Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

2017 m. kovo 8 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal A. M. patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos teritorinei darbo biržai dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apibendrina, kad dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, negalėjo pažeisti Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalies 6 punkto, ir tuo pagrindu negalėjo būti panaikintas pareiškėjo bedarbio statusas, nes jokio darbo pasiūlymo jis negavo, nebuvo siūlyta sudaryti plano, jokiose priemonėse jis neturėjo dalyvauti. Mano, jog tai yra skyriaus vedėjo ir specialistės savavaldžiavimas ir piktnaudžiavimas tarnyba.

Argumentuoja, jog vadovaujantis Užimtumo rėmimo įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalies 6 punktu ir 13 straipsnio 3 punktu, pareiškėjui 2016-11-28 sprendimu Nr. SB-452(11.1) „Dėl veiksmų su statusais ir registracija teritorinėje darbo biržoje” ir jo 4 priedo 59 punktu panaikintas bedarbio statusas be teisės registruotis teritorinėje darbo biržoje 6 mėnesius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjo 2016-11-28 sprendimo Nr. SB-452(11.1) „Dėl veiksmų su statusais ir registracija teritorinėje darbo biržoje” dalies (4 punkto 4 priedo 59 eilutės), kuria nuspręsta nuo 2016-11-22 pripažinti pareiškėją A. M. netekusiu bedarbio statuso be svarbių priežasčių neatvykus į teritorinę darbo biržą nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti.

Teismas iš elektroninės bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas 2016-04-22 buvo įregistruotas Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriuje, jam suteiktas bedarbio statusas. Registracijos darbo biržoje laikotarpiu nuo 2016-04-22 iki 2016-11-22 pareiškėjui buvo paskirtas ne vienas apsilankymas pas teritorinės darbo biržos skyriaus specialistą (tarpininką koordinatorių). 2016-11-21 pareiškėjas neatvyko į Klaipėdos teritorinės darbo biržos skyrių ir per nustatytą terminą nepateikė neatvykimą pateisinančių priežasčių bei tai patvirtinančių įrodymų. Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus vedėjas 2016-11-28 sprendimo Nr. SB-452(11.1) „Dėl veiksmų su statusais ir registracija teritorinėje darbo biržoje” 4 punktu nustatė sąrašą asmenų, kurie netenka bedarbio statuso (4 priedas). Eilės numeriu 59 nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2016-11-22 neteko bedarbio statuso ir nurodytas bedarbio statuso netekimo pagrindas – Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalies 6 punktas. Atsakovės 2016-11-30 pranešimu Nr. SR2-5110(11.6) „Dėl sprendimo priėmimo” pareiškėjas buvo informuotas, kad 2016-11-28 vedėjo sprendimu panaikinus bedarbio statusą, jam registracija darbo biržoje nutraukiama be teisės registruotis 6 mėnesius, nurodyti sprendimo priėmimo argumentai ir motyvai.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas (toliau – ir Įstatymo, aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015-07-01), Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai (toliau – ir Nuostatai, aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015-11-13), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-24 nutarimu Nr. 1656, Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas, aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015-08-05), patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-08-04 įsakymu Nr. A1-473.

Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnio 3 punktą bedarbiai – nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, kurie nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje. Bedarbio statuso netekimo atvejai nustatyti Įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalyje. Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmenys, kurių bedarbio statusas panaikintas dėl šio įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 8 punktuose nurodytų aplinkybių, pakartotinai teritorinėje darbo biržoje gali registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos. Užimtumo rėmimo įstatymo 4¹ straipsnio 7 dalyje nurodytos svarbios priežastys, dėl kurių bedarbio statusas nepanaikinamas atsiradus aptariamo straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodytoms aplinkybėms: stichinė nelaimė arba nelaimingas atsitikimas; artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), senelių ir vaikaičių, brolių ir seserų), sutuoktinio, sugyventinio mirtis; vaiko iki 14 metų liga, šeimos nario priežiūra ar slaugymas; pranešimas ar šaukimas bedarbiui atvykti į teismą arba teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas ar įstaigas, laisvės atėmimas dėl administracinio arešto, sulaikymo, suėmimo; aptariamo straipsnio 6 dalyje nurodytos priežastys. Aptariamo Įstatymo straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad svarbios priežastys, dėl kurių bedarbio statusas nepanaikinamas atsiradus straipsnio 5 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, yra: liga, sužalojimas, nėštumas likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymas ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų po gimdymo); teritorinės darbo biržos priskirtoje teritorijoje paskelbta epidemija; dalyvavimas įgyjant darbo įgūdžių pagal dvišalę darbo įgūdžių įgijimo sutartį arba savanoriškos praktikos atlikimas.

