Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2007-09-20 · Administracinė byla Nr. I-3132-426/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-20
Bylos Nr.
I-3132-426/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Dainius Raižys (pran.)
Pareiškėjas
V. P.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
akcinei bendrovei „TEO LT“, D. P.
Kategorijos
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P442 - 101/2010Procesinio sprendimo kategorija 80.11; 80.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „TEO LT“ ir D. P., dėl patikrinimo akto ir sprendimo panaikinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.A556 - 1009/2009).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti 2006 m. rugsėjo 1 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-311, kuriuo pritarta teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano rengimui; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 1-1336 „Dėl teritorijos tarp Geležinio Vilko, Žalgirio, Kalvarijų gatvių ir Neries upės raidos programos patikslinimo ir sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ 2 punktą, kuriuo buvo patvirtintas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalusis planas ir jo sprendiniai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti 2006 m. rugsėjo 1 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-311 atmetė, o dėl kitos skundo dalies, t. y. dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 1-1336 2 punktą, bylą nutraukė.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2006 m. rugpjūčio 23 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rengiamo detaliojo plano. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2006 m. rugsėjo 27 d. raštu pareiškėjui pranešė, kad patikrino detaliojo plano projektą ir, nenustačiusi esminių reikalavimų pažeidimų, 2006 m. rugsėjo 1 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (100)-11.81-311 pasiūlė Vilniaus miesto savivaldybei minėtą projektą tvirtinti. 2006 m. spalio 25 d. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalųjį planą sprendimu Nr. 1-1336 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Teismas nurodė, kad, priimant 2009 m. rugsėjo 1 d. aktą Nr. (100)-11.81-311, jokių esminių pažeidimų nebuvo padaryta, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti šį aktą yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, teikdamas pirminį skundą teismui, kuriuo prašė panaikinti 2006 m. rugsėjo 1 d. aktą Nr. (100)-11.81-311, jau žinojo, kad yra svarstomi su detaliuoju planavimu susiję klausimai. Pranešimas, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2006 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 1-1366, 2006 m. lapkričio 4 d. buvo paskelbtas dienraščio „Lietuvos rytas” priede „Sostinė”. Iš priimto sprendimo pavadinimo pareiškėjas ir kiti suinteresuoti asmenys aiškiai galėjo numatyti, kad juo spręstas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano tvirtinimo klausimas. Jokių kliūčių, kurios objektyviai trukdė laiku domėtis priimto sprendimo turiniu ir jo sukeliamomis pasekmėmis, pareiškėjas nenurodė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apie priimtą sprendimą turėjo kreiptis į teismą. Patikslintas pareiškėjo skundas, kuriame buvo suformuluotas reikalavimas iš dalies panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. sprendimą Nr. 1-1366, teismui buvo pateiktas 2006 m. gruodžio 18 d., t. y. praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl byla dėl pastarojo pareiškėjo reikalavimo nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėjas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 29 d. nutartimi atnaujino procesą šioje administracinėje byloje Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, siekiant išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su galimu administracinę bylą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjusių teisėjų šališkumu.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 19 d. nutartimi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikino ir priėmė naują nutartį, kuria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 3 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje protokoline nutartimi buvo nutarta šią administracinę bylą iš naujo išnagrinėti iš esmės, siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl galimo teismo šališkumo. Tai sąlygoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutarties naikinimą ir administracinės bylos nagrinėjimą iš naujo bei iš esmės apeliacinio proceso tvarka.

