Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-648-836/2016

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-05-18
Bylos Nr.: 2-648-836/2016
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Henryta Gerdvilė
Ieškovas: A. K.
Advokatai: Karina Račkauskienė, Mindaugas Šeškauskis

Kategorijos

1.3.2.9.12Kiti darbo sutarties pasibaigimo (nutraukimo) pagrindai

Civilinė byla Nr. 2-648-836/2016Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00364-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.9.12.; 1.3.9.2.2.; 1.3.9.4.; 3.1.7.1.1.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7.; 3.1.7.9.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.1.7.; (S)

KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 18 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė, sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovui advokatui Mindaugui Šeškauskiui, atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui R. N., l. e. direktoriaus pareigas S. V., atsakovo atstovei advokatei Karinai Račkauskienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbuotojo grąžinimo į pirmesnį darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. K. pareikštu ieškiniu prašo pripažinti 2015-12-09 su juo sudarytos darbo sutarties Nr. 606/15 nutraukimą neteisėtu ir grąžinti jį į UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, priteisti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo galutinio įvykdymo dienos ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2015-12-09 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu dėl A. K. priėmimo į darbą Nr. P-45 ieškovas buvo priimtas į darbą ir tą pačią dieną tarp ieškovo ir atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 606/1, kuria ieškovas įsipareigojo eiti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas. 2016-01-11 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P-2 ieškovas buvo atleistas iš darbo DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Toks pat ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas atleidimo iš darbo dieną buvo nurodytas ir tarp šalių sudarytoje darbo sutartyje. Su tokiu neteisėtu atleidimu iš darbo kategoriškai nesutinka. DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas vienas iš bendrųjų darbo sutarties pabaigos pagrindų, kuris nustato, kad darbo sutartis baigiasi ją nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Aiškinant šią nuostatą laikytina, kad minėtas DK 124 straipsnio punktas pats savaime negali būti laikomas darbuotojo atleidimo iš darbo savarankišku pagrindu, kadangi jame pateikiama tik nuoroda į kitas DK ir kitų įstatymų nuostatas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą. Taigi darytina išvada, kad darbo sutartis su darbuotoju gali būti teisėtai nutraukta tik tokiu atveju, jeigu darbdavys atleidžia darbuotoją iš darbo esant DK 125-129 ir 136-137 straipsniuose arba kituose įstatymuose nurodytiems darbuotojo atleidimo iš darbo pagrindams. Nei 2016-01-11 įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo, nei tarp šalių sudarytoje darbo sutartyje nenurodytas nei vienas iš DK 125-129 ar 136-137 straipsniuose numatytų darbo sutarties nutraukimo ir darbuotojo atleidimo iš darbo pagrindų, taigi atsakovas ieškovo atleidimą iš darbo, tikėtina, grindė minėtame įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo nurodytais dviem kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytais pagrindais, t.y. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniu ir Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 ir 8 punktais. Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnis reglamentuoja informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, pateikimą į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam valstybės ar savivaldybės įstaigos ar įmonės vadovui. Akivaizdu, kad šis straipsnis negali būti laikomas darbuotojo atleidimo iš darbo pagrindu, kadangi šiuo straipsniu tik siekiama reglamentuoti informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, teikimo tvarką. Ieškovo žiniomis, prieš priimdamas ieškovą į darbą, visą informaciją apie ieškovą, įskaitant informaciją apie jo ankstesnį teistumą, atsakovas iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gavo, ją įvertino ir, atsižvelgdamas į tai, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jokia teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla ieškovui nebuvo atimta ar kitaip apribota, atsakovas ieškovą į darbą priėmė nepažeisdamas jokių Korupcijos prevencijos įstatymo ar jokių kitų įstatymų nuostatų. Šias aplinkybes gali patvirtinti UAB (duomenys neskelbtini) gamybos vadovas S. V., kurio sprendimu ieškovas buvo priimtas į darbą ir kuris pasirašė su ieškovu sudarytą ir vėliau netikėtai nutrauktą darbo sutartį. Be to, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į asmens ankstesnį teistumą, gali būti varžomos tik tos piliečių teisės ir laisvės, kurių apribojimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai. Akivaizdu, kad asmens teistumas gali būti teisėtu pagrindu nutraukti su tokiu asmeniu sudarytą darbo sutartį ir atleisti asmenį iš užimamų pareigų tik įstatymuose nustatytais atvejais, pavyzdžiui, DK 136 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrą darbą, darbo sutartis turi būti nutraukta be įspėjimo. Kaip jau minėta, atsakovas, atleisdamas ieškovą iš darbo, nenurodė jokio įstatymo, apribojančio ieškovo teisę į darbą ar draudžiančio ieškovui užimti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas. Jų žiniomis, tokio įstatymo ir nėra. Taigi atsakovas, aiškiai žinodamas apie ieškovo teistumą, net negalėjo atsisakyti priimti ieškovą į darbą vien tik tuo pagrindu, kad ieškovas anksčiau buvo teistas, priešingu atveju, būtų buvusi šiurkščiai pažeista Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė laisvai pasirinkti darbą. Tuo labiau, atsakovas neturėjo teisės vėliau atleisti ieškovą vien tik tuo pagrindu, kad ieškovas yra teistas, nors ši aplinkybė darbdaviui buvo žinoma jau iki darbo sutarties su ieškovu sudarymo. Antra, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 ir 8 punktai nustato uždarosios akcinės bendrovės vadovo bendrąsias teises ir pareigas. Akivaizdu, kad šio straipsnio punktų nuostatos iš viso net negali būti laikomos darbuotojo atleidimo iš darbo pagrindais, kadangi jos reglamentuoja bendrovės vadovo, t. y. darbdavio atstovo, o ne darbuotojo, teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad nei vienas iš atsakovo direktoriaus 2016-01-11 įsakyme dėl atleidimo iš darbo nurodytų įstatymų straipsnių iš viso net negali būti laikomas teisėtu darbuotojo atleidimo iš darbo pagrindu, ieškovo atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu ir ieškovas grąžintinas į pirmesnes pareigas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo be jokio teisėto pagrindo, vadovaujantis DK 300 straipsnio 3 dalimi, ieškovui priteistinas jo vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2015-10-16 UAB (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio protokolu Nr. 11, nedalyvaujant UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui R. N., buvo nutarta patvirtinti UAB (duomenys neskelbtini) valdymo struktūrą, įsteigiant direktoriaus pavaduotojo etatą ir sprendimo įgyvendinimą pavesti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui. 2015-11-11 UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktorių pavaduojančio asmens S. V., vadovaudamasi Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniu, užklausimu Nr. S-387-854 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydama pateikti informaciją apie A. K., kuris siekia eiti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas. 2015 m. lapkričio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) direktorių pavaduojantis asmuo S. V. el. paštu (duomenys neskelbtini) gavo Specialiųjų tyrimų tarnybos Pranešimą Nr. 4-01 dėl informacijos apie A. K. pateikimo, kuriame nurodyta, kad įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2015-11-10 duomenimis, 2014-01-09 Specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. (Turto pasisavinimas), 184 str. 1 d. (Turto iššvaistymas), 228 str. 1 d. (Piktnaudžiavimas), A. K. atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-00116-14. Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Kauno apygardos teismas 2014-09-24 A. K. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 (1) str. 1 d., 183 str. 3 d., 184 str. 1 d., 184 str. 3 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 228 str. 2 d. ir skyrė 96 MGL, t.y. 12480 litų (3614 eurų) baudą. Šis 2015 m. lapkričio mėnesio pranešimas dėl S. V. tyčinio neveikimo UAB (duomenys neskelbtini) gautų dokumentų žurnale užregistruotas tik 2015-12-18 Nr. G-758. 2015-12-09 UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktorių pavaduojančio asmens S. V., priėmė iš ieškovo prašymą dėl priėmimo į darbą nuo 2015-12-10. Į minėtą 2015 m. lapkričio mėnesį gautą Specialiųjų tyrimų tarnybos pranešimą Nr. 4-01 dėl informacijos apie A. K. pateikimo atsižvelgta nebuvo. 2015-12-09 UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktorių pavaduojančio asmens S. V., pasirašė su ieškovu darbo sutartį Nr. 606/15, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į direktoriaus pavaduotojo pareigas. 2015-12-09 UAB (duomenys neskelbtini) direktorių pavaduojantis asmuo S. V. priėmė įsakymą Nr. P-45 dėl A. K. priėmimo į darbą, kuriuo priėmė ieškovą dirbti direktoriaus pavaduotoju nuo 2015-12-10. 2016-01-11 UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. N., grįžęs į darbą po laikino nedarbingumo, susipažinęs su visais aukščiau nurodytais dokumentais, priėmė įsakymą Nr. P-2 dėl A. K. atleidimo iš darbo. Vadovaudamasis Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniu, (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2015-11-27 Sprendimu Nr. TS-268 „(duomenys neskelbtini)“, uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareiginiais nuostatais, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7, 8 punktais, Darbo kodekso reglamentuojamomis nuostatomis ir Specialiųjų tyrimų tarnybos 2015-12-18 Pažyma Nr. 4-01- atleido direktoriaus pavaduotoją A. K. 2016-01-11 iš užimamų pareigų pagal Darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi A. K., būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) pareigose ir būdamas atsakingas už seniūnijos vidaus administravimą jai skirtus asignavimus bei materialųjį turtą, pasinaudojo savo tarnybine padėtimi asmeninei naudai gauti. Atsakovas yra įsitikinės, kad su ieškovu, kuris Kauno apygardos teismo 2014-09-24 sprendimu yra pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 (1) str. 1 d., 183 str. 3 d., 184 str. 1 d., 184 str. 3 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 228 str. 2 d., be to gavus Specialiųjų tyrimų tarnybos Pranešimą, negalėjo būti sudaryta minėta 2015-12-09 Darbo sutartis, o neteisėtai sudarius šią darbo sutartį, ji privalėjo būti nutraukta.