reikalavimo formuluotę yra uždrausti žiniasklaidos priemonėje skelbti įtariamo nusikalstamos veikos padarymu asmens duomenis, leidžiančius identifikuoti įtariamojo asmens tapatybę. Iš kartu su ieškiniu pateiktų straipsnių matyti, kad naujienų tinklalapyje www.15min.lt buvo paskelbta keletas straipsnių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu įtariamu ieškovės mažametės dukros tėvo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenimis. Dalyje straipsnių paskelbta bendro pobūdžio informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką: informacija apie nusikalstamos veikos įvykį – informacija apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą, nusikalstamos veikos kvalifikavimą, ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją, nusikalstamos veikos padarymo vietą, laiką ir kitas esmines aplinkybes – nukentėjusiųjų, įtariamųjų buvimą, nukentėjusiųjų ir įtariamojo lytį, įtariamojo sulaikymą, paskirtas kardomąsias priemones, taip pat apibendrinta informacija apie atliktus tyrimo veiksmus ir taikytas procesines prievartos priemones. Žurnalistės (duomenys neskelbtini) publikuotame straipsnyje taip pat yra minimi nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens inicialai, pareigos, darbovietė, gyvenamosios vietos miestas, mokslinis laipsnis, kurie, teismo vertinimu, yra priskirtini prie asmens duomenų, kurių apsauga yra numatyta įstatymo, ir kartu paminėti asmens duomenys yra ikiteisminio tyrimo duomenų dalimi, kas reiškia, kad tokio pobūdžio duomenys viešai gali būti skelbiami tik prokuroro leidimu, t. y. sprendimą dėl ieškinyje nurodyto pobūdžio duomenų apie įtariamąjį skelbtinumo kompetentingas priimti tik ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras. Esant pagrįstam manymui, kad šie duomenys gali būti paskelbti be prokuroro leidimo, dėl draudimo tokius duomenis skelbti turėtų būti kreipiamasi į prokurorą, o ne į teismą.
4. Įvertinęs išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju pareikšto ieškinio nagrinėjimo dalykas yra dalies ikiteisminio tyrimo duomenų, susijusių su įtariamojo tapatybe, paskelbimas. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimo klausimo sprendimas civilinių teisių gynimo priemonių, šiuo atveju – prevencinio ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 3 punktas), pagalba pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą prokuroro nepriklausomumo principą. Reikalavimo, kuriuo prašoma uždrausti skelbti informaciją, susijusią su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, atskleidžiant duomenis apie įtariamojo asmens tapatybę arba leidžiant ją identifikuoti, nagrinėjimas teisme civilinio proceso tvarka reikštų kišimąsi į baudžiamąjį procesą ir pažeistų valdžių atskyrimo principą, be to, kiltų grėsmė susidaryti situacijai, kai konkretaus ikiteisminio tyrimo procese būtų priimti skirtingi prokuroro ir teismo sprendimai tuo pačiu klausimu – dėl ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimo.
5. Be to, teismas pažymėjo, kad už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą be leidimo yra numatyta baudžiamoji atsakomybė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 247 straipsnyje. Susipažinus su ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir suformuluotu reikalavimu, anot teismo, darytina išvada, kad ieškovė pareikštu ieškiniu prašo teismo uždrausti daryti nusikalstamą veiką, o tai negali būti civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.
6. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė A. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ikiteisminio tyrimo duomenys, kurių tolimesnį paskelbimą ateityje prašo uždrausti skelbti ieškovė, jau yra plačiai paskelbti visuomenės informavimo priemonėse, todėl darytina išvada, kad tokių ikiteisminio tyrimo duomenų dalies paskelbimas prokuroro nėra uždraustas ir yra leistinas. Tad atsižvelgiant į tai, kad tokiai informacijai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatyti ribojimai nėra taikomi, tai nedraudžia ieškovei savo dukters pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka, reikalaujant ateityje uždrausti tokius duomenis skelbti.
7.2. Net jei prokuroras priimtų sprendimą leisti atskleisti tam tikrus ikiteisminio tyrimo duomenis, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, tai nereikštų, kad tokių duomenų, kaip ir bet kurios kitos informacijos, paskelbimo ribojimas nėra galimas kitomis teisinėmis gynimo priemonėmis.
