Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2013-11-05 · Byla Nr. PK-404-659/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-11-05
Bylos Nr.
PK-404-659/2013
Teisminio proceso Nr.
1-06-3-00017-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Balčiūnienė
Nukentėjusysis
A. M.
Kaltinamasis
A. U.
Advokatai
Viačeslavas Žarkovas, Egidijus Giedraitis
Baudžiamoji byla Nr. PK-404-659/2013Proceso Nr. 1-06-3-00017-2013-4Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.4.8.2.;1.2.14.10;2.1.10.1.;2.9.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos Vardu2013 m. lapkričio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant nukentėjusiajai A. M., jos atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui, kaltinamojo gynėjui advokatui Egidijui Giedraičiui., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. nežymiai sužalojo kitą žmogų bei sugadino svetimą turtą, o būtent:

jis, 2012-12-25 apie 03.30 val. grįžęs į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ištempė A. M. iš lovos, ranka sudavė kelis kartus į veidą, dėl to padarė A. M. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė jai fizinį skausmą. Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, ištempė A. M. į laiptinę, iškvietė liftą ir ištraukęs A. M. priklausantį telefoną „Nokia E 72” modelio, metė jį į grindis ir sulaužė. Tokiu būdu jis sugadino 748,10 Lt vertės svetimą turtą.

Kaltinamasis A. U. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad su A. M. susipažino 2011 m. spalį, susitikinėdavo, bendraudavo. Ji po kiek laiko ateidavo į jo namus, pasilikdavo dviem dienom, po to išeidavo. Jie buvo pora. Ji ėmė sakyti, kad nori kartu gyventi, nori šeimos, bei jis tam nepritarė. Tada jai prasidėjo isterija, dingo 2 savaitėm, po to atsirado prie jo buto durų. Taip buvo 2-3 kartus. Po kiek laiko susitvarkė, viskas buvo normaliai, A. M. pasilikdavo nakčiai, jis jai duodavo atsarginius buto raktus, išeidamas ryte į darbą. Tačiau ji jo namuose negyveno, tik su savimi atsiveždavo kai kuriuos daiktus. Per Kūčias jis dirbo, susiskambino su draugais, nutarė po darbo pas draugus pasisvečiuoti. Ten atsigėrė vyno, parėjo namo, nusimovė batus, norėjo miegoti. Atėjo į miegamąjį ir pamatė, kad kambarys užrakintas. Kai atsirakino miegamojo duris, A. M. ėmė priekaištauti, kur jis buvo, ėmė šaukti, rėkti, kad su draugo mergina santykius palaiko. Tada jis jai pasakė „eik iš mano namų, palik raktus“. Ji paėmusi telefoną metė jį į sieną, jis vėl pasakė, kad „Eik iš mano namų, pasiimk daiktus“. Ji griebė, kas pirma pasitaikė jai po ranka ir metė į jį. Jis paėmė tą telefoną, įkišo į kišenę. Abu nuėjo į koridorių, padavė jai striukę, raktus nuo automobilio. Įėjo į liftą, ji pradėjo jam sakyti apie įstatymą-smurtą artimoje aplinkoje. Lifte jis jai nieko nesakė. Tada jis nuėjo į parduotuvę cigarečių, nusipirko taurę brendžio. Parėjęs pamatė, kad A. stovi prie laiptinės. Jis paklausė jos, kodėl ji nevažiuoja namo, o ji ėmė šaukti ir tuo metu atvyko policijos pareigūnai. Jis pasakė, kad ji pasiimtų daiktus ir grąžintų buto raktus. Ji pati susirinko daiktus, o jis parašė pareiškimą, kad bute rado nepageidaujamą žmogų. Jis nežino nuo ko galėjo atsirasti sužalojimai pas nukentėjusiąją, bet mano, kad juos galėjo padaryti A. M. mama. Jis jai nieko nepadarė, ieškinių nepripažįsta.