Darbo ieškančių asmenų registravimo ir apskaitos tvarka detaliai reglamentuota Aprašo III skyriuje. Aprašo 19 punkte nustatyta, kad teritorinėje darbo biržoje įsiregistravusiam asmeniui įteikiama individuali Darbo ieškančio asmens atmintinė, kurios formą ir pildymo tvarką nustato Lietuvos darbo biržos direktorius.

Nuostatų 50 punkte nustatyta, kad svarbios priežastys, dėl kurių bedarbis gali neatvykti į teritorinę darbo biržą nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, arba naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis, nurodytos Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 4¹ straipsnio 7 dalyje. Nuostatų 51.2 punkte nurodyta, jog apie atsiradusias priežastis, nurodytas minėtame punkte, bedarbis privalo pranešti teritorinei darbo biržai telefonu arba paštu per 5 darbo dienas nuo nustatyto atvykimo į teritorinę darbo biržą dienos, – neatvykęs nustatytu laiku į teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti įgyvendinant jo užimtumo veiklos plane nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Nuostatų 52 punktu įtvirtinta, jog nurodytos priežastys teritorinėje darbo biržoje pripažįstamos svarbiomis, kai pateikiami jas patvirtinantys dokumentai, o nepateikus nurodytas priežastis patvirtinančių dokumentų, šios priežastys laikomos nesvarbiomis. Nuostatų 54 punkte nurodyta, kad nenurodytos priežastys laikomos nesvarbiomis, o nesant nurodytų priežasčių arba pranešus apie jas vėliau, nei nurodyta Nuostatuose, nedarbo draudimo išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas.

Dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo

Pareiškėjas byloje ginčija atsakovės priimtą sprendimą, kuriuo jam panaikintas bedarbio statusas, iš esmes motyvuodamas tuo, kad jam nebuvo žinomas apsilankymo darbo biržoje pas specialistą laikas ir data, nebuvo įmanoma susisiekti su teritorinės darbo biržos skyriaus specialistu, jam nei raštu nei žodžiu nebuvo pranešta apie darbo pasiūlymą MB „Iconus”.

Kaip jau minėta, bedarbio statuso netekimo atvejai nustatyti Įstatymo 4¹ straipsnio 5 dalyje, kurio 6 punkte nurodyta, jog bedarbio statuso netenkama, kai bedarbis be svarbių priežasčių neatvyksta į teritorinę darbo biržą nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pateiktus paaiškinimus dėl informacijos pareiškėjui apie atvykimą į darbo biržą pateikimą ir lankymąsi joje, daro išvadą, jog pareiškėjui nuo jo registracijos teritorinės darbo biržos skyriuje momento turėjo būti žinoma, aiški ir suprantama lankymosi darbo paieškos tikslais teritoriniame darbo biržos skyriuje tvarka ir jos nustatymas. Minėta, jog pareiškėjui 2016-09-29 lankantis teritorinės darbo biržos skyriuje, buvo praneštas kito apsilankymo tikslas ir paskirta kito atvykimo data ir laikas, apie tai padaryti atitinkami įrašai Darbo ieškančio asmens apsilankymų kortelėje, Registracinėje kortelėje, pareiškėjas 2016-09-29 raštu buvo informuotas apie tai, kad pasibaigus nedarbingumo pažymėjimui, jis sekančią darbo dieną privalo atvykti į teritorinės darbo biržos skyrių. Tokiu atveju, teismas konstatuoja, jog atsakovė pagrįstai pasibaigus pareiškėjo nedarbingumo pažymėjimui ir jam kitą darbo dieną (2016-11-21) neatvykus į teritorinės darbo biržos skyrių, nuo 2016-11-22 panaikino jo bedarbio statusą be teisės registruotis 6 mėnesius teritorinėje darbo biržoje.

