Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-269-1022/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-11
Bylos Nr.
1-269-1022/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Auksė Balkaitienė
Kaltinamasis
G. G.
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 11 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Auksė Balkaitienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Genovaitei Šetkauskienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokurorei A. G.,

kaltinamajam G. G.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Šiaulių KAD Telšių jaunimo užimtumo skyriuje; gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2017 m. vasario 15 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. birželio 8 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 30 MGL dydžio bauda; vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu konfiskuotas automobilis Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 metus; bauda nesumokėta; teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

G. G. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:

2019 m. sausio 27 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1.88 promilių girtumas), konflikto metu ne mažiau kaip vieną kartą delnu trenkė savo kartu gyvenančiai sugyventinei S. Š. į kairę veido pusę ir padarė kairės pusės apatinio žandikaulio lūžį – sužalojimą, sukėlusį S. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir kraujosruvą kairėje veido pusėje – sužalojimą, sukėlusį S. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to vieną kartą kumščiu trenkė S. Š. į pilvą, sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. G. apklaustas teismo posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad S. Š. yra jo sugyventinė, su kuria kartu gyvena apie pusantrų metų. Kaltinime nurodytu laiku smurtavo prieš savo sugyventinę S. Š., konflikto metu sudavė jai vieną smūgį delnu į veido sritį ir vieną smūgį kumščiu į pilvą, padarydamas jai žandikaulio lūžimą. Konfliktas kilo dėl pavydo, nes grįžęs iš darbo namuose nerado sugyventinės, kuri nuėjusi pas jo dėdę R. G., su pastaruoju vartojo alkoholinius, sugrįžus su sugyventine namo, toliau kartu vartojo alkoholinius gėrimus, žodinio konflikto metu nesusivaldęs sudavė sugyventinei kelis smūgius. Pripažįsta, kad tokiam jo elgesiui turėjo įtakos alkoholis, ketina gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi. Nukentėjusiosios atsiprašė ir sugyventinė jam atleido. Teismo paskirtos baudos už vairavimą neblaiviam, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, jis nėra sumokėjęs, nes jis niekur oficialiai nedirba, šiuo metu registruojasi užimtumo tarnyboje.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis G. G. prisipažino esąs kaltas, davė išsamius parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, be to jis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, prokurorui ir kaltinamajam sutikus šioje baudžiamojoje byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis).

II. Įrodymai

Kaltinamojo G. G. kaltė padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą, be jo paties visiško prisipažinimo visiškai įrodyta ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. Š. parodė, kad G. G. yra jos sugyventinis, kartu gyvena apie metus laiko (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį. Anksčiau G. G. nėra prieš ją smurtavęs, sutardavo gerai. 2019 m. sausio 27 d. dieną ji nuėjo pas kaimynus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), kur su R. G. ir kitais vyrais vartojo alkoholį. G. G., grįžęs iš darbo, nerado jos namuose, todėl atėjo pas R. G.. Dėl jos tokio elgesio sugyventinis labai supyko, tačiau prieš ją nesmurtavo. Abu grįžo namo. Namuose dviese su sugyventiniu vartojo alkoholį. Po kurio laiko pas juos atėjo R. G.. Toliau vakarojo trise. Kiek valandų buvo, neprisimena, kai sugyventinis vėl pradėjo jai priekaištauti, kad buvo išėjusi pas kaimyną ir ten gėrė. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Kai jie pradėjo pyktis, R. G. išėjo. Išėjus R. G., sugyventinis G. G. sudavė jai kokius tris - keturis kartus delnu į veidą, kur tiksliai pataikė, ji neprisimena, ir vieną kartą trenkė kumščiu į pilvą. Nuo suduotų smūgio į veidą jai pradėjo skaudėti žandikaulį – kairę smakro dalį, iš burnos pradėjo bėgti kraujas, galimai ji prasikando liežuvį. Joks dantis neiškrito ir nepradėjo klibėti. Kairė skuosto dalis skaudėjo, ištino, ji gėrė nuskausminamuosius vaistus. Atvykus pareigūnams ji atsisakė vykti į ligoninę ir pas ekspertus, nes nemanė, kad kas nors lūžo, tai jai patvirtino įvykio dieną atvykusi greitoji. Toks G. G. smurtas jai sukėlė fizinį skausmą, tačiau sugyventiniui ji jau atleido, civilinio ieškinio nereiškia, jokių pretenzijų neturi. Tuoj po įvykio ji iškart neskambino greitajai. Galvojo, kad skausmas praeis, bet nepraėjus, po kelių valandų apie įvykį pranešė institucijoms. (b. l. 23-24 )

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. G. parodė, kad 2019 m. sausio 27 dieną, tikslaus laiko pasakyti negali, pas jį į svečius atėjo S. Š.. Tuo metu G. G. buvo darbe. Po darbo atėjo ir G. G., kuris supyko ant S. Š., kad ši atėjo pas jį, nes G. G. neleidžia S. Š. lankytis pas jį. Tarp G. G. ir S. Š. kilo žodinis konfliktas, tačiau vienas kito atžvilgiu jie smurto nenaudojo. Po to, vakarop, jis nuėjo į svečius pas G. G. ir S. Š., gyvenančius (duomenys neskelbtini), kurie davė jam pinigų. Jis nuėjo į parduotuvę ir nupirko kosmetinį spiritą, kurį grįžus kartu gėrė. S. Š. gėrė nedaug, pagrinde gulėjo lovoje. Tuomet S. Š. nebuvo sumušta, bent jis nematė. Vakarojant G. G. pradėjo konfliktuoti su S. Š. dėl to, kad S. Š. visur vadalojasi. Jis nenorėjo kištis į jų santykius, todėl išėjo namo. Kai jis buvo svečiuose, G. G. prieš S. Š. nesmurtavo, šie tik žodžiu pykosi. Apie tai, kad S. Š. buvo sumušta, jis sužinojo tik kitą dieną, kai atvyko policijos pareigūnai. (b. l. 45-46 ).

2019 m. sausio 28 d. tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas nustačius, kad 2019 m. sausio 27 d. apie 16.30 val. neblaivus G. G., kuriam nustatytas 1,88 promilių neblaivumas, naudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę S. Š., kuri buvo blaivi, jai nustatytas 2,42 promilių neblaivumas, tai yra ne mažiau penkių kartų kumščiais sudavė į veido sritį ir pilvą. G. G. sulaikytas įvykio vietoje, išvežtas į Telšių AVPK Mažeikių r. PK areštinę. Nukentėjusioji S. Š. po medikų apžiūros vykti į ligoninę atsisakė (b. l. 1).

Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad, jog 2019 m. sausio 28 d. 00.16 val. G. G. nustatytas 1,88 promilių neblaivumas, S. Š. 2019 m. sausio 28 d. 00.18 val. nustatytas 2,42 promilių neblaivumas (b. l. 14-15).

2019 m. sausio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota įvykio vieta – sodo namelis, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-20).

2019 m. vasario 25 d. - 2019 m. vasario 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 260/2019 (04) nurodyta, kad S. Š. padaryti sužalojimai: apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis, kraujosruva kairėje veido pusėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje. Tikėtina, kad sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus kairę veido pusę. S. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio kairės pusės lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Imant kiekvieną sužalojimą atskirai, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kraujosruva kairėje veido pusėje kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. ( b. l. 40 )

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, įvertinęs kaltinamojo G. G. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, jog kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Šis nusikaltimas padaromas tyčiniais veiksmais, t. y., kai asmuo numatė baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba kai numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (BK 15 straipsnis).

Byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstamos veikos sudėtis kaltinamojo G. G. veikoje visiškai įrodyta. Kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nekelia abejonių, jo kaltė nesunkiai sutrikdžius šeimos nario sveikatą patvirtinta teismo medicinos specialisto išvada, nukentėjusiosios S. Š. parodymais, kitais byloje surinktais ir išnagrinėtais įrodymais, todėl teismas konstatuoja, kad šių įrodymų pakanka teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, jog kaltinamasis G. G. 2019 m. sausio 27 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1.88 promilių girtumas), konflikto metu ne mažiau kaip vieną kartą delnu trenkė savo kartu gyvenančiai sugyventinei S. Š. į kairę veido pusę ir padarė kairės pusės apatinio žandikaulio lūžį – sužalojimą, sukėlusį S. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir kraujosruvą kairėje veido pusėje – sužalojimą, sukėlusį S. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to vieną kartą kumščiu trenkė S. Š. į pilvą, sukeldamas fizinį skausmą.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina G. G. veikus tiesiogine tyčia, nes smurtaudamas sugyventinės atžvilgiu jis suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė dėl to galinčius kilti padarinius jo sveikatai (sveikatos sutrikdymą), konkrečių padarinių nesiekė, jam buvo priimtinas bet koks galintis kilti sveikatos sutrikdymas, todėl jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Smurtaujant tiesiogine neapibrėžta tyčia, asmens veika kvalifikuojama pagal sukeltus padarinius. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo G. G. tais pačiais veiksmais, smūgių sudavimu į veido sritį ir į pilvą nukentėjusiajai S. Š. buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas bei padaryti sužalojimai, sukėlę, nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nusikalstama veika kvalifikuota teisingai kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi toks sveikatos sutrikdymas nustatytas nukentėjusiajai. Be to, iš byloje esančių duomenų, matyti, kad nukentėjusioji S. Š., baudžiamojo įstatymo prasme atitinka šeimos nario požymius, kadangi ji ir kaltinamasis G. G., nors ir nevedę, bet nusikalstamų veikų padarymo metu, kaip ir šiuo metu, gyvena kartu. Tai atitinka BK 248 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad – „Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra <...> nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.“. Todėl kaltinamojo G. G. veika teisingai kvalifikuota kaip nesunkus savo šeimos nario sveikatos sutrikdymas, atsakomybė už kurio padarymą numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.

G. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo G. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis tyčinis smurtinio pobūdžio nusikaltimas prieš šeimos narį – sugyventinę), padarymo aplinkybes – nusikaltimas padarytas konflikto su nukentėjusiąja metu; nusikaltimas padarytas suduodant nukentėjusiajai ne mažiau kaip vieną smūgį delnu į veido sritį, taip padarant sužalojimą - kairės pusės žandikaulio lūžį, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu; nusikalstamos veikos stadiją - nusikalstama veika baigta. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis yra 21 metų amžiaus, nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. birželio 8 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, neatlikęs jam paskirtos 30 MGL dydžio baudos bausmės, padarė naują tyčinį apysunkį nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą, (b. l. 50-51). Teismo vertinimu, G. G. ypatingai neigiamai charakterizuoja ta aplinkybė, jog net ir po nuosprendžio priėmimo ir bausmės paskyrimo G. G. tinkamų išvadų nepadarė, ir nors smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jis ne tik nenustojo daryti nusikalstamų veikų, priešingai jam paskirtos baudos bausmės metu padarė sunkesnį – apysunkį tyčinį nusikaltimą (b. l. 50-51), be to G. G. 2018 metais baustas administracine tvarka du kartus, už specialiųjų tarnybų – policijos - žinomai melagingą iškvietimą, administraciniai nusižengimai padaryti G. G. būnant neblaiviam (b. l. 72-73), paskirtų baudų nemoka, nedirba, 2019 m. vasario 20 d. registruotas Šiaulių KAD Telšių jaunimo užimtumo skyriuje (b. l. 74-75), piktnaudžiauja alkoholiu, kas rodo visiškai abejingą kaltinamojo požiūrį į įstatymų laikymąsi bei leidžia daryti išvadą, kad padaryta nusikalstama veika yra neatsitiktinio pobūdžio, o dėsningas G. G. elgesio rezultatas.

Teismo nustatyta visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, suponuoja išvadą, jog BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės paskirties tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam G. G. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte vienintelę sankcijoje numatytą bausmę laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytos šios bausmės vidurkį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atliktus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam G. G. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis, neatlikęs Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. birželio 8 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos bausmės, padarė naują nusikalstamą veiką, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su kaltinamajam G. G. Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. birželio 8 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme – 30 MGL dydžio bauda (BK 64 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, 65 straipsnio 2 dalimi).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kurie turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, tokį savo sprendimą teismas privalo motyvuoti.

Vertinant BK 75 straipsnio taikymo galimybę G. G. atžvilgiu, teismas atkreipia dėmesį į tai, nors kaltinamasis G. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, vis dėl to teismas sprendžia, kad svarstant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes, į tai, kad G. G. padarė vieną apysunkį tyčinį smurtinį nusikaltimą, savo kaltę pripažino ir dėl nusikalstamos veikos padarymo gailisi, teismo posėdžio metu savo nusikalstamą veiką vertino neigiamai, kas rodo, kad jis nesistengė sumažinti savo veikos apimties ir atsakomybės, su nukentėjusiąja S. Š. iki ir po nusikalstamos veikos padarymo kartu gyvena, veda bendrą ūkį, nukentėjusioji jam atleido ir neturi jokių pretenzijų, nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta, teismo nuomone, atidėjus šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamasis G. G. laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju G. G. gali sulaikyti ir jį gali motyvuoti keisti gyvenimo būdą būtent laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, siekis neprarasti laisvės.

Atsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visetą, teismas sprendžia, kad teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai pasiekti G. G. atidedant paskirtosios terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams, ir skiriant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 10 punktuose nurodytas pareigas tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti ar mokytis; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, kurios teismo nuomone turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, tuo pačiu įspėjant, kad jam nevykdant įpareigojimų jis bus pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas G. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. sausio 27 d. 23 val. 50 min. iki 2019 m. sausio 28 d. 16 val. 03 min. (b. l. 79-80, 93)

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. G. nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nario – sugyventinės S. Š. atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesius (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72², 73 straipsniai).

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Kaltinamajam G. G. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės A. G. 2019 m. sausio 28 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 99-100).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

VI. Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

2019 m. sausio 28 d. tarnybiniu pranešimu pateikta skaitmeninė laikmena (kompaktinė plokštelė) su vaizdo įrašu, kuriuo filmuota įvykio vieta, saugoma baudžiamojoje byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. G. galutinę – laisvės atėmimą ( aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu G. G. paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. birželio 8 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme – 30 MGL bauda, ir G. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 30 MGL – 1129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct) baudą, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies, 5, 6, 7 ir 10 punktų reikalavimais, G. G. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant G. G. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

– tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti ar mokytis;

– dalyvauti elgesio pataisos programoje;

– neišeiti iš namų nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., jeigu tai nesusiję su darbu;

– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti G. G. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. sausio 27 d. 23 val. 50 min. iki 2019 m. sausio 28 d. 16 val. 03 min,. ir laikyti, kad jis yra atlikęs 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72², 73 straipsniais, G. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, ją išklausant per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam G. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną (kompaktinę plokštelę), pridėtą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Auksė Balkaitienė