Teismas nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Administracinėje jurisprudencijoje pranešimui apie individualų skundžiamą aktą prilyginama situacija, kai suinteresuotam asmeniui tampa žinoma informacija, reikalinga teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti, t. y. administracinį aktą priėmęs viešojo valdymo subjektas, akto pavadinimas, priėmimo data bei turinys. Neturėdamas tokios informacijos, suinteresuotas asmuo neturi galimybės spręsti, kaip administracinis aktas daro įtaką jo teisėms bei teisėtiems interesams, taip pat jis negali pateikti minimalius formos ir turinio reikalavimus atitinkančio skundo teismui. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. 1-1336 buvo paskelbtas dienraščio „Lietuvos rytas” priede „Sostinė” 2006 m. lapkričio 4 d.. Iš šio laikraštyje išspausdinto skelbimo matyti, kad tarp kitų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimų, priimtų 2006 m. spalio 25 d. posėdyje, yra ir skundžiamas sprendimas, pažymėtas 24 punktu. Pastarojo punkto turinys lakoniškas, bet pareiškėjui pakankamai informatyvus. Yra žinomas subjektas, priėmęs aktą, akto priėmimo data, aišku, jog tvirtinamas detalusis planas, kuris apima ir sklypą (duomenys neskelbtini). Tai būtent tas pats sklypas, dėl kurio detaliojo plano buvo pritarta 2006 m. rugsėjo 1 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu. Pradinio pareiškėjo skundo pateikimo metu siekta, realizuojant reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto galimybes, uždrausti kompetentingam viešojo administravimo subjektui tvirtinti detalųjį planą, apimantį ir sklypą (duomenys neskelbtini). Šių faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada apie paskelbtos informacijos pareiškėjui pakankamumą. Be to, minėto skelbimo apačioje buvo išskirta pastaba apie galimybę susipažinti su 2006 m. spalio 25 d. priimtais sprendimas internetinėje svetainėje, o tai reiškia, kad, galimai nesuvokiant kylančių teisinių padarinių, esant reikalui, pakankamai patogiai prieinama forma įmanoma gilesnė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimų analizė bei iš čia sekantys veiksmai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atskaitos taškas skundui paduoti dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 1-1336 dalinio panaikinimo buvo 2006 m. lapkričio 4 d.. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo valia dėl kreipimosi į teismą turėjo būti išreikšta per mėnesį nuo minėtos datos, tačiau pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs šį terminą, t. y. 2006 m. gruodžio 18 d.. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl pažeidė minėtą terminą, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai iš dalies administracinę bylą nutraukė Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad, prieš teikiant tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus, jie turi būti patikrinti atitinkamoje valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą apibrėžia kaip tikrinimą, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų kontrolę, taip pat tikrinimą, ar sprendiniai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Vertinant teigiamą valstybinę teritorijų priežiūrą atliekančios institucijos išvadą dėl teritorijų planavimo dokumento, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog nors teigiama patikrinimo išvada dėl teritorijų planavimo dokumento detalųjį planą tvirtinančiai institucijai yra patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio, tačiau minėtos priežiūros institucijos išvados statusas teritorijų planavimo procese yra itin reikšmingas, nes Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje ir 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Taigi, nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo išvados priklauso, ar galima kita procedūros stadija - detaliojo plano tvirtinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146 - 1846/2008). Taip pat pažymėtina, jog teigiama patikrinimo akte pateikiama išvada yra tik siūlymas, viena iš teisinių sąlygų kompetentingai institucijai tvirtinti teritorijų planavimo dokumentą. Administracinėje byloje Nr. AS17 - 285/2007 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, jog detalusis planas, o ne teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas, yra dokumentas, kuris suteikia galimybę tam tikrai ūkinei - komercinei veiklai. Savivaldybės taryba, priimdama sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo, savarankiškai, nepriklausomai nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte esančios teigiamos išvados sprendžia, ar tvirtinti detalųjį planą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17 - 285/2007). Teismas nurodė, kad, sprendžiant iš formuojamos administracinių teismų praktikos, darytina išvada, jog teigiama patikrinimo išvada betarpiškai susijusi su detaliojo plano patvirtinimu, kaip detaliojo planavimo proceso užbaigimu. Be minėtos išvados detalusis planas negalėtų būti tvirtinamas, o patvirtintas paprastai būtų naikintinas. Tačiau jau patvirtinus detalųjį planą ir dėl jo nesant ginčo ar to ginčo nesant galimybės nagrinėti iš esmės dėl įstatymais nustatytų aplinkybių buvimo, teigiamos patikrinimo išvados peržiūrėjimas teismine tvarka nebetenka teisinės prasmės. Juk atitinkamos teritorijos suplanavimas jau atliktas ir įtvirtintas nenuginčytu kompetentingos institucijos teisės aktu - sprendimu, sukeliančiu tiesiogines teisines pasekmes tiek administracinės bylos proceso dalyviams, tiek kitiems asmenims. Vien ši aplinkybė nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl patikrinimo akto panaikinimo.

V.

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje.

Pareiškėjas nurodo, kad procesas turėtų būti atnaujintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais, t. y. dėl nagrinėjant bylą padarytų esminių materialinės teisės normų pažeidimų ir siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Pareiškėjas nurodo, kad šią bylą nagrinėję teismai, nuspręsdami dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 1-1336, netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias skundo padavimo terminą ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos. Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi prielaidomis, o ne faktais, nustatė, kada pareiškėjas susipažino su ginčijamu savivaldybės tarybos sprendimu, ir neįvertino realių pareiškėjo galimybių susipažinti su šiuo sprendimu bei to, kada iš tikrųjų pareiškėjui tapo žinomas visas skundžiamo savivaldybės tarybos sprendimo turinys. Būtent realus viso skundžiamo sprendimo turinio sužinojimas turėtų būti atskaitos taškas skundo padavimo termino skaičiavimui. Bylą nagrinėję teismai to nepaisė, o jų pateikti vertinimai ir procesiniai sprendimai iš dalies nutraukti bylą neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A442 - 753/2008, 2007 m. sausio 26 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A14 - 110/2007, 2006 m. spalio 16 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A6 - 1540/2006, 2006 m. birželio 22 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. AS7 - 241/2006, 2006 m. kovo 16 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. AS15 - 89/2006, 2003 m. lapkričio 18 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A4 - 1178/2003, įtvirtintos praktikos. Pareiškėjas nurodo, kad šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pareiškėjo reikalavimo panaikinti 2006 m. rugsėjo 1 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-311 atmetimui, savo pateiktais argumentais atsisakė iš esmės nagrinėti šio pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą. Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Konstitucijos 30 straipsnyje, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintą pareiškėjo teisę į teisminę gynybą ir neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A146 - 1846/2008, 2008 m. balandžio 21 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A146 - 677/2008, 2006 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A5 - 1385/2006, 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A6 - 1286/2006, 2005 m. balandžio 19 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A11 - 443/2005, įtvirtintos praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Procesą atnaujinti atsisakytina.