Teismas taip pat pažymi, kad, kaip nurodė atsakovės atstovė, pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti pateisinamas neatvykimo į teritorinės darbo biržos skyrių priežastis ir jas patvirtinančius dokumentus, tam buvo skirtas 5 darbo dienų terminas. Pareiškėjas 2016-11-22 pateikė prašymą „Dėl neatvykimo”, kuriuo prašė tęsti bedarbio registraciją darbo biržoje. Pareiškėjas 2016-11-22 prašymu nurodė, kad į teritorinę darbo biržą 2016-11-21 neatvyko, kadangi specialistė D. L. žadėjo jam paskambinti, suderinti atvykimo laiką, tačiau to nepadarė.

Minėta, jog pagal Nuostatų 50 punktą svarbios priežastys, dėl kurių bedarbis gali neatvykti į teritorinę darbo biržą nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, arba naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis, nurodytos Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 4¹ straipsnio 7 dalyje. Užimtumo rėmimo įstatymo 4¹ straipsnio 7 dalyje nurodytos šios aplinkybės: stichinė nelaimė arba nelaimingas atsitikimas; artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), senelių ir vaikaičių, brolių ir seserų), sutuoktinio, sugyventinio mirtis; vaiko iki 14 metų liga, šeimos nario priežiūra ar slaugymas; pranešimas ar šaukimas bedarbiui atvykti į teismą arba teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas ar įstaigas, laisvės atėmimas dėl administracinio arešto, sulaikymo, suėmimo; aptariamo straipsnio 6 dalyje nurodytos priežastys (liga, sužalojimas, nėštumas likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymas ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų po gimdymo); teritorinės darbo biržos priskirtoje teritorijoje paskelbta epidemija; dalyvavimas įgyjant darbo įgūdžių pagal dvišalę darbo įgūdžių įgijimo sutartį arba savanoriškos praktikos atlikimas). Nuostatuose nurodyta, jog apie atsiradusias priežastis bedarbis privalo pranešti teritorinei darbo biržai telefonu arba paštu per 5 darbo dienas nuo nustatyto atvykimo į teritorinę darbo biržą dienos, – neatvykęs nustatytu laiku į teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti įgyvendinant jo užimtumo veiklos plane nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones (51.2 punktas); nurodytos priežastys teritorinėje darbo biržoje pripažįstamos svarbiomis, kai pateikiami jas patvirtinantys dokumentai, o nepateikus nurodytas priežastis patvirtinančių dokumentų, šios priežastys laikomos nesvarbiomis (52 punktas); nenurodytos priežastys laikomos nesvarbiomis, o nesant nurodytų priežasčių arba pranešus apie jas vėliau, nei nurodyta Nuostatuose, nedarbo draudimo išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas (54 punktas).

Įvertinęs bylos medžiagą, teismas pripažįsta, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjas neįvykdė nurodytos pareigos, negali būti pripažintos objektyviomis, nepriklausančiomis nuo pareiškėjos valios ir jo savarankiško pasirinkimo, atitinkančios Nuostatuose bei Įstatyme nustatytas svarbias priežastis. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nesilaikė nustatytų bedarbio pareigų ir neatvyko nustatytu laiku priimti darbo pasiūlymo, be to, jis per nustatytą terminą nepateikė svarbių neatvykimą pateisinančių priežasčių ir tai patvirtinančių įrodymų.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastaroji Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010-08-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-15/2010 ir kt.). LVAT ne kartą akcentavo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., LVAT 2016-09-01 nutartį administracinėje byloje eA1922-662/2016, 2016-04-26 nutartį administracinėje byloje eA509-756/2016 ir kt.).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsniu, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Nagrinėjamu atveju, įvertinusi ginčijamo akto turinį, byloje nustatytas aplinkybes, jas patvirtinančių įrodymų visumą, teisinį ginčo santykių reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog jis yra pakankamai motyvuotas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme, jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas, priimant jį nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, todėl atsižvelgiant į tai, kas paminėta pirmiau ir įvertinus skundžiamą aktą teisėtumo bei pagrįstumo aspektu, pareiškėjo reikalavimas panaikinti ginčijamą sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus pareiškėjo reikalavimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu skundžiamą aktą, atmestinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovę atstatyti A. M. bedarbio statusą nuo sprendimo panaikinimo dienos ir tęsti bedarbio pašalpos mokėjimą.

Dėl kitų pareiškėjo teiginių

Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu taip pat nurodo, jog atsakovė bei jo atstovė (D. L.) galimai piktnaudžiavo savo padėtimi, galimai neturėjo jokio darbo pasiūlymo, su darbo birža nebuvo įmanoma susisiekti telefonu.

Teismas konstatuoja, kad į bylą pateikti įrodymai („Tel. nr. (duomenys neskelbtini) 2016.11.01 – 2016.11.30 paslaugų ataskaita”) patvirtina, jog atsakovė 2016-11-22 kelis kartus skambino teritorinės darbo biržos skyriui, tačiau iš pateiktos ataskaitos matyti, kad pokalbis su atsakovės darbuotojais vyko (atitinkamai pokalbio trukmė/duomenų kiekis buvo 3 min. 41 s., 7 min. 17 s., 3 min. 10 s., 1 min. 51 s., 2 min., 1 min. 27 s.), kitų duomenų apie tai, kad nebuvo galima susisiekti su atsakovės darbuotojais telefonu, pareiškėjas į bylą neteikė, todėl savo teiginių neįrodė.

Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl netinkamo atsakovės specialistės D. L. veiksmų (nepateikto jokio tinkamo darbo pasiūlymo, terorizavimo, nepagrįstų ir neadekvačių reikalavimų, savavaldžiavimo, piktnaudžiavimo padėtimi), teismas pažymi, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ne viešojo administravimo subjekto bei jo darbuotojų veiksmai (neveikimas) atliekant savo funkcijas, bet skundžiamo akto teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas iškėlė administracinę bylą, nesutikdamas su tuo, kad atsakovė panaikino pareiškėjo bedarbio statusą - pateiktame teismui skunde ir jo patikslinime formuluojamas prašymas panaikinti skundžiamą aktą ir įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus. Pareiškėjas šioje byloje netikslino savo prašymo, neprašė ištirti viešojo administravimo subjekto bei jo darbuotojų veiksmų teisėtumo atliekant savo funkcijas, netraukė trečiaisiais suinteresuotais asmenimis atsakovės darbuotojų. Vadovaujantis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktais kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus. Skundo sudedamosios dalys yra: skundo dalykas – pareiškėjo reikalavimas, ir pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. LVAT yra pažymėjęs, jog nagrinėjamo ginčo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus ir tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., LVAT 2007-03-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Atsižvelgiant į tai teismas neišeina už pareiškėjo reikalavimo ribų ir nevertina atsakovės darbuotojų veiksmų (neveikimo) vykdant savo funkcijas, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje, kaip jau buvo minėta, pagal pareiškėjo suformuluotą reikalavimą vertintinas skundžiamo akto teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir žalos atlyginimo priteisimo

Žala, kilusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija” reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas” reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, atsakovui pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, daroma išvada, kad 2016-04-22 - 2016-11-22 laikotarpiu Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyrius, registruodamas pareiškėją kaip bedarbį, teikdamas jam įdarbinimo paslaugas ir panaikindamas jam bedarbio statusą, veikė pagal teisės aktų reikalavimus, todėl savo teisėtais veiksmais turtinės ar neturtinės žalos pareiškėjui nesukėlė. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę ir turtinę žalą yra nepagrįstas ir skundas šioje dalyje taip pat atmestinas.

Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsižvelgiant į nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Klaipėdos teritorinei darbo biržai dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.