- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-892-392/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius, Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- A. B., V. P.
- Ieškovas
- L. B.
- Trečiasis asmuo
- notaras A
- Kategorijos
- 21.4.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės ir Andrutės Kalinauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-921-430/2011 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovams A. B. ir V. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei skolos priteisimo, tretieji asmenys notaras A. G., K. S., E. S. ir A. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė L. B., būdama pradinio ieškovo A. B. teisių perėmėja, pareikštu ieškiniu ir vėlesniu jo patikslinimu (t. I, b.l. 2-6, 68-72, 113-117, 188-192, t. II, 47-51) teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2004-03-04 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. B. ir atsakovo V. P., patvirtintą Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notaro A. G., registro Nr. AG-572; 2) pripažinti negaliojančia 2004-03-04 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. B. ir atsakovo V. P., patvirtintą Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notaro A. G., registro Nr. AG-573; 3) pripažinti negaliojančia 2004-04-26 naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo sutartį, sudaryta tarp G. B., atsakovo A. B., A. B. ir atsakovo V. P.; 4) priteisti iš atsakovo A. B. 42.000 Lt bei 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad jos sutuoktinis A. B. 2002-02-01 sudarė su atsakovu A. B. paslaugų sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atstovauti A. B. interesus atkuriant jam nuosavybės teises į žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą, priklausiusį jo seneliui S. B.. Šioje sutartyje buvo nustatytas atlyginimas atsakovui už jo suteiktas paslaugas, kuris buvo lygus pusei A. B. grąžinto nekilnojamojo turto ar kompensacijos, nepriklausomai nuo jos formos, rinkos vertės. Sutartyje taip pat buvo nustatyta, kad atsakovas savo nuožiūra gali parduoti A. B. grąžintą nekilnojamąjį turtą, žemes ar kompensacijas. Vykdant sutartį A. B. 2002-02-01, 2003-04-02 ir 2003-12-16 išdavė atsakovui notaro patvirtintus įgaliojimus, iš kurių du paskutiniai vėliau buvo panaikinti. A. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį S. B. priklausiusio nekilnojamojo turto, už kitą dalį turto perduotos negyvenamosios patalpos ir valstybinės įmonės akcijos. A. B. įvykdė savo įsipareigojimus dėl pusės grąžinto turto perdavimo atsakovui, sudarydamas su juo 2003-04-09, 2004-02-02 ir 2004-03-18 šio turto pirkimo-pardavimo sandorius. Ieškovės teigimu, šie sandoriai buvo apsimestiniai, nes atsakovas jokių pinigų A. B. neperdavė. Šiomis sutartimis buvo pridengtas atsiskaitymas pagal paslaugų sutartį. Šie sandoriai neginčyti tik todėl, kad jais buvo pasiektos tos pasekmės, kurių siekė A. B. paslaugų sutartimi – duoti atsakovui atlyginimą už jo suteiktas paslaugas. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas A. B., atstovaudamas A. B., 2004-03-04 sudarė dvi pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias atsakovui V. P. pardavė dalį patalpų, į kurias buvo atkurta nuosavybė A. B., o taip pat 2004-04-26 naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo sutartį. Šios sutartys buvo sudarytos nederinant su A. B. ir prieš jo valią, jų sudarymui atsakovas įgaliojimų neturėjo, veikė savo interesais, todėl šios sutartys pripažintinos negaliojančiomis. Be to, pagal 2004-03-04 pirkimo-pardavimo sutartis gautų 42.000 Lt atsakovas A. B. neperdavė, todėl ši suma priteistina.
Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutiko (t. I, b.l. 96-98, 122-123, t. II 60-70). Nurodė, kad 2003-04-09, 2004-02-02 ir 2004-03-18 pirkimo-pardavimo sandoriai, sudaryti tarp atsakovo ir A. B. nebuvo apsimestiniai. Šie sandoriai yra nenuginčyti ir galiojantys. A. B. šiuos sandorius patvirtino savo parašu ir pilnai įvykdė. Atsakovas paaiškino, kad A. B., pažeisdamas įsipareigojimus pagal 2002-02-01 paslaugų sutartį, atsisakė atsakovui perleisti neatlygintinai dalį grąžinto turto už jam suteiktą pagalbą atkuriant nuosavybės teises į žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą. A. B. pateikė pasiūlymą tik pagal pirkimo-pardavimo sandorius įsigyti dalį šio turto. Atsakovas su tokiu pasiūlymu sutiko, nes turtas buvo perspektyvioje vietoje, o pasiūlyta kaina buvo priimtina. Be to, atsakovas tikėjosi, kad vėliau A. B. įvykdys savo įsipareigojimus pagal paslaugų sutartį, nes nuosavybės teisių atkūrimas dar nebuvo baigtas. Paslaugų sutartimi bei A. B. išduotais įgaliojimais atsakovui buvo suteikta teisė parduoti ½ dalį A. B. atkurto turto, kainas ir kitas pirkimo-pardavimo sąlygas nustatant savo nuožiūra, gauti pinigus, pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovas neviršijo jam suteiktų įgaliojimų sudarydamas ginčijamas sutartis. Atsakovo sudaryti sandoriai yra teisėti, atitinkantys A. B. valią ir sukuriantys jam civilines teises ir pareigas. Apie sudaromus sandorius A. B. buvo informuojamas žodžiu. A. B. niekada nereikalavo, kad atsakovas jam perduotų už parduotą turtą gautas lėšas, o nurodė, kad šios lėšos paliekamos atsakovui kaip atlygio už pavedimų vykdymą dalis.
Atsakovas V. P. su ieškiniu nesutiko (t. I, b.l. 92-93, 124). Nurodė, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti laikantis įstatymo reikalavimų, neviršijant atsakovui A. B. suteiktų įgaliojimų, atitinkantys A. B. valią. Palaikė atsakovo išdėstytus atsikirtimus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo notaras A. G. nurodė (t. II, b.l. 67), kad jo patvirtinti sandoriai buvo sudaryti pateikus visus reikalingus dokumentus. Atsakovas A. B. notarui nepateikė jokių duomenų ir informacijos, kad tarp jo ir A. B. yra sudaryti kažkokie susitarimai, todėl jam sudėtinga pasisakyti dėl ieškinio reikalavimų.
Šalies argumentai
Tretieji asmenys K. S. ir E. S. su ieškiniu nesutiko (t. II, b.l. 72-73). Nurodė, kad 2007-04-20 pirko patalpas (duomenys neskelbtini), remiantis UAB „Ineturas“ atstovo pateiktais patalpų nuosavybės ir patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo dokumentais, kurie buvo tinkamai įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka. 2008 metais atliko patalpų remonto darbus, išgriovė pertvaras, remiantis patalpų pasidalijimo sutartimi, sutvarkė avarinės būsenos pastato išorės sienas.
