Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. V. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

K. V. pripažintas kaltu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 m. kovo 6 d. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Nukentėjusiojo J. V. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš nuteistųjų K. V. ir R. S. solidariai 133,23 Eur (460 Lt) turtinės žalos atlyginimo.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas R. S., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. ir R. S. nuteisti už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, t. y. veikdami sunkinančiomis aplinkybėmis, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrininkų grupėje, 2014 m. liepos 26 d., apie 23.35 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, laiptinėje bei J. V. bute Nr. 1, pašalinių asmenų akivaizdoje, be jokios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia, pro atrakintas duris neteisėtai įsibrovė į nukentėjusiojo J. V. butą ir panaudodami fizinį smurtą sumušė nukentėjusįjį J. V.: R. S. spyrus ne mažiau kaip 3 kartus į pilvą ir sudavus vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl ko nukentėjusysis atsitrenkė į ant sienos kabantį veidrodį 50 Lt vertės ir jį sudaužė, po to, spyrus į virtuvės duris, išdaužė durų stiklą 10 Lt vertės, o nukentėjusiajam rankoje laikant žarsteklį ir taip mėginant įtariamiesiems sutrukdyti prasibrauti į buto vidų, R. S. atėmus žarsteklį ir sudavus juo vieną smūgį nukentėjusiajam į dešiniąją ranką, sudavus ne mažiau, kaip 4 smūgius kumščiu į veidą ir spyrus ne mažiau kaip 3 kartus į pilvą, K. V. sudavė nukentėjusiajam J. V. ne mažiau kaip 5 smūgius kumščiu į įvairias kūno vietas ir spyrė ne mažiau kaip 2 smūgius į pilvą, K. V., išbėgęs į kiemą, kartu su R. S. išdaužė J. V. buto kambario lango stiklą 400 Lt vertės, tokiais įžūliais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam J. V. fizinį skausmą ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, J. V. padarė 460 Lt turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

K. V. ir R. S. nuteisti už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdami sunkinančiomis aplinkybėmis, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrininkų grupėje, neteisėtai, atvirai, panaudodami fizinį smurtą, prieš savininko J. V. valią, pro atrakintas duris įsibrovė į kito žmogaus, nukentėjusiojo J. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini), tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai K. V. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei paskyrė teisingas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai) yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia inter alia vertybės, į kurias šiomis veikomis yra kėsinamasi. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam K. V. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad K. V. teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Ir nors nuteistasis K. V. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad K. V. praeityje teistas 5 kartus, nusikalstamas veikas padarė praėjus mažiau nei pusantrų metų po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos, nedirba, baustas administracine tvarka, kad jam už BK 284 straipsnio 1 dalyje, BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą skirtos laisvės atėmimo bausmės (1 metams; 10 mėnesių) yra mažesnės už sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkį (1 metai 1 mėnuo 15 dienų), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, konstatuoja, jog nuteistajam skirtos bausmės nėra per griežtos ir jų švelninti nėra pagrindo, jos savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Nuteistajam skirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, taip pat bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuteistajam skirta bausmė yra per griežta.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad K. V. praeityje teistas 5 kartus, nusikalstamas veikas padarė praėjus mažiau nei pusantrų metų po to, kai buvo paleistas iš pataisos įstaigos, nedirba, baustas administracine tvarka, daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti BK 75 straipsnio nuostatų nėra pagrindo.

Nuteistasis skunde nurodo, kad jis su R. S. sutinka atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, kad nukentėjusysis J. V. prašė tokiu atveju jiems skirti mažiausias laisvės atėmimo bausmes, todėl jam skirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiojo prašymas teismui kaltinamiesiems skirti vienokias ar kitokias bausmes nesaisto teismo priimančio nuosprendį. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo prerogatyva. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis K. V. būtų atlyginęs nukentėjusiajam J. V. padarytą žalą, todėl švelninti paskirtos bausmės nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas K. V. baudžiamąją bylą ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, skirdamas bausmę atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų aplinkybes ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, taip pat galutinę bausmę, kuri nėra per griežta, dėl to švelninti jos ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo K. V. apeliacinį skundą atmesti.