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. K. ir jo atstovas adv. Mindaugas Šeškauskis palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas papildomai paaiškino, kad 2016 m. sausio 15 d. jis buvo pakviestas direktoriaus ir jam buvo įteiktas įsakymas dėl atleidimo. Jam nebuvo paaiškinta, kokiu pagrindu jis yra atleidžiamas, nenurodytas kodekso straipsnis. Buvo nurodyta, kad yra atleidžiamas, nes anksčiau buvo teistas. Parengiamojo posėdžio metu direktorius nurodė, kad jis atleidžiamas pagal DK 124 str. 1 d. Šiuo metu jis yra registruotas darbo biržoje. Nurodė, kad atsakovo pažymoje nurodytas jo vidutinis darbo užmokestis 58,56 Eur yra teisingas. Paaiškino, kad gruodžio 9 d. jis parašė prašymą (duomenys neskelbtini), o nuo gruodžio 10 d. pradėjo dirbti. Gruodžio 9 d. ryte, prieš jam parašant prašymą dėl jo priėmimo į darbą, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje jis buvo susitikęs su (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininke N., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriumi K., (duomenys neskelbtini) savivaldybės meru G. ir V. Buvo susitikę dėl priėmimo į darbą. Pokalbio metu apie STT pažymą nebuvo kalbama. Jis tuo metu nežinojo, kad pretenduojant į šią pareigybę yra reikalinga STT pažyma. Jo santykiai su N. yra darbiniai. Jo išsilavinimas yra aukštasis, agronominis. Jis ant direktoriaus pavaduotojo pareigybinių nuostatų pasirašė, kad susipažino. Dabar atsirado penki lapai pareiginių nuostatų, nors, kai jis pasirašė, buvo tik du. Atsirado nepriekaištingos reputacijos punktas, techninio išsilavinimo punktas ir kiti punktai, kurių iš pradžių nebuvo. Minėtus nuostatus pasirašyti jam davė personalo skyriaus inspektorė L. G.. Į 2015 m. gruodžio 9 d. susitikimą, kurio metu buvo svarstomas jo priėmimo klausimas, jį pakvietė N. Į 2015 m. gruodžio 9 d. valdybos posėdį jį pakvietė taip pat N. Prieš jį atleidžiant iš darbo kitas darbas jam nebuvo siūlomas. Jis buvo atleistas be jokio įspėjimo.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai prašė ieškinį atmesti. Atsakovo atstovas S. V. paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 30 d. direktorius R. N. gavo nedarbingumo pažymėjimą ir jis buvo paskirtas laikinai eiti direktoriaus pareigas. Jis tuo metu dirbo gamybos vadovu. Spalio 16 d. vykęs valdybos posėdis, į kurį jis nebuvo kviestas, patvirtino naują įmonės organizacinę struktūrą ir buvo numatyta įsteigti naują etatą – direktoriaus pavaduotojo. Spalio 9 d. valdybos pirmininkė N. jį pasikvietė ir pasakė, kad reikia užsakyti STT pažymas apie A. K.. Jis išsiuntė užklausimą apie A. K.. Gruodžio pradžioje, tikslios datos neatsimena, minėta pažyma buvo gauta. Savivaldybėje tokia pati pažyma taip pat buvo gauta. Gruodžio 9 d. jam paskambino N. ir pasakė, kad jis turi prisistatyti pas administracijos direktorių. Jis minėtą dieną po 8.15 val. buvo savivaldybėje. Mero kabinete buvo meras, administracijos direktorius. Meras pasakė, kad A. K. reikia forminti direktoriaus pavaduotoju. Jis (S. V.) užsiminė apie minėtą STT pažymą. Administracijos direktorius pacitavo minėtą pažymą. Po to jie grįžo į įmonę, A. K. parašė prašymą. Iki tol jokio susitikimo ir darbo pokalbio su A. K. nebuvo. Niekur nebuvo skelbiama, kad yra laisva direktoriaus pavaduotojo vieta. A. K. buvo įteikti susipažinti byloje esantys pareiginiai nuostatai, kitokių nuostatų nebuvo. Šiuos nuostatus patvirtino gruodžio 1 d. direktoriaus įsakymu, kurį įregistravo personalo inspektorė L. G. žurnale. Personalo inspektorė L. G. A. K. supažindino su minėtais pareiginiais nuostatais. Jis žino, kad pareiginius nuostatus A. K. pasirašė gruodžio 10 d. Jis rengė pareiginius nuostatus, juos rengdamas rėmėsi savo patirtimi. Pareigybės aprašymo nederino su N. Rengiant dalį apie kompetenciją ir nepriekaištingą reputaciją jis vadovavosi korupcijos prevencijos įstatymu ir savivaldybės tarybos sprendimu. Jis minėtos STT pažymos neregistravo, nes ji buvo įvardinta kaip ypatingai slapta, o grįžus įmonės vadovui, pateikė jam. Kiek žino, jis ją įregistravo. Minėtos STT pažymos kopija buvo įteikta ir A. K.. Šitą pažymą jis (S. V.) turėjo jau priimant A. K. į darbą, o su juo darbo sutartis vis tiek buvo sudaryta, nes tai padaryti liepė rajono vadovai ir valdybos pirmininkė N. Jis sudarydamas su A. K. darbo sutartį nevertino jo išsilavinimo, nepriekaištingos reputacijos, STT pažymos, o vykdė, kas jam buvo pasakyta. Jis gamybos vadovo pareigose dirbo iki sausio 11 d., nuo sausio 12 d. dirbo direktoriaus pavaduotojo pareigose. Grįžus R. N., nurodė jam visas A. K. priėmimo į darbą aplinkybes. Tik po A. K. atleidimo R. N. jam pasiūlė užimti direktoriaus pavaduotojo pareigas. Jo išsilavinimas yra aukštasis, techninis, specialybė – inžinierius mechanikas.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė adv. Karina Račkauskienė posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, nes (duomenys neskelbtini) sav. priklauso visos bendrovės akcijos. Todėl šiai bendrovei taikytini ir savivaldybių įmonių ir įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme yra numatytos priežastys, dėl kurių asmuo negali būti paskirtas įmonės vadovu, tarp jų yra atvejai, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Pažymėjo, kad tam tikrais atvejais bendrovės direktoriaus pavaduotojas atlieka bendrovės vadovo funkcijas, todėl pavaduotojui keliami tokie patys reikalavimai, kaip ir direktoriui. Dėl to ieškovas, turėdamas neišnykusi teistumą už korupcinio pobūdžio veikas, tarp kurių yra ir sunkus nusikaltimas, negalėjo būti priimtas į UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, dėl ko darbo sutartis su juo buvo sudaryta neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas. Todėl neteisėtai sudaryta darbo sutartis buvo pagrįstai nutraukta DK 139 straipsnio 2 dalies pagrindu. Nors šis ieškovo atleidimo iš darbo teisinis pagrindas nebuvo nurodytas įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo, tačiau įsakyme yra aiškiai nurodytas atleidimo iš darbo faktinis pagrindas, t. y. ieškovo teistumas, todėl vien atleidimo iš darbo teisinio pagrindo nenurodymas nėra pakankamas pagrindas ieškovo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu. Be to, su ieškovu sudaryta darbo sutarti ne tik prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, bet ir pažeidžia viešąją tvarką, kadangi darbo sutartis buvo sudaryta ignoruojant STT pažymą, nors ją vertinti buvo privaloma, naudojantis pažintimis, dėl priėmimo į darbą ieškovas tarėsi ne su UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotu atstovu, o su (duomenys neskelbtini) savivaldybės valdžios atstovais, nors darbuotojų priėmimas į darbą priklauso bendrovės vadovo ar jį pavaduojančio asmens kompetencijai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) valdyba 2015-10-16 vykusio posėdžio metu nutarė patvirtinti UAB (duomenys neskelbtini) valdymo struktūrą, įsteigiant direktoriaus pavaduotojo etatą, sprendimo įgyvendinimą pavedė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui (b. l. 20-21). 2015-11-09 UAB (duomenys neskelbtini) gamybos vadovas, pavaduojantis bendrovės direktorių, S. V., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniu, kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą (toliau – STT), prašydamas pateikti informaciją apie A. K., siekiantį eiti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, nurodant, kad į pareigas asmenį skirs UAB (duomenys neskelbtini) direktorius (b. l. 22-23). Atsakydama į pateiktą prašymą, STT 2015-11 (diena nenurodyta) raštu Nr. 4-01- „Dėl informacijos apie A. K. pateikimo“, išsiųstu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), informavo, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2015-11-10 duomenimis, 2014-01-09 STT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 183 str. 1 d. (Turto pasisavinimas), 184 str. 1 d. (Turto iššvaistymas), 228 str. 1 d. (Piktnaudžiavimas), A. K. atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-00116-14. Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Kauno apygardos teismas 2014-09-24 A. K. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 147¹ str. 1 d., 183 str. 3 d., 184 str. 1 d., 184 str. 3 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 228 str. 2 d. ir skyrė 96 MGL, t. y. 12480 litų (3614 eurų) baudą (b. l. 38). Šis elektroniniu paštu gautas raštas UAB (duomenys neskelbtini) gautų dokumentų žurnale buvo užregistruotas 2015-12-18 (spaudas, esantis ant rašto). Tačiau kaip matyti iš UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį nurodytų duomenų, S. V. paaiškinimų, šį raštą UAB (duomenys neskelbtini) el. p. faktiškai buvo gautas dar 2015 m. lapkričio mėn. 2015-12-01 įsakymu Nr. 236 buvo patvirtinti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareiginiai nuostatai (b. l. 30-34). Iš apžiūrai pateikto 2015-12-01 įsakymo „Dėl pareiginių nuostatų tvirtinimo“ Nr. V-236 matyti, kad šį įsakymą priėmė gamybos vadovas, pavaduojantis direktorių, S. V.. Ieškovas A. K. 2015-12-09 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui pateikė prašymą nuo 2015-12-10 priimtų jį dirbti į direktoriaus pavaduotojo pareigas. Ant šio prašymo 2015-12-09 yra užrašyta S. V. rezoliucija „priimti, mokant 1200 Eur pareiginę algą“ (b. l. 25). 2015-12-09 tarp ieškovo A. K. ir atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 606/15, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti į direktoriaus pavaduotojo pareigas, sutartyje nurodyta darbo pradžia – 2015-12-10 (b. l. 27). Tą pačią dieną buvo priimtas įsakymas Nr. P-45 dėl A. K. priėmimo dirbti direktoriaus pavaduotoju nuo 2015-12-10 (b. l. 26). UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2016-01-11 įsakymu Nr. P-2, vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniu, (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. TS-268 „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareiginiais nuostatais, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7, 8 punktais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso reglamentuojamomis nuostatomis ir STT 2015-12-18 pažyma Nr. 4-10-, A. K. buvo atleistas 2016-01-11 iš užimamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste - DK) 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atleidimo pagrindu nurodoma tai, kad A. K., būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) pareigose ir būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) vidaus administravimą, jai skirtus asignavimus bei materialųjį turtą, pasinaudojo savo tarnybine padėtimi asmeninei naudai gauti. 2014-09-24 Kauno apygardos teismo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pinigine bauda, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 147¹ str. 1 d. (išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms), 183 str. 3 d. (turto pasisavinimas), 184 str. 1 d. ir 184 str. 3 d. (turto iššvaistymas), 214 str. 1 d. (netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis), 215 str. 1 d. (neteisėtas elektroninės priemonės ar jos duomenų panaudojimas), 228 str. 2 d. (piktnaudžiavimas) (b. l. 9).

