Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, dalyvaujant ieškovei V. B., jos atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, nedalyvaujant atsakovui Y. U., dalyvaujant institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Gudiškienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui Y. U., institucijai teikiančiai išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo , išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, kad su atsakovu santuoką buvo sudarę 2002 03 13 Diuseldorfo Civiliniame Metrikacijos biure. Nors gyveno kartu Vokietijoje, bet vaikai gimė Kaune, kur gyvena jos tėvai. Sūnus R. S. gimė 2000 05 29, o dukra Leyla gimė 2001 08 19. Su vaikais dar kurį laiką gyveno Vokietijoje , tačiau santykiai pasikeitė ir santuoka buvo nutraukta 2007 01 17 Diuseldorfo pirmosios instancijos teisme. Po santuokos nutraukimo atsakovas tėvystę pripažino pareiškimu. Pagal ieškovės prašymą Diuseldorfo civilinės metrikacijos biuras atsiuntė išrašą iš Šeimos knygos, kur matyti, kad vaikai turi atsakovo pavardę U.. Tačiau registruojant vaikus Lietuvos respublikoje Kauno miesto civilinės metrikacijos biuras atsisakė vaikų gimimo liudijimuose įrašyti vaikų tėvą, nes ieškovė negalėjo pateikti jokio atskiro dokumento, patvirtinančio tėvystę, todėl buvo pasiūlyta vaikams duoti savo pavardę - Balčius, B., o dėl tėvystės nustatymo kreiptis į teismą. Ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl tėvystės pripažinimo Lietuvos Respublikoje, tačiau atsakovas spręsti klausimą atsisakė, todėl vaikų gimimo liudijimuose duomenys apie tėvą nėra įrašyti ir ieškovė buvo priversta kreiptis į tesimą.

Ieškovė su vaikais gyvena pas savo mamą, kuri padeda išlaikyti vaikus, nes ieškovė turi sveikatos problemų ir dėl to negali gauti nuolatinio darbo. Kiekvienam vaikui išlaikyti reikia ne mažiau kaip 1000 Lt, todėl iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas po 500 Lt kiekvienam vaikui.

Atsakovas vaikais domisi tik epizodiškai ir apie nuolatinį išlaikymą nenori girdėti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pateikti gimimo liudijimai rodo, kad ieškovė yra 2000 05 29 gimusio sūnaus R. S. B. ir dukters L. B. gimusios 2001 08 19 motina (b.l.7, 8). Gimimo liudijimai išduoti Lietuvos respublikoje Kauno m. CMB. Duomenys apie vaikų tėvą gimimo liudijimuose nėra įrašyti. Ieškovė su atsakovu susituokė po vaikų gimimo 2002 03 13, tačiau jų santuoka buvo nutraukta 2007 01 17 Diuseldorfo pirmosios instancijos teisme ( b.l.9-14). Iš pateiktos Šeimos knygos išrašo matyti, jog vaikai į šį dokumentą buvo įrašyti atsakovo pavarde U. ( b.l.15-19). Ieškovė pateikė teismui duomenis apie iš atsakovo gautas pinigines perlaidas: 2009 05 04 – 70 eurų, 2009 06 16 100 eurų, 2009 02 09 100 eurų, 2011 03 03 100 eurų, 2011 11 29 100 eurų, 2011 12 26 100 eurų, 2012 01 27 100 eurų, 2012 10 09 100 eurų, 2012 08 09 200 eurų, 2012 09 10 100 eurų, 2012 11 09 100 eurų, 2013 05 21 50 eurų, 2013 08 12 50 eurų.

1. Dėl tėvystės nustatymo.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų - teisė žinoti savo kilmę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Sutinkamai su LR CK 3.148 str. 1d., pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Ekspertizės išvados yra patikimiausias pagrindas nustatyti vaiko kilmę iš tėvo, nes jos patvirtina arba nepatvirtina, kad vaikas biologiniu požiūriu buvo pradėtas konkretaus vyro. Šioje byloje DNR tyrimas nebuvo atliktas, nes tarp šalių nekilo ginčo dėl biologinės ieškovės vaikų tėvystės ir teismas vadovavosi kitais byloje pateiktais įrodymais, nes pagrindu tėvystei nustatyti gali būti ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas , bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai (CK 3.148 str. 1 d.).

