- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-07
- Bylos Nr.
- e2-1650-516/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00353-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-1281-479/2016 pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ieškinį atsakovui R. M. dėl nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.Ieškovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. M. 100 000 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio turto areštą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai ir, sužinojęs apie jam pareikštus reikalavimus, gali imtis veiksmų savo turtui perleisti, todėl egzistuoja reali grėsmė, jog teismo sprendimas nebus įvykdytas arba bus vengiama jį vykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir areštavo atsakovui R. M. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant bendros 100 000 Eur sumos, uždrausdamas šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.Teismas nurodė, kad ieškinio suma didelė, duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ir kitus turimus skolinius įsipareigojimus nėra. Atsakovas turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį, todėl teismas padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas R. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Ieškovė grindžia savo ieškinį tik neva atsakovo atliktu sukčiavimu. Dėl tos pačios priežasties ieškovė dar 2014 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į Vilniaus miesto ekonominę policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tyrimas pradėtas ir iki šiol tęsiasi, bet atsakovui nėra pareikšti net įtarimai dėl galimų nusikalstamų veikų. Ieškovė negali remtis vien tik aplinkybe, kad ji įsitikinusi, jog veika atlikta, tai turi būti nuspręsta įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, o ne ieškovės vidiniu įsitikinimu.Ieškovė negali remtis žalos atlyginimu dėl tariamo sandorio sudarymo, nes ieškovė nėra pasikreipusi su ieškiniu į jos minimą bendrovę dėl sutarties pripažinimo negaliojančia bei lėšų priteisimo. Ieškinyje ieškovės minima sutartis buvo visiškai įgyvendinta, Danijos bendrovė sutartimi sulygtą rezultatą pristatė, kurio egzempliorius yra pas ieškovę, todėl keistai skamba ieškovės teiginys, kad sutartis neįgyvendinta. Juridinis ieškinio pagrindas leidžia teigti, kad ieškinys visiškai nepagrįstas ir negali būti tenkintas, taigi nėra pagrindo taikyti ir laikinųjų apsaugos priemonių.Laikinosios apsaugos priemonės neadekvačiai riboja apelianto ir jo šeimos teises. Atsakovas yra vedęs, jo žmona turi sūnų ir jau dvejus metus serga vėžiu, gydoma, todėl apeliantas vienas yra priverstas išlaikyti nedarbingą, sergančią žmoną ir jos vaiką. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo areštuotos atsakovo sąskaitos, jis nebegali disponuoti savo santaupomis ir gaunamu atlyginimu, todėl jam ir jo šeimai sudaromos labai sunkios gyvenimo sąlygos. Vėžiu sergančiai žmonai ir jos sūnui išlaikyti lėšų reikia kasdien, taigi arešto taikymas neadekvačiai pablogina apelianto, kaip vienintelio maitintojo, galimybę rūpintis šeima. Be to, ieškovė konkrečiai nepagrindė, kodėl sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti, nesiėmus priemonių.Ieškovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Asociacija yra įsitikinusi, kad atsakovas, pažeisdamas vadovo fiduciarines pareigas, sudarė fiktyvų sandorį, sukėlusį ieškovei nuostolius. Atsakovas, visiškai suprantama, nuo pareikšto reikalavimo ginasi, neigdamas ieškinio argumentus, tačiau kas yra teisus šioje situacijoje, bus galima atsakyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus galutinį teismo sprendimą, tačiau šiuo metu pagal šalių pateiktus argumentus ir įrodymus nėra pagrindo laikyti, jog ieškinys negalės būti patenkintas. Šioje byloje nagrinėtinas fiktyvaus sandorio faktas yra tik vienas ikiteisminio tyrimo pareigūnų tiriamų galimų atsakovo nusikalstamų veikų epizodų. Tai, kad ikiteisminiame tyrime įtarimai nepareikšti nei atsakovui, nei kitam asmeniui, civilinei bylai įtakos neturi, todėl atsakovo argumentai apie baudžiamajame procese galiojančią nekaltumo prezumpciją nėra teisiškai reikšmingi, tuo labiau, jog civilinėje teisėje skolininko kaltė yra preziumuojama.Kokį teisių gynybos būdą rinktis, sprendžia pats kreditorius. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo, kaip buvusio jos vadovo. Kita fiktyvaus sandorio šalis – užsienio bendrovė – savo veiklą yra nutraukusi, todėl atsakovo siūlomas ieškinys dėl niekinio sandorio pasekmių būtų beprasmis.Ieškinyje buvo pateikti pagrindžiantys įrodymai, kad iš karto po to, kai R. M. dėl grubių ir sistemingų pažeidimų buvo pašalintas iš asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų, jis perleido vienintelį savo turėtą nekilnojamąjį turtą – butą. Be to, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad atsakovas kartą jau pažeidė fiduciarines pareigas, kuomet asociacijos vardu sudarė automobilių nuomos sutartis už kainą, kelis kartus viršijančią rinkos kainą. Ieškovė neturi pagrindo tikėti, kad atsakovo elgesys šiuo metu yra pasikeitęs, ir jis geruoju vykdytų jam nepalankų teismo sprendimą.Ieškovė, suprasdama susiklosčiusią sunkią atsakovo šeimos padėtį ir užjausdama, neprieštarauja, kad teismas savo nuožiūra ar atskiru atsakovo prašymu nustatytų protingą pinigų sumą, kurią atsakovas per mėnesį galėtų naudoti savo ir šeimos poreikiams tenkinti. Tačiau kartu pastebėtinas atsakovo nenuoširdumas ir galimas siekis nuslėpti tikrąją savo turtinę padėtį, nes su atsiliepimu į ieškinį atsakovas pateikė dviejų banko sąskaitų, esančių AB SEB banke, išrašus, nors iš antstolio sudarytų turto aprašų matyti, jog atsakovas šiame banke iš viso turi penkias sąskaitas ir dar dvi sąskaitas turi AB Swedbank. Įrodymų apie sutuoktinės banko sąskaitose laikomas lėšas, taip pat kitą turimą turtą, apskritai nėra pateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Apelianto įsitikinimu, ieškovės ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, be to, atsakovo teigimu, laikinosios apsaugos priemonės neadekvačiai riboja jo paties bei jo šeimos teises ir teisėtus interesus.Kaip išaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje, tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.Kitaip tariant, teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės pateikto ieškinio forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, t. y. suformuluotas ieškinio reikalavimas ir jo faktinis bei teisinis pagrindas, pateikti įrodymai, kurie, ieškovės įsitikinimu, patvirtina jos nurodytas aplinkybes ir reikalavimus. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą ir nuosekliai formuojamus teismų išaiškinimus šiuo klausimu bei preliminariai įvertinęs ieškovės ieškinį ir prie jo pridėtus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jokių pakankamai akivaizdžių aplinkybių, dėl kurių ieškovės reikalavimai negalėtų būti tenkinami, nėra nustatyta. Vien tik ta aplinkybė, kad šioje byloje nagrinėtinas galbūt fiktyvaus sandorio faktas yra viena iš ikiteisminio tyrimo, kuriame atsakovui nėra pareikšti jokie įtarimai, pareigūnų tiriamų aplinkybių, savaime neįrodo ieškinio reikalavimų ir ieškovės pozicijos nepagrįstumo, nes, visų pirma, kaip ir nurodė pats atsakovas, ikiteisminis tyrimas yra tęsiamas, o, antra, asmens veiksmai ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, tačiau to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus, todėl ta aplinkybė, jog asmuo nepatraukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tam tikrus veiksmus, savaime neeliminuoja ieškinio civilinio proceso tvarka jam pareiškimo galimybės, be kita ko, automatiškai nepaneigia ir ieškinio pagrįstumo.Kaip visiškai pagrįstai nurodė ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, ieškovė laisva pasirinkti jos pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos būdą, todėl, priešingai nei argumentuoja apeliantas, tai, kad ieškovė nepateikė ieškinio kitai ginčo sutarties šaliai dėl sandorio negaliojimo ir lėšų priteisimo, neleidžia konstatuoti ieškinio atsakovui dėl žalos, padarytos pažeidus vadovo fiduciarines pareigas, atlyginimo akivaizdaus nepagrįstumo. Savo ruožtu atsakovo nurodomų aplinkybių, kad ieškinyje minima sutartis buvo įvykdyta ir ieškovė gavo jos įvykdymo rezultatą, analizė yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir negali būti atliekama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, sprendžiant ieškinio prima facie pagrįstumo klausimą.Pažymėtina, kad priešingai nei nurodo apeliantas savo skunde, ieškovė pagrindė ir antrosios laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos sąlygos egzistavimą, t. y. kodėl, ieškovės nuomone, sprendimo vykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomas. Ieškovė pateikė kitoje civilinėje byloje (Nr. 2-36-656/2015) priimtus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, kuriuose R. M. jau buvo pripažintas nesąžiningu, jam sudarinėjant asociacijos (ieškovės) vardu tam tikrus sandorius su kita bendrove. Be to, ieškovė pateikė ir Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą, patvirtinantį, kad apeliantas neužilgo po jo atleidimo iš asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų, perleido tretiesiems asmenims savo nekilnojamąjį turtą – butą.Galiausiai, pastebėtina ir tai, kad 100 000 Eur ieškinio suma fiziniam asmeniui paprastai laikoma didele, savo ruožtu atsakovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo gerą turtinę padėtį, nors pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį ir taip paneigti prezumpciją, kad ieškinio didelė suma gali padidinti ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tenka būtent atsakovui, suinteresuotam laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1066-464/2015; 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-782-180/2015; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-298/2013; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2200/2013 ir kt.).Nors apeliantas taip pat akcentuoja, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neadekvačiai riboja jo bei šeimos teises, sukuria itin sunkias gyvenimo sąlygas, nes areštuotos apelianto banko sąskaitose esančios lėšos, reikalingos jam, jo sunkiai sergančiai žmonai bei jos vaikui išlaikyti, pažymėtina, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nurodė iš pradžių areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – ir atsakovo pinigines lėšas bei turtines teises. Taigi priimdamas skundžiamą nutartį teismas vadovavosi proporcingumo, ekonomiškumo principais, savo ruožtu esant nustatytoms laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygoms, atsakovo sunkios šeimyninės padėties aplinkybė nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamu atveju būtinybės bei pagrįstumo. Kita vertus, apeliantas, teigdamas, kad lėšų areštas sukuria nepagrįstai sunkias gyvenimo sąlygas atsakovui bei jo šeimai, atskirajame skunde ne tik nesuformulavo prašymo teismui leisti jam atlikti tam tikrus mokėjimus iš areštuotų lėšų, jo bei šeimos būtiniesiems poreikiams patenkinti, bet ir nepateikė jokių paaiškinimų bei juos pagrindžiančių įrodymų, leidžiančių teismui konkrečiai įvertinti jo poreikių pobūdį bei dydį ir konstatuoti, kokius mokėjimus jam galėtų būti leista atlikti iš areštuotų lėšų kiekvieną mėnesį. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo ne tik panaikinti, bet ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, kad CPK 148 straipsnis jam suteikia teisę pateikti pirmosios instancijos teismui motyvuotą prašymą pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą ir (ar) pobūdį, leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų atlikti tam tikrus, atsakovo pateiktais įrodymais pagrįstus, mokėjimus, būtinus jo šeimai išlaikyti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.