Panevėžio apygardos teismo nutartis

2007-09-20 · Civilinė byla Nr. 2A-394-30/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-20
Bylos Nr.
2A-394-30/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Edmundas Valentinas Jaras (pran.), Zina Mickevičiūtė
Ieškovas
A. Š.
Atsakovas
N. L.
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismoTeisėjas Saulius Zajarskas Civilinė byla Nr. 2A-394-30/2007
Procesinio sprendimo kategorija 121.15; 121.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugsėjo 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų Edmundo Valentino Jaro (pranešėjas), Zinos Mickevičiūtės,

sekretoriaujant Lolitai Kudabienei,dalyvaujant ieškovui A. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 6 d. sprendimo pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei N. L. dėl nuostolių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės jo naudai 22 000 Lt nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2006-02-28 su atsakove jis sudarė notariškai patvirtintą sutartį, pagal kurią iki 2006-05-28 turėjo sudaryti pagrindinę 19 ha žemės sklypo, gyvenamo namo ir priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Sudarius sutartį, ieškovas atsakovei sumokėjo 10 000 Lt avansinį mokėjimą, o likusią sumą įsipareigojo sumokėti sudarius pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartyje buvo numatyta, kad jei ieškovas atsisakys sudaryti pagrindinę sutartį, tai avansinis mokėjimas kaip netesybos liks atsakovei. Jei atsakovė atsisakys sudaryti sutartį, tai privalės sugrąžinti avansinį mokėjimą ir kaip netesybas dar turės sumokėti 10 000 Lt, iš viso 20 000 Lt. Atsakovė savo įsipareigojimų iki nustatyto termino neįvykdė. Kadangi ieškovas ir atsakovė sandorio neatsisakė, todėl 2006-05-26 jie sudarė naują analogišką sutartį, pagal kurią pagrindinę žemės sklypo, gyvenamo namo ir priklausančių statinių pirkimo–pardavimo sutartį įsipareigojo sudaryti iki 2006-12-31. Be to, ieškovas atsakovei papildomai perdavė 2000 Lt, kaip avansinį mokėjimą. Šie pinigai būtų buvę įskaityti į sodybos kainą. Atsakovė savo įsipareigojimų ir pagal naują sutartį neįvykdė. Ieškovas sužinojo, kad atsakovė parduodamu turtu visa apimtimi neturi nuosavybės teisės, nes dalis turto priklauso jos nepilnamečiams vaikams. Atsakovė negavo ir išankstinio teismo leidimo parduoti jos nepilnamečiams vaikams priklausantį turtą (dalį). Ieškovas mano, kad atsakovei šios aplinkybės buvo žinomos ir sudarant pakartotinę sutartį 2006-05-26, bet atsakovė ieškovui apie tai nepranešė. Mano, kad ieškovė yra nesąžininga ir turėjo tikslą gauti iš jo avansinį mokėjimą, o ne sudaryti pagrindinę žemės sklypo ir gyvenamo namo su priklausiniais pirkimo– pardavimo sutartį. Pagal 2006-05-26 sutartį atsakovė turi grąžinti avansinį mokėjimą ir sumokėti netesybas, iš viso 22 000 Lt. Atsakovė gera valia avansinio mokėjimo negrąžina ir netesybų nesumoka.

