Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Alos Petrenko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje G. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dvi veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. mušdamas, tyčia sukėlė fizinį skausmą mažamečiui šeimos nariui: 2017 m. laikotarpyje nuo rugsėjo iki gruodžio mėnesio, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, namuose (duomenys neskelbtini) taip pat namuose (duomenys neskelbtini) naudojo fizinės bausmes savo mažamečių vaikų atžvilgiu – mušė diržu, ranka bei medine rykštele per sėdmenis sūnui L. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukrai G. V., gim. (duomenys neskelbtini)., klupdė vaikus stovėti ant kelių, tampė vaikams už ausų, tuo sukeldamas nukentėjusiesiems fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais G. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Be to, jis mušdamas, sukėlė mažamečiui šeimos nariui fizinį skausmą: 2018-01-10, apie 19.00 val. namuose (duomenys neskelbtini) naudojo fizinę bausmę – nemažiau dvejų kartų sudavė elektros laidu per rankas sūnui L. V., gim. (duomenys neskelbtini), tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais G. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas G. V. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad 2012 sausio 11 d. jie su žmona Ž. V. įsivaikino du vaikus L., kuriam tuo metu buvo trys metai ir G., kuriai nebuvo nei metų. Nuo pat įsivaikinimo dienos prasidėjo problemos dėl L.. Jie su žmona kreipėsi į daugelį institucijų ieškodami pagalbos, tačiau kol kas pagerėjimo jokio nėra. L. yra sunkaus būdo, jam yra diagnozuotas emocinis sutrikimas, visa šeima nuolat gyvena baimėje. Į Vilnių jie su šeima atsikraustė palyginus neseniai, tik 2017 m. rugsėjo mėnesį. Prieš tai praėjo turbūt visas instancijas Klaipėdos mieste. Kreipėsi ir į vaikų teisių tarnybą, L. stacionariai gydėsi ir Klaipėdos psichiatrinėje ligoninėje, lankėsi psichologus ir kartu kaip šeima ir individualiai, tačiau viskas veltui. L. nuolat, "pasiima“ kitų vaikų įvairius daiktus ir parsineša namo, tada meluoja, kad kažkur surado. Dėl to ne vieną kartą buvo problemos ir kai gyveno Klaipėdoje ir jau čia Vilniuje. Buvo su L. sutarę, kad jei dar kartą taip padarys, gaus po vieną kartą per rankas. Tačiau 2017-01-10 grįžę iš mokyklos, apie 19 val., jis taip pat grįžo iš darbo ir žmona papasakojo, kad prailgintoje grupėje L. nuolat švietė su lazeriniu žibintuvėliu vaikams į krūtinę, trukdė visiems, mokytoja atėmė iš jo žibintuvėlį, tačiau jis gerai elgėsi, tai mokytoja gražino jam atgal ir taip kelis kartus. Jis paklausė L. iš kur jis gavo tą lazerinį žibintuvėlį, jis atsakė, kad surado namuose, tada suprato, kad jis meluoja, nes namuose tokių daiktų nėra. Tada L. pasakė, kad surado kažkur prie klasės. Jis suprato, kad L. vėl paėmė iš kažkurio vaiko, priminė jam apie tai, ką buvo sutarę. Tuo metu tiesiog rankoje turėjo elektros laidą, ir todėl sudavė juo L. po vieną kartą per kiekvieną ranką, viso sudavė du kartus, kaip su L. buvo sutarta ankščiau. L. apsiverkė. 