Trečiasis asmuo A. B. su ieškiniu sutiko (t. II, b.l. 170-171). Nurodė, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti nederinant su A. B. ir prieš jo valią. Pardavęs A. B. turtą atsakovas A. B. veikė ne A. B., o savo interesais, apie savo veiksmus A. B. jokios ataskaitos nepateikė, iš patalpų pirkėjo gautų pinigų neperdavė. Atsakovas neinformavo A. B. apie ginčijamus sandorius ir A. B. jų niekada nepatvirtino.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino negaliojančiomis 2004-03-04 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. B. ir V. P., patvirtintą Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notaro A. G., registro Nr. AG-572; 2004-03-04 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. B. ir V. P., patvirtintą Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notaro A. G., registro Nr. AG-573; 2004-04-26 naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo sutartį, sudaryta tarp G. B., A. B., A. B. ir V. P.. Restitucijos netaikė. Priteisė ieškovei L. B. iš atsakovo A. B. 42.000 Lt, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3.860 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad 2002-02-01 sutartimi atsakovas A. B. įsipareigojo atstovauti A. B., atkuriant jam nuosavybės teises į žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą, priklausiusį jo seneliui S. B., o A. B. įsipareigojo atlyginti atsakovui už suteiktas paslaugas. Užmokesčio už paslaugas dydis yra lygus ½ daliai grąžintino nekilnojamojo turto ar kompensacijos, nepriklausomai nuo jos formos, rinkos vertės. A. B. nuosavybė buvo atkurta ir nekilnojamuoju turtu, ir vertybiniais popieriais. Vilniaus miesto savivaldybės 2003-01-30 sprendimu atkurtos A. B. nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nutarta išmokėti 425.000 Lt kompensaciją. 2003-08-07 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės 2003-01-30 sprendimas, nustatant, kad dalis nekilnojamojo turto išperkama ir už ją atlyginama 402.000 Lt vertės valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais, o 23.000 Lt vertei perduodamas kitas nekilnojamasis turtas, t.y. 56,62 kv.m. negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad pagal 2002-02-01 sutartį atsakovui priklausė gauti ½ dalį atkurtos nuosavybės: ½ dalį patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį 402.000 Lt vertės valstybei nuosavybės teise priklausančių vertybinių popierių (AB „Rytų skirstomieji tinklai“ akcijų). 2003-04-09 ir 2004-02-02 pirkimo-pardavimo sutartimis A. B. pardavė atsakovui A. B. ½ dalį sandėlio/patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), iš bendro atkurtos nuosavybės nekilnojamuoju turtu ploto. Remiantis tuo, teismas darė išvadą, kad atsakovui kaip atsiskaitymas už suteiktas paslaugas buvo perleista A. B. ½ dalis atkurto nekilnojamojo turto. Likusioji nuosavybės dalis buvo atkurta vertybiniais popieriais, dėl kurių 2004-03-18 pareiškimu atsakovas pareiškė, jog jokių pretenzijų neturi. Atsižvelgiant į atstovavimo instituto ypatumus, nulemtus atstovavimo teisinių santykių fiduciarinio pobūdžio, ir šių teisinių santykių reglamentavimo pagrindinį tikslą apsaugoti atstovaujamojo interesus, bei byloje nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad daugiau nekilnojamojo turto perleidimo sandorių atsakovas A. B., veikdamas 2002-02-01 sutarties ir jos sudarymo pasėkoje išduotų įgaliojimų pagrindu, sudaryti negalėjo. Sudarydamas 2004-03-04 pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notaro A. G., registro Nr. AG-572, ir 2004-03-04 pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notaro A. G., registro Nr. AG-573, atsakovas atstovaujamojo vardu veikė pažeidžiant jam suteiktas teises (įgalinimus), neesant pritarimo sandoriams, todėl minėtos sutartys pripažintinos negaliojančiomis (CK 2.133 str. 1 d., 2. 136 str.). Teismas taip pat nustatė, kad 2003-04-02 įgaliojime nebuvo aptarta teisė sudaryti 2004-04-26 naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo sutartį, o atsakovo nurodytą argumentą, kad ši sutartis buvo sudaryta įgaliotojo interesais, teismas atmetė kaip nepagrįstą, kadangi įgaliojimo tikslas ir uždaviniai buvo aptarti, o minėtos sutarties pasirašymą sieti su kitų veiksmų, numatytų įgaliojime, atlikimu nėra teisinio pagrindo. Įgaliotinis galėjo nustatyti nekilnojamųjų daiktų kainas ir pardavimo sąlygas, o ne naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, kurio nuosavybės teisė buvo atkurta, tvarką. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas, pasirašydamas 2004-04-26 naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo sutartį, veikė viršydamas jam suteiktas teises, o atstovaujamasis šiam sandoriui nepritarė (CK 2.136 str. 1 d.). Be to, pasirašant šią sutartį, atsakovas veikė už save ir už A. B. 2003-04-02 įgaliojimo pagrindu, tuo pažeisdamas įstatyme įtvirtintą draudimą sudaryti sandorius su pačiu savimi ar su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra (CK 2.134 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendė, kad nurodyta sutartis turi būti pripažinta negaliojančia (CK 1.79 str., 2.134 str. 1 d.). Teismas taip pat nustatė, kad patalpos pagal ginčo sutartis yra perleistos sąžiningiems įgijėjams, ieškovė sutinka, kad restitucija nebūtų taikoma, pritaikius restituciją esmingai pablogėtų patalpų pirkėjų padėtis, todėl restitucijos teismas netaikė ir iš atsakovo priteisė pagal ginčo sutartis gautus 42.000 Lt (CK 4.96 str. 2 d., CK 6.145 str. 2 d., 6.146 str.). Kadangi ieškinyje nebuvo nurodytas nei faktinis, nei juridinis pagrindas, kuriuo reiškiamas reikalavimas V. P., šio atsakovo atžvilgiu teismas ieškinį atmetė (CPK 274 str. 2 d.).
Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (t. III, b.l. 172-175). Atsakovas nurodė, kad pagal 2002-02-01 paslaugų sutartį tinkamai įvykdė įsipareigojimus, todėl A. B., kurio teises vėliau perėmė ieškovė, buvo grąžintas nekilnojamasis turtas bei skirta piniginė kompensacija ir perduotos valstybinės įmonės akcijos. Atitinkamai atsakovas įgijo teisę į atlyginimą už suteiktas paslaugas, tačiau A. B. neatsiskaitė. 2003-04-09 ir 2004-02-02 tarp A. B. ir atsakovo buvo sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys, kuriomis A. B. perleido atsakovui dalį jam priklausančių patalpų, o atsakovas už šias patalpas sumokėjo 220.000 Lt. Abi sutartys yra galiojančios. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat pripažino šias sutartis galiojančiomis. Nors ieškovė nurodė, kad minėtos sutartys yra apsimestinės, jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad už A. B. priklaususio turto dalies perleidimą atsakovas sumokėjo sutartyse nustatytą kainą, pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. B. visiškai atsiskaitė pagal paslaugų sutartį už atsakovo suteiktas paslaugas, yra nesuderinama su esamomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nes atsakovas už jam perleistą turtą sumokėjo A. B. nurodytą kainą. Minėtose nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartyse nėra nurodyta, kad šių sutarčių sudarymas yra tinkamas atsiskaitymas pagal paslaugų sutartį tarp A. B. ir atsakovo. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad A. B. atsiskaitė su atsakovų pagal paslaugų sutartį, byloje taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad A. B. atsikaitė su atsakovu pagal paslaugų sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 42.000 Lt sumą gautą pagal ginčijamas 2004-03-04 pirkimo-pardavimo sutartis. Ši suma yra laikytina daliniu A. B. atsiskaitymu už atsakovo suteiktas paslaugas. Atsakovas, A. B. vardu sudarydamas ginčijamas sutartis, veikė A. B. interesais – stengėsi A. B. priklausantį turtą parduoti. Atsakovas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2004-04-26 naudojimosi nekilnojamais daiktais tvarkos nustatymo sutartį jis sudarė su pačiu savimi ir taip pažeidė CK 2.134 str. 1 d. draudimą sudaryti sandorius su pačiu savimi ar su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra. Atsakovas veikė ne savo vardu, bet atstovavo A. B., todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad sudarė sandorį su pačiu savimi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. B. su skundu nesutiko ir prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą (t. III, b.l. 213-216). Nesutiko su atsakovo argumentais dėl A. B. tariamo neatsiskaitymo pagal 2002-02-01 paslaugų sutartį. Atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių, kokias paslaugas jis suteikė pagal šią sutartį, kokia apimtimi ir t.t. Ginčijamos sutartys buvo sudarytos to visiškai nederinant su A. B. ir prieš jo valią. Pardavęs A. B. turtą, atsakovas veikė ne A. B., o savo interesais, apie savo veiksmus A. B. jokios ataskaitos nepateikė, iš nekilnojamųjų daiktų pirkėjo gautų pinigų neperdavė. Atsakovas net neinformavo A. B. apie ginčijamas sutartis, šių sutarčių A. B. niekada nepatvirtino. Byloje nustatyta, kad A. B. atsakovui buvo išdavęs 3 įgaliojimus: 2002-02-01, 2003-04-02 ir 2003-12-16, kurie buvo tapatūs, t. y. visuose įgaliojimuose buvo nustatytos tokios pačios teisės įgaliotiniui. Vėliausiai išduotas 2003-12-16 įgaliojimas buvo panaikintas 2004-02-03. Tuo tarpu sudarydamas ginčijamus sandorius atsakovas veikė ne vėliausiai išduoto įgaliojimo pagrindu, nes pastarasis jau buvo