7.3. Prokuroras neturi kompetencijos spręsti ieškovės konkrečiai šioje civilinėje byloje pareikštų reikalavimų, o ieškovė neturi procesinių teisių tokius reikalavimus reikšti prokurorui.
7.4. Skiriasi baudžiamajame ir civiliniame procese įtvirtintų teisinių priemonių paskirtis ir jų poveikis asmens teisėms bei pareigoms. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad ieškovė prevenciniu ieškiniu prašo uždrausti daryti nusikalstamą veiką ir tai nėra civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Prevencinio ieškinio institutas būtent ir skirtas uždrausti ateityje atlikti neteisėtus veiksmus siekiant išvengti žalos. Nusikalstami veiksmai civilinės teisės požiūriu yra civilinis deliktas ir yra neteisėti. Kita vertus, teismas civilinėje byloje neturi kompetencijos spręsti, ar ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas konkrečiu atveju bus laikomas nusikalstamais veiksmais ar ne. Be to, šiuo konkrečiu atveju kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovė apskritai galėtų būti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 247 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas.
7.5. Tam tikrų ikiteisminio tyrimo detalių atskleidimas, iš kurių galima identifikuoti įtariamąjį, savaime gali nepažeisti ikiteisminio tyrimo duomenų slaptumo, tačiau gali pažeisti kitas asmens teises. Taigi BPK negarantuoja ieškovės teisių apsaugos, išimtinė prokuroro kompetencija nesuteikia prokurorui teisės ginti ieškinyje nurodytų vertybių. Todėl ieškovei negali būti užkertama teisė reikšti prevencinį ieškinį šioms teisėms apginti civilinio proceso tvarka.
7.6. Asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti paneigta, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas byloje Nr. 38/06).
11. Nagrinėjamu atveju apeliantė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė teismo uždrausti atsakovei skelbti informaciją, susijusią su atliekamu ikiteisminiu tyrimu arba šio ikiteisminio tyrimo pagrindu pradėta baudžiamąja byla, atskleidžiant duomenis apie įtariamojo tapatybę arba leidžiančius ją identifikuoti bei publikuojant šio asmens fotonuotraukas ar kitus atvaizdus.
12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokio ieškinio nagrinėjimas teisme pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą prokuroro nepriklausomumo principą, reikštų kišimąsi į baudžiamąjį procesą bei pažeistų valdžių atskyrimo principą, be to, apeliantė pareikštu ieškiniu prašo teismo uždrausti daryti nusikalstamą veiką, o tai negali būti civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.
13. Pirma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės išdėstyta pozicija, kad galimi atvejai, kai tam tikrų ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas (paviešinimas) gali nepažeisti paties ikiteisminio tyrimo slaptumo (t. y. būti teisėtas BPK prasme), tačiau turėti neigiamos įtakos kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, kuriems – šiems asmenims – teisės aktų garantuojama universali teisė kreiptis į teismą pažeistų teisių gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Galima prokuroro nepriklausomumo principo užtikrinimo ir valdžių atskyrimo problema, kurią minėjo pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turėtų būti sprendžiama bylos nagrinėjimo iš esmės metu, vertinant, ar ieškinio reikalavimai gali būti patenkinami, tačiau ne ieškinio priėmimo stadijoje. Kaip teisingai atkreipia dėmesį apeliantė, dalis apeliantės prašomos uždrausti skelbti informacijos jau buvo paskelbta viešojoje erdvėje, ieškinio reikalavimai yra pareikšti žiniasklaidos priemonei, todėl spręsti, kad vien ieškinio priėmimas nagrinėti pažeistų minėtus principus, nėra pakankamo pagrindo.
14. Antra, kaip teisingai nurodo apeliantė, ne kiekvienas ikiteisminio tyrimo duomenų paviešinimo atvejis reiškia nusikalstamą veiką, o tik toks, kuris atitinka šios nusikalstamos veikos sudėtį. Taigi teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, negalėjo (neturėjo pakankamo faktinio pagrindo) konstatuoti, kad apeliantė pareikštu ieškiniu prašo uždrausti nusikalstamos veikos padarymą.
15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir ieškovės A. M. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.