2018-01-12 vakare namuose vėl įvyko incidentas, dėl to, kad kai jis parsivežė vaikus iš mokyklos, tvarkė jų kambarius, po kiek laiko sugrįžo žmona ir pajuto degėsio kvapą namuose. Jis pasakė, kad nieko nedegino, tada dukra pasakė, kad L. degina. Nubėgo į virtuvę ir pamatė, kad šiukšlių dėžėje degintas popierius, tačiau jau sušlapintas. Kadangi tai ne pirmas kartas, kai L. bando uždegti kažką, jis paklausė iš kur jis gavo žiebtuvėlį, nes namuose nėra pasiekiamų degtukų ar žiebtuvėlių, be to žino, kokie jie yra, o jis turėjo visai kitokį. Jis paklausė iš kur gavo, jis vėl pradėjo jam pasakoti, kad surado kažkur. Jis jau jam nieko nedarė, klausė kodėl jis taip daro, kad tik prieš porą dienų kalbėjo apie tai. Nusprendė su žmona kreiptis pagalbos, nuvažiavo į policijos komisariatą, tam, kad fiksuoti įvykius, kad sulaukti kažkokios pagalbos, tačiau L. papasakojo apie tai, kad jis sudavė jam laidu per rankas, todėl buvo sulaikytas, nors realiai problema taip nesprendžiama. Jų šeima gyvena nuolatinėje baimėje, jau ne vieną kartą kreipėsi ir į medikus, ir į Vaikų teisių tarnybą, nes L. yra labai agresyvus, yra buvę atvejų, kad už tai, kad mama neišleido į lauką, jis peiliu supjaustė, subadė duris, buvo atsukęs dujas namuose ir norėjo uždegti, laimei laiku pastebėjo ir neįvyko sprogimas, bandė nusukti galvą savo mažesnei seseriai. L. nuolat vartoja raminančius vaistus, nuolat prižiūrimas medikų, buvo raidos centre, tačiau ženklaus pagerėjimo nėra. Nežino ko griebtis ir kur kreiptis, kad padėti ir jam ir visai šeimai. Dėl to, kad sudavė jam per rankas nuoširdžiai gailisi, tačiau tiesiog bijojo už savo šeimą, kad vieną dieną gali nukentėti kažkas dėl jo neprognozuojamo elgesio. Taip pat nori paaiškinti, kad kai 2017 metais gyveno Klaipėdoje adresu (duomenys neskelbtini) rugsėjo mėnesį, taip pat ir po to, kai persikėlė 2017 metais nuo rugsėjo į Vilnių, (duomenys neskelbtini) kada vaikai L. ir G. prasižengdavo, yra keletą kartu ir L. ir G. sudavęs diržu ir ranka per užpakalį, rykštele per užpakalį, taip pat keletą kartų buvo paklupdęs vaikus į kampą, buvo patempęs vaikams už ausų, kaip bausme už tam tikrus prasižengimus. Tikslių datų ir mėnesių prisiminti negali, tai buvo 2017 metais. Dėl padaryto L. ir G. fizinio skausmo nuoširdžiai gailisi. Savo kaltę suprato, nuoširdžiai gailisi, kategoriškai įsipareigoja ateityje dukros atžvilgiu jokių fizinių bausmių nenaudoti, o L. Vilniaus m. savivaldybės sprendimu nuo 2018-03-02 yra perkeltas į vaikų globos namus (duomenys neskelbtini). Žmona Ž. V. fizinių bausmių vaikų atžvilgiu niekada nenaudojo, vaikų nemušė. Šiuo metu dėl jam paskirtos kardomosios priemonės žmona su dukra gyvena atskirai nuo jo išnuomotame bute adresu (b. l. 81-94 ).

