Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Vaidotai Asauskienei, dalyvaujant ieškovo D. P. atstovei advokatei Reginai Kazlauskienei, atsakovei J. P., jos atstovei advokato padėjėjai Kristinai Varanavičienei, ieškovui D. P. nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei J. P. dėl išlaikymo įsiskolinimo sumažinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytoja J. A. parodė, kad ji buvusi ieškovo bendradarbė, kartu su ieškovu apie šešis metus dirbo picerijoje „(duomenys neskelbtini)“. Tiksliai neatsimena, bet lygtai nuo 2008 m. ieškovas su atsakove gyveno kartu, nes važiuodama namo po darbo, ji paveždavo ieškovą iki namų. Užpernai vasarą jie kartu su ieškovo šeima atostogavo. Kiek jai žinoma, ieškovas vaiku rūpinosi, kažkada ji vedėsi ieškovo sūnų į cirką, nes ieškovas tuo metu dirbo, tai ieškovas nupirko vaikui bilietą, davė kišenpinigių 20,00 Lt. Ji klausdavo ieškovo, ar duoda pinigėlių vaikui, jis sakydavo, kad duoda, o kaip būdavo iš tikrųjų nežino. Ieškovas nepasakojo, ar moka sūnui priteistą išlaikymą. Žino, kad ieškovo ir atsakovės šeimoje būdavo barnių, atsakovė ieškovo nepriimdavo nakvoti.

Liudytoja I. P. parodė, kad ji yra ieškovo mama. Šalys susituokę vienuolika metų, 2001 m. jiems gimė vaikas, kiek žino, D. šeimą išlaikė. Ieškovas su atsakove gyveno Kaune pas J. mamą, šiuo metu ieškovas išvykęs į (duomenys neskelbtini), ten dirba, turi draugę. 2003-02-14 atsakovė prisiteisė iš ieškovo vaikui išlaikymą, nes atsakovė ir ieškovas skyrėsi, ieškovas buvo išėjęs gyventi atskirai. Ieškovas išlaikymą sūnui mokėjo, kol sugrįžo gyventi atgal į namus. Ieškovui sugrįžus pas atsakovę, jie gyveno kaip normali šeima, pinigai buvo bendri. D. pasakojo, kad susitaikė su žmona. Liudytoja siūlė sūnui, kad jis prašytų, jog J. atsiimtų dokumentus dėl alimentų mokėjimo, bet jis atsakė, kad to nereikia, nes vis tiek abu gyvena kartu, viskas yra bendra. Atsakovė niekada nedejavo, kad ieškovas neduoda pinigų, kai atvažiuodavo pas ją, jeigu reikėdavo kažką pirkti, matydavo, kad ieškovas atsakovei duoda banko kortelę arba pinigų. Atsakovė pasakodavo, kad jos mama mokesčius už butą dalindavo į tris dalis, ji taip pat padėdavo kiek galėdavo, duodavo pinigų, įdėdavo lauknešėlį į autobusą. Ieškovas su atsakove gal prieš keturis metus buvo išvažiavę į Švediją, anūką buvo jai palikę keturiem – penkiem mėnesiam. Ieškovas išlaikymą sūnui visada teikė. Ieškovas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), ši įmonė yra įkurta Lietuvoje, tačiau siunčia darbuotojus dirbti į užsienį.

Liudytojas T. P. parodė, kad yra ieškovo pusbrolis. Su ieškovo šeima bendrauja nedažnai, nes jis gyvena (duomenys neskelbtini), o jie (duomenys neskelbtini). Gal prieš penkerius metus, vasarą, atostogų metu ieškovas su atsakove atvažiuodavo pas ieškovo mamą į (duomenys neskelbtini), šalys kartu eidavo į parduotuvę, jis matydavo, kad ieškovas, būdamas kartu su žmona, parduotuvėje pirkdavo maistą, ieškovas mokėdavo už pirkinius. Apie šalių vedamą bendrą ūkį, išlaikymo teikimą, nieko nežino. Tuo metu ieškovas ir atsakovė gyveno kaip viena šeima, jam atrodė, kad ieškovo ir atsakovės santykiai buvo geri, tačiau tai tik jo nuomonė. Atsakovė nesiskundė, kad ieškovas jai neduoda pinigų. Kiek žino, ieškovo ir atsakovės santuoka yra nutraukta, kaip šeima šalys jau negyvena.

Liudytoja I. A. parodė, kad yra atsakovės mama. Nuo šalių santuokos sudarymo gyveno kartu su J. ir D.. J. sakydavo, kad ieškovas jai neduoda pinigų. Kai vaikui buvo vieneri metai ir aštuoni mėnesiai, J. pradėjo dirbti, tada ji augino šalių vaiką, samdė vaikui auklę. Ji visada viską apmokėdavo, ar ieškovas duodavo J. pinigų, ji asmeniškai nematė, tačiau pinigų visada trūkdavo. Vaiką į mokyklą reikėjo suruošti, kai vaikas sirgo, vaistus pirko. Dabar ieškovas iš namų išėjo trečią kartą, pirmą kartą išėjo, kai vaikui buvo metai ir aštuoni mėnesiai, apie išlaikymo vaikui prisiteisimo faktą žino. Iš pradžių visus mokesčius už butą mokėjo ji viena, pirkdavo maistą, reikėjo remontuoti butą, keisti sulūžusius baldus, senus langus. Nei ieškovas, nei atsakovė pinigų jai neduodavo, nes neturėdavo, patys nepragyvendavo. Ji pilnai išlaikydavo tiek ieškovą, tiek atsakovę ir jų vaiką. Kai ieškovas išėjo iš namų, tuo metu vaikui buvo metai ir aštuoni mėnesiai, atsakovė pradėjo dirbti, tada šiek tiek prisidėdavo prie buto išlaikymo. Ieškovas į šeimą grįžo po metų, jis niekada nebuvo šeimos vyras, visada turėjo kitų moterų, ne visada namo pareidavo, kartais sugrįždavo po dviejų trijų parų. Ieškovui sugrįžus, ji ir toliau išlaikė šalių šeimą. Kad ieškovas atsakovei ar vaikui duotų pinigus, nematė nei karto, atsakovė taip pat nesakė, kad ieškovas jai duoda pinigų. Vykdomojo rašto atsakovė nebuvo atsiėmusi. Kartu su šalimis ji bendram bute gyveno iki 2007 m., dar kartą susituokusi, paliko ieškovui ir atsakovei butą, kad gyventų, tvarkytųsi patys, bet jiems nieko nesigavo, nes ieškovas vėl paliko šeimą. Iš viso iš namų ieškovas buvo išėjęs tris kartus ir vis grįždavo. Išėjus gyventi atskirai, liudytoja vis tiek rėmė atsakovę. Anūkui prieš rugsėjo pirmąją visada duodavo 1000,00 Lt, kad nupirktų naujus drabužėlius, pratybas. Kai anūkas pas ją ateidavo, duodavo 100,00 Lt. Jos pajamos 3000,00 Lt per mėnesį, todėl gali padėti dukrai ir anūkui.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų, nustatyta, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. P. (prijungta civilinė byla Nr. 2-4463-2003, b.l. 4). Santuoka tarp šalių nenutraukta (civilinė byla Nr. 2-4463-2003, b.l. 3), pagal pareiškėjos J. P. 2003-02-12 pareiškimą, Kauno miesto apylinkės teismas 2003-02-14 priėmė teismo įsakymą, kuriuo priteisė iš D. P. išlaikymą sūnui D. P. po 200,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (civilinė byla Nr. 2-4463-2003, b.l. 9). 2010-09-07 atsakovė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo, kadangi vykdomasis raštas buvo išsiųstas į ieškovo darbovietę ir dingo (civilinė byla Nr. 2-4463-2003, b.l. 13). Antstolis Marius Lekečinskas 2010-09-07 rašte nurodė, kad vykdomasis dokumentas iš skolininko darbovietės grąžintas nebuvo (civilinė byla Nr. 2-4463-2003, b.l. 14). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-08-30 rašte nurodė, kad ieškovas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atleistas 2005-08-16, vykdomasis dokumentas apie atliktus išskaitymus grąžintas antstoliui (civilinė byla Nr. 2-4463-2003, b.l. 15).

Ieškinys netenkintinas.

Tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus nustatyta ir CK 3.192 str. 1 d. Vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų atsakomybė už vaiko gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes įtvirtinta ir 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1 ir 2 d. Abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu taip pat nustatyta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovas ieškiniu prašo nuo 2005-08-16 iki 2010-07-15 priteistą išlaikymo įsiskolinimą sumažinti nuo 14261,24 Lt iki 711,00 Lt, skaičiuojant nuo 2010-07-01 iki 2010-10-01 už tris mėnesius. Ieškovo atstovė nurodė, jeigu šeima egzistuoja, reikia vadovautis LR CK 1.71 str. numatytais konkliudentiniais veiksmais, nes šalys buvo sutuoktiniai, jie buvo susitaikę ir abiejų šalių valia buvo gyvenama kartu ir buvo vedamas bendras ūkis, kas reiškia, kad ieškovas sūnų išlaikė.

Tarp šalių ginčo nėra dėl to, kad pagal pareiškėjos J. P. 2003-02-12 pareiškimą, Kauno miesto apylinkės teismas 2003-02-14 priėmė teismo įsakymą, kuriuo iš D. P. priteistas išlaikymas sūnui D. P. po 200,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų bei, kad ieškovas sūnaus išlaikymui nuo 2003-02-14 iki 2005-08-16 yra sumokėjęs 4671,76 Lt išlaikymo. Atsakovė taip pat patvirtino, kad 2004 m. ieškovas sugrįžo ir jie bandė gyventi kartu, 2006 m. ieškovas vėl buvo pusei metų išėjęs iš namų, po pusės metų sugrįžo ir tada šalys kartu gyveno iki 2010 m. Tačiau priešingai negu teigia ieškovas, atsakovė nurodė, kad jie bendro ūko nevedė, ieškovas prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo, nes neturėjo pinigų. Atsakovei pragyventi padėjo jos motina ir ji niekada neatsisakė iš ieškovo priteisto išlaikymo sūnui, iš antstolio vykdomojo rašto nebuvo atsiėmusi. CPK 178 str. nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Ieškovo atstovė šalių bendro ūkio vedimą grindžia fotonuotraukomis ir liudytojų parodymais. Teismui pateiktos fotonuotraukos paliudija, kad šalys kartu leido laiką, tačiau fotonuotraukos nevertintinos kaip įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovas teikė sūnui išlaikymą. Ieškovo atstovės iniciatyva apklausti liudytojai J. A., buvusi ieškovo bendradarbė, I. P., ieškovo motina, ir T. P., ieškovo pusbrolis gyvenantys (duomenys neskelbtini), paliudijo, kad šalys gyveno kartu, ar ieškovas teikė išlaikymą sūnui, liudytojai nieko objektyvaus nurodyti negalėjo, nes nežino. Tuo tarpu liudytoja I. A., atsakovės motina, kuri gyveno kartu su šalimis, paaiškino, kad ji pilnai išlaikė ne tik atsakovę su anūku, bet ir ieškovą, nes jie neturėjo pinigų, taip pat atsakovė jai sakydavo, kad ieškovas pinigų neduoda. Liudytoja mokėjo komunalinius mokesčius, pirko maistą visai šeimai, duodavo pinigų anūko išlaikymui, mokėjo už darželį, už auklės paslaugas, pirko drabužius, vaistus ir kt. Tačiau netgi teismui sutikus, kad šalys vedė bendrą ūkį, šis faktas neįrodo, kad ieškovas išlaikė savo sūnų. CK 3.200 str. nurodoma, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas arba motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pastebėtina, kad CK tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus nesieja su vaiko tėvų santuokos nutraukimu ar gyvenimu skyrium (separacija). CK 3.194 str. 1 d. nurodoma, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Todėl tais atvejais, kuomet tėvai nėra nutraukę santuokos ar nėra patvirtintas jų gyvenimas skyriumi, tačiau vienas iš tėvų neatlieka savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, teisė kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo išlieka, o jeigu išlaikymas priteistas, bet skolininkas jo nemoka, iš jo įsiskolinimas išieškomas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atskovė buvo atsiėmusi iš antstolio vykdomąjį raštą, kas patvirtina, kad jie buvo susitaikę, o 2010-09-14 iš naujo pateikė antstoliui vykdomąjį raštą. Šias ieškovo nurodytas aplinkybes paneigia vykdomosios bylos medžiaga ir atsakovės paaiškinimai. Iš vykdomosios bylos matyti, kad Kauno miesto apylinkės teisme 2003-02-14 buvo priimtas teismo įsakymas, kuriuo iš D. P. priteistas išlaikymas sūnui D. P. po 200,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Atsakovė paaiškino, kad ieškovui nemokant išlaikymo sūnui, ji kreipėsi į antstolį, kad šis paskaičiuotų susidariusį įsiskolinimą dėl neteikto išlaikymo. 2010-09-07 antsolis Marius Lekečinskas pateikė atsakovei atsakymą, kad vykdomasis dokumentas buvo išsiųstas į ieškovo darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iki 2010-09-07 antstolio kontorai nėra grąžintas. Todėl atsakovė tą pačią dieną, t.y. 2010-09-07 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl vykdomojo dokumento dublikato išdavimo, kurį teismas išdavė 2010-09-14 (prijungta civilinė byla Nr. 2-4463-2003, b.l. 13) ir atsakovė vykdomojo dokumento dublikatą 2010-09-14 pateikė antstolio kontorai. Iš 2010-10-12 priimto antstolio patvarkymo matyti, kad išlaikymo įsiskolinimas 2010-10-01 yra 14379,74 Lt. Įrodymų, kad atsakovė buvo atsiėmusi iš antstolio vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo sūnui išieškojimo nei civilinėje, nei vykdomojoje bylose nėra. Be to, liudytoja I. P. paaiškino, kad šalims susitaikius, ji sakė sūnui D. P., kad jis prašytų, jog atsakovė atsiimtų dokumentus dėl išlaikymo išieškojimo, bet ieškovas atsakė, kad to nereikia, nes vis tiek abu gyvena kartu, viskas yra bendra. Liudytojos parodymai paneigia ieškovo teiginį, kad atsakovė buvo atsiėmusi iš antstolio vykdomąjį raštą. Darytina prielaida, kad įsiskolinimas susidarė dėl nežinojimo ir klaidingo manymo, kad bendrai gyvenant, galima neteikti vaikui teismo priteisto išlaikymo ir nereikia atsiimti iš antstolio vykdomojo dokumeto, tačiau įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 str.). Be to, ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis nuo 2005-08-16 iki 2010-10-01 išlaikė sūnų D. P., teikdamas jam teismo priteistą 200,00 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovo darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-08-30 raštas, patvirtina, kad ieškovui vėl įsidarbinus ir dirbant šioje įmonėje nuo 2006-03-07 iki 2007-04-26 ir nuo 2007-12-06 iki 2010-07-21, vaiko išlaikymui išskaičiavimai iš gauto darbo užmokesčio nebuvo atlikti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytą aplikybę, kad ieškovą atleidus, vykdomasis dokumentas apie atliktus išskaitymus grąžintas antstoliui, teismas vertina kritiškai, kadangi šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų teismui nepateikta. Todėl įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, 14379,74 Lt išlaikymo įsiskolinimas šalių sūnui D. P., gim. (duomenys neskelbtini), nemažintinas.

Netenkinus ieškinio iš ieškovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 20,00 Lt (dvidešimt litų) (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Netenkinti ieškinio dėl 14379,74 Lt išlaikymo įsiskolinimo sumažinimo.

Priteisti iš ieškovo D. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 20,00 Lt (dvidešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB bankas ”Swedbank” (kodas 73000), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.