- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-25
- Bylos Nr.
- e2YT-3439-983/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02804-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. P.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą, suinteresuotieji asmenys byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir A. P., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo M. P. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą pradėjęs faktiškai valdyti turtą, t.y. priėmė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas M. P. (gim. (duomenys neskelbtini)). Iki savo mirties M. P. gyveno (duomenys neskelbtini) kur M. P. turėjo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nedidelį gyvenamąjį namą (šiai dienai gyvenamasis namas jau nebestovi). Teigė, kad iki pat tėvo mirties, žemės sklypu rūpintis ir jį tvarkyti tėvui padėjo pareiškėjas. Tėvui M. P. (duomenys neskelbtini) mirus, pareiškėjas vienas savarankiškai perėmė visus tėvo darbus ir toliau sklypu rūpinosi bei jį valdė savarankiškai, t.y. sodino įvairias grūdines kultūras, mokėjo privalomuosius mokesčius valstybei ir atliko kitus su žemės sklypu susijusius būtinus veiksmus. Nurodė, kad nei pareiškėjas V. P., nei jo brolis A. P., kitas M. P. įpėdinis, po tėvo M. P. mirties į notarą per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą dėl žemės sklypo paveldėjimo nesikreipė. Teigė, kad A. P. pareiškė, jog į tėvo palikimą nepretenduoja ir ateityje nereikš jokių teisių į jį. Taigi, nurodė, kad žemės sklypą, kaip M. P. palikimą, pareiškėjas priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Faktą, kad pareiškėjas po tėvo mirties taktiškai priėmė palikimą ir priimtu turtu naudojosi kaip savo, įrodo pridedami dokumentai.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo A. P. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog jis sutinka su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ir prašo pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 str.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, konkrečiai iš byloje esančio gimimo liudijimo kopijos, nustatyta, kad pareiškėjas V. P. yra M. P. sūnus (b. l. 12). Byloje esanti mirties liudijimo kopija patvirtina, kad M. P. (duomenys neskelbtini) mirė (mirties liudijimo įrašo Nr. 60) (b. l. 13). Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notarų biuro notaro 2016-08-11 raštas Nr. S-0050/16 ir Lietuvos notarų rūmų 2016-09-19 raštas Nr. S-574 patvirtina, kad duomenų apie tai, kad po M. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties būtų užvesta paveldėjimo byla nėra. (b. l. 4-5). Byloje pateiktas suinteresuotojo asmens A. P. atsiliepimas patvirtina, kad suinteresuotasis asmuo su pareiškėjo pareiškimu sutinka ir neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinis faktas, kad V. P. po tėvo M. P. mirties priėmė jo palikimą pradėjęs turtą faktiškai valdyti (b. l. 67). Į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad M. P. vardu įregistruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).
Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, M. P. yra miręs (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad palikimas po jo mirties atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo (2001-07-01), todėl šiems paveldėjimo santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso normos (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.). Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalį, laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.).
Šiuo atveju aktualus yra pirmas palikimo priėmimo būdas, t. y. palikimo priėmimas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėjas teigia, kad jis po savo tėvo M. P., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, t. y. per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti turtą, t.y. jis ne tik kad prižiūrėjo žemės sklypą, dirbo įvairius žemės darbus, kartu su visa savo šeima, bet ir ėmėsi aktyvių veiksmų, kad nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą būtų teisiškai atkurtos M. P., ką patvirtina pridedamas 1998 m. kovo 6 d. Kauno apskrities sprendimas Nr. 9-8763 ir 1998 m. kovo 6 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymas (b. l. 9-10, 14), taip pat mokėjo privalomuosius mokesčius valstybei ir kiekvienais metais žemės sklypą deklaruodavo. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktas suinteresuotojo asmens A. P. atsiliepimas, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas V. P. po tėvo M. P. mirties kartu su savo šeima rūpinosi žemės sklypu, mokėjo mokesčius ir atliko kitus veiksmus, kuriuos būtų atlikęs teisėtas žemės sklypo savininkas.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo pareiškime išdėstytas aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus daro išvadą, kad pareiškėjas V. P., po savo tėvo M. P., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti šešių mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos.
Teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir įvertinęs kitus byloje pateiktus įrodymus bei įvertinęs tai, kad jokie kiti potencialūs įpėdiniai (įskaitant ir šioje byloje dalyvaujančius asmenis) neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjas V. P. pradėjo palikėjo M. P. turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties; taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai (įskaitant ir šioje byloje dalyvaujančius asmenis) nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo teisės paveldėti palikėjo turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto šešių mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo, tenkina pareiškėjo V. P. pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą.
Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str. 1 d.).
Kadangi pareiškėjas negali kitokia nei teismo tvarka gauti dokumentų, kurie patvirtintų minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 str (CK 5.50 str. 2 d., 3 d., 5.51 str. 1 d., 1964 m. CK 587 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 - 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo M. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.