Liudytoja A. N., parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) sav. administracijos turto valdymo skyriaus vedėja, nuo 2012 m. taip pat yra UAB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkė. Savivaldybė nėra nustačiusi reikalavimo savivaldybės bendrovių direktorių pavaduotojams būti nepriekaištingos reputacijos. A. K. į ją dėl galimybės įsidarbinti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigose nesikreipė. Kad A. K. ketina įsidarbinti, ją informavo savivaldybės administracijos direktorius O. K. darbinio pasitarimo metu. Pasitarimas vyko po spalio 1 d., mano, kad spalio mėn. Ar tuo metu jau buvo pateiktas prašymas dėl priėmimo į darbą UAB (duomenys neskelbtini), jai nėra žinoma. A. K. kandidatūra buvo aptarta darbiniame susitikime, kuriame dalyvavo (duomenys neskelbtini) sav. meras, administracijos direktoriaus ir ji kaip UAB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkė. Šiame posėdyje meras ir administracijos direktorius pasiūlė A. K. kandidatūrą. Tai buvo pasiūlymas, bet ne nurodymas. Po to savivaldybės administracija, kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcijų savininko teises įgyvendinanti institucija, pateikė užklausimą STT. Kai gavo atsakymą, kad turi kreiptis ne akcininko teises įgyvendinanti institucija, o pati bendrovė, tada buvo kreiptasi UAB (duomenys neskelbtini), kad jie pateiktų užklausimą STT. Kitos kandidatūros tame posėdyje nebuvo svarstomos. 2015-12-09 ryte vykusiame posėdyje pas merą, į kurį buvo pakviestas S. V. ir A. K., ji dalyvavo. Posėdyje buvo kalbama apie A. K. kandidatūrą į UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas. Jo kandidatūra buvo įvertinta teigiamai. Su STT pažyma tuo metu jau buvo susipažinta ir buvo padaryta išvada, kad tai nėra kliūtis jam eiti pareigas. S. V. tame posėdyje, kiek pamena, A. K. kandidatūrai neprieštaravo, nepasiūlė kitų kandidatų, kitų reikalavimų kandidatui nenurodė. Ji tikrai negirdėjo, kad meras būtų davęs nurodymą S. V. priimti A. K. į darbą. Ji pati taip pat jokių nurodymų S. V. priimti A. K. į darbą nėra davusi. (duomenys neskelbtini) sav. iš viso turi tris uždarąsias akcines bendroves. Vienoje iš jų jau buvo įsteigtas direktoriaus pavaduoto etatas. Tuo pačiu metu direktoriaus pavaduotojo etatas buvo įsteigtas ne tik UAB (duomenys neskelbtini), bet ir UAB (duomenys neskelbtini). Direktoriaus pavaduotojo etatas buvo įsteigtas, kadangi jų, kaip akcininko, netenkino UAB (duomenys neskelbtini) veikla, ypač susijusi su daugiabučių namų renovacijos administravimu, o kita priežastis buvo ta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ilgą laiką buvo nedarbingas. Direktoriui nesant darbe, jo funkcijas vykdo direktoriaus pavaduotojas, tačiau įstatymai nenumato, kad direktoriaus pavaduotojui būtų keliami tokie patys reikalavimai, kaip ir direktoriui. 2015-12-09 vyko UAB (duomenys neskelbtini) valdybos susirinkimas. Tą dieną S. V. valdybai pateikė įsakymą dėl A. K. priėmimo į darbą nuo gruodžio 10 d. Valdybos protokole ir nurodyta, kad A. K. pavedama laikinai eiti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas nuo gruodžio 10 d. Mano, kad apie valdybos posėdį S. V. arba pati bendrovė buvo informuota el. paštu iš anksto. A. K. išsilavinimas jai nėra žinomas. Svarstant A. K. kandidatūrą, apie išsilavinimą buvo kalbama.