Nukentėjusioji A. M. parodė, kad buvo Šv. Kalėdos, gruodžio 24-ios naktis į gruodžio 25-ąją. Ji grįžo 2012-12-24 d. naktį po vakarinės pamainos į A. U. namus. Ji gyveno kartu su A. U., vedė bendrą ūkį: jis mokėjo komunalinius mokesčius, ji pirko maistą, paskolindavo jam pinigų komunaliniams mokesčiams sumokėti, ji jautėsi ten kaip šeimininkė, nepaisant to, kad jo aplinka, linkusi sakyti, kad ji ten negyveno. Kartu gyveno apie 5 mėnesius, bet būdavo, kad ji išeidavo pas mamą. Prieš tą įvykį A. U. buvo grįžęs išgėręs, agresyviai paklausė jos „Tu dar čia?“. Ji turėjo jo buto raktus. Paskutiniu metu ji jautė, kad jis nori, jog ji išeitų. Jis absoliučiai ją ignoravo, o ji laukė kol jam praeis tas durnizmas. Jis prieš kelias dienas iki įvykio sakė, kad ji turėtų palikti butą, tačiau ji laukė išeiginių, kad galėtų išsikraustyti. Tą vakarą ji pamatė, kad jo nėra namuose. Su tėvais buvo sutarę, kad jie kartu ateis švęsti Kūčių vakarienės, tačiau pas tėvų ji važiavo viena. Ten buvo atvažiavusi ir jos sesė su šeima. Apie 1 val. nakties ji grįžo į A. U. namus ir nuėjo miegoti. A. U. nebuvo. Apie 2 ar 3 val. nakties grįžo A. U., kaip visada su trenksmais, kai girtas. Ji užsirakino miegamajame, nes įtarė, kad visko gali būti. Jis atsidarė kambario duris, nors jos buvo užrakintos, puolė ją gulinčią lovoje, ėmė draskyti, nutempė kaldrą, atėmė telefoną, paėmęs už kojų nutempė ją nuo lovos. Ji buvo su apatiniais, greit prie lovos pasiėmė kelnes. Buto koridoriuje jis pradėjo ją daužyti rankomis ar kumščiais į galvą, stūmė į sieną, nuo to atsirado mėlynės. A. U. ėmė šaukti, kad „nešdinkis iš namų“, į durų staktą trinktelėjo, atėmė, berods, raktus. Kadangi ji nebeturėjo telefono, niekam negalėjo paskambinti. Jis ją tąsė, po to kažko pradėjo ieškoti, o ji tuo metu apsirengė, apsiavė šlepetes. Jis ją išgrūdo iš buto su šlepetėmis, sakė jai, kad ji šiokia tokia ir anokia. Jis paleido į darbą kumščius. Išgrūdo ją į koridorių, iškvietė liftą, ištraukė jos telefoną iš savo kišenės, išmetė ant žemės ir dar su batais patrypė. Po to ją išgrūdo iš lifto. Kalbėjo agresyviai nusiteikęs, palikęs ją, nuėjo link „Kalifornijos” naktinio baro, dar užkliuvo jos automobilio veidrodėlius, apdaužė. Ji įėjo į 1-ąjį namo aukštą, paskambino į pirmą pasitaikiusį butą. Atidarė moteris, ji pasakė jai, kad reikia policijos. Moteris davė jai savo telefoną, pasakė, kad pati paskambintų. Tada ji išėjo į laiptinę, laukti policijos. Belaukiant pamatė, kad grįžta A. U.. Jis buvo piktai nusiteikęs, pasakė jai, kad ji turi nešdintis lauk. Su juo parėjo jo draugai N. Š., V. G.. Jie atėjo padaryti linčo teismo. Ji nebuvo jų mėgiama. V. jai pasakė, kad jos dar susitiks. Tada atvažiavo policija ir viską pradėjo aiškintis. Ji pasakė, kad nori pasiimti daiktus ir grįžti namo. Nuėjo visi į A. U. mamos butą, ji pasiėmė savo daiktus. Policijos pareigūnai jai padėjo sunešti daiktus. Visus daiktus sudėjo į savo automobilį. A. U. įsėdo į policijos mašiną, o ji į savo automobilį ir visi nuvyko į policijos komisariatą, ten ji parašė pareiškimą, kurį tikslino tris kartus, dėl jos sumušimo bei sudaužyto telefono. Jai reikėjo eiti į naktinę pamainą, o ant jos veido buvo įbrėžimai. Po 3 mėnesių ji pasidarė nėštumo testą, kuris buvo teigiamas. Todėl mušimo metu, ji buvau nėščia. Darbe negalėjo normaliai dirbti, mintys sukosi kaip ją daužė, tampė, vartojo necenzūrinius žodžius. Ji buvo pažeminta, sumušta, sudaužyta. Jai teko gyventi baimėje, ar viskas bus gerai pagimdžius vaikelį, ar nebuvo pakenkta vaikui. Buvo baimė nėštumo metu, tuo ji grindžia ir savo ieškinį. Šiuo metu augina berniuką, jam viskas gerai.