Sprendžiant proceso baigtoje administracinėje byloje atnaujinimo klausimą, byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės. Tokiu atveju yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą šioje byloje, remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujintas tuo atveju, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Tačiau pareiškėjo prašymas nagrinėjamu atveju iš esmės yra grindžiamas argumentais ne dėl materialinių teisės normų, o dėl procesinių teisės normų, nustatančių procesinius skundo administraciniam teismui padavimo terminus bei įtvirtinančių asmens procesinę teisę kreiptis į teismą, taikymo. Tokie pareiškėjo argumentai negali sudaryti pagrindo atnaujinti procesą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

Pareiškėjas savo prašyme taip pat remiasi bei cituoja įvairias Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis ir prašo atnaujinti procesą Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, t. y. siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Tačiau šie pareiškėjo argumentai taip pat negali būti pagrindas atnaujinti procesą.

Kaip matyti iš pareiškėjo argumentų, susijusių su bylos dalies dėl vieno iš pareiškėjo skundo reikalavimų nutraukimu, šiais argumentais iš esmės yra ginčijamos bylą nagrinėjusių teismų padarytos išvados dėl faktinių aplinkybių, susijusių su skundo padavimo termino praleidimu. Vadovaujantis šiais argumentais, iš esmės reikėtų iš naujo analizuoti bylos faktines aplinkybes ir revizuoti bylą nagrinėjusių teismų atliktą atitinkamų įrodymų vertinimą. Tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės atnaujinti procesą, siekiant dar kartą ištirti faktines bylos aplinkybes ir įvertinti bylos įrodymus, todėl tokio pobūdžio pareiškėjo argumentai negali būti pagrindas proceso atnaujinimui.

Pareiškėjo nurodytose ir pacituotose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse yra pateikti bendro pobūdžio aiškinimai, kaip turi būti taikomos teisės normos, nustatančios skundo padavimo terminus. Šią bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nėra pateikta kokių nors teisės aiškinimų, kurie prieštarautų teisės normų aiškinimui, pateiktam pareiškėjo nurodytose nutartyse. Tuo tarpu ši byla savo konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo pareiškėjo nurodytų kitų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtų bylų, todėl tai, kad šioje byloje teismų priimti procesiniai sprendimai yra kitokie nei kitose bylose priimti procesiniai sprendimai, nesudaro pagrindo teigti, jog šioje byloje buvo nukrypta nuo teismų praktikos.

Taip pat nėra pagrindo teigti, jog šioje byloje buvo nukrypta nuo teismų praktikos, išreikštos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, kuriomis pareiškėjas remiasi siekdamas atnaujinti procesą bylos dalyje dėl teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto panaikinimo. Šios bylos situacija yra kitokia ir ji negali būti prilyginta pareiškėjo nurodytų kitų bylų situacijoms. Pareiškėjo ginčytas patikrinimo aktas buvo procedūrinis detaliojo planavimo dokumentas, priimtas prieš tvirtinant detalųjį planą, ir jis betarpiškai susijęs su sprendimu dėl detaliojo plano tvirtinimo. Kadangi šioje byloje nustatyta, kad jau yra priimtas savivaldybės tarybos sprendimas dėl detaliojo plano tvirtinimo ir kad pareiškėjas yra praradęs teisę šį sprendimą ginčyti, todėl nebetenka prasmės atskiras patikrinimo akto teisėtumo vertinimas, ką pagrįstai ir konstatavo šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas. Net ir panaikinus pareiškėjo ginčytą patikrinimo aktą, tai nesukeltų jokių realių teisinių pasekmių, nes liktų nenuginčytas sprendimas dėl detaliojo plano tvirtinimo, kuris būtent ir yra pagrindas kitų administracinių aktų priėmimui ir veiklos suplanuotoje teritorijoje vykdymui.

Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo užsiminė, kad jo ginčyto patikrinimo akto panaikinimas būtų pagrindas viešąjį interesą ginantiems subjektams reikalauti sprendimo dėl detaliojo plano tvirtinimo panaikinimo. Tačiau jeigu ginčyto patikrinimo akto panaikinimo klausimas šioje byloje būtų sprendžiamas tokiu tikslu, tai reikštų, jog pareiškėjas šioje byloje jau gina nebe savo interesus, o viešąjį interesą. Tuo tarpu ši byla buvo iškelta ne dėl viešojo intereso gynimo ir nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas šiuo atveju yra įgaliotas viešąjį interesą ginti.

Taigi, darytina išvada, jog pareiškėjas šiuo atveju nepateikė pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, todėl procesas pagal jo prašymą negali būti atnaujintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo V. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „TEO LT“ ir D. P., dėl patikrinimo akto ir sprendimo panaikinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A556 - 1009/2009).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė