- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-20
- Bylos Nr.
- 1A-453-719-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-49-1-00253-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- D. S., J. S.
- Advokatai
- Egidijus Labuckas
Teisėjas Valdas Ciesiūnas Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.;
2014 m. birželio 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Artūro Ridiko, teisėjų Bronės Vidzėnienės, Jolantos Raščiuvienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. S. ir D. S. apeliacinius skundus dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo:
J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Bausmės laikas skaičiuojamas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014-03-19 ir į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013-09-16.
D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas:
pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų pardavimo J. K.) – laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams;pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų pardavimo A. A.) – laisvės atėmimu 2 metams ir 9 mėnesiams;pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo įgyti ir disponuoti – narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti) laisvės atėmimu 2 metams ir 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtosios bausmės subendrintos ir D. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Bausmės laikas skaičiuojamas nuo nuosprendžio paskelbimo – 2014-03-19. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas 2013-09-16.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš D. S. konfiskuota 60 Lt vertės turto (piniginių lėšų), gautų iš nusikalstamos veiklos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. ir J. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteisti už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti, taip pat D. S. pasikėsino disponuoti narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, tokiomis aplinkybėmis:
J. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2013 rugsėjo 16 d., laikotarpiu nuo 18 val. iki 18.10 val., turėdamas tikslą platinti, laikė tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau, kaip 0,502 g narkotinės medžiagos – heroino, kurios dalį tą pačią dieną – 18.10 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, prie namo (duomenys neskelbtini), automobilyje „Citroen Xsara“ v/n (duomenys neskelbtini), perdavė plastikiniame suktinuke su šviesios spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 0,394 g narkotinės medžiagos – heroino D. S., po ko policijos pareigūnams sulaikant pastarąjį, šią narkotinę medžiagą paėmė atgal, ir kartu su kitu plastikinio popieriaus suktinuku, kuriame buvo ne mažiau kaip 0,108 g narkotinės medžiagos heroino, išmetė iš automobilio ant aikštelės dangos. Dalis – 0,055 g narkotinės medžiagos – heroino iš šio suktinuko liko automobilio vairuotojo pusės durelėse, o kita dalis – 0,053 g, iškrito ant asfalto, kuriuos įvykio vietos apžiūros metu paėmė policijos pareigūnai.
D. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) nuteistas už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 1 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), už 20 Lt J. K. pardavė ne mažiau, kaip 0,004 g (15,38 %), narkotinės medžiagos – heroino;
Taip pat jis 2013 m. rugpjūčio 13 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), už 40 Lt A. A. pardavė 2 folijos lankstinukus, kuriuose buvo ne mažiau, kaip 0,042 g, medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,013 g (29,8 %) heroino.
Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį D. S. nuteistas už tai, kad jis 2013 rugsėjo 16 d. 18.10 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Visagine, automobilyje „Citroen Xsara“ v/n (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, pasikėsino įgyti iš J. S. plastikinį suktinuką su šviesios spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 0,394 g narkotinės medžiagos – heroino, po ko policijos pareigūnams jį sulaikant, šią narkotinę medžiagą perdavė atgal J. S..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. S. prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pakeisti bei jo įvykdytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad teismas nepakankamai išsamiai ištyrė bei įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas apie tai, kad jis turėjo tikslą realizuoti narkotines medžiagas D. S. ir todėl jo veiksmus netinkamai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Tokios išvados nuosprendyje pagrįstos prieštaringais ir nepatikrintais įrodymais.
Nurodo, kad viso baudžiamojo proceso metu jis nuosekliai teigė, jog du paketėlius narkotinių medžiagų – heroino, nusipirko sau vartojimui, iš nepažįstamos moters, narkotikus laikydavo mašinoje, kad jų nerastų žmona. Su D. S. susitiko jų sulaikymo diena, kartu buvo ir N. M.. Su D. S. jis susitiko norėdamas pasiūlyti bloką rusiškų plonų cigarečių „Compliment“ ir taip papildomai užsidirbti – planavo D. S. parodyti ir pasiūlyti cigaretes bei aptarti, klausimą, ar jis galėtų surasti žmogų, kuris cigaretes pirktų. Prieš susitikimą telefonu būtent ir aptarė cigarečių kainą – 40 Lt (už bloką). Policijos komisariate pareigūnai prieš jį vartojo smurtą, liepė prisipažinti, kad jis perdavė narkotikus D. S., arba sakyti, kad juos jam pardavė D. S. (dėl pareigūnų veiksmų atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas pagal jo skundą). Šiuos jo parodymus patvirtino ir D. S., be to, sulaikymo metu D. S. pinigų, už kuriuos galėtų įsigyti narkotikų, neturėjo.
Taip pat teismas nepagrįstai rėmėsi N. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kadangi jie neatitinka leistinumo reikalavimų, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam draudimui apklausti asmenį liudytoju apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Be to, pripažįstant, jog N. M. sako tiesą, jis turėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad bendrininkavo kėsinantis įgyti narkotines medžiagas. Tačiau joks procesinis sprendimas dėl jo veiksmų priimtas nebuvo. Teismas neįvertino ir N. M. parodymų, duotų iš karto po sulaikymo, apklausiant ikiteisminio tyrimo pareigūno ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, prieštaringumo, kurie, anot apelianto, buvo keičiami sau palankesne linkme. Apeliantas daro išvadą, jog N. M. prieš jį melagingai liudijo tikėdamasis išvengti ar sušvelninti savo padėtį ir atsakomybę dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, kurios buvo rastos pas jį. Taip pat tvirtina, jog N. M. parodymuose buvo daug neaiškumų, kuriuos apeliantas išsamiai dėsto apeliaciniame skunde ir kurių, anot jo, pašalinti nepavyko, kadangi jis į teismą neatvyko. Taip pat teismas, nežiūrint į gynybos prašymą, tolesnį minimo liudytojo dalyvavimą nepripažino būtinu, paskelbė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui ir jais grindė nuosprendį, nors, remiantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui gali būti perskaitomi, jei liudytojas teisme nedalyvauja dėl svarbių priežasčių. Tokių priežasčių nustatyta nebuvo. Be to, N. M. apklausos metu apeliantui nebuvo užtikrinta teisė kviesti sau tinkamą gynėją ir taip pažeista teisė į gynybą.
Teismas, kaip kaltinančiu įrodymu, rėmėsi telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo duomenimis, kur užfiksuotas apelianto bendravimas su D. S.. Apeliantas tvirtina, jog jo pokalbiuose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nekalbama apie narkotines medžiagas, o teisiamojo posėdžio metu jis paaiškinęs užfiksuotos žinutės Nr. 2559 turinį (prašė D. S. jo broliui duoti alaus arba pinigų alui), tačiau teismas nuosprendyje nepagrindė, kodėl atmeta apelianto pateiktą paaiškinimą. Toliau apeliantas cituoja užfiksuotų žinučių turinį bei aiškina, kokia buvo jų prasmė, teigia, kad teismas neteisingai aiškina žinučių tekstus. Taip pat, kad teismas, analizuodamas aptariamą protokolą, neužsimena apie pokalbio Nr.3856 fragmentą, kur jis su D. S. aiškiai kalba apie cigaretes „Compliment“ ir jų kainą, dėl ko ir įvyko šis susitikimas. Teismas neargumentavo, kodėl atmeta šią versiją.