Liudytojas A. L. parodė, kad vyko adresu (duomenys neskelbtini). Gavo iškvietimą apie 4 val. ryto, pranešė, kad prie įėjimo lauks moteris, kurią išvijo iš namų sugyventinis. Kai atvyko į iškvietimo vietą, rado apsiverkusią moterį, kuri papasakojo, kad ją pastūmė sugyventinis, sudaužė telefoną ir išvarė iš namų. Smurto žymių ant moters nesimatė, neprisimena ar ji pasakojo apie sumušimą, tačiau ji buvo apsiverkusi. Ji laikė rankoje sudaužytą telefoną, buvo su šlepetėmis ir lengvais treningais. Po kiek laiko atėjo sugyventinis ir visi nuėjo į jo namus. Moteris susirinko daiktus, apie penkias tašes, jie jai dar padėjo juos sukrauti į jos automobilį ir visi nuvyko į policijos komisariatą, kur ji surašė pareiškimą.

Liudytojas A. Ž. (A. Ž.) parodė, kad jis apžiūrėjo telefoną. Telefonas buvo sudaužytas, pažeistas mechaniškai. Jis negalėjo pasakyti, kaip buvo sudaužytas telefonas, nes jie konstatuoja faktą, tačiau nukritus telefonui toks sužalojimas negalėjo būti. Nebuvo kito daikto smūgio požymių. Telefonas buvo neveikiantis. Jis išardė tą telefoną, buvo sulankstyta telefono plokštė, sulaužytos kamera ir baterija. Nebuvo kameros stikliuko, kamera tabalavosi. Telefonas atrodė neblogai, nebuvo padėvėtas.

Liudytojas A. S. parodė, kad jis pažįsta ir nukentėjusiąją, ir kaltinamąjį, nes jie susitikinėdavo. Tarp jų būdavo konfliktai, jis tai matydavo. Kai jis svečiuose būdavo pas Arvydą, nukentėjusioji skambinėdavo jam į duris, prašydavo taikytis, neduodavo A. U. ramybės, bet jis jos neįleisdavo. A. U. prašydavo A. M. išsikelti, ji neįsikeldavo, nenorėdavo namo grįžti. Apie įvykį žino iš A. U. pasakojimo, kad 2012-12-25 Arvydas grįžo į savo butą, o A. buvo užsirakinusi miegamajame, neįsileido A. ir jie apsipyko. Buvo atvykusi policija. Jis nežino ar A. M. turėjo kokius raktus nuo buto ir miegamojo. Nukentėjusioji negyveno tame bute.

Liudytoja D. U.-M. parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis. A. M. jis pažįsta, kaip buvusią brolio draugę. Jie bendravo apie metus. Jų santykiai nebuvo pastovūs. Ji skambindavo ne kartą jai, sakydavo, kad yra susipykę, kad nesiseka draugauti. Kai jie susipykdavo, A. būdavo pas savo tėvus. Kartais ji pasilikdavo nakvoti pas brolį, tačiau negali pasakyti, kad jie kartu gyveno. Matė keletą A. M. daiktų, bet negali pasakyti, kad būtų vedamas bendras ūkis. Šiuo metu jie nebendrauja, nes interesai nesutapo. A. užkliūdavo, kad brolis nekalba, ji užsigaudavo, supykdavo. Jos brolis gyvena su mama. Buto raktus turi ji, brolis ir mama. A. A. U. duodavo raktus nuo buto. Jai nežinoma, kur brolis buvo naktį iš 2012-12-24 į 2012-12-25, ji jo neklausė. Nėra buvę, kad jos brolis smurtautų. A. M. nėra minėjusi, kad A. U. būtų prieš ją smurtavęs. Apie įvykį ji sužinojo po kiek laiko iš brolio, kuris pasakojo, kad buvo iškviesta policija dėl smurto. Jis jai pasakojo, kad prašė A. M. išeiti iš namų, susirinkti daiktus, bet ji atsisakė, po to jis išėjo. Kai grįžo iš parduotuvės, jis ją rado prie namų verkiančią ir po kiek laiko atvyko policija.

Liudytoja M. U. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Jis su A.tai būdavo pora, tai nebūdavo. Sūnus gyvena jos bute. Ji dažnai būdavo sodyboje, o A. M. kartais būdavo jos namuose, kartais ne. Sūnus ir A. nevedė bendro ūkio. Nebuvo jokių bendrų pirkinių. Už butą ir maistą mokėjo ji ir sūnus. Sūnus jai jokių planų apie santykius nepasakojo. Įvykio metu jos nebuvo namuose. Apie tai ji po kurio laiko sužinojo iš sūnaus. Sūnus paprašė A. išeiti iš namų, ji nenorėjo, jis ją išvedė, ji iškvietė policiją. Problemų dėl sūnaus elgesio niekada nėra buvę. Su A. yra bendravusios. Pastaroji jai guodėsi, kad nesiklosto santykiai, draugystė. Ji patarė jai nebendrauti, jei nesiklosto santykiai. Iki konflikto sūnus nesmurtavo prieš A.. Iš kaimynų nebuvo jokių nusiskundimų dėl triukšmo. Nežino ar A. M. turėjo buto raktus.

Liudytoja D. M. parodė, kad nukentėjusioji yra jos dukra. 2012-12-24 ji suruošė Kūčių vakarienę, atvažiavo A. sesuo, A., sūnus. Dukrai pasakė, kad pasikviestų A. U.. A. pasakė, kad jis neis. Su A. U. dukra draugavo apie metus laiko, o po 3 mėnėsių ji išsikraustė gyventi į jo namus. Ji pastoviai su juo gyveno, turėjo jo buto raktus. Kartais A. supykusi grįždavo. Jis jai viską gadino. Jis augo negeroje šeimoje. A. U. buvo labai pavydus, jis galėdavo su draugais leisti laiką, o ji ne, turėjo sėdėti viena namuose. Ji labai mylėjo A. U.. A. nebuvo nusprendusi su juo išsiskirti. A. U. per Kūčias buvo su draugais. Per Kūčias A. pabuvo gal iki 1 val. nakties, pasakė, kad važiuoja į namus pas A. U. ir išvažiavo. Po kiek laiko jai paskambino A. pasakė „Aš atvešiu A.“. Nieko nesuprasdama ji paskambino A., bet jai nėjo prisiskambinti, nes telefonas neveikė. Tada ji paskambino A. U., paprašė, kad leistų pakalbėti su A.. Ji pasakė, kad jie yra policijoje. Po kiek laiko, apie 4:00 ar 4:30 val. suskambėjo skambutis į duris, už durų buvo A., jos veidas buvo nubraižytas, kairėje pusėje žymė, kairėje rankoje bėgo kraujas. Ji jai pasakė, kad „Išmetė mane kaip šunį“. Ji dukrai padėjo sunešti atsivežtus daiktus, buvo kokios 5-6 tašės. Su kita dukra pamatė, kad jai pasidarė bloga, ji visa drebėjo, ėmė balti. Dukros nuvažiavo į ligoninę, ten aprašė įvykį. A. vakare jautėsi normaliai, o kai grįžo apie 4:00 ar 4:30 val., buvo visa įsitempusi.

Liudytoja D. B. parodė, kad A. M. jos sesuo. Ji gyvena Mažeikiuose, o pas mamą buvo atvykusi nuo 2012-12-22. 2012-12-24 buvo kartu, šventė Kūčias. Po 1 val. nakties A. nusprendė važiuoti pas A. į namus. Jie kartu gyveno pas jį, vedė bendrą ūkį. Ji paklausė A., kur A., ir A. M. pasakė, kad jis su draugais eilinį sykį. Tada ji nuėjo miegoti. Apie 5 val. ryto išgirdo pokalbį, koridoriuje pamatė maišus bei kruviną A. ranką. A. M. kūkčiodama pasakė, kad ją išvarė iš namų. Po 15-20 min. A. pradėjo drebėti, jai pasidarė silpna, todėl jos sėdo į automobilį ir nuvyko į ligoninę, važiuojant pastebėjo prabrėžtą žandą. A. M. paminėjo, kad ją trankė, norėjo įeiti į kambarį. Tą padarė A.. Ji nežinojo, kad jos sesuo nėščia.