panaikintas, o anksčiau išduoto 2003-04-02 įgaliojimo pagrindu, apie kurio egzistavimą A. B. sužinojo vėliau, tik kreipęsis į teisininkus, ir kurį nedelsiant panaikino 2004-04-23 (A. B. buvo beraštis, nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, dėl sunkios sveikatos būklės nuolat pamiršdavo įvairius gyvenimo epizodus). Taigi, ginčijamus sandorius atsakovas sudarė nebeturėdamas A. B. įgaliojimo. Be to, atsakovas neturėjo teisės sudaryti 2004-04-26 naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo sutarties ir dėl tos priežasties, kad 2003-04-02 įgaliojime nebuvo nurodyti tokie įgalinimai. Sudarydamas šią sutartį atsakovas, atstovaudamas A. B., sudarė sutartį su savimi, t. y. buvo kita sandorio šalis ir kartu atstovavo atstovaujamajam A. B.. Be to, viena iš sutarties šalių buvo atsakovo sutuoktinė G. B., todėl sutarties sudarymas prieštaravo CK 2.134 str. 1 d. Ieškovė nesutiko su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo priteisti iš jo 42.000 Lt, nes A. B. su atsakovu neatsiskaitė pagal 2002-02-01 paslaugų sutartį. A. B. nebuvo suteikęs atsakovui teisės pasilikti sau iš pirkėjo gautus pinigus. Be to, atsakovas nebuvo pareiškęs priešieškinio šioje byloje dėl atlyginimo už A. B. suteiktas paslaugas priteisimo. Teismui ginčijamas sutartis pripažinus negaliojančiomis, atsižvelgiant į tai, kad patalpos, kurios buvo parduotos šiomis sutartimis, yra perleistos sąžiningiems tretiesiems asmenims, išreikalauti patalpas iš sąžiningų trečiųjų asmenų nebuvo galimybės, todėl iš atsakovo priteisti 42.000 Lt, kurių A. B. jis neperdavė.
Trečiasis asmuo A. B. su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą (t. III, b.l. 218-221). Atsiliepime į apeliacinį skundą palaikė ieškovės išdėstytus argumentus bei motyvus.
Atsakovas V. P. bei tretieji asmenys notaras A. G., K. S. ir E. S. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo A. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2002-02-01 tarp A. B. ir atsakovo A. B. buvo sudaryta Sutartis (t. I, b.l. 48-50), kuria atsakovas įsipareigojo atstovauti ar pavesti atstovauti tretiesiems asmenims A. B. interesus santykiuose su valstybės, savivaldos įstaigomis, kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis bei teismuose atkuriant A. B. vardu nuosavybės teises į žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą, priklausiusį A. B. seneliui S. B., atkuriant nuosavybės teisę natūra arba gaunant Lietuvos įstatymuose nustatytą kompensaciją (1 punktas). A. B. savo ruožtu įsipareigojo išduoti atsakovui įgaliojimus, reikalingus jam vykdant šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (2 punktas). Sutartimi A. B. taip pat įsipareigojo sumokėti atsakovui atlyginimą už suteiktas paslaugas, kurio dydis yra lygus ½ grąžintino nekilnojamojo turto ar kompensacijos – nepriklausomai nuo jos formos (pinigai, vertybiniai popieriai ir kt.) – rinkos vertės. Užmokestis už paslaugas atsakovui turėjo būti sumokamas per 30 dienų nuo nuosavybės teisės atgavimo dienos arba kompensacijos sumokėjimo dienos. Sutartyje taip pat buvo nustatyta atsakovo teisė savo nuožiūra kaip užmokesčio už paslaugas reikalauti neatlygintinai perleisti dalį grąžintino nekilnojamojo turto ar kompensacijos natūra (3 punktas). Galiausiai sutartimi atsakovui buvo suteikta teisė savo nuožiūra parduoti dalį A. B. grąžinto nekilnojamojo turto, žemės ar kompensacijos (4 punktas). Sutarčiai įvykdyti atsakovui 2002-02-01, 2003-04-02 ir 2003-12-16 buvo išduoti įgaliojimai (t.1, b.l. 67, 43, t. 3 b.l. 54), kurie savo esme yra tapatūs, tačiau kiekvienas paskesnis neženkliai išplečia atsakovo veiksmų ribas.
Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003-01-30 sprendimu Nr. 193V (t. I, b.l. 51) buvo nuspręsta atkurti A. B. nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, buvusius (duomenys neskelbtini), natūra grąžinant 231,42 kv.m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas (sandėlį), esančias (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 52-53), o už valstybės išperkamą gyvenamųjų patalpų dalį atlyginant 402.000 Lt vertės valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (AB „Rytų skirstomieji tinklai“ akcijomis) bei neatlygintinai perduodant 23.000 Lt vertės 56,62 kv.m. negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 55-59).
2003-04-09 ir 2004-02-02 tarp A. B. ir atsakovo A. B. buvo sudarytos Pirkimo – pardavimo sutartys (t. I, b.l. 45-47, 60-62), kurių pagrindu A. B. pardavė atsakovui A. B. ½ dalį aukščiau nurodytų 231,42 kv.m. ir 56,62 kv.m. bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), už 85.000 Lt. 2004-03-18 tarp A. B. ir atsakovo A. B. buvo sudaryta Sutartis – pavedimas dėl vertybinių popierių pirkimo – pardavimo (t. I, b.l. 21-22), kurios pagrindu A. B. pardavė atsakovui A. B. dalį aukščiau nurodytų AB „Rytų skirstomieji tinklai“ akcijų. Be to, atsakovas A. B., veikdamas 2003-04-02 įgaliojimo pagrindu (t. I, b.l. 43), atstovaudamas A. B., 2004-03-04 Pirkimo – pardavimo sutarčių (t. I, b.l. 8-19) pagrindu pardavė atsakovui V. P. likusią A. B. priklausiusių aukščiau nurodytų negyvenamųjų patalpų dalį, o 2004-04-26, ne tik atstovaudamas A. B., bet ir veikdamas savo vardu, su G. B. ir atsakovu V. P. sudarė Naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo sutartį (t. I, b.l. 26-28).
2004-02-03 pareiškimu A. B. panaikino 2003-12-16 įgaliojimą (t. III, b.l. 54-55). 2004-04-23 pareiškimu (t. I, b.l. 208-210) A. B. pranešė atsakovui A. B., kad panaikino 2003-04-02 įgaliojimą, kuriuo remdamasis atsakovas sudarė 2004-03-04 Pirkimo – pardavimo sutartis ir 2004-04-26 Naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo sutartį. Pareiškimas įteiktas 2004-04-28. Liko galioti tik anksčiausiai išduotas 2002-02-01 įgaliojimas.
Teismas ginčijamu sprendimu konstatavo, kad pagal 2002-02-01 sutartį atsakovui priklausė gauti ½ dalį atkurtos nuosavybės: ½ dalį patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį 402.000 Lt vertės valstybei nuosavybės teise priklausančių vertybinių popierių (AB „Rytų skirstomieji tinklai“ akcijų). 2003-04-09 ir 2004-02-02 pirkimo-pardavimo sutartimis A. B. pardavė atsakovui A. B. ½ dalį sandėlio/patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), iš bendro atkurtos nuosavybės nekilnojamuoju turtu ploto. Remdamasis tuo, teismas darė išvadą, kad atsakovui kaip atsiskaitymas už suteiktas paslaugas buvo perleista A. B. ½ dalis atkurto nekilnojamojo turto.
Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. 2003-04-09 ir 2004-02-02 atsakovui grąžinto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys yra patvirtintos notariškai, jose nurodyta, kad turtas atsakovui buvo parduotas, o ieškovas už jį gavo 85 000 litų. Šios sutartys nebuvo ginčijamos, jokio ieškinio reikalavimo dėl jų nepareikšta, todėl vien dėl to, kad šiomis sutartimis perleista apie pusę A. B. atkurto nekilnojamojo turto konstatuoti, jog sudarius šias sutartis A. B. atsiskaitė su apeliantu pagal paslaugų sutartį nebuvo jokio teisinio pagrindo. Byloje aplamai nėra pateikta jokių įrodymų, kad A. B. atsiskaitė su apeliantu pagal Paslaugų sutartį. Dėl dalies atsiskaitymo Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė bylą Nr. 2-2250-728/2012. Nesant tokių įrodymų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti negaliojančiomis 2004-03-04 ir 2004-03-04 pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų tarp A. B. ir V. P., tuo pagrindu, kad sudarius 2003-04-09 ir 2004-02-02 sutartis daugiau nekilnojamojo turto perleidimo sandorių atsakovas A. B., veikdamas 2002-02-01 sutarties ir jos sudarymo pasėkoje išduotų įgaliojimų pagrindu, sudaryti negalėjo bei viršijo savo įgaliojimus, nes ginčijamų sandorių sudarymo metu 2003-04-02 įgaliojimas nebuvo panaikintas, todėl ginčijamas sprendimas šioje dalyje naikintinas ir minėta ieškinio dalis atmestina.
Apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jo 42.000 litų gautų ginčijamų sutarčių pagrindu, nes ši suma laikytina daliniu A. B. atsiskaitymu už suteiktas paslaugas laikytinas nepagrįstu, nes nei Sutartis dėl paslaugų, nei įgaliojimas, kurio pagrindu buvo sudaryti ginčijami sandoriai, teisės pardavus turtą už jį gautus pinigus pasilikti kaip atlyginimą, apeliantui nesuteikė. Jokio pareiškimo dėl įskaitymo A. B. nėra padaręs, priešieškinis nepareikštas, todėl teismas pagrįstai, nors ir kitais motyvais, priteisė iš atsakovo jo gautus 42.000 Lt, nes CK 2.150 str. sakoma, kad atstovas privalo atsiskaityti už viską ką yra gavęs pagal įgaliojimą, todėl naikinti sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas taipogi kritiškai vertina ir apeliacinio skundo argumentus Naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo sutarties sudarymo teisėtumo klausimu bei pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais, kad atsakovas neturėjo įgaliojimo sudaryti tokią sutartį, o atstovaujamasis šiam sandoriui nepritarė (CK 2.136 str. 1 d.). Be to, pasirašant šią sutartį, atsakovas veikė už save ir už A. B. 2003-04-02 įgaliojimo pagrindu, tuo pažeisdamas įstatyme įtvirtintą draudimą sudaryti sandorius su pačiu savimi ar su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra (CK 2.134 str. 1 d.), todėl ir šioje dalyje sprendimo naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Kadangi tiek ieškinys, tiek apeliacinis skundas šioje byloje buvo patenkinti tik iš dalies, vadinasi nėra laimėjusios bylą šalies, šalys patyrė, ar turėjo patirti panašaus dydžio bylinėjimosi išlaidas, todėl šalių bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos ir viena kitai nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nusprendė:
A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino negaliojančiomis 2004-03-04 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. B. ir V. P., patvirtintą Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notaro A. G., registro Nr. AG-572 ir 2004-03-04 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. B. ir V. P., patvirtintą Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notaro A. G., registro Nr. AG-573 ir ieškinį šioje dalyje atmesti, taip pat panaikinti sprendimo dalį, kuria L. B. priteista 3.860 litų bylinėjimosi išlaidų.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.