Nesutikimą su ieškovės reikalavimu atsakovas grindė tik tuo, jog nėra pagrindo nustatinėti per teismą vaikų tėvystės, nes tėvystė buvo pripažinta Vokietijoje. Tačiau vaikai yra gimę Lietuvoje, kai šalys dar nebuvo sudariusios santuokos, todėl vaikų gimimo liudijimuose ir nebuvo įrašyti duomenys apie jų tėvą. Atsakovas , būdamas biologiniu vaikų tėvu, privalėjo kartu su vaikų motina pateikti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo ( CK 3.141, 3.142 str.). Ieškovė nurodė, jog ji kreipėsi į atsakovą , kad būtų sutvarkyti vaikų gimimo liudijimai ir juose būtų įrašyti duomenys apie tėvą, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti, todėl ieškovė visiškai pagrįstai kreipėsi dėl tėvystės nustatymo teismine tvarka ( CK 3.146 str. 1 d.).

Ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovas yra biologinis jos sūnaus R. S. ir dukters Leylos tėvas atsiliepime patvirtino ir pats atsakovas CPK 186 , 187 str.). Į bylą yra pateikti rašytiniai įrodymai – išrašas iš Šeimos knygos, iš kurio matyti, jog vaikai į šį dokumentą Vokietijoje įrašyti tėvo pavarde U.. Pats atsakovas prie atsiliepimo pateikė dukters Leylos tėvystės pripažinimo Vokietijoje dokumentą, nurodė, kad pagal išgales teikia vaikams išlaikymą, todėl reikalavimas nustatyti, jog atsakovas yra biologinis ieškovės vaikų tėvas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (LR CK 3.146 str. 1 d., CPK 178, 185, 186, 189, 197 str.).

2. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrajame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai - tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs - amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3. 192 straipsnio 2 dalis), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K- 3-495/2008). Pažymėtina, kad vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai) bei siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

Ieškovė, vykdydama savo pareigą nepilnamečiams vaikams, užtikrina jų teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, rūpinasi vaikų sveikatos palaikymu, mokymusi, kultūriniu ir socialiniu ugdymu. Įvertinus Lietuvoje maisto, paslaugų, drabužių ir avalynės kainas ieškovės pateiktos vaikų poreikių apskaičiavimo lentelės leidžia daryti išvadą, jog ieškovė stengiasi patenkinti pilnaverčius, bet tuo pačiu ir protingumo kriterijus atitinančius vaikų poreikius.

Tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti vertinami ne tik vaikų poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Ieškovės turtinė padėtis yra sunki – ji neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių (b.l.23, 24), nedirba, yra socialiai remtinas asmuo. Jos pragyvenimo šaltinis yra socialinė pašalpa . Pragyventi jai ir vaikams padeda ieškovės mama A. B. ( b.l. 89, CPK 289 str.). Nežiūrint į sunkią savo turtinę padėtį ieškovė tinkamai rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais ir užtikrina kasdieninių jų poreikių tenkinimą.

Atsakovas, nesutikdamas su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, į bylą pateikė tik darbo užmokesčio pažymą už 2013 m. gegužės - liepos mėnesius, iš kurių matyti, jog jis uždirba per mėnesį apie 1200 eurų. Teigdamas, jog šiuo metu jo finansinė padėtis yra sunki nepateikė jokių įrodymų dėl nekilnojamojo turto, transporto priemonių, ar turi kitų išlaikytinių ir pan.; Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kokių priemonių ėmėsi atsakovas, kad gautų geriau apmokamą darbą ir prisidėtų prie pilnaverčių vaikų poreikių tenkinimo būdamas darbingo amžiaus ir neturėdamas sveikatos problemų (priešingų duomenų byloje nėra).