Kaltinamojo G. V. kaltę, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Liudytojos Ž. V.parodymais nustatyta, kad su vyru G. V. 2012 metais įsivaikino du vaikus- L. ir G.. Anksčiau su šeima gyveno Klaipėdoje, į Vilnių atsikraustė palyginus neseniai, tik 2017 m. rugsėjo mėnesį. L. yra sunkaus būdo, dažnai neklauso jų su G., išdykauja, pavyzdžiui, dažnai „pasiima“ kitų vaikų įvairius daiktus ir parsineša namo. 2018-01-10 pasiėmė L. iš mokyklos, kur klasės mokytoja pasakė, kad prailgintoje grupėje L. paėmė iš kažkokio vaiko lazerį ir žiebtuvėlį, švietė su lazeriniu žibintuvėliu vaikams, trukdė visiems. Kai vakare apie 19.00 val. grįžo G., ji tuo metu aiškinosi su L. kambaryje, ir jis išgirdo visą situaciją. Ji bandė išsiaiškinti kaip L. gavo tą lazerį, tuo metu L. labai susinervino ir pradėjo rėkti, ji patyrė labai didelį šoką ir išėjo į kitą kambarį, o jos vyras liko su L. tam pačiame kambaryje, aiškinosi situaciją toliau. Kas įvyko tarp L. ir G. aiškinimosi metu nematė, konflikte nedalyvavo, tačiau neužilgo L. pradėjo verkti, tada G. jai pasakė, kas kaip bausme trenkė L. elektros laidu per rankas. 2018-01-12 vakare namuose vėl įvyko incidentas, dėl ko, kad ji pajuto degėsio kvapą namuose, kaip papasakojo G., L. mokino ją deginti popierių, virtuvėje virtuvinį popierinį rankšluostį. Nubėgo į virtuvę ir pamatė, kad šiukšlių dėžėje yra degintas popierius. Po to su vyru nusprendė kreiptis pagalbos, nuvažiavo į policijos komisariatą, tam, kad fiksuoti įvykius. Po to įvykio kalbėjo su vyru ir nusprendė, kad jokių fizinių bausmių niekada netaikys. Kai 2017 metais gyveno Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), rugsėjo mėnesį, taip pat ir po to, kai persikėlė 2017 metais nuo rugsėjo į Vilnių, (duomenys neskelbtini), kuomet vaikai L. ir G. prasižengdavo, konkrečių datų prisiminti negali, yra mačiusi, kaip vyras keletą kartų buvo panaudojęs fizines bausmes - ir L. ir G. už prasižengimus auklėjimo metu yra trenkęs diržu, ranka ir rykštele per užpakalį ir matė, kad porą kartų jis yra paklupdęs vaikus ant kelių, vaikai klūpėjo po kelias minutes, neilgai. Ji pati jokių fizinių bausmių vaikų atžvilgiu nenaudoja, fizinių bausmių nepateisina, bet tokius vaikų auklėjimo metodus priima kaip auklėjimo priemonę, o ne kaip smurtą prieš vaikus. Vyras vaikus bausdavo už prasižengimus, už neklausymą, už neleistiną veiksmą, jeigu žodiniai pabarimai nepadeda, pavyzdžiui už degtukų deginimą ir panašiai. Vyras pamušdavo per užpakalį, bet be stipresnių sužalojimų. Į medikus niekada nesikreipė, nes niekada auklėjimo metu vaikai nebuvo sužaloti, nebuvo niekada paliktos smurto žymės ant jų kūnų ( b. l. 34-35).

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos S. V. parodymų matyti, kad ji dirba Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pagalbos vaikui organizavimo poskyrio inspektore. Iš 2018-01-12 į 2018-01-13 naktį dirbdama kartu su kolega J. K. gavo iškvietimą, kad Vilniaus m. 1 policijos komisariate yra pristatyta šeima su vaikais, kuriems reikalinga Vaikų teisių apsaugos skyriaus pagalba. Atvykę į Vilniaus 1 policijos komisariatą, ten buvo šeima: motina Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini), G. V., gim. (duomenys neskelbtini), berniukas L. V., (duomenys neskelbtini), mergaitė G. V., gim. (duomenys neskelbtini) visi gyvenantys (duomenys neskelbtini). Jiems pradėjus pokalbį su vaikais, L. V. jai pasakė, jog tėvai G. ir Ž. V. smurtavo prieš jį. Pasakė, jog 2018-01-10, valandos laiko nepatikslino, tėvas G. pradėjo jam priekaištauti dėl rasto mokykloje lazerio, tėvas įtarė, jog L. pavogė lazerį, todėl paėmęs elektros laidą, trenkė tuo laidu L. vieną kartą per dešinę ranką ir du kartus per kairę ranką, sukeldamas fizinį skausmą, nuo ko vaikas verkė, nes jam skaudėjo. Vaikas paaiškino, jog namuose yra daug elektros laidų, nes namuose vyksta remontas. Taip pat pasakė, jog anksčiau, 