- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-28
- Bylos Nr.
- 2A-322-252/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Jonaitienė, Eigirdas Činka
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- D. L., A. L.
- Trečiasis asmuo
- B. J.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 322 - 252 - 2016
Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00704-2015-2
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1661-223-2015 pagal ieškovų D. L. ir A. L. ieškinį atsakovei A. K., trečiajam asmeniui B. J., duodančioms išvadą institucijoms Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio skyriui, VĮ Registrų centro Panevėžio filialui ir atsakovės A. K. priešieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai D. L. ir A. L. prašė pripažinti jiems priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas su atsakovei A. K. priklausančiais žemės sklypais, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Matika“ žemės sklypo kadastrinių matavimo byloje atliktus geodezinius matavimus ir nustatytas koordinates 1, 2, 3, 4, 5, 6, ženklintas 2013-11-11. Nurodė, kad jiems jungtinės nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 43063 kv. m. ploto, esantis (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas ribojasi su atsakovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiais žemės sklypais, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini). 2013-07-10 A. L. sudarė sutartį su UAB „Matika“, kurios pagrindu buvo užsakyti ir atlikti žemės sklypo geodeziniai matavimai. 2013-12-19 buvo gauta A. K. pretenzija dėl kadastrinių matavimų, kurioje ji pareiškė, jog nesutinka su atliktais matavimais ir atsisako pasirašyti ant sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto. Nurodė, kad išsamius nesutikimo motyvus pateiks artimiausiu metu. UAB „Matika“ priėmė A. K. atžvilgiu individualų teisės aktą, kuris atsakovei sukūrė atitinkamas teisines pasekmes – atsisakyta tikslinti žemės sklypo ribas. A. K. šio sprendimo neskundė, todėl jis yra galiojantis. UAB „Matika“ laikėsi visų įstatymų bei LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ nuostatų, dėl ko atlikti geodeziniai matavimai žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra teisėti bei pagrįsti.
Atsakovė A. K. teismui pateiktu priešieškiniu prašė nustatyti jai priklausančio 12 791 kv. m., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribas su D. L. ir A. L. priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal atliktus VĮ Registrų centro Panevėžio filialo matininko A. R. 2014 m. gruodžio 17 d. kadastrinius matavimus, kur ieškovams ir jai priklausančių besiribojančių sklypų riba pažymėta skaičiumi 3 – koordinatė X – 6173724.87, koordinatė Y – 536369.49 ir skaičiumi 4 – koordinatė X – 6173722.55, koordinatė Y – 53630194; nustatyti jai priklausančio 20 100 kv. m., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, atliekant kadastrinius matavimus padalinto į tris atskirus sklypus, ribas su ieškovams priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal atliktus VĮ Registrų centro Panevėžio filialo matininko A. R. 2014 m. gruodžio 17 d. kadastrinius matavimus, kur jai priklausančio 402 kv. m. sklypo ir ieškovams priklausančio sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), riba pažymėta skaičiumi 1 – koordinatė X – 6173728.41, koordinatė Y – 536472.80 ir skaičiumi 6 – koordinatė X – 6173728.63, koordinatė Y – 536479.15; nustatyti jai priklausančio 20 100 kv. m., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, atliekant kadastrinius matavimus padalinto į tris atskirus sklypus, ribas su ieškovams priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal atliktus VĮ Registrų centro Panevėžio filialo matininko A. R. 2014 m. spalio 2 d. kadastrinius matavimus, kur jai priklausančio 19 057 kv. m. sklypo ir ieškovams priklausančio sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), riba pažymėta skaičiumi 4 – koordinatė X – 6173728.23, koordinatė Y – 536467.67 ir skaičiumi 5 – koordinatė X – 6173724.87, koordinatė Y – 536369.49; solidariai priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Nr. 66, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis 2,0100 ha ploto, ir žemės sklypas Nr. 73, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis 1,2800 ha ploto, esantys (duomenys neskelbtini). Šių žemės sklypų kadastro duomenys nustatyti 2003-03-07 ir 2003-06-05, matavimai atlikti laikantis sudarytų sklypo abrisų Nr. 66 ir 73. Atsakovės žemės sklypai ribojasi pietinėje pusėje su ieškovų žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o iš priešingos – šiaurinės pusės ribojasi su natūraliu riboženkliu – 4 m. pločio valstybiniu keliu. VĮ Registrų centro Panevėžio filialas atliko kadastrinius matavimus sklypų Nr. 66 ir Nr. 73, besiribojančių su ieškovams priklausančiu žemės sklypu, atlikti matavimai laikomi tiksliais. Sklypų Nr. 66 ir Nr. 73 kadastrinių matavimų metu buvo pažymėtos išorinės sklypų ribos. Sklypų ribos pažymėtos pagal išlikusius riboženklius ir pagal reljefo sąlygas, griežtai laikantis abriso Nr. 66 ir Nr.73 ir žemės sklypų planų. Ieškovai buvo pakviesti atvykti į žymėjimo darbus, tačiau su sklypų paženklinimo aktu nesutiko. A. K. priklausantis žemės sklypas Nr. 66 2014 m. spalio mėn. 2d. ir 2014 m. gruodžio 17 d. atliekant kadastrinius matavimus buvo padalintas į tris atskirus sklypus, nes juos kerta 4 m. pločio valstybinės reikšmės kelias ir melioracijos griovio pralaida. Žemės sklypai yra padalinti į 19 057 kv. m., 634 kv. m., 402 kv. m. plotų sklypus. Bendras sklypo plotas po padalinimo sumažėjo. Du iš šių sklypų, turinčių 402 kv. m. ir 19 057 kv. m. ploto, ribojasi su ieškovams priklausančiu žemės sklypu, dėl ko šių dviejų žemės sklypų išorinės žemės sklypo ribos ir turėtų būti nustatytos teismo. Žemės sklypų nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos buvo pateiktos patikrinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio skyriui, kuris pateikė išvadą, kad kadastrinių duomenų bylų patikrinti negali, nes yra iškelta byla, susijusi su šiais nekilnojamaisiais daiktais. 2006 m. birželio 9 d. privačios žemės sklypo Nr. 73 pirkimo – pardavimo sutartimi ji įsigijo iš R. G. 1.2800 ha ploto žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi iš pietinės pusės su ieškovams priklausančiu žemės sklypu. Prie šios žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties ir buvo pridėtas žemės sklypo planas, kuris buvo parengtas VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio filialo dar 2003 m. liepos mėn. Žemės sklypo planas 2003-09-12 buvo suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio skyriumi. Šiame žemės sklypo plane aiškiai nurodytos vieno iš sklypų, besiribojančių su ieškovams priklausančiu žemės sklypu, kraštinių ilgiai, t. y. 1-2 kraštinės, einančios palei kelią, ilgis yra 68 m, kaip ir 3-4 kraštinės, einančios palei ieškovams priklausantį žemės sklypą. Tuo tarpu kraštinių 2-3 ir 4-1, einančių nuo natūralaus riboženklio – kelio link ieškovams priklausančio žemės sklypo, ilgis yra po 191 m. Šias kraštines ji ir siekia palikti bei išsaugoti savo atliktais naujais kadastriniais matavimais. Žemės sklypo planas buvo ne tik suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriumi, bet ir žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Šis žemės sklypo planas visiškai atitinka kitą rašytinį dokumentą – sklypo abrisą Nr. 73, kuriame taip pat nurodyti tokie pat žemės sklypo kraštinių ilgiai. Kaip ir nurodyta žemės sklypo plane, žemės sklypo ribos atitinka Miežiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Panevėžio apskrities viršininko 2003-03-06 įsakymu Nr. ž-834, suprojektuotas ribas, o žemės sklype pažymėti žemės naudmenų kontūrai, žemės naudmenų rūšys ir plotai atitinka faktinę padėtį, ką savo parašu 2003-09-12 patvirtino Panevėžio r. žemėtvarkos skyriaus vedėjas. 2003-10-13 sklypo Nr. 73 ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje VĮ Registro centro Panevėžio filialo. Šiuo žemės sklypo planu yra patvirtintos vieno iš jai priklausančio žemės sklypo, besiribojančio su ieškovams priklausančiu žemės sklypu, ribos ir sklypo kraštinių ilgiai. Šio dokumento turinys nėra prieštaraujantis kitiems dokumentams ar paneigtas kitais įrodymais. Ji savo ūkinėje veikloje faktiškai naudojasi tokiu žemės sklypu, tokiomis ribomis, kurios yra patvirtintos šiame žemės sklypo plane. Atsakovė taip pat nurodė, kad žemės sklypo Nr. 66, turinčio 2,0100 ha ploto (išdalinto į tris žemės sklypus) ribos yra patvirtintos sklypo abrisu Nr. 66 ir nustatytos žemės sklypo plane. Žemės sklypo planas buvo parengtas VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio filialo dar 2003 m. kovo mėn. Žemės sklypo planas buvo suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio skyriumi. Šiame žemės sklypo plane aiškiai nurodytos kito iš jai priklausančių sklypų, besiribojančių su ieškovams priklausančiu žemės sklypu, kraštinių ilgiai, t. y. 2-3 kraštinės, einančios palei natūralų riboženklį – melioracijos griovį – ilgis yra 192 m. Kraštinės 1-2, einančios palei kitą natūralų riboženklį – kelią – ilgis yra 104 m, kaip ir kraštinės 3-4, einančios palei ieškovams priklausantį žemės sklypą. Šias kraštines ji ir siekia palikti ir išsaugoti atliktais kadastriniais matavimais. Šis žemės sklypo planas buvo ne tik suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriumi, bet ir patvirtintas 2003-07-10 VĮ Registrų centro Panevėžio filialo spaudu, žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Žemės sklypo planas visiškai atitinka kitą rašytinį dokumentą – sklypo abrisą Nr. 66, kuriame taip pat nurodyti tokie pat žemės sklypo kraštinių ilgiai. Kaip ir nurodyta žemės sklypo plane, žemės sklypo ribos atitinka Miežiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 3261ž, suprojektuotas ribas, o žemės sklype pažymėti žemės naudmenų kontūrai, žemės naudmenų rūšys ir plotai atitinka faktinę padėtį, ką savo parašu 2003-06-13 patvirtino Panevėžio r. žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja. 2003-07-10 sklypo Nr. 66 ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje VĮ Registro centro Panevėžio filialo. Šiuo žemės sklypo planu yra patvirtintos vieno iš jai priklausančio žemės sklypo, besiribojančio su ieškovams priklausančiu žemės sklypu ribos, ir sklypo kraštinių ilgiai. Ji faktiškai žemės ūkio veikloje naudojasi tokiu žemės sklypu, tokiomis ribomis, kurios yra patvirtintos šiame žemės sklypo plane. Iš šiaurinės pusės jai priklausantys žemės sklypai ribojasi su 4 m pločiu valstybiniu keliu, kuris sudaro galimybę privažiuoti kitiems savininkams prie kitų žemės sklypų ir miškų. Atsakovės manymu, ieškovai nesutinka su jos atliktais žemės sklypų kadastriniais matavimais, nes siekia savo žemės sklypo ribą perkelti į jai priklausančius žemės sklypus.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Nustatė ieškovams D. L. ir A. L. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas su A. K. priklausančiais žemės sklypais, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Matika“ žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje atliktus geodezinius matavimus ir nustatytas koordinates 1; 2; 3; 4; 5; 6, paženklintas 2013 m. lapkričio 11 d. Teismas nustatė, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 4,4100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas pagal 2008 m. vasario 27 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 908. Iš Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos nustatė, kad 2013-11-11 atlikus ieškovų žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo nustatyti jų kadastriniai duomenys, t. y. nustatytos sklypo koordinatės, sklypas paženklintas riboženkliais, o bendras sklypo plotas – 43 063 kv. m. Iš sklypo abrisų Nr. 66 ir Nr. 73 (atsakovės A. K. sklypų) nustatė, kad juose yra įbraižytas tarp riboženklių 4-2 einantis 4 m pločio kelias, tarp riboženklių 2-3 – kelias ir griovys bei pralaida. Iš žemės sklypo plotų matyti, kad atsakovė sutiko su sklypo Nr. 66 ir ribomis, ir žemės sklypo plotu, kurios buvo paženklintos 2003-03-07. Iš žemės sklypo plano, abriso Nr. 7 nustatė, kad B. J. žemės sklypo (kuris ribojasi su D. ir A. L.) ribos yra geodeziškai pamatuotos ir įregistruotos kadastro žemėlapyje. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad A. K. nuosavybės teise priklauso 2,0100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2003-06-18 apskrities viršininko sprendimu ir įsakymu, ir 1,2800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2006-06-09 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Iš A. K. žemės sklypų Nr. 66 ir Nr. 73 abrisų matyti, kad A. K. su sklypų ribomis ir žymėjimu sutiko. Iš matininko A. R. sudarytos schemos matyti, kad atlikus naujus matavimus pagal A. K. užsakymą jos žemės sklypo ribos persidengia su ieškovų žemės sklypo ribomis ir aiškiai matyti keičiama sklypų konfigūracija. Ši situacija matoma ir iš pateiktų ortofoto nuotraukų. Iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Miežiškių seniūnijos 2015-01-28 rašto Nr.(2.7)-IP-10 matyti, kad 1,28 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypo plane Nr. 73), ir 2,01 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypo plane Nr. 66), 2014 metais deklaravo ir dirbo ūkininkas V. K., o iki to – A. K.. Iš fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuotos provėžos dirvoje, greičiausiai paliktos sunkiasvorės technikos. Iš atsakovės A. K. žemės sklypo ribų planų, naujai geodeziškai pamatuotų, teismas nustatė, kad prie sklypo Nr. 73 įbraižytas 4 m. pločio kelias, o pamatavus sklypo plotas – 19 057 kv. m. Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylų, sklypų abrisų matyti, kad pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus atsakovės A. K. žemės sklypų ribos nustatytos, „išmetus“ iš sklypų ribų 4 m pločio kelią. Iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Miežiškių seniūnijos 2015-05-27 rašto Nr. (1.4)-S-106 ir schemos matyti, kad jame nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) yra suprojektuotas ir žemės nuosavybės planuose pažymėtas 4 m. pločio kitas kaimiškos vietovės kelias, kurio danga yra paprasta lauko žemė, bet, jei ateityje atsiras gyvenamos sodybos, tai kelio danga gali būti gerinama. Iš 2012-2013 metų ortofoto matyti, kad ginčo žemės sklypuose akivaizdžių kelio pėdsakų nėra. Iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pateiktų dokumentų dėl Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemų nustatė, kad ginčo kelias, kaip vietinės reikšmės kelias, nėra įregistruotas. Iš VĮ Registrų centro išvados dėl atsakovės naujai atliktų kadastrinių matavimų išankstinės patikros nustatė, kad žemės sklypo, kurio plotas 12 791 kv. m., bei žemės sklypo, kurio plotas 19 057 kv. m., riba kerta gretimo jau pažymėto nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Teismas konstatavo, jog atkuriant nuosavybės teises į atsakovės ginčo žemės sklypus juose nebuvo fiksuojamas kelias kaip valstybinės žemės plotas. Atsakovė nenurodė ir konkrečių duomenų apie kelią, t. y. kokį žemės plotą jis užima, koks yra jo ilgis ir plotis, kurioje konkrečiai vietoje ir kokios koordinatės yra ginčo kelio. Vien tai, kad žemėtvarkos projektuose yra fiksuojamas (projektuojamas) kelias, dar nereiškia, jog šis projektas bus įgyvendintas ir kelias bus įrengtas. Toks kelias buvo numatytas žemės sklypo abrise ir žemės sklypo plane, nors skirtingo laikotarpio fotonuotraukose kelio (kaip provėžos) pėdsakai tai matyti, tai faktiškai nematyti, kas iš esmės rodo, kad kelias (ar pravažiavimas) nėra tikslioje vietoje, o realiai „klaidžioja“, nukrypdamas tai į vieną, tai į kitą pusę, tikėtina, priklausomai nuo to, kaip jį pravažinėja žemės ūkio technika. Teismas atkreipė dėmesį, jog žemės sklypo abrisas nėra dokumentas, iš kurio būtų galima spręsti, kad nuosavybės teisių atkūrimo momentu teisiškai egzistavo tam tikras kelias ar jis buvo projektuojamas/suprojektuotas. Abrisas nėra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, jis nėra sklypo formavimą ar nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas, o yra skirtas lauko matavimo duomenims pažymėti. Įteisintas kelias gali būti tik atlikus kelio kadastrinius matavimus, nustačius koordinates ir nustatytus kadastro duomenis įregistravus Nekilnojamojo turto kadastre. Be to, iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pateiktų dokumentų matyti, kad toks kelias, kurį nurodo atsakovė, nėra priimtas į savivaldybės balansą ir nėra įregistruotas Kelių registre. Kartu teismas pažymėjo, jog iš esmės šią aplinkybę pripažįsta ir pati atsakovė, nes ji su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, kur kelia reikalavimą Panevėžio rajono savivaldybei pripažinti kelią vietinės reikšmės keliu ir įtraukti į savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašus. Pažymėjo, kad vietos apžiūros metu taip pat nebuvo nustatyta, jog atsakovės žemės sklype yra kelias kaip inžinerinis statinys. Atsakovės nurodytoje vietoje tik matyti gilios kelio provėžos, likusios po sunkiasvorės (galimai žemės ūkio technikos) pravažiavimo, nei specialios dangos (grunto), nei griovių ar kelkraščių nėra, o provėžos matyti ir kitose dirvos vietose. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad byloje nebuvo įrodytas ginčo kelio egzistavimas, todėl nėra pagrindo ploto, kurį apimtų kelias, jei jo faktas būtų nustatytas, „išminusuoti“ iš atsakovei priklausančio žemės sklypo ploto ir nėra pagrindo šiuo argumentu remtis „patraukiant“ naujai atliktų kadastrinių matavimų pagrindu atsakovės žemės sklypo ribas į ieškovų žemės sklypo pusę. Taip pat atkreipė dėmesį, kad ir atsakovė yra deklaravusi kaip dirbamą visą jai priklausančio žemės sklypo plotą (1,28 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2,01 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kelio ploto neminusuodama iš bendro sklypo ploto, kas leidžia tikėti, kad atsakovė pilna apimtimi naudojasi visu jai priklausančiu žemės sklypu. Įvertinęs atsakovės pateiktų naujai atliktų kadastrinių matavimų pagrindu sudarytų žemės sklypo planų duomenis, atliktą žemės sklypų planų išankstinę patikrą, abrisus, ortofoto nuotraukas, teismas darė išvadą, kad pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus yra aiškiai keičiama sklypų konfigūracija, t. y. pietinė atsakovės sklypo riba „persidengia“ su ieškovų žemės sklypo šiaurine riba, 11,32 m., 23, 27 m. ir 31,47 m., pietinę ribą persukant ilgėjimo prasme nuo vakarinės pusės į rytinę pusę. Nurodė, kad ieškovų žemės sklypas pietinėje pusėje ribojasi su trečiojo asmens B. J. žemės sklypu, kuris jau yra geodeziškai pamatuotas ir jo ribos yra suderintos su ieškovų žemės sklypo ribomis bei įregistruotos kadastro žemėlapyje. Pagal naujai atliktus atsakovės A. K. sklypų matavimus jos sklypai „pasislenka“ pietine kryptimi į ieškovų žemės sklypo pusę, į trečiojo asmens B. J. sklypo pusę, kuris yra geodeziškai pamatuotas, jo ribos yra įregistruotos kadastro žemėlapyje ir jų keisti negalima. Teismo vertinimu, susiklosto situacija, kai atsakovės sklypas „uždengia“ dalį ieškovų sklypo, o ieškovų sklypas privalo išlaikyti ribas su B. J. žemės sklypo įregistruotomis ribomis. Nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise įsigyto žemės sklypo plotas buvo 4,41 ha, po atliktų kadastrinių matavimų sklypo plotas sumažėjo iki 4,3063 ha, t. y. 0,1037 ha. Ši paklaida nėra didesnė nei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 lentelėje numatytos žemės sklypo ploto paklaidos ribos. Tačiau, jei būtų patenkintas atsakovės