Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-04-30 · Administracinė byla Nr. I-976-0038/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-04-30
Bylos Nr.
I-976-0038/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Petras Viščinis, Audrius Bakaveckas, Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
S. G.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Tauragės
Advokatai
Mauras Urbonavičius
Kategorijos
  • 9.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-976-38/2009Procesinio sprendimo kategorija: 9.1.3; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Petro Viščinio (pirmininkas ir pranešėjas), kolegijos teisėjų Audriaus Bakavecko ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Redai Martynaitytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui ir atsakovės atstovei Agnei Pimpytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2008-12-22 sprendimą Nr. S-294-(7-272/2008).

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2008-07-10 Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Tauragės - AVMI) priėmė sprendimą dėl 2008-05-23 patikrinimo akto tvirtinimo. S. G. sprendimą apskundė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), kuri skundą atmetė. MGK 2008-12-22 sprendime paliko galioti skundžiamą VMI prie FM sprendimą. Pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimais dėl toliau dėstomų argumentų. Pareiškėjas neginčija to, kad jo tėvai vykdė ūkinę-komercinę veiklą ir pardavinėjo žemės sklypus. 2007-07-24 dovanojimo sandoriu nebuvo siekiama išvengti gyventojų pajamų mokesčio. Pažymėjo, kad tėvai vykdydami individualią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklą keitė žemės sklypų paskirtį ir pardavinėjo neužstatytus žemės sklypus. Pareiškėjui padovanotas nebaigtas statyti gyvenamasis namas, todėl to negalima priskirti tėvų vykdomai individualiai veiklai. Apie tėvų siekį padovanoti S. G. gyvenamąjį namą pareiškėjas sužinojo anksčiau nei sudarytas sandoris. Gyvenamasis namas buvo nebaigtas statyti, reikėjo investuoti daug papildomų lėšų, norint jame gyventi. Atsižvelgdamas į nurodytą aplinkybę ir palankią rinkos situaciją pareiškėjas nebaigtą statyti gyvenamąjį namą nedelsiant pardavė. VMI prie FM nepagrįstai atmetė motyvus dėl gautų už turto paradavimą pinigų panaudojimo. Dalis sumos buvo panaudota būsto remontui, įsigyti buitinei technikai. Už likusią sumą šiuo metu pareiškėjas pirks žemės sklypą ir statys gyvenamąjį namą už žymiai mažesnę kainą. Pareiškėjas paaiškino, kad teisėtai pasinaudojo rinkos situacija, jo sprendimai logiški ir pagrįsti bei materialiai naudingi. 2007-07-24 dovanojimo sutarties tikslas suteikti pareiškėjui materialinę naudą, tačiau ne tėvų siekis gauti mokestinės naudos. Nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas turinio viršenybės prieš formą principas.

Atsiliepimas

Atsakovė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad ginčas kilo dėl gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) pareiškėjui grąžinimo pagrįstumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad sutinka tiek su VMI prie FM, tiek su MGK išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vilniaus AVMI, atlikusi pareiškėjos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą, nustatė, kad pareiškėja, 2003-2006 metais pardavusi vietos mokesčių administratoriaus patikrinimo akte išvardytus nekilnojamojo turto objektus, gavo pajamų iš individualios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklos. 2003 metais gyventojų gautų pajamų apmokestinimą jau reglamentavo LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau – GPMĮ), įsigaliojęs 2003-01-01, todėl nagrinėjamo ginčo atveju taikytinas būtent šis įstatymas. Vilniaus AVMI patikrinimo akte ir sprendime, taikydama naująjį GPMĮ, minėtas pareiškėjos nekilnojamojo turto pardavimo pajamas įvertino kaip gautas iš individualios veiklos ir atitinkamai apskaičiavo papildomai mokėtinas gyventojų pajamų mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio ir su jais susijusias sumas, privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Pareiškėja nesutinka su SB „Vairas“ (skl. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo pajamų priskyrimu prie individualios veiklos pajamų, kaip jos suprantamos pagal GPMĮ. Taigi keliamo mokestinio ginčo esmė – ar Vilniaus AVMI ir VMI prie FM, patvirtinusi dalį vietos mokesčių administratoriaus sprendimo, pagal GPMĮ teisingai teisiškai kvalifikavo pareiškėjos už minėto nekilnojamojo turto pardavimą gautas pajamas, t. y. ar šios pajamos teisėtai ir pagrįstai priskirtos pajamoms iš individualios veiklos. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja LR mokesčių administravimo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 63-2243), LR gyventojų pajamų mokesčių įstatymas (Žin., 2002, Nr. 73-3085) ir LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (2002-03-05 įstatymo Nr. DC-751 ir 2004-01-15 įstatymo Nr. IX-1960 redakcijos).

LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda. LR sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip apibrėžta LR gyventojų pajamų įstatyme, įskaitant asmenis, gaunančius pajamų už honorarus ir (ar) pagal autorių sutartis, moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, sudarančias 30 procentų apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos, bet per mėnesį ne mažiau kaip 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis einamaisiais mokestiniais metais. Ši nuostata taikoma neatsižvelgiant į tai, ar įstatymų nustatyta tvarka yra sumažintas pajamų (verslo liudijimo) mokestis, ar konkretus fizinis asmuo nuo šio mokesčio atleistas.

Pagal LR mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punktą, delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už pagal mokesčių mokėtojo prašymą nepagrįstai grąžintą (įskaitytą) mokesčio permoką (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama (įskaitoma) dėl mokesčių administratoriaus klaidos). To paties įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

Individualios veiklos sąvoka apibrėžiama GPMĮ 2 str. 7 d. Pagal šį apibrėžimą individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Iš pateikto apibrėžimo matyti, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims.

Kaip matyti iš nusistovėjusios teismų praktikos, siekiant nustatyti versliškumo požymį įsigyjant ir parduodant nekilnojamąjį turtą, svarbiausia yra nekilnojamojo turto įsigijimo tikslas – savo reikmėms ar tikslu vėliau jį pardavus gauti ekonominės naudos.

Byloje nustatyta, kad 2008-03-28 patikrinimo akte Nr. (21.26)-04-77-27 papildomai apskaičiuota 721 Lt GPM delspinigių, 52 781 Lt PVM, 20 496 Lt PVM delspinigių, 3 408 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų bazinės pensijos daliai, 945 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, paskirta 1 704 Lt VSD įmokų bazinės pensijos daliai bauda, 472,50 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai bauda. Nustatyta 4 178 Lt grąžintina iš biudžeto GPM suma (MGK byla, I t., b. l. 79-90).

Mokesčių administratorius 2008-06-11 priėmė sprendimą Nr. (21.26)-256-134 pakeisti 2008-03-28 patikrinimo aktą Nr. (21.26)-04-77-27 ir vietoj apskaičiuotų 721 Lt GPM delspinigių, 52 781 Lt PVM, 20 496 Lt PVM delspinigių, 3 408 Lt VSD įmokų bazinės pensijos daliai, 945 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, paskirtos 1 704 Lt VSD įmokų bazinės pensijos daliai baudos ir 472,50 Lt VSD įmokų papildomos pensijos daliai baudos apskaičiuota 721 Lt GPM delspinigių, 52 781 Lt PVM, 20 496 Lt PVM delspinigių, 208,06 Lt VSD įmokų bazinės pensijos daliai ir skirta 104 Lt VSD įmokų bazinės pensijos daliai bauda. Nustatyti 4 178 Lt grąžintini iš biudžeto, skirti 501 Lt GPM baudą ir 5 278 PVM baudą (b. l. 31). Šį mokesčių administratoriaus sprendimą pareiškėja 2008-07-08 apskundė atsakovei (MGK byla, I t., b. l. 16–20).

Atsakovė 2008-09-09 priėmė sprendimą Nr. 68-224 „Dėl A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 2008-07-08 skundo“, kuriuo nusprendė: 1) patvirtinti mokesčių administratoriaus 2008-06-11 sprendimo Nr. (21.26)-256-134 nurodymus pareiškėjai į biudžetą sumokėti 721 Lt GPM delspinigių ir paskirtą 10 proc. dydžio 501 Lt GPM baudą; 2) pavesti mokesčių administratoriui dėl 2008-06-11 sprendimo Nr. (21.26)-256-134 nurodymų pareiškėjai sumokėti į biudžetą 52 781 Lt PVM, 20 496 Lt PVM delspinigių, 5 278 Lt PVM baudą, 208,06 Lt PSD įmokų bei 104 Lt PSD įmokų baudą atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą (b. l. 34–44).

Minėtą atsakovės sprendimą 2008-10-02 pareiškėja apskundė Mokestinių ginčų komisijai (MGK byla, I tomas, b. l. 1-2), kuri 2008-12-08 sprendimu Nr. S-278(7-249/2008) „Dėl A. B. 2008-10-02 skundo“ nusprendė patvirtinti atsakovės 2008-09-09 sprendimą Nr. 68-224 (b. l. 8–15).