2017 gruodį, tikslios datos ir laiko negalėjo pasakyti, tėvas jį mušė elektros laidu per užpakalį, tą įvykį L. gerai prisiminė, nes jam labai skaudėjo. L. pasakė, kad jis dažnai pakelia balsą ant tėvų, ant mamos ir tėčio, todėl mama dažnai, kiekvieną dieną, po 2-3 kartus per dieną suduoda ranka per veidą ir patempia už ausies, nuo to jam labai skauda, nes net atsiranda šašai už ausies, bet tikslios datos negalėjo pasakyti, kada tai buvo. L. teigė, jog būdavo, kad mama jį mušė diržu per užpakalį, bet neskaudžiai, jam nelabai skaudėjo. Paskutinį kartą vaikas prisiminė, jog mama jį patempė už ausies tą pačią dieną, kai jis gavo per rankas laidu nuo tėčio, t. y. 2018-01-10. Tą dieną L. teigimu jam nelabai skaudėjo, bet anksčiau kai tempė, tai labai skaudėjo, net buvo šašai. Ji šašų nematė, bet vaikas sakė, kad šašai už ausies buvo anksčiau, jau praėjo. Paklausė su kuo tėvai dar jį mušė, tada L. papasakojo, jog kai jie gyveno Klaipėdoje, tėvas mušė jį su vytele per užpakalį, vaikas vadino tai „gavo beržinės košės“. Po to L. papasakojo, kad bandė G. nusukti galvą, kaip prieš tai matė animaciniame filmuke, paėmęs G. už galvos ir pradėjo sukti jai galvą, norėdamas nusukti, kaip matė filmuke. Paklausė G.s ar ją tėvai muša, tada G. papasakojo, jog labiau ir daugiau muša brolį L., o ją muša mažiau. Papasakojo, jog kai gyveno Klaipėdoje, ji taip pat gaudavo „beržinės košės“ su medžio šakele, taip pat mušė su diržu per užpakalį, jai labai skaudėjo. Kai persikėlė į Vilnių, tėvas mušė ją ranka per užpakalį, jai skaudėjo, bet mergaitė negalėjo pasakyti, datos ir laiko, kada tiksliai tai buvo. Paskutinį kartą G. prisiminė, jog 2018-01-10 kai tėvas auklėjo L., mušdamas L. laidu per rankos pirštus, ir kai L. buvo padėjęs rankas ant stalo, kol tėvas jį mušė, G. stovėjo šalia ir netyčia tėvas pataikė su elektros laidu ir jai per vieną ranką, dėl to jai labai skaudėjo, bet tėvas nenorėjo jos mušti, pataikė netyčia. G. papasakojo, kad anksčiau, tėvas ją kartu su L. sodino klūpėti ant grikių ir ryžių, prieš tai liepdamas nusimauti kelnes ir atsiklaupti plikais keliais, kad keliukus dar labiau skaudėtų. G. net parodė vietą ant keliukų, kur anksčiau jai nuo tokių stovėjimų ant kelių ant grikių ir ryžių buvo likę ruožai, tačiau kai rodė keliukus, jokių žymių G. ant kelių nebuvo, žymės jau buvo išnykusios. G. sakė, jog mama jos nemuša, ją muša tik tėvas. Pokalbio metu L. sakė, jog kai muša mama, jam praktiškai neskauda, nes mama muša juokaudama, neskaudžiai, norėdama labiau pagąsdinti, o kai muša tėvas, jam labai stipriai skauda. L. pasakė, jog 2018-01-12 namuose pasiėmė žiebtuvėlį ir popierių, bei kartu su G. nuėjo į tualetą bei degino popierių. Atėjusi mama paklausė iš kur namuose toks kvapas, tada G. viską papasakojo motinai, kaip su broliu tualete degino popierių. Todėl tėvai paėmė abu vaikus ir nuvažiavo į policijos komisariatą. Pokalbio metu ant L. ir ant G.s rankų matė sumušimo žymes, todėl kartu su kolega J. nusprendė nuvežti vaikus į ligoninę, todėl ir G. ir L. buvo pristatyti į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas Vaikų skyrių, kur juos apžiūrėjo medikai Ligoninėje G. medikams pasakė, kad konflikto metu tėvas elektros laidu netyčia pataikė jai per ranką bei parodė sumušimą ant rankos, todėl medikai užfiksavo ir G.s ir L. sumušimus. Ji asmeniškai matė sumušimus ant vaikų rankų, ant G.s rankos buvo nedidelis šašas, ant kitų kūno dalių žymių nematė. Senų sumušimų vaikai nerodė, bet daktarė apžiūrėjo visą berniuko kūną, G. apžiūrėjo tik rankas, bet reikia užklausti medikus dėl tikslios informacijos. Visi įvykiai, įvykę iki 2018-01-10, apie kuriuos vaikai pasakojo pokalbio metu policijos komisariate buvo seni, įvykę anksčiau, vaikai negalėjo įvardinti tikslių įvykių datų ir laiko. Sumušimo žymės ant abejų vaikų rankų liko tik nuo paskutinio įvykio 2018-01-10, bet medikai pasakys geriau (b. l. 22-23).