Plėtodamas apeliacinį skundą apeliantas cituoja slapto sekimo protokolą, liudytojų R. Š., A. G. parodymus ir teigia, kad peržiūrėjus slapto sekimo vaizdo įrašą visiškai nesimato, to, kas vyksta automobilio viduje, nors vaizdo stebėjimo kamera pritraukia automobilio vaizdą labai arti. Taip pat tvirtina, jog įraše taip pat nesimato pareigūnų, taigi akivaizdu, kad jie, stovėdami kažkur toliau, niekaip negali pro galinį stiklą, kuris gamykliniu būdu tamsintas, matyti kaip perduodamas nedidelis paketėlis priekyje, tuo labiau, kad gale sėdėjo N. M.. Policijos pareigūnas R. Š. teisme parodė, kad buvo priešais automobilį keliolikos metrų atstumu ir matė paketėlio perdavimą. Tik teisme jis nurodė, kad naudojo žiūroną. Nei slapto sekimo protokole, nei R. Š. apklausos ikiteisminio tyrimo metu žiūrono panaudojimas neužfiksuota. Tokie jo parodymai turėjo būti įvertinti kritiškai. Be to, teismas atmetė gynybos prašymus dėl pareigūnų parodymų patikrinimą vietoje (siekiant nustatyti, iš kokių pozicijų jie stebėjo automobilyje vykstančius veiksmus) ir tardymo eksperimento (kuris leistų įsitikinti, ar iš tų pozicijų buvo galimybė matyti paketėlio perdavimą), kurie būtų pašalinę gynybai kilusias abejones, atlikimo.
Be to, liudytojos O. P. parodymai yra nepagrįsti, kadangi jos duomenų šaltinis yra nežinomas, jų negalima patikrinti. Liudytoja Z. N. nepateikė jokių konkrečių duomenų apie tai, kad apeliantas platina narkotines medžiagas. Priešingai, butą nuomojęs liudytojas L. R. patvirtino, jog jokių įtartinų asmenų ar netvarkos bute jis nepastebėjo. Apelianto nuomojamame bute atliktos kratos metu buvo rastas vienas folijos lankstinukas ir stiklas su narkotinių medžiagų likučiais. Šie rasti daiktai tik patvirtina, kad jis pats vartojo narkotines medžiagas namuose (iš folijos išpildavo ant stiklo ir uostydavo, įtraukdamas į nosį). Teismas paminėjo, kad namuose buvo rastos svarstyklės, tačiau neatkreipė dėmesio, jog šios svarstyklės yra skirtos didelių kiekių svoriams ir netinka sverti narkotines medžiagas. Tuo labiau, kad ant jų nebuvo rasta narkotinių medžiagų pėdsakų. Šios svarstyklės niekada nebuvo ir negalėjo būti naudojamos narkotikams sverti.
Taigi, apeliantas teigia, kad nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios patvirtintų jo tikslą platinti narkotines medžiagas. Pas jį rastų narkotinių medžiagų kiekis nebuvo didelis (tik 0,502 g. heroino), jos nebuvo supakuotos į daugelį dozių; jokių faktų, kad jis anksčiau platino narkotines medžiagas nenustatyta; taip pat pas jį nebuvo rasta jokių daiktų, rodančių, jog jis platina narkotines medžiagas. Anot jo, neaišku, kaip buvo nuspręsta, kurį būtent paketėlį jis perdavė D. S. (pas jį jų buvo du), nerasti ir D. S. rankų atspaudai ant paketėlio, nerasti (nebuvo ieškomi) ir narkotinių medžiagų pėdsakai ant D. S. drabužių, iš paketėlio, kuris išsipylė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. S. prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas jį priėmė remdamasis nepatikrintais ir neištirtais įrodymais, taip pat ir ikiteisminio tyrimo duomenimis, nepatikrintais teismo posėdyje bei įrodymais, kurie neatitinka įstatymų reikalavimų. Pagrįsti šiam teiginiui nuteistasis dėsto nekaltumo prezumpcijos sampratą bei teigia, kad remiantis byloje surinktais įrodymais negalima daryti net prielaidos, kad jis padarė jam inkriminuotas veikas.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeisdamas BPK 242, 289 straipsnius neištyrė nė vieno byloje esančio daiktinio įrodymo, neįvertino byloje esančių dokumentų, neapklausė visų liudytojų, neatliko tyrimo eksperimentų. Taip pat pažeidė BPK 44, 301, 302, 304 ir 305 straipsnių nuostatas, kadangi nuosprendyje yra pažodžiui surašytas perrašytas kaltinimas. Dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos apelianto konstitucinės teisės į gynybą, teisingą teismo procesą bei nešališką teismą.
