Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-59-491/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-14
Bylos Nr.
1A-59-491/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51083-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Valdas Ciesiūnas, Valdas Meidus
Nukentėjusysis
E. P.
Nuteistasis
A. S.
Advokatai
Mykolas Vytautas Kazlauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-59-491/2019Proceso Nr. 1-01-1-51083-2018-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 14 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant :prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,nukentėjusiajai E. P.,nuteistajam A. S.,gynėjui advokatui Mykolui Vytautui Kazlauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį areštu 45 paroms.

Į šią bausmę įskaitytas laikas, jo išbūtas laikiname sulaikyme – 2 paros.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, jis įpareigotas 6 mėnesius po bausmės atlikimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. S. buvo nuteistas už tai, kad 2018 m. spalio 23 d. apie 19.30 val., Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius kumščiu ir ne mažiau kaip keturis keptuve per rankas lovoje gulinčiai sugyventinei E. P., taip jai sukėlė fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį – jam už nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės apribojimo bausmę. Skunde jis nurodo, kad bausmės tikslai jam būtų pasiekti ir paskyrus švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą. Dėl nusikalstamos veikos kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, jokios žalos jai nepadarė, yra registruotas darbo biržoje. Su nukentėjusiąja E. P. augina mažametį vaiką, nukentėjusioji niekur nedirba, todėl jį izoliavus, net ir poilsio dienomis, nukentėtų jo šeimos interesai. Kadangi šiuo metu jis yra susitaręs dėl įsidarbinimo, arešto bausmės atlikimas užkirs tam kelią. Nors jis anksčiau buvo teistas, tačiau jo nusikalstamos veikos nebuvo itin pavojingos, nukentėjusiajai nesukėlė didelių nepatogumų ar turtinės žalos. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę atliko, paskirtų įpareigojimų laikėsi. Jo nusikalstamos veikos yra atsitiktinės, kadangi dėl psichologinių problemų jo veiksmai būna spontaniški ir neapgalvoti. Dėl savo netinkamo elgesio padarė teigiamas išvadas, pasižada nebevartoti alkoholio ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

3. Teismo posėdyje nuteistasis, nukentėjusioji ir nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. prašo jam už nusikaltimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirti švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, ir pateikia su tuo susijusius argumentus, akcentuodamas savo teigiamas asmenines savybes, siekį išsaugoti turimus socialinius ryšius, žadėdamas nebedaryti naujų teisės pažeidimų. Todėl kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą būtent klausimu, ar pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. S. tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą individualizuodamas ir skirdamas bausmę.

6. Pažymėtina, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į : padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

7. Už nusikaltimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas nuteistajam A. S. bausmę, vadovavosi bausmių skyrimo pagrindais bei sąlygomis, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir bausmės skyrimą pakankamai motyvavo. Šie motyvai aiškūs, konkretūs bei išsamūs, atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino A. S. nusikalstamos veikos pavojingumą, ankstesnes jo nusikalstamas veikas, jo asmenybę ir padarė pagrįstą bei teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti už nusikaltimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jam paskyrus areštą 45 paroms. Su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais kolegija sutinka.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. S. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, bei į tai, kad ši veika yra smurtinė, baigta. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai nenustatė A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie A. S. asmenybę ir jos pavojingumą, tinkamai įvertino ir kitus jį charakterizuojančius bylos duomenis – kad jis anksčiau teistas 2 kartus, iš kurių vieną kartą už analogiško nusikaltimo padarymą prieš tą pačią nukentėjusiąją – savo sugyventinę E. P.; po to, atlikęs už tai paskirtą bausmę, grasino nužudyti sugyventinės nepilnametę dukrą ir jai į pagalbą atėjusį jos draugą. Visa tai rodo apie nuteistojo polinkį smurtauti artimoje aplinkoje, kad jis su artimaisiais nelinkęs problemų ar gyvenimiškų situacijų spręsti taikiai, iš praeities klaidų nepasimokė. Už šiuos aptartus ankstesnius A. S. nusikaltimus jam buvo taikytos švelnesnės bausmės – viešieji darbai ir laisvės apribojimas. Ir nors šias bausmes nuteistasis iš esmės vykdė tinkamai ir jas atliko, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujo nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kurį jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, praėjus tik šiek tiek daugiau nei 5 mėnesiams nuo paskutinės bausmės atlikimo. Tai, kolegijos, kaip ir pirmosios instancijos teismo, įsitikinimu, atskleidžia A. S. neigiamą požiūrį į bendrai visiems priimtinas moralės normas, charakterizuoja jį kaip linkusį pažeisti nustatytas elgesio taisykles, nedarantį išvadų dėl savo netinkamo elgesio. Skirdamas A. S. bausmę, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad tai ne pirmas tokio pobūdžio jo smurtinis nusikaltimas, padarė pagrįstą išvadą, jog ši nuteistojo nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o jau susiformavusio, priešingo teisei, jo elgesio tąsa bei rezultatas.

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S., kaip ir pirmosios instancijos teisme, kartoja, kad yra susitaręs su darbdaviu dėl įsidarbinimo. Nuteistasis žada įsidarbinti jau kurį laiką, tačiau to niekaip nepadaro, nors yra jaunas ir darbingas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo ir tai, kad Užimtumo tarnyboje A. S. užsiregistravo tik po nusikaltimo padarymo. Tokie duomenys leidžia spręsti apie tai, kad A. S. ėmėsi tam tikrų minimalių veiksmų gauti teisėtas, pastovias pajamas ne dėl to, kad išlaikytų šeimą, o tiesiog tikėdamasis tokiais argumentais sušvelninti savo teisinę padėtį šioje byloje. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat teigia, kad dėl jo izoliavimo nuo visuomenės atliekant areštą nukentės jo turimi socialiniai ryšiai, visgi byloje esantys duomenys rodo, kad jis smurtauja prieš savo šeimos narius. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuteistasis nesąžiningai naudojasi duomenimis apie savo vaiką vėlgi tikėdamasis švelnesnio baudžiamumo, kai, iš tiesų, jis savo vaiku nesirūpina, jam apribota tėvo valdžia sūnui dėl asocialaus gyvenimo būdo bei nesaugios aplinkos sūnui sudarymo namuose, po ko A. S. nedėjo pastangų susigrąžinti sūnų į šeimą. Tokie bylos duomenys ne tik nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės, jie tik dar kartą patvirtina nuteistojo susiformavusias neigiamas nuostatas. Įvertinus visus šiuos duomenis, pritartina skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad A. S. ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, jo nepaveikė teigiama linkme, jis toliau darė nusikaltimus, todėl tik griežtesnė bausmė – areštas, gali jį paveikti. Atsižvelgus į tai, A. S. pagrįstai nebuvo skirta švelnesnė bausmės rūšis, kadangi jo asmenybė nekelia pasitikėjimo ir neleidžia manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be teismo nustatytos bausmės atlikimo.

10. Taigi, kaip matyti iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų, nuteistajam A. S. arešto bausmės paskyrimą iš esmės nulėmė aptartos jo asmenybę neigiamai charakterizuojančios aplinkybės ir duomenys apie tai, kad jis anksčiau yra teistas švelnesnėmis bausmėmis, tačiau jos nebuvo efektyvios, jis ir vėl nusikalto. Įvertinus A. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis, dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą skundžiamu nuosprendžiu paskirta artima baudžiamajame įstatyme numatytam vidurkiui arešto bausmė nėra aiškiai neteisinga arba aiškiai per švelni. Taigi, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. S. paskirta bausmė savo rūšimi bei dydžiu yra teisinga, todėl ją švelninti nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. S. apeliacinį skundą.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusValdas CiesiūnasValdas Meidus