Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-74/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-26
Bylos Nr.
1S-74/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Regina Gaudutienė
Kaltinamasis
V. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-74/2014
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 26 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. B. (V. B.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2014 m. vasario 14 d.

Teisėja, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. G. bei A. I. ir dar keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2011 m. rugpjūčio 14 d. apie 01 val., prie parduotuvės „Delikata“, esančios Dzūkų g. 10A, Vilniuje, priėjo prie J. B., apsupo jį ratu, po ko ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytam asmeniui tyčia pastūmus J. B. į nugarą, A. G. tyčia sudavė J. B. tris smūgius kumščiu į veidą, po ko, sugriebęs už marškinėlių, pargriovė jį ant žemės, suplėšydamas marškinėlius, kurių vertė 89 litai, ir kelnes, kurių vertė 150 litų, po ko J. B. atsistojus ir bandant ištrūkti iš jį apsupusių asmenų rato, jis ir A. I., bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys jam to padaryti neleido atstumdami jį į rato vidurį, o ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytam asmeniui, pradėjus reikalauti J. B. nupirkti jiems visiems alkoholinių gėrimų, kad jie nustotų vartoti prieš jį fizinį smurtą, A. G. kartu su kitais asmenimis pritarė šiam reikalavimui, ir tik J. B. pažadėjus tai padaryti, leido jam pasišalinti, tokiu būdu jis, veikdamas bendrininkų grupėje, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas fizinį smurtą, atvirai savo ir kitų asmenų naudai vertė J. B. atlikti turtinio pobūdžio veiksmus.

Be to, V. B. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. G. bei A. I. ir dar keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2011 m. rugpjūčio 14 d. apie 01.20 val., prie Dzūkų g. 21 namo, Vilniuje, priėjo prie G. B., P. B. ir J. B., ir A. G. tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu J. B. į veidą, o tuo metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas asmuo P. B. tyčia papurškė nenustatytu dujų balionėliu į akis, po ko šis pasilenkė, o kitas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas asmuo tyčia sudavė smūgį koja P. B. į galvą, dėl ko pastarasis pargriuvo ant žemės, tuomet jis, A. G., A. I., kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis tyčia sudavė P. B. rankomis, kojomis ir medinėmis lazdomis nemažiau nei penkiasdešimt smūgių į įvairias kūno vietas, nuplėšė nuo pastarojo kaklo ir pagrobė auksinę grandinėlę su pakabuku, kurių bendra vertė 3000 litų, tuo pat metu jis, A. G., A. I., kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis tyčia sudavė J. B. ne mažiau nei penkiasdešimt smūgių rankomis, kojomis ir medinėmis lazdomis į įvairias kūno vietas, tuo pat metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas asmuo priėjo prie G. B. iš už nugaros ir tyčia sudavė pastarajam vieną smūgį koja į nugarą, po ko A. G. rankomis apglėbė G. B. per kaklą, pradėjo jį smaugti ir parvertęs ant žemės kojomis apglėbė G. B. kojas, tokiu būdu atimdamas galimybę pastarajam priešintis, o tuo pasinaudodami jis ir A. I., ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys tyčia sudavė G. B. ne mažiau nei trisdešimt smūgių kojomis į galvą, ir nuplėšė jam ant kaklo kabėjusią sidabrinę grandinėlę, tokiu būdu sugadindami jos užsegimą, kurio vertė 15 litų, bei sugadino jo kelnes, kurių vertė 80 litų, sportinius batelius, kurių vertė 120 litų, bei marškinėlius, kurių vertė 40 litų, tokiu būdu panaudojęs fizinį smurtą pagrobė nukentėjusiajam P. B. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 3000 litų, bei padarė jam paviršinę žaizdą kaktos kairėje pusėje, kraujosruvas kairiame dilbyje ir kairio kelio srityje, nubrozdinimus alkūnėse, kairio delno pagrindo srityje, nubrozdinimus su kraujosruva kairės čiurnos srityje, kairio riešo laivelio lūžį, kas visumoje vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, taip pat padarė nukentėjusiajam J. B. poodinę kraujosruvą kairės akies apatinio voko-kairio skruosto srityje, viršutinio kairės pusės 3-o danties vainiko dalies nuskėlimą, odos nubrozdinimus abiejose alkūnėse bei dilbių srityse, poodines kraujosruvas kairio riešo sąnario srityje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus abiejų kelių bei blauzdų srityse, kas visumoje vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, Bei padarė nukentėjusiajam G. B. kraujosruvas veide, dešinės ausies srityje, dešinio peties srityje, kairiame žaste, kraujosruvas su nubrozdinimais dešinės alkūnės ir dešinio klubo srityse, nubrozdinimus abiejų pečių srityse, nugaros dešinėje pusėje, rankose, šonkaulių lankų srityje, keliuose, kas visumoje vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis V. B. prokuroro 2012 m. liepos 3 d. nutarimu buvo pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Kaltinamasis V. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2013 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartimi V. B. palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant jos terminą dvejiems mėnesiams. Vėlesnėmis to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas kaltinamajam V. B. buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2014 m. sausio 29 d. nutartimi pratęsė kaltinamajam V. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad V. B. iki sulaikymo niekur nedirbo, nesimokė, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbta jo paieška, kaltinamas sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymu. Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus. Teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Šalies argumentai

Kaltinamasis V. B. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį.

Kaltinamojo teigimu, skundžiama nutartis, kuria suėmimo terminas jam tęsiamas jau ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, priimta nesilaikant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą. V. B. skunde nurodo, kad, pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, teismas neatsižvelgė į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Pažymi, kad pažeidžiant BPK 125 straipsnio 2 dalies reikalavimus, skundžiamoje nutartyje nenurodyti jokie motyvai, patvirtinantys suėmimo pagrindų buvimą. Skunde suimtasis nurodo, kad teisminis nagrinėjimas byloje jau beveik baigtas, įrodymai ištirti, todėl būdamas laisvėje, jis negalėtų trukdyti procesui.

Be to, V. B. skunde pažymi, kad skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė specialiųjų suėmimo taikymų pagrindų, būtinų nurodyti, kai suėmimo terminas tęsiamas virš šešių mėnesių.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamojo V. B. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. B. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų ir 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo nepažeidė. Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Tokie pagrindai ir sąlygos tęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą V. B. šioje baudžiamojoje byloje yra.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį. Kaip matyti iš sujungtoje baudžiamojoje byloje esančių kaltinamųjų aktų, pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis V. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti kitų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų (A. B., A. K.) parodymuose, specialistų išvadose, kituose byloje esančiuose dokumentuose.

Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam V. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pagrįstai nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y., esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. V. B. kaltinamas apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymu, už pastarąjį baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Priešingai, negu teigiama suimtojo skunde, teismas įvertino tai, kad V. B. iki sulaikymo niekur nedirbo, nesimokė, buvo paskelbta jo paieška. Šios aplinkybės bei tai, kad byloje nėra jokių kaltinamojo tvirtus socialinius ryšius Lietuvoje patvirtinančių duomenų, leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis V. B., siekdamas išvengti jam gresiančios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu suėmimo pagrindu suėmimo terminas gali būti tęsiamas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. 2013 m. balandžio 25 d. surašytame kaltinamajame akte nurodyta, kad V. B. neteistas, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad jau po kaltinamojo akto surašymo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu V. B. nuteistas už 2010 m. liepos 26 d. įvykdytą smurtinį nusikaltimą laisvės atėmimo bausme, nuosprendis įsiteisėjęs. Be to, bylos duomenimis, V. B. buvo baustas administracine tvarka. Tai rodo, kad suimtasis linkęs nusikalsti, nepaisyti įstatymų reikalavimų. Šiuo metu abi jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos – smurtiniai nusikaltimai užvaldant svetimą turtą, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad suimtasis iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo kito legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės leido teismui pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje V. B. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo V. B. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nei nacionalinių, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Priešingai negu nurodoma suimtojo skunde, BPK 127 straipsnio 2 dalis nenumato, kad tęsiant suėmimo terminą suimtajam, bylą nagrinėjant teisme, būtina nurodyti specialiuosius suėmimo taikymo pagrindus. Toks reikalavimas yra keliamas ikiteisminio tyrimo metu tęsiant suėmimo terminą ilgiau nei šešis mėnesius.

Vilniaus apygardos teismo nutartyje teisingai konstatuota, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo V. B. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Regina Gaudutienė