Žemesnės instancijos teismas

Anykščių rajono apylinkės teismas 2007-06-06 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė A. Š. iš N. L. 13 000 Lt skolos ir 390 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė 2006-02-28 ir 2006-05-28 sudarė preliminarias sutartis dėl to paties turto pardavimo, pagal kurias atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovui jai ir jos vaikams priklausantį 19 ha žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą su šio namo priklausiniais. Iki antrojoje sutartyje nustatyto termino žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Teismas nustatė, kad nurodytų preliminarių sutarčių sudarymo metu ieškovas atsakovei per kelis kartus sumokėjo 12 000 Lt avansinį mokėjimą. Tai pripažino ir pati atsakovė. Šie pinigai pagal preliminariąją sutartį buvo perduoti tam tikram tikslui, tačiau šis tikslas nėra pasiektas, t. y. pagrindinė sutartis dėl turto pardavimo nesudaryta. Laikytina, kad pinigai, kaip avansinis mokėjimas, perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, todėl jie gali būti reikalaujami pagal CK 6.237 straipsnį. Šalys preliminarios turto pirkimo– pardavimo sutarties vykdymo užtikrinimui numatė 12 000 Lt dydžio netesybas, tačiau teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad netesybos sudaro 10 000 Lt. Pagal įstatymą netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Apylinkės teismas sprendime nurodo, kad nuostolių dydį turi įrodyti ieškovas, o jos turi būti realios. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį teismas, priteisdamas netesybas, savo nuožiūra sprendžia klausimą dėl netesybų sumažinimo, jei netesybos yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą ir pan. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalaujama 10 000 Lt netesybų suma yra aiškiai per didelė, atsižvelgiant į šalių būsimo įsipareigojimo vertę (įsipareigojimą sudaryti 25 000 Lt vertės pirkimo–pardavimo sutartį dėl 19 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo), ir dėl to ieškovo reikalaujama netesybų suma yra per didelė, kuri, remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi sumažinama iki 1000 Lt sumos. Sumažindamas netesybas teismas įvertino tai, kad ieškovė augina 5 vaikus, iš kurių 4 nepilnamečiai, atsakovė gyvena iš valstybės vaikams skiriamų pašalpų.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2007-06-06 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl netesybų ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai. Nurodo, kad teismas sprendimą skundžiamoje dalyje priėmė pažeisdamas procesines ir materialines teisės normas. Pažeista CPK 327 str. 2 dalis, kadangi pirmos instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Ieškinyje yra suformuluotas prašymas priimti sprendimą už akių atsakovės atžvilgiu įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Atsakovė per teismo nustatytą terminą be pateisinamos priežasties nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 142 str. 4 d., turėjo priimti sprendimą už akių, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, ir sprendimo už akių nuorašą ne vėliau kaip per 3 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 142 str. 4 d., 285 str. l d. ir 7 d.). Nurodytu atveju CPK 225 str. 6 p. ir 228 str. 2 d. taikymo klausimas nekyla (LAT CPS 2003-04-02 konsultacija Nr. A3-81, teismų praktika Nr. 19, p. 243-244). Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.), todėl joks kitas sprendimas pagal bylos medžiagą, kaip tik ieškinio patenkinimas pilnai, šioje byloje neįmanomas. Reikalauti įstatymo nustatytais atvejais priimti sprendimą už akių, bei žinoti teismo motyvus, kodėl toks sprendimas nepriimtas, yra ieškovo teisė. Mano, kad teismas, atėmęs be motyvų šią ieškovo teisę, iš esmės neteisingai išsprendė bylą, pažeidė ieškovo procesines teises ir tai yra pagrindas vien dėl to naikinti skundžiamą sprendimo dalį. Nurodo, kad pažeistas ir CPK 140 straipsnis, o taip pat CPK 42 str. l ir 2 dalys. CPK 140 str. atkartoja CPK 42 str. 1 dalyje įtvirtintą atsakovo teisę pripažinti ieškinį. Atsakovė ieškinį pripažino pilnai ir tai nurodyta teismo sprendime. Atsakovei pripažinus ieškinį, teismo diskrecija priimti kitokį sprendimą nei ieškinį tenkinti, t. y. ieškinį tenkinti iš dalies arba jį atmesti, yra labai ribota. Ieškinio tenkinimas iš dalies ar jo atmetimas galimas dviem atvejais, numatytais CPK 42 str. 2 d., t. y. kai teismas nepriima atsakovo pripažinimo ieškinio, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, ir antras atvejis, jei tai prieštarauja viešam interesui. Nesant atsakovės veiksmuose prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, bei viešojo intereso nebuvimas nedavė teisinio pagrindo atsakovės ieškinio pripažinimo nepriimti. Pažeista CK 6.73 str. 2 dalis tuo, kad atsakovei pripažinus ieškinį pilnai ir nesant pagrindo ieškinio pripažinimo nepriimti, teismas nebesvarsto netesybų mažinimo klausimo, o ieškinį tenkina pilnai. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad numatytos netesybos sąžiningos ir teisingos, nes jos buvo numatytos vienodo dydžio už galimą sutarties pažeidimą abiems sutarties šalims. Teismas neįvertino atsakovės nesąžiningumo, t. y. tos aplinkybės, kad ieškovė sudarydama preliminarią sutartį žinojo, kad pagrindinės sutarties sudaryti negalės, tačiau vis tiek ėmė iš ieškovo pinigus, už juos pirko nekilnojamąjį turtą. Teismas, darydamas išvadą, kad netesybos yra aiškiai per didelės nukrypo nuo teisės doktrinos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, o todėl sprendimas visiškai nemotyvuotas, jame nėra atsakymo į skunde iškeltus klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, tinkamai juos įvertino, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą dėl ieškinio dalinio pagrįstumo (CPK 176, 185 str.). Todėl sprendimą naikinti pagal atsakovo apeliacinio skundo motyvus ir argumentus, jame nurodomas aplinkybes nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, sprendime išvardijo atitinkamus įrodymus ir nustatytas konkrečias faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias dalinį ieškinio pagrįstumą, tarp jų pagrįstai nurodė, kad ginčui spręsti taikomos CK 6.237 straipsnis, 6.165 straipsnio 4 d. nuostatos, o sprendžiant netesybų priteisimą taikomos 6.71 str. 1 d. ir 6.37 str. 2 d. nuostatos. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių vertinimu, kuris padarė pagrįstas išvadas, jog bylos šalys sudarė vieną, o po to abipusiu sutarimu ir kitą preliminarinę sutartį dėl to paties turto pardavimo, pagal kurias atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovui jai ir jos vaikams priklausantį 19 ha žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą su šio namo priklausiniais, tačiau to neįvykdė iš dalies dėl to, kad ji negavo leidimo parduoti sutartą turtą ieškovui, kadangi dalis sutarto parduoti turto priklauso jos nepilnamečiams vaikams. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą, vadovaudamasis sprendime nurodytų įstatymų nuostatomis, nustatęs, kad ieškovas atsakovei per keletą kartų sumokėjo 12 000 Lt avanso, šią sumą, kaip įgytą be teisinio pagrindo, priteisti ieškovui. Sprendime apylinkės teismas teisingai nustatė, kad šalys preliminarios turto pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo užtikrinimui numatė 12 000 Lt dydžio netesybas, tačiau teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad netesybos sudaro 10 000 Lt. Įstatymas nustato, kad netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Apylinkės teismas sprendime teisingai nurodo, kad nuostolių dydį, kuris turi būti realus, turi įrodyti ieškovas, bet ieškovas to niekuo nepagrindžia. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį teismas, priteisdamas netesybas, savo nuožiūra sprendžia klausimą dėl netesybų sumažinimo, kurias įstatymas leidžia mažinti vien dėl to, kad jos yra aiškiai per didelės, atsižvelgiant į prievolės pobūdį, kitos šalies padarytą pažeidimą dėl prievolės neįvykdymo, jos turtinę padėtį, prievolės neįvykdymo padarinius, prievolės sumą ir kitas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo reikalaujama 10 000 Lt netesybų suma yra aiškiai per didelė (ji iš ieškovo pusės nėra pagrįsta ir tokių nuostolių turėjimu), pagrįstai atsižvelgė į visas kitas bylos aplinkybes, tarp jų, į šalių būsimo įsipareigojimo vertę, kuri nėra didelė (buvo sutarta sudaryti 25 000 Lt vertės pirkimo–pardavimo sutartį dėl 19 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo). Teisingai įvertino ir tai, kad ieškovė augina 5 vaikus, iš kurių 4 nepilnamečiai, pati atsakovė faktiškai gyvena iš valstybės vaikams skiriamų pašalpų, o kolegija papildomai nurodo ir tai, kad ji turto negalėjo parduoti ir dėl to, kad negavo leidimo iš teismo jį parduoti. Šių faktinių aplinkybių buvimu apylinkės teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad ieškovo reikalaujama netesybų suma yra per didelė ir sumažinti (CK 6.73 straipsnio 2 d.) iki 1000 Lt. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės, kaip ir procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris priimtas laikantis sprendimo priėmimo ir paskelbimo taisyklių, nustatytų civilinio proceso kodekse (CPK 259, 260, 265, 269, 270 str.). Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo ir priimto sprendimo (b. l. 21-26 ir 27, 28-30), teismo posėdyje dalyvavo abi šalys ir, joms sutikus, nutarė bylą nagrinėti iš esmės, kurioje teismui paaiškinimus dėl ieškinio davė tiek ieškovas tiek ir atsakovė, teismas po to išklausė bylos šalių baigiamųjų kalbų ir nutarė atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2007-06-06, kurį nurodytu laiku ir paskelbė. Todėl pirmosios instancijos teismas nepažeidė tų procesinių teisė normų, kurias nurodo apeliantas, tarp jų, kad minėtas teismas privalėjo priimti sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti pilnai, nes teismas bylą nagrinėjo iš esmės teismo posėdyje dalyvaujant šalims ir įvertinęs ištirtus įrodymus bei nustatytas bylos aplinkybes, kaip nustato įstatymas (CPK 263, 185 str.) ir priėmė galutinį sprendimą. Ieškovo ieškinį tenkino iš dalies pagrįstai, o priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tuo yra paneigti apeliacinio skundo argumentai, kuris netenkinamas, o atsakovė sprendimo neskundė. Apeliacinėje instancijoje turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo, kaip pralaimėjusios šalies (CPK 88, 92, 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

Nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. Š. 6,00 Lt, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Teisėjai Edmundas Valentinas JarasZina MickevičiūtėLaimutė Sankauskaitė