Ginčas šioje byloje tarp pareiškėjos ir atsakovės yra kilęs dėl to, ar mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjos už (duomenys neskelbtini) sklypo (SB „Vairas“) ir jame esančio nebaigto statyti gyvenamojo namo pardavimą gautas pajamas (134 625 Lt (269250:2) pripažino individualios veiklos pajamomis ir nuo jų apskaičiavo papildomai mokėtinus mokesčius. Be to, pareiškėja ginčija skundžiamo sprendimo dalį, kuria mokesčių administratoriui pavesta atlikti pakartotinį patikrinimą tik dėl dviejų MGK bei atsakovės sprendimuose minimų atvejų (SB „Šaltalankis“ (skl. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir SB „Tvenkiniai“ (skl. Nr. (duomenys neskelbtini)), Pakonių kaimas, Vilniaus rajonas) ir nenurodyta atlikti naujo patikrinimo dėl trečiojo atvejo (SB „Vairas“ (skl. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilnius).

Pareiškėja, nesutikdama su atsakovės ir MGK išvadomis ir jų pagrindu priimtais sprendimais, nurodė, kad atsakovei pateikė įrodymus, liudijančius, kad gyvenamasis namas SB „Vairas“ (skl. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo statomas šeimos poreikiams tenkinti, tačiau vykstant statybos darbams pritrūko lėšų, todėl iš A. R. sutuoktinis pasiskolino tuo metu trūkstamus 160 000 Lt, o vėliau, neturėdamas galimybių jų grąžinti, buvo priverstas jam parduoti statomą namą su žemės sklypu. Nurodė, kad pareiškėjos pajamos iš turto pardavimo nepagrįstai visais turto pardavimo atvejais buvo priskirtos pajamoms, gautoms iš individualios veiklos. Teigia, kad per patikrinimą neišsiaiškinta, kokiu tikslu buvo įsigytas turtas, kam ir kodėl jis parduotas. Mano, kad mokesčių administratorius nepagrįstai pajamas iš (duomenys neskelbtini) sklypo (SB „Vairas“) ir jame esančio nebaigto statyti gyvenamojo namo pardavimo pripažino pareiškėjo individualios veiklos pajamomis, todėl atsakovė ir Mokestinių ginčų komisija, siekdama objektyviai ir nešališkai įvertinti nurodytą situaciją, turėjo bent jau pavesti atlikti pakartotinį patikrinimą ir dėl pareiškėjos skundžiamos ginčo dalies.

Kaip nustatė centrinis mokesčių administratorius, įvertinęs mokestinio ginčo byloje esančią medžiagą, 2003–2006 metais pareiškėjos sudaryti nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai patvirtina vykdytos individualios veiklos sistemiškumą, nes jis nuolat įsigydavo žemės ūkio (sodų) paskirties sklypus, pradėdavo juose statyti namus ir parduodavo žemės sklypus su nebaigtais statyti namais. Per patikrinimą nustatyta, kad pareiškėjos nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai buvo sudaromi tęstinį laikotarpį (2003–2006 m.), jie įvykdavo netrukus po sklypų įsigijimo ir pradėtų statybų. Pareiškėjos veikla buvo savarankiška, nes ji pati sprendė su savo veikla susijusius klausimus ir dengė su veiklos vykdymu susijusias išlaidas.

Atsižvelgus į byloje esančius rašytinius įrodymus darytina išvada, kad pareiškėjos argumentai dėl įsiskolinimo buvimo ir faktiškai priverstinio ginčijamo turto pardavimo yra nepagristi, kadangi ji argumentus, kad gyvenamasis namas buvo statomas šeimos poreikiams tenkinti, iš esmės grindžia savo pačios teiginiais ir tuo, kad 2005-09-10 UAB „Svegra“ buvo pateiktas užsakymas pervežti baldus (700 kg) iš (duomenys neskelbtini) į sodų bendriją „Vairas“, kuris nebuvo įvykdytas. Kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos ketinimus apsigyventi nurodytame name realumą, ji nepateikė. Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad minimą žemės sklypą pareiškėja įsigijo 2005-05-06, o pareiškėjos įrodinėjamos aplinkybės, kad po keturių mėnesių 2005-09-10 ji jau norėjo persikelti gyventi į pastatytą namą, vertinamos kritiškai, nes pareiškėja nepateikė įrodymų, kad namas buvo pastatytas ir buvo reali galimybė ir tikslas į šį namą persikelti gyventi. Pareiškėjos teiginys, kad minimą namą statėsi savo šeimai ir dėl sutuoktinio įsiskolinimo A. R. buvo priversta jį parduoti nepagrįstas jokiais įrodymais ar faktinėmis aplinkybėmis.

Pareiškėja sutuoktinio įsiskolinimo buvimą grindžia 2007-05-03 mokėjimo nurodymu ir 2007-05-03 pakvitavimo nuorašu ir nurodo, kad skolos egzistavimo faktas yra akivaizdus. Tačiau pareiškėja 160 000 Lt paskolos rašytinės sutarties (CK 6.871 str.) nepateikė. A. R. savo 2007-05-03 pakvitavime nurodė, kad paskolos raštą pametė, o pareiškėja per mokestinį ginčą apie tokios sutarties egzistavimą apskritai neužsiminė. Be to, A. R. savo pakvitavime nurodė, kad 113 000 Lt gavo iš pareiškėjos sutuoktinio, tačiau mokėjimo pavedimas į A. R. sąskaitą yra atliktas ne pareiškėjos sutuoktinio, o S. A. vardu. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl 55 600 Lt gavimo ir apskritai dėl įsiskolinimo buvimo prieštarauja 2005-12-13 sudarytoje nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytiems ir notaro oficialiai patvirtintiems juridiniams faktams. Minėtoje nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad pirkėjas (A. R.) 30 000 Lt pardavėjams (pareiškėjai ir jos sutuoktiniui) yra sumokėjęs avansu, prieš pasirašydamas sutartį, 25 600 Lt pareiškėjai ir jos sutuoktiniui buvo sumokėti minėtos sutarties pasirašymo dieną, o likusią sumą, t. y. 213 650 Lt, A. R. įsipareigojo pervesti į pareiškėjos ir jos sutuoktinio P. A. (P. A.) sąskaitas, kai tik gaus iš AB banko „Hansabankas“ kreditą. Minėta sutartimi A. R. įsipareigojo atlikti visus nuo jo priklausančius veiksmus, t. y. gavęs kreditą atsiskaityti už įsigyjamą turtą (Sutarties 2.1, 5.2 punktai). 2005-12-30 notaro liudijimas apie visišką atsiskaitymą bei pareiškėjos ir jos sutuoktinio sąskaitos AB banke „Hansabankas“ išrašai patvirtina sutartyje užfiksuotus įsipareigojimus dėl ginčijamo nekilnojamojo turto perleidimo ir atsiskaitymo už jį, todėl pareiškėjos pozicija dėl ginčijamo turto perleidimo A. R. yra prieštaringa ir neįrodo, kad ginčijamas turtas buvo parduotas priverstinai, o ne vykdant individualią veiklą.

Darytina išvada, kad pareiškėjos pozicija dėl skolos nėra įrodyta, kadangi mokėjimo pavedimas buvo atliktas jau po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo ir jį atliko ne pareiškėja ar jos sutuoktinis, o jos sutuoktinio brolis S. A. (S. A.). Atsakovė pagrįstai nustatė, kad pareiškėja tikrinamu laikotarpiu (2003-01-01–2006-12-31) vykdė individualią veiklą, t. y. kartu su sutuoktiniu įsigydavo žemės ūkio (sodų) paskirties sklypus, gaudavo leidimus juose statyti gyvenamuosius namus ir nebaigę jų statyti (baigtumas atskirais atvejais svyravo nuo 77 proc. iki 100 proc.) kartu su žemės sklypais parduodavo tretiesiems asmenims. Atsakovė tinkamai įvertino, kad mokesčių administratorius pagrįstai ginčijamą sandorį priskyrė pareiškėjos vykdytai individualiai veiklai, o iš šio sandorio gautas pajamas individualios veiklos pajamoms.

Teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos vykdyta veikla (nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas) atitinka LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. įtvirtintus individualios veiklos savarankiškumo, tęstinumo ir ekonominės naudos siekimo požymius, todėl jos pajamos, gautos už parduotą minėtą nekilnojamąjį turtą, laikytinos pajamomis, gautomis vykdant individualią ekonominę veiklą. Todėl nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius pagrįstai, vadovaudamasis GPMĮ 2 straipsnio 7 d., LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 str. 1 d., 32 str. 1 d. ir 2 d., 92 str. 1 d., 123 str. 2 d., LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 2 d., LR sveikatos draudimo įstatymo 17 str. 4 d., LR MAĮ 96 str. 1 d. nurodė pareiškėjai į valstybės biudžetą sumokėti 721 Lt GPM delspinigių ir paskirtą 10 proc. dydžio 501 Lt GPM baudą, pavedė mokesčių administratoriui dėl 2008-06-11 sprendimo Nr. (21.26)-256-134 nurodymų pareiškėjai sumokėti į biudžetą 52 781 Lt PVM, 20 496 Lt PVM delspinigių, 5 278 Lt PVM baudą, 208,06 Lt PSD įmokų bei 104 Lt PSD įmokų baudą atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą Darytina išvada, kad tiek ir centrinis mokesčių administratorius, tiek Mokestinių ginčų komisija priimdami sprendimus dėl pareiškėjos gautų ginčo turto pardavimo pajamų pripažinimo pajamomis iš individualios veiklos teisingai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

n usprendė:

pareiškėjo S. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Petras ViščinisAudrius BakaveckasJūra Marija Strumskienė