priešieškinys ir įregistruotos jos atliktų kadastrinių matavimų ribos, tai ieškovų žemės sklypas sumažėtų viršydamas leistiną paklaidą, o atsakovės žemės sklypo plotas išlieka leistinose ribose. Tokiu būdu, būtų pažeistos ieškovų nuosavybės teisės, nes jiems naudojimui liktų mažesnis žemės sklypas (viršijantis paklaidą) nei buvo įsigytas. Tokia situacija pažeistų teisingumo, sąžiningumo principus, nepagrįstai iškeltų atsakovės interesus virš ieškovų interesų, žemės sklypų savininkų teisės būtų suvaržytos neproporcingai, t. y. atsakovė naudotųsi žemės sklypu, kurio plotas mažėja paklaidos ribose, o ieškovų žemės sklypo plotas sumažėtų plotu, kuris viršija galimą paklaidą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė A. K. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas netyrė ir nesiaiškino, ar ieškovų atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos pripažino skundžiamu sprendimu, nepažeidžia atsakovės interesų. Šiuo atveju patenkinus ieškovų ieškinį ir nustačius ribas, atsakovei priklausančių žemės sklypų plotas nuo 3,29 ha sumažėja iki 2,9319 ha, t. y. net 11 proc. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią turi būti įvertinami besiribojančių žemės sklypų savininkų interesai ir nustatoma, kaip kiekvieno iš jų teisės bus įtakojamos patvirtinus vieno ar kito pateiktus patikslintus kadastrinius matavimus, bei ieškoma interesų pusiausvyros. Apeliantės teigimu, šalims priklausančių žemės sklypų ribos yra aiškios iš esamų ir byloje pridėtų oficialių dokumentų (žemės sklypų planų ir kitų dokumentų) (CK 4.45 str.), dėl ko teismas privalėjo šiais dokumentais ir vadovautis. Priešingai, nei nurodo Nacionalinė žemės tarnyba, dokumentai yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems. Ieškovai nenurodo nei vieno įrodymo, išskyrus savo naujai atliktų ir teismo tvarka siekiamų pasitvirtinti kadastrinių matavimų, kuris patvirtintų tokias jiems žemės sklypo ribas, kurias jie prašo nustatyti. Ieškovai sutiko su B. J. žemės sklypo patikslintais kadastriniais matavimais, nors dėl jų sumažėjo jiems priklausantis žemės sklypas, ir šį ploto sumažėjimą siekia kompensuoti atsakovei priklausančių žemės sklypų plotu. Taigi, pačių ieškovų prisiimta rizika negali būti perkelta atsakovei ir dėl to sumažėti jai priklausančių žemės sklypų plotas. Svarbu tai, kad, jeigu ieškovams, atlikus patikslintus kadastrinius matavimus, trūksta žemės ploto, ieškovai turi teisę iš valstybės gauti piniginę kompensaciją už trūkstamą plotą. Be to, šiuo atveju ne tik dokumentai patvirtina ieškovams priklausančio žemės sklypo ribą ir atsakovei priklausančių žemės sklypų ribą, bet ir faktinis naudojimasis žemės sklypais, t. y. natūraliai nusistovėjusi žemės sklypų riba sutampa su dokumentuose esančiomis ribomis. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė deklaravo žemės sklypus kelio ploto neminusuodama iš bendro sklypo, kadangi deklaracijos buvo teikiamos žemės sklypų plotui pagal planus ir abrisus, įvertinant natūralius riboženklius, t. y. kelią ir griovį. Apeliantė A. K. tiek apeliaciniu skundu, tiek Panevėžio apygardos teismui pateiktu prašymu taip pat prašo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki Panevėžio apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-963-279/2016. Nurodo, kad Panevėžio apygardos administraciniam teismui ji yra pareiškusi skundą, kuriuo prašo įpareigoti atsakovą Panevėžio rajono savivaldybės administraciją atlikti veiksmą – pripažinti kelią, jungiantį (duomenys neskelbtini) kaimą su seniūnijos centru – (duomenys neskelbtini), vietinės reikšmės keliu ir įtraukti į savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašus, reikalingus įgyvendinti Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2011 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. T-3 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“. Apeliantės teigimu, administracine tvarka nagrinėjamos bylos išsprendimas turi esminės reikšmės tolimesniam civiliniam procesui šioje byloje, nes administraciniam teismui patvirtinus kelio egzistavimo faktą, atsakovei ir ieškovams priklausančių žemės sklypų matavimai turėtų būti atliekami įvertinant šį faktą. Be to, 2016-04-05 Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje vyksiančiame teismo posėdyje ji teiks prašymą dėl ekspertizės skyrimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą išvadą teikianti institucija Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio skyrius prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovų žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pamatuotas teisingai ir laikantis abrise nurodytų atstumų. Maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida šioje situacijoje nėra viršijama ar neleistina. Patenkinus ieškovų reikalavimą abiejų šalių teisės bus nepažeistos, bus išlaikyta abiejų sklypų savininkų interesų pusiausvyra, sklypų naudojimo racionalumas.