Liudytoja L. G., UAB (duomenys neskelbtini) personalo inspektorė, parodė, kad, supažindinti su pareiginiais nuostatais, darbuotojai pasirašo supažindinimo su pareiginiais nuostatais žurnale. Kol nebuvo žurnalo, darbuotojai pasirašydavo pareiginiuose nuostatuose. Direktoriaus pavaduotojo pareiginius nuostatus spausdino ji pati direktorių pavaduojančio S. V. nurodymu. Nuostatus parengė S. V.. Šiuo atveju rengiant nuostatus kaip pagrindas buvo paimti administravimo tarnybos vadovo pareiginiai nuostatai ir ranka taisyta, kas netinka. Kokios apimties buvo dokumentas, gerai nepamena, galėjo būti 4-5 lapai. Atspausdintas dokumentas nėra surišamas. Pareiginiai nuostatai saugomi pas ją. Nuostatai susegti, saugomi nerakinamoje spintoje, išimti ir pakeisti lapus galimybė yra. A. K. pareiginius nuostatus ir kitus dokumentus pateikė susipažinti gruodžio 9 d., o jis pasirašė tik 10 d. A. K. pareiginių nuostatų kopijos neprašė, jam buvo pateiktas originalas, kurį jis grąžinto tik po 2 dienų. Ji ruošė dalį įsakymo dėl A. K. atleidimo iš darbo projekto, teisinį pagrindą rengė juristė. Į bylą pateikta jos patvirtinta pareiginių nuostatų kopija atitinką tą dokumentą, kurį ji parengė kompiuteriu ir kuris buvo patvirtintas įsakymu. A. K. pirmą kartą pamatė gruodžio 9 d., iki to laiko jo bendrovėje nematė. Į bendrovę jis atėjo ryte, apie 9 val. Įsakymas dėl priėmimo į darbą buvo parengtas iki pietų, nes S. V. reikėjo įsakymo kopiją nešti į savivaldybę. Kai A. K. grąžino pareiginius nuostatus, parašo juose nebuvo. Tą tikrai žino, nes pervertė dokumentą ir jį patikrino.

Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu su juo sudarytos darbo sutarties nutraukimą ir grąžinti jį į UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas. Ieškovas nurodo, kad jo ankstesnis teistumas, apie kurį atsakovui buvo žinoma dar prieš jo priėmimą į darbą, negali būti teisėtu pagrindu nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį, kadangi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jokia teisė dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla jam nebuvo atimta ar kitaip apribota ir jokie galiojantys įstatymai neapriboja ir nedraudžia jam eiti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įsakyme dėl ieškovo A. K. atleidimo iš darbo, atleidimo iš darbo teisiniu pagrindu nurodytas DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Toks ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas nurodytas ir su ieškovu sudarytoje darbo sutartyje (b. l. 27 kita pusė). Tačiau minėta DK norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus DK straipsnius, nustatančius bendruosius darbo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo pagrindus (pavyzdžiui, DK 125–129, 136 straipsniai), taip pat į kitus specialiuosius įstatymus, nustatančius darbo sutarties nutraukimo pagrindus. Tačiau nei įsakyme dėl ieškovo atleidimo ir darbo, nei darbo sutartyje nebuvo aiškiai nurodytas konkretus DK ar kituose įstatymuose numatytas darbo sutarties nutraukimo teisinis pagrindas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovė pripažino, kad įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo turi trūkumų dėl nenurodyto konkretaus ieškovo atleidimo iš darbo teisinio pagrindo, tačiau įsakyme yra aiškiai nurodytas atleidimo iš darbo faktinis pagrindas - ieškovo neišnykęs teistumas už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Atsakovų atstovų teigimu, su ieškovu, turinčiu neišnykusį teistumą už korupcinio pobūdžio veikas, darbo sutartis negalėjo būti sudaryta, o sudaryta sutartis buvo nutraukta DK 139 straipsnio 2 dalies pagrindu, kaip prieštaraujanti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 6, 8 ir 12 dalimis, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 11 straipsnio 4 daliai, taip pat prieštaraujanti viešajai tvarkai.

Atsakovo atstovų kaip ieškovo atleidimo iš darbo teisinis pagrindas nurodyta DK 139 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo sutartis, sudaryta pažeidžiant įstatymus ar Lietuvos Respublikos tarptautinius susitarimus, reglamentuojančius laikinai atvykusių į Lietuvos Respubliką asmenų įdarbinimą, turi būti nutraukiama. Taigi ši norma reglamentuoja su laikinai į Lietuvą atvykusių darbuotojų sudarytų darbo sutarčių nutraukimo tvarką (žr. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras, III dalis, 158-160 psl.). Šio ginčo atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas A. K. yra Lietuvos Respublikos pilietis, nuolatinis Lietuvos gyventojas, akivaizdu, kad minėta DK nuostata negali būti teisėtu su ieškovu sudarytos darbo sutarties nutraukimo pagrindu.

Tačiau atsižvelgiant į atsakovo atsiliepime į ieškinį ir atsakovo atstovų teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodytus argumentus dėl su ieškovu sudarytos darbo sutarties prieštaravimo įstatymų nuostatoms, aktuali yra DK 139 straipsnio 1 dalis, kuri numato, kad kai darbo sutarties sudėtinės dalys (dalis) prieštarauja įstatymų draudžiamosioms nuostatoms ir tų prieštaravimų negalima pašalinti, taip pat nėra galimybės perkelti darbuotojo jo sutikimu į kitą darbą, darbo sutartis nutraukiama.