Liudytoja V. G. parodė, kad A. U. pažįsta apie metus. A. M. pažįsta mažiau nei A. U.. A. M. labai pavydėjo A. U.. Buvo konfliktas, ji su Nerijumi buvo kaime, po to grįžo. Į svečius atėjo vienas A., jie tvarkingai atsigėrė po taurę vyno, taip atšventė Kūčias ir A. išėjo namo. Po kiek laiko jos draugas sulaukė skambučio iš A., kuris pasakė, kad namie problemos. Jie nuvažiavo į įvykio vietą. Lauke buvo pareigūnai ir A. su A.. Al. rodė savo telefoną, rėkė, kad jis sudaužytas, bet ji nematė, kad jis būtų sudaužytas. Taip pat nematė ir smurto ant A. M. veido. A. stovėjo prie laiptinės laiptų, o ji 10 metrų atstumu. A. norėjo, kad ji išsikraustytų. A. negyveno, tik užsukdavo į A. U. butą. Šiame bute buvo jos daiktų. Ji prieš įvykį Arvydą persekiodavo, važiuodavo į jo darbą, prie namų laukdavo. A. iškvietė policiją, o A. U. norėjo, kad ji išsikraustytų iš jo namų. A. buvo suisterikavusi, kai buvo lauke.

Liudytojas N. Š. parodė, kad A. U. jo draugas, o A. buvusi jo draugė. Jie draugavo iki Kūčių, prieš tai kiek draugavo, negali pasakyti. Jis su V. G. kartu gyvena, jiems teko bendrauti poromis. Nemano, kad tarp jų kažkas rimto buvo. Iš A. pusės buvo isterijos, klykimai, daužymasis, yra tekę matyti tas isterijas. Ne iš šio, nei iš to pradeda verkti, konfliktuoti, nenormaliai elgtis. Jie kartu negyveno, jie tik draugavo. Per Kūčias A. U. buvo pas juos. Jis sakė, kad A. M. kažko isterikuoja. Po K. U. išėjo namo. Po kiek laiko jam paskambino A. U. ir pasakė „ateik, isterikuoja“. Jie atvažiavo. Kai atvyko, A. M. ir A. U. buvo prie laiptinės, o A. klykė, kad A. U. ją mušė. Ji sakė, kad A. U. jai trenkė į veidą, bet smurto žymių nebuvo. Jis buvo prie pat jos, pareigūnai irgi buvo šalia. A. M. minėjo, kad A. U. jo stelefoną sudaužė, bet jis nebuvo sudaužytas. Pareigūnai išsivežė A. U. į policiją. Po įvykio jis kalbėjosi su A. ir šis sakė, kad A. buvo įsibrovusi į jo butą. Jis nežino ar A. M. turėjo A. U. buto raktus. A. norėjo išprašyti ją lauk, ji užsidarė, nėjo iš kambario. Kas kvietė policiją, jis nežino.

Liudytojas A. G. parodė, kad 2012-12-25 buvo įvykis, bet neprisimena tiksliai, aplinkybės yra nurodytos A. L. tarnybiniame pranešime. Nukentėjusiąją matė, bet detalių nepamena.

Iš 2013-01-03 nutarimo matyti, kad buvo atisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą A. U. atžvilgiu (b. l. 6-7).

Iš 2012-12-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 2595/12 (03) matyti, kad A. M. buvo nustatyti odos nubrozdinimai kairiame skruoste, kairės plaštakos III piršto – delnakaulio sąnario srityje, poodinės kraujosruvos kairio klubakaulio sparno projekcijoje, dešinio sėdmens srityje. Šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir A. M. juos galėjo patirti 2012-12-25 paros pirmoje pusėje (b. l. 8).

Iš Všį Respublikinės Klaipėdos ligoninės išrašo matyti, kad A. M. buvo nusatytas galvos sumušimas, kairės veido, kairės plaštakos nubrozdinimas. Traumą patyrė 03.30 val. (b. l. 10).

Iš 2013-01-31 medicininio pažymėjimo kopijos matyti, kad A. M. nustatytas 12 savačių nėštumas (b. l. 12).

Iš „Snoro lizingo” tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutarties matyti, kad A. M. įsigijo telefoną Nokia E 72, 1260 Lt vertės (b. l. 13).

Iš UAB “Mobiliųjų telefonų techninio centro” atliktų darbų aprašo matyti, kad apžiūrėjus telefoną Nokia E72, konstatuota, kad jis neįsijungia, sulaužytas telefono korpusas, daugybiniai korpuso pažeidimai, skilimai (b. l. 15).

Iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 33-At-00021-13 matyti, kad A. M. kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto antrąjį policijos komisariatą dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 32-33).

Iš asmens blaivumo patikrinimo pažymos matyti, kad A. U. nustatytas 1,21 promilės girtumas (b. l. 35).

Nors kaltinamasis A. U. neprisipažino smurtavęs A. M. atžvilgiu, taip pat nurodė nežinantis iš kur pas nukentėjusiąją atsirado odos nubrozdinimai ir kraujosruvos įvairiose kūno vietose bei kokiu būdu galėjo būti sudaužytas jos mobilaus ryšio telefonas, tačiau šiuos jo teiginius paneigia byloje ištirti įrodymai. Liudytojas A. L. nurodė, kad atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), prie laiptinės jų laukė apsiverkusi moteris, kuri rankoje laikė sudaužytą telefoną (b. l. 78). Nors liudytojas nurodo nepastebėjęs ant moters kūno smurto žymių, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis ją būtų apžiūrėjęs. Liudytojos D. M. ir D. B. nurodė, kad išvakarėse A. M. buvo sveika, o kai naktį grįžo iš A. U. namų, jos veidas buvo subraižytas, kairėje rankoje bėgo kraujas, ji visa drebėjo (b. l. 81-82). Liudytojas A. Ž. nurodė, kad apžiūrėjęs telefoną aptiko sulankstytą plokštę, sulaužytas kamerą ir bateriją bei, kad tokie sužalojimai negalėjo atsirasti nukritus telefonui (b. l. 79). Liudytoja V. M. paaiškinime nurodė, kad 2012-12-25 anksti ryte į jos buto duris paskambino jauna mergina, kuri paprašė iškviesti policiją, nes jos telefonas buvo sudaužytas. Mergina jai parodė sudaužytą telefoną (b. l. 45). Taigi aptarti liudytojų parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiosios A. M. parodymais, kad kaltinamasis A. U. grįžęs naktį ištempė ją nuo lovos, atėmė telefoną ir buto koridoriuje daužė į galvą rankom ir kumščiais, stūmė į sieną, stumdė ir draskė (b. l. 103), todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Priešingai, teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus, pastebi, kad A. M. nurodytos smūgių sritys sutapo su medicininiuose dokumentuose konstatuotais sužalojimais (b. l. 10), kas patvirtina faktą, kad pareigūnai ir kiti pašaliniai asmenys išoriškai galėjo smurto žymių nepastebėti. Teismas nevertina liudytojų D. U.-M., M. U. parodymų, nes jų konflikto metu nebuvo, jos iš karto po įvykio nei A. U., nei A. M. nematė, o apie konfliktą sužinojo tik po kiek laiko iš A. U. pasakojimų. Be to, teismas negali remtis ir liudytojų V. G. bei N. Š. parodymais, nes jie prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Taigi šių teisiamajame posėdyje nustatytų faktinių bylos duomenų visuma teismui yra pakankama konstatuoti, kad kaltinamasis tyčia fiziškai smurtavo A. M. atžvilgiu bei sugadino svetimą turtą. Panaudoto smurto padarinys - nežymiai sutrikdyta A. M. sveikata, todėl A. U. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Kadangi sugadinto turto vertė viršijo 3 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, todėl jo veika dėl sugadinto svetimo turto atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje įtvirtinus nusikaltimo sudėties požymius.

Motyvuojamoji dalis

A. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.

Teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį - padarytas nesunkus nusikaltimas, į veikos motyvus ir tikslus - veika padaryta tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtas. Taip pat atsižvelgiama į kaltininko asmenybę – nusikalto pirmą kartą, dirba, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje charakteristikoje A. U. apibūdinamas kaip pareigingas, drausmingas, tvarkingas ir mandagus darbuotojas. Nurodyta, kad su kolegomis sutaria puikiai, drausminių nuobaudų neturi, pavestą darbą atlieka sąžiningai ir laiku (b. l. 98).

Įvertinus šių aplinkybių visumą, teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę.

Nukentėjusioji A. M. pareiškė ir teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti kaltinamojo veiksmais padarytą 1344, 80 Lt turtinę žalą, 10 000 Lt neturtinę žalą bei advokato atstovavimo išlaidų. Turtinės žalos dydį ji grindžia tuo, kad buvo sugadintas jos mobilaus ryšio telefonas Nokia E72, 1260 Lt vertės, kurio remonto kaina – 748 Lt (b. l. 14). Už telefono patikrą ji sumokėjo 19,80 Lt, už apžiūrą Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriuje sumokėjo 65 Lt. Neturtinę žalą ji grindžia tuo, kad įvykio metu buvo nėščia (b. l. 12) ir baimę dėl vaiko sveikatos juto viso nėštumo metu. Be to, prarado galimybę bendrauti, pasitikėti, darbe negalėjo normaliai dirbti, mintys sukosi kaip ją daužė, tampė, vartojo necenzūrinius žodžius. Ji buvo pažeminta.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tačiau žala turi būti pagrįsta. Nukentėjusioji reikalauja atlyginti jai visą mobilaus ryšio telefono kainą, t.y. 1260 Lt, tačiau teismas pastebi, kad telefonas buvo naudotas ir ieškinyje nėra paskaičiuotas jo nusidėvėjimas. Kadangi nėra aišku, kokia buvo reali telefono vertė jo sugadinimo metu, bet yra duomenys, kiek kainuotų sugadinto telefono remontas, todėl ieškinio dalis dėl 1260 Lt turtinės žalos mažintinas iki 748,10 Lt. Likusi civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos pagrįsta, įrodyta kaltinamojo kaltės įrodymais, todėl tenkintina ir priteistina iš A. U. nukentėjusiosios A. M. naudai.

Vertinant neturtinės žalos dydį, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu. Pagal šį straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl nukentėjusiojo išgyvenimai dėl sveikatos, yra ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Byloje nustatyta, kad dėl A. U. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai A. M. buvo padaryti odos nubrozdinimai kairiame skruoste, kairės plaštakos III piršto –delnakaulio sąnario srityje, poodinės kraujosruvos kairio klubakaulio sparno projekcijoje, dešinio sėdmens srityje. Padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Be patirto fizinio skausmo, A. M. patyrė pažeminimą, savisaugos jausmo netekimą. Atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo nėščia, tačiau apie nėštumą ji sužinojo tik po įvykio, todėl A. M. patyrė baimės ir nerimo jausmą dėl vaiko sveikatos. Vis dėlto byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nukentėjusiosios ateities investicijomis arba nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, gimusio vaiko sveikata, pablogėjusiais jos darbo ar socialiniais santykiais, gerove. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturinės žalos tenkinamas iš dalies, A. M. priteisiant iš kaltinamojo 3 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios A. M. pareikštas reikalavimas dėl atlyginimo už advokato atstovavimo paslaugas pagrįstas, todėl tenkintinas priteisiant iš A. U. 1 500 Lt A. M. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 str., str.,

nusprendė:

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje 187 str. 1 d. ir nuteisti:

Pagal LR BK 140 str. 1 d. paskirti šešių mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;

Pagal LR BK 187 str. 1 d. paskirti keturių mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę šešių mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. U. A. M. 832, 90 Lt (aštuonis šimtus trisdešimt du litus ir 90 ct) turtinei žalai atlyginti ir 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti, taip pat 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidų.

Daiktinį įrodymą – CD diską su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Teisėja Violeta Balčiūnienė