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojo J. K. parodymų matyti, kad jis dirba Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pagalbos vaikui organizavimo poskyrio inspektoriumi. Iš 2018-01-12 į 2018-01-13 naktį dirbdamas kartu su kolege S. V. gavo iškvietimą, kad Vilniaus m. 1 policijos komisariate yra pristatyta šeima su vaikais, kuriems reikalinga Vaikų teisių apsaugos skyriaus pagalba. Atvykę į Vilniaus 1 policijos komisariatą, ten buvo šeima: motina Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini), G. V., gim. (duomenys neskelbtini), berniukas L. V., mergaitė G. V.. Jiems pradėjus pokalbį su vaikais, L. V. pasakė, jog tėvai G. ir Ž. V. smurtavo prieš jį. Pasakė, jog neseniai valandos laiko nepatikslino, tėvas G. pradėjo jam priekaištauti dėl to, kad namuose (duomenys neskelbtini), tualete jis kartu su seserimi G. degino popierių, todėl tėvas paėmęs elektros laidą, trenkė tuo laidu L. vieną kartą per dešinę ranką ir du kartus per kairę ranką, sukeldamas fizinį skausmą, nuo ko vaikas verkė, nes jam skaudėjo. Vaikas paaiškino, jog namuose yra daug elektros laidų, nes namuose vyksta remontas. L. pasakė, kad jis dažnai pakelia balsą ant mamos, tada mama dažnai suduoda ranka per veidą, nuo to jam labai skauda, bet tikslios datos nesakė kada tai buvo. L. teigė, jog anksčiau būdavo, kad mama jį mušė diržu per užpakalį, bet neskaudžiai, jam nelabai skaudėjo, tiesiog taip mama norėjo jį pagąsdinti. Jis asmeniškai nei ant vaikų veidų, nei ant kitų kūno dalių nematė, matė tik ant L. abejų rankų raudonas žymes, o ant mergaitės vienos rankos vieną raudoną žymę, tačiau matėsi, jog tos žymės padarytos prieš keletą dienų ir jau praktiškai praeina. Dar L. papasakojo, jog kai jie gyveno Klaipėdoje, tikslios datos negalėjo pasakyti, tėvas mušė jį su vytele per užpakalį, vaikas vadino tai „gavo beržinės košės“. Taip pat ir L. ir G. papasakojo, kad anksčiau, Klaipėdoje tėvas ją kartu su L. sodino klūpėti ant grikių ir ryžių, ir kad keliukus labai skaudėjo. G. sakė tik apie bausmes ant grikių ir ryžių, o apie tai, jog mama ar tėvas ją muša, jis negirdėjo, kad mergaitė nepasakotų. Pokalbio metu L. sakė, jog kai jį muša mama, jam praktiškai neskauda, nes mama muša juokaudama, neskaudžiai, norėdama labiau pagąsdinti, o kai muša tėvas, jam labai stipriai skauda. L. pasakė, jog 2018-01-12 namuose pasiėmė žiebtuvėlį ir popierių, bei kartu su G. nuėjo į tualetą bei degino popierių. Atėjusi mama paklausė iš kur namuose toks kvapas, tada G. viską papasakojo motinai, kaip su broliu tualete degino popierių. Todėl tėvai paėmė abu vaikus ir nuvažiavo į policijos komisariatą. Abu tėvai paaiškino, jog jie nebežino kaip susitvarkyti su L. ir labai bijo dėl savo ir G.s sveikatos, nes mama Ž. V. papasakojo, jog neseniai L. norėjo nusukti G. galvą. Kadangi pokalbio metu pasitvirtino informacija, jog prieš vaikus L. ir G. buvo naudojamas fizinis smurtas, kartu su kolege S. nusprendė nuvežti vaikus ligoninę, todėl ir G. ir L. buvo pristatyti į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas Vaikų skyrių, kur juos apžiūrėjo medikai. Jis asmeniškai ligoninėje tvarkė dokumentus, todėl pokalbio detalių ką tiksliai vaikai pasakojo medikams negirdėjo, o S. daugiau bendravo su medikais ir su vaikai, todėl ji daugiau gali papasakoti (b. l. 25-26).