- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-18
- Bylos Nr.
- eI2-4367-422/2022
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Audrius Grauželis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- N. Š.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. Š. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. Š. skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2021-09-25 kreipėsi į Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisarą (toliau – ir Kauno VPK) su pareiškimu dėl kažkieno lankymosi jos bute, jos nesant, nors savo buto raktus turi tik ji viena. Rašė apie galimai pareiškėjos bute vykdomą stebėjimą, nurodė, kad trečio aukšto laiptinės fotoelementinis apšvietimas reguliuojamas pagal 9 buto gyventojų neaiškius poreikius, kad iš pareiškėjos buto dingo 5 dokumentų kopijos, ir prašė tai ištirti.
Tvirtino, kad buvo patenkintas tik vienas pareiškime minimas prašymas, visa kita nebuvo tikrinama. Pakartotinai su pareiškimu kreipėsi 2021-10-26. Pareiškimas užregistruotas 2021-11-03 Nr. 20-AP-6994. Pareiškėjos nuomone, pareiškimas dėl akivaizdžiai pažeistų teisių gynimo nebuvo pradėtas tirti. Šis pareiškimas buvo nukreiptas į Žaliakalnio PK, nepaisant to, kad 2021-03-06 pareiškime (dėl kaimyno smurtavimo) minėjo, kad šiame policijos komisariate pareiškėja yra vertinama tendencingai dėl neaiškaus pobūdžio priežasčių.
Pareiškėjos nuomone, Žaliakalnio PK darbuotojai netinkamai atlieka savo pareigas, be pagrindo atsisako tirti pareiškėjos pareiškimuose nurodytas aplinkybes, pažeisdami jos teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno VPK atsiliepime su skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Kauno VPK 2021-10-20 raštu Nr. 20-S-19296 „Dėl Jūsų rašyto pareiškimo“ informavo pareiškėją, kad pagal jos pareiškimą 2021-10-14 pravestas profilaktinio pobūdžio pokalbis su Žeimenos g. 62-9, Kaunas, gyventojais. Teikiant šį atsakymą buvo padarytas rašymo apsirikimas: tekste vietoj „<…> buvo gautas Jūsų pareiškimas Nr. 20-AP-6023“ buvo įrašyta „<…> buvo gautas Jūsų pareiškimas Nr. 20-AP-602“.
Tvirtino, kad pareiškėjos pareiškimas pakartotinai nenagrinėtas, kadangi jame nebuvo pateikta naujų aplinkybių, apie kurias nebuvo žinoma teikiant 2021-10-20 atsakymą Nr. 20-S-19296 „Dėl Jūsų rašyto pareiškimo“ į N. Š. 2021-09-25 pareiškimą. Vien aplinkybė, kad teikiant minėtą atsakymą buvo padaryta rašymo apsirinkimo klaida, kuri neturėjo įtakos atsakymo turiniui, nesudaro pareigos iš naujo nagrinėti pakartotinio pareiškimo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Kauno VPK 2021-11-15 rašto Nr. 20-S-20859 teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2021-09-25 kreipėsi į Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisarą su pareiškimu dėl lankymosi kažkokio asmens jos bute, jos nesant, nors savo buto raktus turi tik ji viena. Pareiškime nurodė, kad trečio aukšto fotoelementinis apšvietimas yra reguliuojamas pagal 9 buto gyventojų neaiškius poreikius. Tvirtino, jog iš jos dokumentų aplanko dingo 5 dokumentų kopijos, nes pastebėjo ženklų, jog jos bute kažkas lankosi.
Kauno VPK 2021-10-15 raštu Nr. 20-S-19296 pareiškėją informavo, jog 2021-10-14 buvo pravestas profilaktinio pobūdžio pokalbis su Žeimenos g. 62-9 buto gyventojais. Minimame rašte buvo nurodoma, jog buvo gautas pareiškėjos pareiškimas reg. Nr. 20-AP-602.
Pareiškėja su 2021-10-26 pareiškimu kreipėsi į Kauno VPK, prašydama pakartotinai ištirti dėl kažkokio asmens lankymosi jos bute ir galimai vykdomo stebėjimo. Taip pat nurodė, jog gavo atsakymą, kuriame, jos teigimu, pareiškimo numeris yra tikslingai painiojamas, nes jos pareiškimas buvo užregistruotas Nr. 20-AP-6032.
Kauno VPK 2021-11-15 raštu Nr. 20-S-20859 „Dėl Jūsų rašyto pareiškimo“ informavo pareiškėją, kad jos 2021-09-25 pareiškimas buvo registruotas numeriu 20-AP-6023. Taip pat nurodė, kad pareiškėjos 2021-10-26 pakartotinis pareiškimas nebus nagrinėjamas, nes Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate taisyklių, patvirtintų Kauno apskr. VPK viršininko 2020 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 20-V-279 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 41 punkte nurodyta, jog pakartotiniai prašymai ir skundai nenagrinėjami, jeigu juose nenurodoma naujų aplinkybių, galinčių sudaryti prašymo ar skundo pagrindą, ir nėra įtikinamų argumentų, kad Kauno apskr. VPK sprendimas dėl ankstesnio prašymo ar skundo išnagrinėjimo yra neteisingas.
Pareiškėja mano, jog Kauno VPK 2021-11-15 raštas Nr. 20-S-20859 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi 2021-07-01 – 2022-01-28) 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklių, patvirtintų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 20-V-279 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklių patvirtinimo“, 41 punkte nurodyta, jog pakartotiniai prašymai ir skundai nenagrinėjami, jeigu juose nenurodoma naujų aplinkybių, galinčių sudaryti prašymo ar skundo pagrindą, ir nėra įtikinamų argumentų, kad Kauno VPK sprendimas dėl ankstesnio prašymo ar skundo išnagrinėjimo yra neteisingas.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėja savo teisių pažeidimą kildina iš buto Žeimenos g. 62-9, Kaune, gyventojų veiksmų. Pareiškėja dėl to kreipėsi į Kauno VPK. Kauno VPK 2021-10-15 raštu Nr. 20-S-19296 informavo, jog pagal pareiškėjos pareiškimą su 9 buto gyventojais buvo pravestas profilaktinio pobūdžio pokalbis.
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 2 straipsnio 8 punkte numatyta, kad prevencinis pokalbis – įgalioto policijos pareigūno pokalbis su rizikos grupės ar kitu asmeniu siekiant išsiaiškinti asmens antisocialinio elgesio priežastis, nuostatas ir mėginant jas, kiek įmanoma, sumažinti ar panaikinti įtikinėjimo būdu. Prevencinio pokalbio metu asmuo yra supažindinamas su galimais teisiniais padariniais dėl galimų neteisėtų veiksmų atlikimo. Pagal minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę lankytis gyvenamosiose patalpose, kuriose gyvena rizikos grupės asmenys, kviesti ir (ar) pristatyti juos į policiją prevencinio pokalbio, kviesti ir (ar) pristatyti į policiją, taip pat oficialiai įspėti rizikos grupės ir kitus asmenis dėl neleistino priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio.
Taigi, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, Kauno VPK 2021-10-15 raštu Nr. 20-S-19296 pareiškėją informavo, jog su 9 buto gyventojais buvo pravestas profilaktinio pobūdžio pokalbis. Tai reiškia, jog pareigūnai reagavo į pareiškėjos 2021-09-25 pareiškimą, ėmėsi įstatyme numatytų priemonių ir apie tai 2021-10-15 raštu Nr. 20-S-19296 informavo pareiškėją.
Kaip minėta, pareiškėja 2021-10-26 pakartotinai kreipėsi į Kauno VPK, prašydama pakartotinai ištirti dėl kažkieno lankymosi jos bute bei galimo stebėjimo ir 9 buto gyventojų neaiškių poreikių. Taip pat nurodė, jog gavo atsakymą, kuriame, jos teigimu, pareiškimo numeris yra tikslingai painiojamas, nes jos pareiškimas buvo užregistruotas Nr. 20-AP-6032. Kauno VPK 2021-11-15 sprendimu Nr. 20-S-20859 informavo, jog pareiškėjos pareiškimas pakartotinai nebus nagrinėjamas, nurodydamas pirmiau minėtą tiek faktinį, tiek teisinį atsisakymo pagrindą.
Teismo vertinimu, Kauno VPK reaguodama į pareiškėjos pirminį pareiškimą dėl galimo jos stebėjimo ir 9 buto gyventojų veiksmų ėmėsi įstatyme numatytų priemonių. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti Kauno VPK 2021-10-15 rašte Nr. 20-S-19296 nurodytomis aplinkybėmis. Byloje nepaneigta, jog pareigūnai prevencinio pokalbio nepravedė. Teismo vertinimu, Kauno VPK pareigūnai, vykdydami įstatyme nustatytas pareigas, pagal savo kompetenciją veikė taip, kaip turėjo veikti, atitinkamai nepažeisdami Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytų terminų informavo pareiškėją apie jos pareiškimo nenagrinėjimo pagrindą. Pabrėžtina, jog, teismo vertinimu, pareiškėja pakartotiniame 2021-10-26 pareiškime jokių naujų aplinkybių nenurodė.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (nuo 2020 m. lapkričio 1 d. – VAĮ 10 straipsnio) taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).
Teismo vertinimu, Kauno VPK 2021-11-15 raštas Nr. 20-AP-20859, su kuriuo nesutinka pareiškėja, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus individualiems administraciniams aktams. Pirmiau nurodytų aplinkybių pagrindu teismas neturi pagrindo vertinti, jog Kauno VPK nesiėmė jokių veiksmų dėl N. Š. pareiškime nurodytų aplinkybių, be to, skundžiamame rašte, kaip minėta, nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis atsisakymo nagrinėti pareiškėjos pareiškimą pagrindas, atsakymas pakankamai motyvuotas ir suprantamas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas raštas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjos skundas dėl skundžiamo 2021-11-15 rašto Nr. 20-S-19296 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Taip pat teismas pažymi, jog 2021-10-15 rašte padaryta rašymo apsirikimo klaida nurodant pareiškėjos pareiškimo registracijos numerį negali būti pagrindu 2021-11-15 raštą Nr. 20-20859 pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu, juo labiau kad ginčas byloje keliamas ne dėl 2021-10-15 Kauno VPK rašto Nr. 20-S-19296. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog Kauno VPK tikslingai painioja pareiškimo numerius ar kitokiu būdu siekia suklaidinti pareiškėją.
Netenkinus pareiškėjos reikalavimo panaikinti Kauno VPK 2021-11-15 raštą Nr. 20-AP-20859, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Kauno VPK atlikti tyrimą pagal N. Š. 2021-10-26 pareiškimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos N. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinį teismą.