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai D. L. ir A. L. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, pilnai ištyręs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą bei teisingą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias žemės sklypo ribų nustatymo klausimus, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta apeliantės A. K. prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki Panevėžio apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-963-279/2016 kaip nepagrįstą. Pažymėtina, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-10-06 civilinėje byloje Nr.2-1661-223/2015 jau yra priėmęs nutartį, kurioje aiškiai ir motyvuotai išdėstė savo motyvus. Kaip matyti, Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti šią nagrinėjamą bylą, skundo dalykas yra kelio pripažinimas vietinės reikšmės keliu ir jo įtraukimas į savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašus. Tuo tarpu šioje nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kartu keliamas ieškovų reikalavimas dėl jų žemės sklypo, kuris nėra besiribojantis su ginčo keliu, apie kurį kalba atsakovė, ribų nustatymo. Taigi, nurodytose bylose įrodinėtinos aplinkybės yra skirtingos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; kt.). Šiuo konkrečiu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, jog Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje nustatinėjami faktai neturės tiesioginės įtakos ir įrodomosios reikšmės šios bylos nagrinėjimui, bylą galima išnagrinėti ir kol neišspręstas klausimas dėl kelio pripažinimo, teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimui būtinas nustatyti aplinkybes (nutarta atlikti vietos apžiūrą) galima nustatyti ir šioje byloje. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje administracinėje byloje Nr. I-963-279/2016 patalpinto 2016-04-05 teismo posėdžio protokolo matyti, kad pareiškėja A. K. ir jos atstovas prašymų neturėjo, bylos nagrinėjimas atidėtas, nes reikalinga papildomai rinkti duomenis ir pan., kai tuo tarpu Panevėžio apygardos teismui pateiktame prašyme dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo apeliantė nurodė, neva teiks prašymą dėl ekspertizės skyrimo.
Apeliantė A. K. teigia, kad teismas netyrė ir nesiaiškino, ar ieškovų atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos pripažino skundžiamu sprendimu, nepažeidžia atsakovės interesų, nes patenkinus ieškinį ir nustačius ribas pagal ieškovų ieškinį atsakovei priklausančio žemės sklypų plotas sumažėja nuo 3,29 ha iki 2,9319 ha, t. y. 11 proc. Pažymėtina, kad yra ginčijamos žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kurių kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ribos. Tiek ieškovai, tiek ir atsakovė yra supažinę su žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei besiribojančių žemės sklypų abrisais bei kada atlikti žemės sklypų paženklinimai vietovėje. Nekilnojamojo turto registre Nr. 44/28436 A. K. nuosavybės teise įregistruoto 2,01 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos 2003-07-10, pagal 2003-03-18 preliminarių matavimų planą (t. 2, b. l. 11, 12). Nekilnojamojo turto registre Nr. 44/73807 A. K. nuosavybės teise įregistruoto 1,28 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos 2003-10-13, pagal 2003-07-09 preliminarių matavimų planą (t. 2, b. l. 14, 15). Nekilnojamojo turto registre Nr. 66/10214 D. L. ir A. L. nuosavybės teise įregistruoto 4,4100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos 2005-12-22, pagal 2005-11-28 preliminarių matavimų planą, naudojant ortofotografinį žemėlapį (t. 1, b. l. 9). Ieškovų žemės sklypas paženklintas 1994-05-10, atsakovės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paženklintas 2003-03-07, o žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paženklintas 2003-06-05. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovų žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pietinėje pusėje ribojasi su trečiojo asmens B. J. žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jau yra geodeziškai pamatuotas ir jo ribos yra suderintos su ieškovų žemės sklypo ribomis bei įregistruotos kadastro žemėlapyje. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktų naujai atliktų kadastrinių matavimų pagrindu sudarytų žemės sklypo planų duomenis, atliktą žemės sklypų planų pakartotinę patikrą, abrisus, ortofoto nuotraukas, darė išvadą, kad pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus yra aiškiai keičiama sklypų konfigūracija, t. y. pietinė atsakovės sklypo riba „persidengia“ su ieškovų žemės sklypo šiaurine riba, 11,32 m., 23,27 m. ir 31,47 m., pietinę ribą persukant ilgėjimo prasme nuo vakarinės pusės į rytinę pusę; atsakovės sklypai „pasislenka“ pietine kryptimi į ieškovų žemės sklypo pusę, į trečiojo asmens B. J. sklypo pusę, kuris yra geodeziškai pamatuotas, jo ribos yra įregistruotos kadastro žemėlapyje ir jų keisti negalima. Sutiktina su tuo, kad šiuo atveju atsakovės sklypas „uždengia“ dalį ieškovų sklypo, o ieškovų sklypas privalo išlaikyti ribas su kadastre įregistruoto B. J. žemės sklypo ribomis. Bylos įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kelio, kaip inžinerinio objekto, atsakovės nurodytoje vietoje nėra. Pažymėtina, kad dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise valdomų A. K., ir su jais natūroje besiribojančio 4 m. pločio kelio padėties, 2015-02-13 buvo nuvykta į vietą ir įvertinta esama situacija. Nuvykus į vietą buvo nustatyta, kad minėtų žemės sklypų ribos paženklintos naujai įkalant metalinius riboženklius (žemės sklypų ribos paženklintos ir riboženkliai įtvirtinti nesilaikant nustatytų ženklinimo taisyklių reikalavimų); iš rudens nušienautoje pievoje, esant neįšalusiai žemei, šiaurinėje šių sklypų pusėje, palei įkaltus metalinius riboženklius rastos pravažiavusios technikos provėžos; žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) natūroje nustatytos ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuotų žemės sklypų ribų (pakeista sklypų konfigūracija). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus išvadoje (t. 2, b. l. 133-134), pateiktuose dokumentuose aiškiai matosi, kad atsakovės atlikti žemės sklypų planai neatitinka esamos situacijos, keičiama sklypų konfigūracija, žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų ir pan. Be to, faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad kelio, kaip inžinerinio įrenginio, ginčo žemės sklype nėra, patvirtina byloje pateikta Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 2015-05-28 pažyma Nr.(8.12)SDI-1314 (t. 2, b. l. 180) bei Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Miežiškių seniūnijos 2015-05-27 pažyma Nr.(1.4)-S-106 (t. 3, b. l. 6). Šių pažymų turinys patvirtina, jog A. K. priklausančioje žemėje nėra nei valstybinės reikšmės, nei vietinės reikšmės kelio; yra tik suprojektuotas 4 metrų pločio kaimiškos vietovės kelias, kurio danga yra paprasta lauko žemė. Tokiu būdu, derinti atsakovės sklypo ribą su nesančiu keliu nebuvo pagrindo. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nebuvo įrodytas ginčo kelio nei de jure, nei de facto egzistavimas, todėl tik į projektuose numatytą kelią (realiai neįrengtą), kaip natūralų riboženklį, atliekant kadastrinius žemės sklypo matavimus atsižvelgti nėra būtina. Todėl ir nėra pagrindo žemės ploto, kurį apimtų kelias, jei jo faktas būtų nustatytas, „išminusuoti“ iš atsakovei priklausančio žemės sklypo ploto bei nėra pagrindo šiuo argumentu remtis „patraukiant“ naujai atliktų kadastrinių matavimų pagrindu atsakovės žemės sklypo ribas į ieškovų žemės sklypo pusę. Be to, byloje esantis Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Miežiškių seniūnijos 2015-01-28 (t. 1, b. l. 166) raštas aiškiai patvirtina, kad atsakovė yra deklaravusi kaip dirbamą visą jai priklausančio žemės sklypo plotą, t. y. 1,28 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2,01 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kelio plotas iš bendro sklypo ploto neminusuotas. Todėl nesutiktina su apeliante, jog šis įrodymas vertintas teismo netinkamai. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog teismas nustatė, kad šiaurinėje atsakovės žemės sklypų pusėje už jos nurodomo „kelio“ yra kiti žemės sklypai, kurie nuosavybės teise priklauso atsakovei ir kuriems kadastriniai matavimai nėra atlikti; šių sklypų tikslus plotas pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas ir žinomas. Tokiu būdu, teismas pagrįstai darė prielaidą, kad yra tikimybė, jog šiuose plotuose gali būti ir viršplotis.
Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas ir aukščiau išdėstytas aplinkybes, sutiktina, kad ieškovams nuosavybės teise įsigyto žemės sklypo plotas buvo 4,41 ha, o po atliktų kadastrinių matavimų sklypo plotas sumažėjo iki 4,3063 ha, t. y. sumažėjo 0,1037 ha plotu; ši paklaida nėra didesnė nei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 1 priede numatytos žemės sklypo ploto paklaidos ribos. Tačiau, jei būtų patenkintas atsakovės priešieškinys ir įregistruotos jos atliktų kadastrinių matavimų ribos, tai ieškovų žemės sklypas sumažėtų viršydamas leistiną paklaidą, o atsakovės žemės sklypo plotas išliktų leistinose ribose. Taigi, būtų pažeista ieškovų ir atsakovės interesų pusiausvyra, faktiškai būtų apgintos tik atsakovės teisės, nepagrįstai ignoruojant ieškovų teisėtus interesus ir lūkesčius. Todėl yra nepagrįsti apeliantės skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino, ar ieškovų atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos pripažino skundžiamu sprendimu, nepažeidžia atsakovės interesų.
Nesutiktina su apeliantės argumentu, neva šalims priklausančių žemės sklypų ribos yra aiškios iš esamų oficialių dokumentų, dėl to pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą ir privalėjo šiais dokumentais vadovautis. CK 4.45 str. 1 d. nustatyta tvarka teismas nustato žemės sklypo ribas, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ginčas kilęs dėl išorinių žemės sklypų ribų, šalių žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus, naudojant ne tokio tikslumo, kaip dabartiniu metu, matavimo priemones. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, žemės sklypo abrisas nėra dokumentas, iš kurio būtų galima spręsti, kad nuosavybės teisių atkūrimo momentu teisine prasme egzistavo inžinerinis įrenginys – kelias ar jis buvo projektuojamas ar jau suprojektuotas. Kaip žinia, žemės sklypo abrisas nėra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, nėra sklypo formavimą ar nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas. Abrisas yra skirtas lauko matavimo duomenims pažymėti. Įteisintas kelias gali būti tik atlikus kelio kadastrinius matavimus, nustačius kelio užimamo ploto koordinates ir nustatytus kadastro duomenis įregistravus Nekilnojamojo turto kadastre. Be to, keliui yra keliami atitinkami reikalavimai, kurių apeliantė nepateikė į bylą ir neįrodinėjo, kad pasak jos esantis kelias atitinka Kelių įstatymo nuostatas.
Apeliantės nuomone, pačių ieškovų prisiimta rizika negali būti perkelta atsakovei ir dėl to sumažėti jai priklausančių žemės sklypų plotas; jai priklausančių žemės sklypų ribą patvirtina ir faktinis naudojimasis žemės sklypais. Tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai nurodė, jog bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovų žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pietinėje pusėje ribojasi su trečiojo asmens B. J. 7,5893 ha ploto žemės sklypu, kuris, kaip minėta, yra geodeziškai pamatuotas, jo ribos yra įregistruotos kadastro žemėlapyje. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d., Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi B. J. priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenys nėra ginčo objektas, todėl ieškovų sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti kadastriniai matavimai negali keisti B. J. priklausančio žemės sklypo ribų. Atlikus kadastrinius matavimus ieškovų žemės sklypas net sumažėjo leistinumo ribose. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą būtina atsižvelgti į tai, jog ieškovams ir apeliantei priklausančių žemės sklypų plotai nėra nuginčyti, todėl turi būti vadovaujamasi tuo, kad šalims nuosavybės teise priklauso žemės sklypai tokio dydžio, kokie yra nurodyti jau minėtose pirkimo – pardavimo sutartyse ir apskrities viršininko sprendime bei įsakyme. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo – pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015; kt.). Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014). Tačiau faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą, nes tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant iš Konstitucijos ir įstatymų kylančių nuosavybės teisės apsaugos imperatyvų viršenybę (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 4.45 str., 4.93 str. 1 ir 2 d.). Nagrinėjamu atveju ginčą dėl gretimų sklypų, priklausančių šalims, ribos nustatymo išsprendus taikant atsakovės pasiūlytą ribos nustatymo variantą, ieškovų žemės sklypas sumažėtų viršydamas leistiną paklaidą, o atsakovės žemės sklypo plotas išliktų leistinose ribose. Tokia situacija suponuotų gretimų sklypų savininkų interesų pusiausvyros disbalansą ir teisiniu požiūriu reikštų, kad ginamos išimtinai vieno savininko teisės kito sklypo savininko interesų sąskaita, ką iš esmės pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šią bylą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, materialinių ir procesinių teisės normų nepažeidė, tinkamai nustatė visas tam reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai vertino surinktus įrodymus, užtikrindamas sklypų savininkų interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita, nepažeisdamas teisingumo, protingumo bei sąžiningumo imperatyvų, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tokiu būdu, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliantės A. K. apeliacinis skundas atmestinas (CK 326 str. 1 d. 1 p).
Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovas A. L. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 600 Eur (t. 4, b. l. 54). Prašomų priteisti išlaidų sumą patvirtina mokėjimo dokumentas, jų dydis neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės A. K. (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.