Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-372/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-03-24
Bylos Nr.: 2A-372/2014
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė, Konstantinas Gurinas
Ieškovas: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei ,,Olkusjana“

Kategorijos

44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
44.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-372/2014 Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2;

44.5.2.17; 44.8 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-189-881/2013 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Olkusjana“ dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Olkusjana“ 271 367,47 Lt aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus miesto agentūros 2011 m. lapkričio 15 d. patikrinimo aktu Nr. 153 konstatuota, jog atsakovo UAB ,,Olkusjana“ veiklos metu susidarančios gamybinės nuotekos išleidžiamos į 36 m³ ir 45 m³ tūrio rezervuarus. Nuotekas iš 36 m³ rezervuaro UAB ,,Tvarkyba“ išveža į nuotekų valymo įrenginius. Nuotekos iš 45 m³ rezervuaro išvežamos UAB ,,Olkusjana“ transportu 8 m³ cisterna ir išlaistomos privačiuose žemės sklypuose pagal sutartis su privačiais asmenimis. Atsakovo ir V. K. 2009 m. balandžio 1 d. sudaryta sutartimi Nr. 2009.04.01/01 ,,Dėl organinių trąšų (skysto mėšlo ir srutų) išlaistymo žemės sklypuose“, nuotekos iš 45 m³ rezervuaro išlaistomos 1,85 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 0,55 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) bei 0,25 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovo ir L. T. 2009 m. balandžio 1 d. sudaryta sutartimi Nr. 2009.04.01/02 ,,Dėl organinių trąšų (skysto mėšlo ir srutų) išlaistymo žemės sklypuose“, nuotekos iš 45 m³ rezervuaro išlaistomos 2,1 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Pagal sudėtį atsakovo laistytos nuotekos priskiriamos prie gamybinių nuotekų. Pagal organinių trąšų apskaitą atsakovas iš 45 m³ rezervuaro per 2010 metus išvežė ir išlaistė dirvos paviršiuje 368 m³ gamybinių nuotekų, o 2011 metus – 376 m³ gamybinių nuotekų. Išleisdamas nevalytas gamybines nuotekas į gamtinę aplinką, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 6, 9, 10, 14, 22 punktų reikalavimus. Už ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalies pažeidimus atsakingam asmeniui UAB ,,Olkusjana“ direktoriui buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas bei paskirta 1 500 Lt bauda. Nuobauda nebuvo skųsta, bauda sumokėta. Taigi neteisėtais veiksmais atsakovas padarė 271 367,47 Lt žalą gamtai. Žalą ieškovas apskaičiavo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 patvirtinta Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 2 400 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Alytaus miesto agentūros 2011 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akte Nr. 153 konstatuota, jog atsakovo UAB ,,Olkusjana“ veiklos metu susidarančios gamybinės nuotekos išleidžiamos į 36 m³ ir 45 m³ tūrio rezervuarus. Nuotekas iš 36 m³ rezervuaro UAB ,,Tvarkyba“ išveža į nuotekų valymo įrenginius. Nuotekos iš 45 m³ rezervuaro išvežamos UAB ,,Olkusjana“ transportu 8 m³ cisterna ir išlaistomos privačiuose žemės sklypuose pagal sutartis su privačiais asmenimis. Pagal sudėtį atsakovo laistytos nuotekos priskiriamos prie gamybinių nuotekų. Pagal organinių trąšų apskaitą atsakovas iš 45 m³ rezervuaro per 2010 metus išvežė ir išlaistė dirvos paviršiuje 368 m³ gamybinių nuotekų, o 2011 metus – 376 m³ gamybinių nuotekų (b. l. 2-9). Pasak ieškovo, atsakovas, išleisdamas nevalytas gamybines nuotekas į gamtinę aplinką, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 6, 9, 10, 14, 22 punktų reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008, išaiškino, jog visais atvejais, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą. Ieškovas, įrodinėdamas žalos padarymo aplinkai faktą, nurodė, jog jau vien ta aplinkybė, kad atlikto patikrinimo metu 45 m³ nuotekų rezervuare, iš kurio išvežamos UAB ,,Olkusjana“ susidarančios gamybinės nuotekos ir 8 m³ cisterna išlaistomos privačiuose žemės sklypuose pagal sutartis su privačiais asmenimis, buvo laikomos nevalytos gamybinės nuotekos, kurios viršijo leistiną koncentraciją, leidžiamą išleisti į gamtinę aplinką, bei buvo pavojingos savo chemine sudėtimi, įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus, o kartu ir aplinkybę, kad žala gamtai akivaizdžiai buvo padaryta. Teismas nesutiko su tokiu ieškovo aiškinimu, nes nagrinėjimu atveju žalos atsiradimo fakto preziumuoti negalima. Atsakovas paaiškino, jog iš 45 m³ rezervuaro nuotekos, kaip organinė trąša, pagal aplinkosauginius reikalavimus, išlaistomos į laukus tik iki 42 metų savaitės (2011 metais iki spalio 24 d.). Pasak atsakovo, nuotekų laistymas iš 45 m³ rezervuaro ūkininkų laukuose buvo baigtas dvi savaitės prieš patikrinimą. Nuo to momento, į 45 m³ talpą kartais leidžiamos ir kitokios nuotekos, ne tik organinės kilmės (pavyzdžiui, dezinfekcinio skysčio likučiai), todėl nuo 42 savaitės rezervuaro turinys yra išvežamas utilizuoti į UAB ,,Tvarkyba“ ir UAB ,,Vilniaus vandenys“. Teismo teigimu, šias atsakovo nurodomas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai, o būtent, 2011 metų UAB ,,Olkusjana“ organinių trąšų apskaitos žurnalas, kuriame nurodyta, kad organinių trąšų priimtuvui organinės trąšos paskutinį kartą buvo perduotos, taigi ir išlaistytos ūkininkų laukuose 42 savaitę, tuo tarpu patikrinimas UAB ,,Olkusjana“ buvo atliktas ir mėginys iš 45 m³ rezervuaro buvo paimtas 2011 m. lapkričio 2 d., t. y. 45 savaitę. Nurodytų įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog 45 m³ rezervuaro turinys, iš kurio buvo paimtas mėginys, buvo išvežtas utilizuoti atliekas surenkančiai įmonei nei į ūkininkų laukus. Taip pat teismas nurodė, kad kita vertus, nors ieškovas 2011 m. lapkričio 2 d. atlikęs patikrinimą ir paėmė mėginį iš minėto 45 m³ rezervuaro, tačiau neatliko dirvos, į kurią pagal su ūkininkais sudarytas sutartis buvo išlaistomos organinės trąšos, kaupiamos 45 m³ rezervuare, tyrimų. Teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, ar žala aplinkai realiai buvo padaryta, ar ne, nes nebuvo ištirti dirvos, kurioje buvo laistomos nuotekos, pavyzdžiai. Laukai, kuriuose buvo laistomos nuotekos, ieškovui yra žinomi, nuotekų laistymas buvo baigtas prieš patikrinimą, tačiau ieškovas, būdamas profesionalas, nesiėmė jokių priemonių dirvai į kurią buvo išlaistomos trąšos, ištirti, ir tokiu būdu užfiksuoti galimai atsakovo aplinkai sukeltą žalą. Teismo teigimu, tokią išvadą suponuoja tai, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų (dokumentų, aktų, dirvožemio mėginių, paimtų iš laukų, kuriuose buvo laistomos ir pan.), kurie patvirtintų, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais būtų sukėlęs kokį nors neigiamą poveikį žemei, kad būtų buvusi sunaikinta augmenija arba kad atsakovas būtų kaip nors pabloginęs jos funkcijas ar sukėlęs pavojų žmonių sveikatai. Kaip nurodė ieškovas, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas, išleisdamas nevalytas gamybines nuotekas į gamtinę aplinką, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 6, 9, 10, 14, 22 punktų reikalavimus, o būtent, nuotekas iš 45 m³ rezervuaro, kuriame atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta didesnė nei leistina amonio, azoto, fosforo, chloridų ir riebalų koncentracija, per 2010-2011 metus išvežė ir išlaistė dirvos paviršiuje (2010 metais – 368 m³ gamybinių nuotekų, o 2011 metus – 376 m³ gamybinių nuotekų). Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog būtent tokio turinio nuotekos, kurių koncentracija buvo užfiksuota 45 m³ rezervuare, buvo vežamos 2010 metais ir 2011 metais ir išlaistomos į privačius laukus. Teismas sprendė, jog vien pagal momentinio tyrimo duomenis negalima daryti išvados, kad atsakovas 2010 metais ir 2011 metais nuolat išveždavo ir išlaistydavo laukuose nuotekas, kurių koncentracija buvo būtent tokia, kokią nustatė patikrinimą atlikę asmenys. Svarbu ir tai, kad 2011 m. lapkričio 29 d. nutarime, priimtame administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-70, ties grafa ,,pažeidimu buvo padaryta žala“, nurodytas brūkšnys, nenurodytas ir žalos dydis bei kokios apimties žalą siūloma pažeidėjui atlyginti. Nagrinėjamu atveju, teismas, nenustatęs realios žalos buvimo fakto bei atsakovo neteisėtų veiksmų, sprendė, jog iš ieškovo teismui pateiktų įrodymų nėra galimybės konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos, padarytos žemei, fakto, o kartu ir nustatyti realų tokios žalos dydį, ieškovui, pareiškusiam reikalavimą dėl žalos, padarytos atsakovo neteisėtais veiksmais, atlyginimo, ir nepateikus teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų žalos padarymo aplinkai (šiuo atveju – žemei) faktą, atsakovo neteisėtus veiksmus, teismas ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų kaip civilinės atsakomybės sąlygos. UAB „Olkusjana“ gamybos procese susikaupiantis mėšlas bei srutos gamybinių nuotekų kategorijai nepriklauso. Mėšlas ir srutos tvarkomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005-07-14 įsakymu Nr. D1-367/3D-342 patvirtinto Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų nuostatomis. Mėšlas ir srutos, kuriose nėra kitokių priemaišų, yra trąšos ir gali būti naudojami laukams tręšti, prieš tai nustačius azoto ir fosforo kiekį tręšiamame dirvožemyje (šių veiksmų UAB „Olkusjana“, prieš išleisdama nevalytas gamybines nuotekas į gamtinę aplinką, neatliko) ir atitinkamai, priklausomai nuo srutų koncentracijos, jas galima praskiesti arba sumažinti dozę, kad pakoregavus tręšimo normą tręšiamame lauke būtų ne daugiau kaip 170 kg/ha azoto ir 40 kg/ha fosforo. Toks tręšimas įmanomas tik turint tinkamą tręšimo įrangą, su kuria galima būtų koreguoti tręšimo normą. UAB „Olkusjana“ turima 8 m³ talpos autocisterna neužtikrina tręšimo normos koregavimo. Spręsdamas, jog byloje nėra įrodyta, kad atsakovė išlaistė būtent patikrinimo metu nustatyto turinio nuotekas privačiuose laukuose, teismas rėmėsi argumentu, jog nėra nustatytas būtent šios sudėties nuotekų išlaistymo faktas. Tačiau sutartis su UAB „Tvarkyba“ yra sudaryta tik dėl nuotekų išvežimo į nuotekų valymo įrenginius iš 36 m³ tūrio rezervuaro, o tuo tarpu dėl nuotekų išvežimo iš 45 m³ tūrio rezervuaro tokia sutartis nesudaryta, kadangi šios nuotekos buvo išvežamos ir išlaistomos privačių asmenų laukuose pagal sutartis. Byloje nėra jokių įrodymų, kad 2010-2011 metų laikotarpiu, už kurį ieškinyje paskaičiuota žala gamtai, UAB „Olkusjana“ būtų sudariusi sutartį dėl nuotekų išvežimo į nuotekų valymo įrenginius iš 45 m³ tūrio rezervuaro, ar kad būtų realiai išgabenusi nuotekas būtent iš šio rezervuaro į valymo įrenginius. Atsižvelgiant į tai, jog byloje yra įrodyta ne tik faktinė aplinkybė, kad atsakovui priklausančiame 45 m³ tūrio rezervuare buvo laikomos nuotekos, kurios pagal cheminę bei biologinę sudėtį priskiriamos nevalytų gamybinių nuotekų kategorijai, bet ir aplinkybė, jog šios nevalytos gamybinės nuotekos buvo išlaistomos dirvos paviršiuje. Tokie atsakovės veiksmai, kuriais buvo pažeisti Nuotekų tvarkymo reglamento 6, 9, 10, 14 bei 22 punktų reikalavimai, vertintini kaip neteisėti CK 6.246 str. prasme.

2. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovas neįrodė žalos gamtai padarymo fakto. Aplinkybę, kad nuotekų išlaistymas užteršė žemės paviršių, patvirtina tyrimo metu nustatyta nuotekų, buvusių 45 m³ nuotekų rezervuare, cheminė bei biologinė sudėtis, būtent, remiantis laboratorinių tyrimų duomenimis, nuotekos viršijo didžiausią leistiną koncentraciją. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog patikimu įrodymu, kuris pagrįstų žalos aplinkai padarymo faktą, galėtų būti grunto mėginys, paimtas iš nuotekų išlaistymo vietos. Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika neįpareigoja atlikti dirvos tyrimų. Imdami dirvos mėginius jau negautume tikrojo vaizdo, nes aplinkos teršimas pasiskirstė per kelis gamtinius komponentus. Išpylus nuotekas dirvos paviršiuje įvyko natūrali nuotekų taršos sklaida. Atsižvelgiant į tai, teismo nurodytas argumentas, jog žala aplinkai neįrodyta, kadangi nebuvo atlikti grunto tyrimai, yra niekinis, kadangi, net ir paėmus grunto mėginius, dėl aukščiau išdėstytų priežasčių (taršos sklaidos) nebūtų įmanoma tiksliai apskaičiuoti padarytos žalos žemei.

3. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus. Skundžiamame sprendime nėra argumentų dėl ieškinyje nurodyto žalos aplinkai dydžio, kuris apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-09-09 įsakymu Nr. 471 patvirtinta Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika, kuri neįpareigoja atlikti dirvos tyrimų. Faktas, kad mėginys buvo paimtas iš UAB „Olkusjana“ 45 m³ nuotekų kaupimo rezervuaro, o ne iš nuotekų išpylimo vietos, neturi reikšmės skaičiuojant žalą aplinkai, kadangi pakeliui į išlaistymo vietą nuotekos nebuvo nei valomos, nei skiedžiamos, todėl jų cheminė sudėtis ir koncentracija nesikeitė ir faktiškai negalėjo keistis. Bylos nagrinėjimo metu UAB „Olkusjana“ direktorius bei jo atstovas neneigė fakto, jog nevalytos gamybinės UAB „Olkusjana“ nuotekos buvo išlaistomos privačiuose laukuose, priešingai – šį faktą pripažino, klaidingai nurodydami, jog esą tik po 42 metų savaitės draudžiama laistyti dirvą organinėmis trąšomis. Ieškinys pateiktas už laikotarpį iki 2011 m. 42 savaitės. Nevalytos gamybinės nuotekos jokiais būdais negali būti laikomos organine trąša.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Olkusjana“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo pripažinti teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas kelia klausimą dėl UAB „Olkusjana“ civilinės atsakomybės už gamtai padarytą žalą dėl nuotekų išlaistymo žemės sklypuose.

Dėl civilinės atsakomybės

Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių; 54 straipsnyje nustatyta, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augaliją ir gyvūniją. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias nuostatas, pažymėjo, kad užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, laikydamasis pozicijos, kad viešasis interesas kiekvienoje byloje turi būti nustatomas ad hoc, spręsdamas žalos, padarytos gamtai, atlyginimo klausimą, taip pat pažymėjo, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Golf Development“, bylos Nr. 3K-3-165/2010).

Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotiniai aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Kai žala padaroma aplinkai per se (kaip visuomeninės reikšmės turtui, visuotinai saugomai vertybei, kai žala padaroma valstybės interesams), Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Paprastai fizinio ar juridinio asmens veiksmų neteisėtumas šios kategorijos bylose reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovo veiksmų neteisėtumą grindžia tuo, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 6, 9, 10, 14, 22 punktų reikalavimus, nes išleido į gamtinę aplinką nevalytas gamybines nuotekas. Šiuos savo argumentus ieškovas įrodinėja Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus miesto agentūros 2011 m. lapkričio 15 d. patikrinimo aktu Nr. 153, kuriame konstatuota, jog atsakovo UAB ,,Olkusjana“ veikla yra gyvulių supirkimas, skerdimas, mėsos perdirbimas, didmeninė ir mažmeninė prekyba mėsos gaminiais, atsakovo veiklos metu susidarančios gamybinės nuotekos išleidžiamos į 36 m³ ir 45 m³ tūrio rezervuarus: nuotekas iš 36 m³ rezervuaro UAB ,,Tvarkyba“ išveža į nuotekų valymo įrenginius; nuotekos iš 45 m³ rezervuaro išvežamos UAB ,,Olkusjana“ transportu 8 m³ cisterna ir išlaistomos privačiuose žemės sklypuose pagal sutartis su privačiais asmenimis (b. l. 2-9). Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus miesto agentūra 2011 m. lapkričio 2 d. paėmė mėginį iš atsakovo teritorijoje buvusio 45 m³ nuotekų kaupimo rezervuaro ir nustatė, kad šiame rezervuare kaupiamos nuotekos priskiriamos gamybinėms nuotekoms, jų koncentracija viršija leistinas amonio azoto, fosforo, riebalų, chloridų normas. Ieškovas teigia, kad 45 m³ rezervuare esančios nuotekos pagal ištirtus parametrus neturi trąšų statuso, o atsakovo į gamtinę aplinką išleistų nuotekų užterštumas pavojingomis medžiagomis viršijo Nuotekų tvarkymo reglamente šioms medžiagoms nustatytą didžiausią leistiną koncentraciją, taigi tokiais atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala gamtai.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog būtent tokios koncentracijos nuotekos, kokios buvo nustatytos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus miesto agentūros ištyrus 2011 m. lapkričio 2 d. paimtą mėginį iš atsakovo teritorijoje buvusio 45 m³ nuotekų kaupimo rezervuaro, buvo išlaistytos dirvos paviršiuje privačiuose žemės sklypuose. Kaip nurodė atsakovas, nuotekos iš 45 m³ rezervuaro, kaip organinė trąša, buvo laistomos laukuose tik iki 42 metų savaitės (iki 2011 m. spalio 24 d.), t. y. nuotekų laistymas buvo baigtas dvi savaitės prieš patikrinimą, o vėliau į 45 m³ rezervuarą buvo leidžiamos ir kitokios nuotekos, kurios buvo priduotos specializuotoms įmonėms utilizavimui. Šias atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai, t. y. 2011 metų UAB ,,Olkusjana“ organinių trąšų apskaitos žurnalas, kuriame nurodyta, kad organinių trąšų priimtuvui organinės trąšos paskutinį kartą buvo perduotos, taigi ir išlaistytos ūkininkų laukuose 42 savaitę (b. l. 18-19). Aplinkybė, kad nuotekos iš 45 m³ rezervuaro į laukus 2011 metais pradėtos vežti 13 metų savaitę, o baigtos vežti 42 savaitę, nurodyta ir Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus miesto agentūros 2011 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akte Nr. 153. Tuo tarpu patikrinimas UAB ,,Olkusjana“ buvo atliktas ir mėginys iš 45 m³ rezervuaro buvo paimtas 2011 m. lapkričio 2 d., t. y. 45 savaitę. Atmestinas apelianto argumentas, kad aplinkybę, jog iš 45 m³ tūrio rezervuaro nuotekos buvo išvežamos ir išlaistomos tik privačių asmenų laukuose pagal sutartis, patvirtina tai, kad sutartis su specializuota įmone UAB „Tvarkyba“ yra sudaryta tik dėl nuotekų išvežimo į nuotekų valymo įrenginius iš 36 m³ tūrio rezervuaro. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp UAB ,,Olkusjana“ ir UAB ,,Tvarkyba“ 2009 m. sausio 5 d. komunalinių paslaugų sutartis buvo sudaryta dėl skystų buitinių atliekų išvežimo, kurioje nėra nurodyta iš kokio būtent rezervuaro bus išvežamos atliekos (b. l. 145-146), todėl nėra pagrindo išvadai, kad pagal šią sutartį nuotekos negalėjo būti išvežimo į nuotekų valymo įrenginius ir iš 45 m³ rezervuaro.

Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūra 2010 m. rugsėjo 15 d. ir 2011 m. gegužės 12 d. atliko planinius atsakovo veiklos patikrinimus, tačiau patikrinimo metu aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo nebuvo nustatyta (b. l. 46-49).

Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad teismas konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą gali tada, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukčiausiojo Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Ū. ir kt. v. O. I. ir kt., bylos Nr. 3K-3-862/2002; 2006 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „A. J. Šokoladas“ v. UAB „Dzūkija“, bylos Nr. 3K-3-578/2006; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje esančių duomenų pagrindu negalima konstatuoti esant nustatytiems atsakovo neteisėtiems veiksmams į gamtinę aplinką išleidžiant Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus miesto agentūros 2011 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akte Nr. 153 nustatytos koncentracijos nuotekas ir taip pažeidžiant Nuotekų tvarkymo reglamento nuostatas.

Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte, kuriame įgyvendintos 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (toliau – Direktyva) 2 straipsnio 2 dalies nuostatos, žala aplinkai apibrėžta kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui); 3) žemei, t. y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai). Nurodytas teisinis reglamentavimas perkeltas iš Direktyvos 2 straipsnio 1 dalies.

Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-433/2008). Taigi žalos aplinkai atsiradimo faktas nėra preziumuojamas, o turi būti įrodomas.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad Aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 patvirtinta Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika (2008 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-65 redakcija), kuria remiantis ieškovas apskaičiavo ieškinyje nurodytą iš atsakovo priteistinos žalos dydį, yra skirta apskaičiuoti aplinkai padarytos žalos dydį (Metodikos 1 punktas). Tačiau tam, kad ši metodika būtų taikoma, turi būti nustatytas žalos aplinkai padarymo faktas, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ir, remiantis metodika, apskaičiuotas žalos dydis.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais būtų sukėlęs kokį nors neigiamą poveikį žemei, kad būtų buvusi sunaikinta augmenija arba kad atsakovas būtų kaip nors pabloginęs jos funkcijas ar sukėlęs pavojų žmonių sveikatai. Taigi šiuo atveju nėra įrodytas žalos aplinkai padarymo faktas.

Kaip minėta, byloje taip pat nebuvo įrodyta, kad būtent tokios koncentracijos nuotekos, kokios buvo užfiksuotos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus miesto agentūros 2011 m. lapkričio 2 d. paimtame mėginyje iš 45 m³ nuotekų kaupimo rezervuaro, buvo vežamos 2010 metais ir 2011 metais ir išlaistomos į privačius žemės sklypus. Tuo tarpu skaičiuojant žalą gamtai už aplinkos teršimą nuotekomis pagal minėtą skaičiavimo metodikos 28 punkte nurodytą formulę reikalingas atitinkamų teršalų faktinės koncentracijos dydis. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo išvadai, kad buvo įrodytas ir žalos dydis.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ieškovas neįrodė esant būtinas sąlygas taikyti atsakovui civilinę deliktinę atsakomybę už gamtai padarytą žalą, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 150-151). Kadangi šiuo atveju apeliacinis skundas netenkinamas, iš ieškovo atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo šio prašymo motyvų. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteiti iš ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (į. k. 190742148) atsakovui UAB ,,Olkusjana“ (j. a. k. 110624846) 1000 Lt (tūkstantį litų) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

TeisėjaiAlė BukavinienėDanutė Milašienė Konstantinas Gurinas