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą teismų praktiką ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaikų būtinuosius poreikius, amžių, sąlygojantį poreikių augimą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2012 12 20 iki ų pilnametystės (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise skirtina tvarkyti įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė motina išimtinai vaikų interesams tenkinti.

Ieškovė pateikė duomenis, kad nuo 2012 12 21 iki teismo sprendimo priėmimo dienos gavo vaikų išlaikymui 100 eurų arba 334 Lt ( po 167 Lt kiekvienam vaikui), todėl ši suma išskaičiuotina išieškant išlaikymą iš atsakovo.

Teisė reikalauti išlaikymą atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsakovo advokatas atsiliepime teigė, kad jo klientas „savanoriškai, kiek leidžia jo finansinė padėtis, kas mėnesį perveda į sąskaitą po maždaug 100,00 EUR“ (b.l.62). Tačiau šiam argumentui pagrįsti nebuvo pateikta jokių įrodymų ( CPK 178 str.). Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus atsakovas vykdo nesistemingai siųsdamas dviejų vaikų išlaikymui nedideles , vaikų poreikių netenkinančias sumas – nuo 50 iki 100 eurų: 2009 m. buvo atsiųsta 240 eurų, 2010 m. iš viso negauta nieko, 2011 m. – 300 eurų, 2012 m. – 600 eurų, 2013 m. – 100 eurų. Įvertinus ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus reikalavimas priteisti įsiskolinimą už 3 metus tenkintinas kaip visiškai pagrįstas , tačiau įsiskolinimas turėtų būti sumažintas įskaitant gautas iš atsakovo sumas bei skaičiuojant išlaikymą ne po 500 Lt kas mėnesį, o po 400 Lt , nes tuo metu Lietuvoje minimali mėnesinė alga buvo 800 Lt. Byla teisme iškelta 2012 12 21, todėl ieškovė turi teisę reikalauti priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009 12 21. Per šį 3 metų laikotarpį atsakovas pervedė vaikų išlaikymui 900 eurų arba 3008 Lt, o kiekvienam vaikui po 1504 Lt (išmokant pinigus valiutos kursas buvo skaičiuojamas 1 euras prie 3,342 Lt ). Tokiu būdu iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas po 12896 Lt kiekvienam vaikui (CK 3.200 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Vaikai gyvena su ieškove. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė posėdžio metu patvirtino, kad situacija šeimoje yra stabili, ieškovė rūpinasi savo vaikais. Tarp šalių nėra ginčo su kuriuo iš tėvų gyvens nepilnamečiai vaikai, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja ( CPK 185 str., CK 3.174 str.).

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80, 88, 92 , 93 , 96 , 99 str., LR mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263 -270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas Y. U. gim. 1963 05 01 yra ieškovės V. B. a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus R. S. B. a.k. (duomenys neskelbtini) ir dukters L. B. a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti vaikų: sūnaus R. S. B. a.k. 5000529084 ir dukters L. B. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove V. B. a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo Y. U. gim. 1963 05 01 išlaikymą sūnui R. S. B. a.k. (duomenys neskelbtini) ir dukrai L. B. a.k. (duomenys neskelbtini) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012 12 21 po 500 Lt (penkis šimtus litų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo Y. U. gim. 1963 05 01 išlaikymo įsiskolinimą sūnui R. S. B.a.k. (duomenys neskelbtini) ir dukrai L. B. a.k. (duomenys neskelbtini) už 3 metus po 12896 Lt (dvylika tūkstančių aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis litus) kiekvienam vaikui.

Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. B. a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo Y. U. gim. 1963 05 01 bylinėjimosi išlaidas valstybei: 1564 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio, 46 Lt (keturiasdešimt šešis litus) išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į.k. 188659752), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas ”Swedbank” (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo Y. U. gim. 1963 05 01 1677 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt septynis litus) valstybei už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Išlaidos mokamos į VMĮ prie LR FM biudžeto pajamų sutrenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB “Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaikų gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.