Minėta, kad atsakovų atstovai teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad su ieškovu sudaryta darbo sutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnio 6, 8 ir 12 dalimis. Įstatymo 9 straipsnis reglamentuoja informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, pateikimo tvarką. Šio straipsnio 6 dalis numato, kad rašytinio prašymo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją apie asmenį, kurį į pareigas skiria Respublikos Prezidentas, Seimas, Seimo Pirmininkas, Vyriausybė arba Ministras Pirmininkas, taip pat asmenis, kuriuos rengiamasi skirti į viceministrų, ministerijų kanclerių, savivaldybių administracijos direktorių ir jų pavaduotojų, prokurorų, valstybės ar savivaldybių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, valstybės ar savivaldybių įstaigų padalinių vadovų ir jų pavaduotojų (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje), strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių ir akcinių bendrovių bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovų ir jų pavaduotojų, valstybės ar savivaldybių įmonių, kuriose valstybei ar savivaldybei priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, pateikimas yra privalomas. Prašymą pateikti informaciją pasirašo į pareigas asmenį skiriantis subjektas ar jo įgaliotas asmuo. Prašymą, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją apie asmenį, kurį į pareigas skiria Seimas, pasirašo Seimo Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo, o apie asmenį, kurį į pareigas skiria Vyriausybė, – Ministras Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo. Įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 6 dalyje nurodyti rašytiniai prašymai Specialiųjų tyrimų tarnybai turi būti pateikiami prieš asmenį skiriant į pareigas. Į pareigas asmuo gali būti paskirtas tik gavus ir įvertinus informaciją iš Specialiųjų tyrimų tarnybos. Jeigu kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų nurodymu savarankiškai renkama informacija apie asmenį, kurį jie skiria į pareigas, toks asmuo gali būti paskirtas tik surinkus ir įvertinus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją. Įstatymo 9 straipsnio 12 dalis numato, kad į pareigas asmenį skiriantis subjektas, įvertinęs šiame straipsnyje nustatyta tvarka pateiktos informacijos visumą ir priėmęs sprendimą neskirti asmens į pareigas, privalo per 3 darbo dienas asmenį su pateikta informacija supažindinti pasirašytinai, išskyrus tą jos dalį, kurioje yra įslaptinta informacija. Mažareikšmiai, atsitiktiniai faktai ar aplinkybės negali būti pagrindas priimant sprendimą neskirti asmens į pareigas.

Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) visų akcijų savininkė yra (duomenys neskelbtini) savivaldybė (b. l. 59-61), todėl pagal Įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatas, gauti informaciją iš STT apie A. K., siekusį eiti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, buvo privaloma. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Įstatyme nustatyto reikalavimo buvo laikomasi, 2015-11-09 paklausimu buvo kreiptasi į STT dėl informacijos apie A. K. pateikimo (b. l. 22-23). Ginčo dėl to byloje nėra. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad STT raštas Nr. 4-01-1 „Dėl informacijos apie A. K. pateikimo“ buvo gautas UAB (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu prieš darbo sutarties su ieškovu sudarymą, joje nurodyta informacija atsakovo atstovui, tuo pavadavusiam bendrovės vadovą, S. V. buvo žinoma. Minėta, kad Įstatymo 9 straipsnio 8 dalis numato, kad į pareigas asmuo gali būti paskirtas tik gavus ir įvertinus informaciją iš Specialiųjų tyrimų tarnybos. Tačiau Įstatyme nėra nustatyta, kokia konkrečiai gauta informacija (aplinkybės) sudarytų pagrindą neskirti asmens į pareigas. Šį klausimą tam tikrais atvejais reglamentuoja specialūs įstatymai (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 6 straipsnio 5 dalis, Valstybės tarnybos įstatymas, kurio 9 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos imperatyviai draudžia priimti į valstybės tarnybą asmenis, neatitinkančius nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, ir kt.). Atsakovas yra uždaroji akcinė bendrovė, kurios veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABĮ). Tačiau ABĮ nėra jokių nuostatų, numatančių specialius reikalavimus asmenims, siekiantiems eiti ar einantiems bendrovės direktoriaus pavaduoto pareigas, ar nustatančių aplinkybes, dėl kurių asmuo negalėtų eiti tokias pareigas. Atsakovo atstovės nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas (toliau – VSĮĮ) vien dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra savivaldybės kontroliuojamas asmuo, ginčo santykiams pagal analogiją negali būti taikomas, nes šis įstatymas reglamentuoja skirtingos teisinės formos, t.y. viešųjų juridinių asmenų (VSĮĮ 2 str. 4 d.) veiklą, tuo tarpu atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) yra privatus juridinis asmuo. Be to, VSĮĮ 11 straipsnio 4 dalyje yra numatyti reikalavimai (apribojimai) įmonės vadovui, tuo tarpu ieškovas A. K. buvo priimtas ne į bendrovės vadovo, bet į direktoriaus pavaduotojo pareigas. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis DK 9 straipsnio 3 dalimi, neleidžiama taikyti pagal analogiją specialiųjų teisės normų, nustatančių bendrųjų taisyklių išimtis. Tai reiškia, kad teisėta darbo sutarties nutraukimo priežastimi negali būti pagal įstatymo ar teisės analogiją taikomų kituose įstatymuose nustatytų specialių priėmimo į darbą ribojimų, be to nustatytų kitos kategorijos darbuotojams (t. y. vadovams, o ne jų pavaduotojams) pažeidimai. Taigi įstatymuose nesant imperatyvaus, nedviprasmiško ir aiškaus draudimo (apribojimo) į direktoriaus pavaduotojo pareigas priimti asmenį, turintį neišnykusi teistumą už korupcinio pobūdžio veikas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad A. K. STT rašte nurodytu Kauno apygardos teismo 2014-09-24 baudžiamuoju įsakymu nebuvo atimta teisė dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla (teisė dirbti vadovaujantį darbą ar kt.), nagrinėjamu atveju A. K. į darbą priimantis asmuo turėjo diskrecijos teisę nuspręsti, ar dėl minėtame STT rašte nurodytos informacijos A. K. gali būti priimtas į UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, o priėmus A. K. į darbą, jokios imperatyvios įstatymų nuostatos pažeistos nebuvo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu S. V. nurodė, kad priimdamas A. K. į darbą jis STT rašte nurodytos informacijos nevertino, kadangi iš (duomenys neskelbtini) sav. valdžios atstovų gavo nurodymą priimti asmenį į direktoriaus pavaduotojo pareigas. Tačiau teismas šiuos S. V. paaiškinimus vertina kritiškai, kadangi S. V., tuo metu pavadavęs direktorių, pagal ABĮ 37 straipsnio 8 dalies nuostatas turėjo išmitinę teisę spręsti klausimą dėl darbuotojų priėmimo į darbą (t., y. nuspręsti, sudaryti darbo sutartį su konkrečiu asmeniu ar nesudaryti), nei (duomenys neskelbtini) sav. mero, nei administracijos direktoriaus, nei UAB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkės A. N. galimi nurodymai (jeigu tokių iš tiesų buvo) nebuvo privalomi S. V., minėtiems asmenims S. V. nei kaip laikinai UAB (duomenys neskelbtini) direktorių pavaduojantis asmuo, nei kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas nebuvo pavaldus. Be to, nors bylos duomenys – A. K. ir S. V. paaiškinimai, liudytojos A. N. parodymai iš tiesų leidžia spręsti, kad A. K. priėmimo į darbą procese dalyvavo (duomenys neskelbtini) sav. valdžios atstovai, t. y. pasiūlė A. K. kandidatūrą ir išreiškė pritarimą šio asmens priėmimui į direktoriaus pavaduotojo pareigas, tačiau byloje nėra jokių patikimų ir pakankamų įrodymų, kad šie asmenys darė neteisėtą poveikį S. V., kad A. K. būtų priimtas į direktoriaus pavaduotojo pareigas, dėl ko S. V. nebuvo kito pasirinkimo, kaip tik priimti A. K. į darbą. Todėl tai, kad S. V., neabejotinai žinodamas apie A. K. teistumą ir turėdamas diskrecijos teisę spręsti priimti asmenį į darbą ar nepriimti, priėmė A. K. į darbą, leidžia daryti išvadą, kad į pareigas priimantis asmuo gautą informaciją įvertino kaip neužkertančią kelio A. K. eiti šias pareigas.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo spręsti, kad ginčo darbo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas.

2015-12-01 įsakymu Nr. 236 patvirtintų Direktoriaus pavaduotojo pareiginių nuostatų 1.1. punkte numatyta, kad „Direktoriaus pavaduotojo pareigoms priimamas nepriekaištingos reputacijos asmuo...>. Tačiau nei pareiginiuose nuostatuose, nei Kolektyvinėje sutartyje nėra numatyta, kokiais atvejais asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Duomenų, kad nepriekaištingos reputacijos samprata ar atvejai, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, būtų nustatyti kituose UAB (duomenys neskelbtini) lokaliuose norminiuose aktuose, byloje nėra. Tačiau net ir laikant, kad A. K., būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą už net kelių nusikalstamų veikų padarymą, tarp kurių yra sunkus nusikaltimas (BK 228 str. 2 d.), negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, tai negali būti teisėtu pagrindu nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį DK 139 straipsnio pagrindu, kadangi minėtas DK straipsnis yra skirtas pašalinti darbo sutarties prieštaravimus įstatymams, o nagrinėjamo ginčo atveju, nepriekaištingos reputacijos reikalavimas yra įtvirtintas ne įstatyme, o direktoriaus įsakymu patvirtintuose Direktoriaus pavaduotojo pareiginiuose nuostatuose, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) lokaliame norminiame akte.

Atsakovų atstovų nurodyta aplinkybė, jog direktoriaus pavaduotojo pareiginiuose nuostatuose yra įtvirtintas reikalavimas turėti aukštąjį techninį išsilavinimą, kurio A. K. neturi, t. y. jis mokslinio agronomo kvalifikaciją (b. l. 29), neturi įtakos sprendžiant ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo klausimą, kadangi reikiamo išsilavinimo neturėjimas 2016-01-11 įsakyme dėl A. K. atleidimo iš darbo nebuvo nurodyta kaip atleidimo iš darbo priežastis. Be to, jokie norminiai teisės aktai įsakmiai nenustato, kad tokį darbą dirbti (eiti pareigas) gali tik aukštąjį techninį išsilavinimą turintis asmuo.

Minėta, kad su ieškovu sudarytos darbo sutarties neteisėtumą atsakovas taip pat grindė ir jos prieštaravimu viešajai tvarkai, kadangi darbo sutartis buvo sudaryta ignoruojant STT pažymą, nors ją vertinti buvo privaloma, naudojantis pažintimis, dėl priėmimo į darbą ieškovas tarėsi ne su UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotu atstovu, o su (duomenys neskelbtini) savivaldybės valdžios atstovais, nors darbuotojų priėmimas į darbą priklauso bendrovės vadovo ar jį pavaduojančio asmens kompetencijai.

Vertinant šiuos argumentus pažymėtina, kad DK darbo sutarties negaliojimo pagrindų nenumatyta. CK 1.1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialieji įstatymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.78–1.96 straipsniuose numatyti sandorių negaliojimo pagrindai taikomi ir darbo sutarčiai, atsižvelgiant į šios sutarties specifiką, kartu aiškinant darbo sutarties turinį, sutarties sudarymo vykdymo ir keitimo tvarką ir sąlygas bei atsižvelgiant į tai, kad darbo teisėje restitucija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Rokiškio rajono skyrius v. A. M., bylos Nr. 3K-3-225/2004; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-447/2009). CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos įstatymų nenustatyta „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratų; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali kisti. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaudamasis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. N. v. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. 3K-3-384/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Č. v. R. Č. , bylos Nr. 3K-3-191/2013; kt.). Iš šių kasacinio teismo praktikoje pateikiamų teisės aiškinimo nuostatų akivaizdu, kad „viešosios tvarkos“ ir „geros moralės“ kategorijos yra atviro tipo normos, kurių konkretus turinys priklauso nuo valstybėje vykstančių socialinių bei teisinių procesų.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad darbo šią sutartį sudaręs ieškovas ir/ar atsakovo atstovas, sudarydami sutartį, veikė priešingai sąžiningų ketinimų (angl. good faith) principui ir sąmoningai siekė nesąžiningų tikslų - pažeisti atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), kitų asmenų ar visuomenės interesus ir pan. Bylos duomenys taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad vykdant sutartį, t. y. ieškovui einant darbo sutartyje numatytas pareigas, kurios yra detalizuojamos Direktoriaus pavaduotojo pareiginiuose nuostatose, ar naudojantis jam suteiktomis teisėmis, kils pasekmės, pažeidžiančios viešąją tvarką. Vien ta aplinkybė, kad A. K. buvo anksčiau teistas ir turi neišnykusį teistumą už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nesuteikia pakankamo daryti priešingą išvadą. Atsakovų atstovės nurodyta aplinkybė, kad dėl priėmimo į darbą ieškovas tarėsi ne su UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotu atstovu, o su (duomenys neskelbtini) savivaldybės valdžios atstovais, nors darbuotojų priėmimas į darbą priklauso bendrovės vadovo ar jį pavaduojančio asmens kompetencijai, taip pat nesurado pagrindo išvadai, kad darbo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant viešąją tvarką. Kaip teismas jau pasisakė anksčiau, byloje nėra jokių patikimų ir pakankamų įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) sav. valdžios atstovai darė neteisėtą poveikį S. V., kad A. K. būtų priimtas į direktoriaus pavaduotojo pareigas, dėl ko S. V. nebuvo kito pasirinkimo, kaip tik priimti A. K. į darbą. Todėl atstovų argumentai dėl darbo sutarties prieštaravimo viešajai tvarkai (CK 1.81 str. 1 d). atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) ieškovą A. K. atleido iš darbo be teisėto pagrindo, dėl ko su ieškovu 2015-12-09 sudarytos darbo sutarties Nr. 606/15 nutraukimas 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. P-2 pripažintinas neteisėtu.

Pripažinus darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, ieškovas prašo grąžinti jį į ankstesnį darbą. Aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad ieškovas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar kitų svarbių priežasčių ar jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti (DK 300 str. 4 d.), teismas nenustatė. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl reikiamo išsilavinimo neturėjimo ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo, atsižvelgiant į tai, kad darbo įstatymai nenustato reikalavimo, jog tokį darbą dirbti (eiti pareigas) gali tik aukštąjį techninį išsilavinimą turintis asmuo, taip pat atsižvelgiant ieškovo nurodytą įgytą darbinę patirtį, atsakovams nepateikus įtikinamų argumentų, jog grąžinus ieškovą A. K. į direktoriaus pavaduotojo pareigas gali būti pažeisti UAB (duomenys neskelbtini) ar visuomenės interesai, nepripažintinos svarbiomis priežastimis negrąžinti ieškovo A. K. į ankstesnes pareigas. Todėl ieškovo reikalavimas grąžinti jį į UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas tenkintinas (DK 300 str. 3 d.).

Įstatyme nustatyta, kad grąžinus į darbą neteisėtai atleistą darbuotoją, jam yra priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (DK 300 str. 3 d.). Vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką apskaičiuotinas kaip ieškovės vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio ir per priverstinės pravaikštos laiką faktiškai buvusių darbo dienų, kurių ji negalėjo dirbti dėl darbdavio kaltės, sandauga. Atsakovas pateikė pažymą, kurioje nurodoma, kad ieškovo vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis sudaro 58,56 Eur (b. l. 17). Ginčo dėl vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo teisingumo byloje nekilo, dėl ko teismas neturi pagrindo nesivadovauti atsakovo paskaičiuotu ieškovo vidutiniu vienos darbo dienos užmokesčio dydžiu. Todėl teismui pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2015-01-12 iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2016-05-18 (imtinai) ieškovui priteistina 5211,84 Eur (89 d. d. x 58,56 Eur/1 d. d. vid. darbo užmokestis). Taip pat priteistina po 58,56 Eur vidutinio vienos darbo dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo dėl grąžinimo į darbą įvykdymo dienos. Priteisiamos sumos nurodomos neatskaičius privalomų mokėjimų.

Ieškovas pateiktame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė, todėl teismas bylinėjimosi išlaidų ieškovui nepriteisia.

Iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas: 41,00 Eur žyminis mokestis už patenkintą neturtinį reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą ir 156,00 Eur žyminis mokestis už patenkintą turtinį reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, taip pat 5,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 202,06 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Sprendimo dalis dėl ieškovo grąžinimo į darbą ir dėl darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 1200 Eur – priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 2 p., 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 260, 265, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti 2015 m. gruodžio 9 d. ieškovo A. K. ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytos darbo sutarties Nr. 606/15 nutraukimą 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. P-2 neteisėtu ir grąžinti ieškovą A. K. į pirmesnį darbą UAB (duomenys neskelbtini), į direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Priteisti ieškovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką - 5211,84 Eur (penkis tūkstančius du šimtus vienuolika eurų 84 ct) darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2016-01-12 iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (imtinai) ir po 58,56 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 56 ct) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, už laikotarpį po teismo sprendimo priėmimo 2016 m. gegužės 19 d. iki teismo sprendimo dėl ieškovo A. K. grąžinimo į darbą įvykdymo dienos.

Išaiškinti, jog priteistos sumos nurodytos neatskaičius fizinių asmenų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų ir kitų privalomų mokėjimų, kurie turi būti apskaičiuoti ir atskaityti sprendimo vykdymo eigoje.

Priteisti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) 202,06 Eur (du šimtus du eurus 06 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660 (išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nesumokėjus iki sprendimo įsiteisėjimo, bus išduotas vykdomasis raštas ir bylinėjimosi išlaidos bus išieškomos priverstinai).

Sprendimą dalyje dėl grąžinimo į darbą ir dėl 1200 Eur darbo užmokesčio dalies (priskaityta suma, neatskaičius privalomų mokėjimų) priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Henryta Gerdvilė