- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2009-03-10
- Bylos Nr.
- 2A-373-510/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- E. R., A. R.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Advokatai
- Gintaras Platūkis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant atsakovės E. R. atstovui advokatui Gintarui Platūkiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7391-530/2008 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams A. R. ir E. R. dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 3-4), kuriame prašė iš atsakovų A. R. ir E. R. solidariai priteisti 1 488,20 Lt nuostolių atlyginimą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys buvo grindžiamas šiais argumentais. 2006 m. rugpjūčio 1 d. dėl atsakovo A. R., vairavusio atsakovei E. R. priklausančią transporto priemonę Volkswagen Golf, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta nukentėjusiajam V. B. priklausanti transporto priemonė Mazda 323, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) A. R. civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dėl minėtos autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo V. B. kreipėsi į ieškovą. UAB „BTA Draudimas“, veikdama ieškovo vardu, nukentėjusiajam V. B. išmokėjo 1 488,20 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas kompensavo 1 488,20 Lt draudimo išmoką. Pagal CK 6.280 straipsnį bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 1 dalį, ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją arba jos savininką.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 30 d. sprendimu (b.l. 104-107) ieškinį tenkino. Priteisė solidariai iš atsakovų A. R. ir E. R. ieškovo naudai 1 488,20 Lt nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2008 m. balandžio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas priteisė iš atsakovo A. R. ieškovui 29,50 Lt žyminį mokestį, 229,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu ir valstybės naudai 16,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas priteisė iš atsakovės E. R. ieškovui 29,50 Lt žyminį mokestį ir valstybės naudai 16,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendime nurodė, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.269 straipsnis). E. R. veiksmų ar neveikimo, susijusių su jai nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, teisėtumo klausimai spręstini vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau — TPVCAPDĮ) normomis. Remiantis TPVCAPDĮ 16 straipsniu eismo įvykio metu padarytą žalą atlygina draudikas, apdraudęs atsakingo už autoavarijos metu padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, o jeigu kaltininkas arba už žalos padarymą atsakingas transporto priemonės savininkas nebuvo apsidraudęs TPVCAPDĮ nustatytu transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, žalą atlygina Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. A. R. vairuojama transporto priemonė nebuvo drausta transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnį Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas transporto priemonės savininkas, kuris negali naudoti pats ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 ir 3 dalys). E. R. savo veiksmais (neveikimu) A. R. leido naudotis neapdrausta transporto priemone, ir ieškovas, sumokėjęs išmoką UAB „BTA Draudimas“, turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo, šiuo atveju A. R. arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, šiuo atveju transporto priemonės savininkė E. R., grąžintų dėl padarytos žalos ieškovo išmokėtą išmoką. Teismas padarė išvadą, kad sistemiškai aiškinant CK 6.6 straipsnio 1 ir 4 dalis, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta transporto priemonės savininko ir atsakingo už žalos padarymą asmens pareiga atlyginti dėl žalos išmokėtą sumą yra solidari.
Šalies argumentai
Atsakovė E. R. apeliaciniame skunde (b.l.110-111) prašė panaikinti ar pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimą ir 1 488,20 Lt ieškinį jos atžvilgiu atmesti arba pritaikyti dalinę atsakomybę ir ieškinį jos atžvilgiu tenkinti 744,10 Lt sumai. Atsakovė nurodė, kad autoįvykio metu nebuvo automobilio valdytoja, tarp jos veiksmų ir atsiradusios žalos nėra jokio priežastinio ryšio, nes žala atsirado ne dėl to, kad transporto priemonė buvo neapdrausta, bet dėl neteisėtų A. R. veiksmų. Nesant jos veiksmuose (neveikime) kaltės (CK 6.248 straipsnis), ji neprivalo dėl kito asmens kaltų veiksmų atlyginti atsiradusią žalą. Teismas byloje rėmėsi tik A. R. tvirtinimu, kad automobilis buvo eksploatuojamas ir juo naudojosi abu atsakovai, tačiau netikėjo atsakovės E. R. parodymais, kad automobilis buvo neeksploatuojamas, jis neužsivesdavo nepastūmus, todėl jo ir neapdraudė. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu privalo būti apdraustos tik Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės, t. y. eksploatuojamos. Teismas neįsigilino į TPVCAPDĮ 23 straipsnį, kuriame Transporto priemonių draudikų biurui suteikiama alternatyva pasirinkti vieną kurį nors atsakovą, bet ne abu iš karto. Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, o galioja priešinga prezumpcija, t. y. jog prievolė yra dalinė, jeigu neįrodyta priešingai ir šią prezumpciją gali paneigti tik įstatymas ar šalių susitarimas. Jokio susitarimo tarp jos ir A. R. nebuvo, o teismas nenurodė jokio konkretaus įstatymo, kuris nustatytų solidarią pareigą atlyginti padarytą žalą. Teismas galėjo priteisti tik 744,10 Lt iš kiekvieno, bet ne solidariai. CK 6.279 straipsnyje nurodoma, kad solidariai atsako tik bendrai padarę žalą asmenys, tačiau šioje byloje žala padaryta tik A. R. veiksmais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. TPVCAPDĮ nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje valdomas ir naudojamas transporto priemones jų savininkai privalo apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonės, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdraustos, kol jos yra įregistruotos (TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnis). TPVCAPDĮ nėra numatyta jokių išimčių neeksploatuojamoms transporto priemonėms. Prievolė užtikrinti transporto priemonės apdraudimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu numatyta transporto priemonės savininkui. Atsakingi už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmenys negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog solidariąją prievolę gali nustatyti ir įstatymas, šiuo atveju TPVCAPDĮ. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Biuras turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtas sumas tiek iš atsakingo už žalos padarymą asmens, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį (t.y. iš transporto priemonės savininko). TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta, jog skolininkai prievolę privalo įvykdyti dalimis, o įtvirtinta ieškovo teisė reikalauti iš transporto priemonės savininko arba iš eismo įvykio kaltininko įvykdyti prievolę visa apimtimi, t. y. šie bendraskoliai neturi teisės reikalauti padalyti prievolę – kiekvienas atsako už visos prievolės įvykdymą. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad skolininkų pareiga yra solidari, jei kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų bet kuris iš skolininkų skyrium, todėl darytina išvada, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta transporto priemonės savininko ir atsakingo už žalos padarymą asmens pareiga atlyginti dėl padarytos žalos išmokėtą sumą yra solidari.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio 1 d. įvyko eismo įvykis, kuriuo metu atsakovės E. R. sutuoktinis atsakovas A. R. vairavo atsakovei E. R. priklausantį automobilį Volkswagen Golf (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir apgadino nukentėjusiajam V. B. priklausančią transporto priemonę Mazda 323 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-7).
Eismo įvykio metu atsakovo A. R. vairuojama ir atsakovei E. R. priklausanti transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnį šio eismo įvykio metu padarytą 1 488,20 Lt žalą nukentėjusiajam V. B. atlygino Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (b.l. 7, 11-18, 20), kuris įgijo regreso teisę į žalos atlyginimą iš atsakingo už eismo įvykį asmens (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė E. R. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ji kartu su A. R. yra solidariai atsakingi už autoįvykio metu kilusią žalą, tvirtindama, kad automobilio nevairavo, tarp jos veiksmų ir atsiradusios žalos nėra jokio priežastinio ryšio, nes žala atsirado dėl neteisėtų A. R. veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. Teisėjų kolegija pažymi, kad automobilio savininkės E. R. solidari atsakomybė atlyginti ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro patirtus nuostolius atsiranda ne dėl žalos padarymo autoįvykio metu, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo reikalavimo apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovų E. R. su A. R. solidarioji atsakomybė atsiranda ne iš CK 6.279 straipsnio normos, nustatančios atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, bet iš TPVCAPDĮ. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta transporto priemonės savininko ir atsakingo už žalos padarymą asmens pareiga atlyginti dėl žalos išmokėtą sumą yra solidari, atitinka minėto įstatymo paskirtį bei susiformavusią teismų praktiką šiuo klausimu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. birželio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008, esant analogiškoms aplinkybėms (žala tretiesiems asmenims buvo padaryta privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, kurią vairavo ne transporto priemonės savininkas) sprendė klausimą, kokia atsakomybė taikoma neapdraustos transporto priemonės faktiniam valdytojui ir savininkui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija minėtoje nutartyje pažymėjo, kad vertinant, kokia atsakomybė taikytina atsakovams, reikia vadovautis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu. Pagal šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalį Biuras turi teisę iš kelių asmenų atsakovu pasirinkti bet kurį ir iš to asmens reikalauti sumokėtos tretiesiems asmenims išmokos, t. y. taikyti subrogaciją. Kolegija nurodė, kad įstatymo formuluotės aiškinimas kaip subjektų atsakomybės alternatyva, kai atsako vienas, pažeidęs teisės reikalavimus, bet neatsako kitas, neatitiktų nei dalinės, nei solidariosios atsakomybės taikymo kriterijų. Kolegija pažymėjo, kad transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai.
Taigi pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta savininkui. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės savininkai ir valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Atsakovė E. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilio rakteliai ir dokumentai buvo stalčiuje, ir atsakovas A. R. turėjo laisvą priėjimą prie jų (teismo posėdžio protokolas, b.l.101). Atsakovė E. R., laikydama automobilio raktelius ir dokumentus A. R. laisvai prieinamoje vietoje, faktiškai leido jam neapdraustu automobiliu naudotis. Tuo atsakovė E. R. pažeidė TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalį, todėl ji kartu su atsakovu A. R. solidariai atsako už eismo įvykio metu padarytą žalą. Nustačius šias aplinkybes, atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad automobilis buvo neeksploatuojamas, nes neužsivesdavo nepastūmus, yra teisiškai nereikšmingas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Remiantis išdėstytais motyvais apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniu,
nutaria:
Atsakovės E. R. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.