Dėl jam inkriminuotų veikų dėl narkotinių medžiagų pardavimo J. K. ir A. A., apeliantas nurodo, jog byloje nėra užfiksuoto nė vieno neginčijamo fakto dėl narkotinių medžiagų pardavimo, pinigų perdavimo, priimdamas sprendimą teismas vadovavosi tik prielaidomis arba suinteresuotų asmenų parodymais, kurie nebuvo tiesioginiai veikų liudininkai ir negali pasisakyti apie aplinkybes, kurios jiems nėra žinomos. Pažymi, kad liudytojo J. K. parodymai yra nenuoseklūs, o pats liudytojas yra suinteresuotas asmuo, siekiantis išvengti griežtesnės atsakomybės už narkotikų platinimą ir vartojimą. O 2013-08-13 vykusio asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu, T. S. kartu su apelianto nuotraukomis buvo rodomos mirusių žmonių nuotraukos ir tai nesudarė sunkumų jį atpažinti.
Dėl kaltinimo pasikėsinus įgyti ir disponuoti narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, apeliantas nurodo, kad teismas visiškai nevertino bylos medžiagos, atsisakė apklausti liudytoją N. M. bei atlikti tyrimo eksperimentą. Teigia, kad liudytojų R. Š., A. G. parodymai yra nenuoseklūs ir neatitinka tikrovės, kadangi iš 25-30 m. atstumo, pro užtamsintus automobilio langus, fiziškai nebuvo įmanoma aiškiai pamatyti mažo paketėlio perdavimą iš rankų į rankas. Be šių aplinkybių apeliantas atkreipią dėmesį į tai, kad byloje yra padaryta esminių klaidų – bylos medžiagos vertimas iš rusų į lietuvių kalbą yra netikslus ir neteisingas, tai yra neteisingai išversti telefoniniai pokalbiai, SMS žinutės ir ši aplinkybė turėjo esminės reikšmės priimant skundžiamą nuosprendį ir suklaidino teismą. Be to, teismas nevertino to fakto, jog pas J. S. rastuose lankstinukuose nebuvo apelianto pirštų antspaudų ir mikrodalelių. Dėl šių aplinkybių apeliantas prašo iš naujo apklausti visus liudytojus, padaryti naujus, teisingus bylos dokumentų vertimus.
Be viso to, apeliantas nesutinka ir su jam paskirta bausme. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, jo asmenybės vertinimą, nesiekė, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir ja būtų pasiekti bausmės tikslai. Apelianto vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė, nors ir numatyta baudžiamųjų įstatymų sankcijoje, yra aiškiai per griežta ir neatitinka ne tik BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, bet ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, ir teisingumo principo.
Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų J. S. ir D. S. apeliaciniai skundai atmetami.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistųjų apeliacinius skundus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis bei juos išanalizavo, tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir padarė teisingą išvadą, su kuria visiškai sutinka ir teisėjų kolegija, kad byloje esančių įrodymų visiškai pakanka J. S. bei D. S. kaltei dėl jiems inkriminuotų, atitinkamai BK 260 straipsnio 1 dalyje bei 260 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje numatytų, nusikalstamų veikų pagrįsti. Esminių BPK pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, ir dėl kurių turėtų būti keičiamas ar naikinamas teismo sprendimas, nenustatyta.