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 223/2018 (01) matyti, kad L. V. šviežių išorinių sužalojimo žymių nekonstatuota. VšĮ VUL Santaros klinikos vaikų ligoninės priėmimo skyriuje diagnozuotas kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas, kairės plaštakos sumušimas nepagrįsti objektyvaus ištyrimo duomenimis ir sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojami (b. l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo G. V. veikos abiem atvejais teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kadangi jis 2017 m. laikotarpyje nuo rugsėjo iki gruodžio mėnesio, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, namuose (duomenys neskelbtini) taip pat namuose (duomenys neskelbtini) naudojo fizinės bausmes savo mažamečių vaikų atžvilgiu – mušė diržu, ranka bei medine rykštele per sėdmenis sūnui L. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai G. V., gim. (duomenys neskelbtini), klupdė vaikus stovėti ant kelių, tampė vaikams už ausų, tuo sukeldamas nukentėjusiesiems fizinį skausmą, taip pat, mušdamas, sukėlė mažamečiui šeimos nariui fizinį skausmą: 2018-01-10, apie 19.00 val. namuose (duomenys neskelbtini) naudojo fizinę bausmę – nemažiau dvejų kartų sudavė elektros laidu per rankas sūnui L. V., gim. (duomenys neskelbtini) tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. V. sutiko su bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašė leisti sumokėti paskirtą baudą per aštuonis mėnesius (b. l. 139-140).

Skirdamas bausmę G. V., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padarytos veikos priskiriamos prie tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų, abi padarytos mažamečiams. Teismas taip pat atsižvelgia į nustatytas atsakomybę lengvinančią (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi) aplinkybę. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, dirbantis.

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, G. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis G. V. taip pat prašo leisti mokėti baudą dalimis per aštuonis mėnesius. Teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymai nesuteikia teisės teismui išdėstyti paskirtosios baudos mokėjimą dalimis. Tačiau Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, todėl teismui yra suteikta teisė nustatyti ilgesnį nei dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Taigi, atsižvelgus į kaltinamojo prašymą, skirtinos baudos dydį, teismo vertinimu, tikslinga nustatyti kaltinamajam ilgesnį baudos sumokėjimo terminą nei numatytas BVK 22 straipsnio 2 dalyje minimalus, o būtent – 8 mėnesius.

Ikiteisminio tyrimo metu G. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 74), kuri įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui naikintina.

Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. sausio 13 d. 01.00 val. iki 2018 m. sausio 14 d. 12.59 val. (viena para) (b. l. 65, 75).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 50 MGL dydžio baudą.

G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 50 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu G. V. skirti galutinę subendrintą bausmę 60 MGL (3000 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. V. galutinę bausmę - 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti 8 mėnesių skirtos baudos sumokėjimo terminą, skaičiuojat šį terminą nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. sausio 13 d. 01.00 val. iki 2018 m. sausio 14 d. 12.59 val. (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

G. V. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per aštuonis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.

2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.