Dėl J. S. apeliacinio skundo ir D. S. skundo dalies dėl jiems inkriminuotos bendros nusikalstamos veikos
Tiek J. S., tiek D. S. apeliaciniais skundais iš esmės nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teismo padarytomis išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių – teigia, jog teismas nepagrįstai rėmėsi nepatikimais, nenuosekliais bei prieštaraujančiais bylos medžiagai liudytojų parodymais, o jų pačių parodymus, kurie, anot apeliantų, šalia kitų bylos duomenų, patvirtina nepadarius šioje byloje aptariamų nusikalstamų veikų, nepagrįstai atmetė, tai yra iš esmės savaip interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes ir siūlo besąlygiškai remtis jų dėstomu aplinkybių vertinimu, o ne byloje esančiu ir išnagrinėtų duomenų visetu. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, tiek nuteistasis J. S., tiek D. S. viso proceso metu neigė savo kaltę. J. S. tvirtino, jog su D. S. susitiko norėdamas parduoti jam baltarusiškų cigarečių, kuriomis prekiauja. Narkotinių medžiagų neplatino ir tokių tikslų neturėjo. D. S. įsėdus jie pasisveikino ir juos netrukus sulaikė policijos pareigūnai. Tvirtino turėtus narkotikus įsigijęs Parko gatvėje už 200 Lt, svarstykles turėjo, kad jo neapgautų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo verčiamas prisipažinti ir buvo sužalotas policijos pareigūnų. D. S. taip pat laikėsi pozicijos, jog su J. S. susitiko ne dėl narkotikų, o dėl cigarečių. Prie parduotuvės atsitiktinai susitiko N. M. ir atvažiavus J. S. jie įlipo į automobilį ir juos beveik iš karto sulaikė policijos pareigūnai. Tvirtino, jog iš J. S. nieko neėmė, o tik pasisveikino. Nematė ar policijos pareigūnai ką nors rado, tarp sėdynių gulėjo blokas baltarusiškų cigarečių (3 t., 114-118 b.l.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šiais nuteistųjų paaiškinimais bei atmetė jų pateiktą įvykių versiją, kadangi juos paneigia nuoseklūs liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.
Liudytojas N. M. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, jog jis susitiko su D. S., norėjo iš jo įsigyti narkotikų. Prie parduotuvės „D.“ jie laukė J. S., nes D. S. tą kartą narkotikų neturėjo ir iš J. S. juos pirkdavo. Atvažiavo J. S. ir jis kartu su D. S. įsėdo į J. S. automobilį. J. S. davė D. S. plastiko paketėlį, kurį D. S. tuojau pat grąžino J. S., nes prie mašinos priėjo policijos pareigūnai. D. S. jis prašė vienos dozės heroino sau. Viso iš D. S. narkotikus pirko apie 10 kartų. D. S. jam tą dieną sakė, kad su J. S. susitinka tam, kad paimtų iš pastarojo heroiną (1 t., 128-129 b.l.).
Liudytojo N. M. parodymų nepatikimumas apeliaciniuose skunduose iš esmės grindžiamas ir tuo, jog pats liudytojas atliko galimai neteisėtus veiksmus, kurie yra nurodomi J. S. apeliaciniame skunde. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis BPK 255 straipsnio 1 dalimi, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje bei esminėmis bylos aplinkybėmis laikytinos tos, kurios sudaro kaltinimo turinį ir dėl šios priežasties minėti skundo argumentai paliekami nenagrinėti. Be to, minėtas liudytojas pagrįstai šiame baudžiamajame procese buvo apklaustas kaip liudytojas, kadangi nors jam ir buvo pareikštas įtarimas dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės 2013-11-07 nutarimu ikiteisminis tyrimas N. M. atžvilgiu buvo nutrauktas.
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. Š., policijos pareigūnas, dalyvavęs sulaikant apeliantus, parodė, jog D. S. atžvilgiu vyko tyrimas, nes buvo gauta duomenų, jog jis pardavinėja narkotikus, kuriuos perka iš J. S.. Kaltinime nurodytu metu, atvažiavo automobilis „Citroen Xsara“, D. S. atsisėdo į dešinę priekinę keleivio sėdynę, N. M. atsisėdo į dešinės pusės galinę automobilio sėdynę. Liudytojas nurodė buvęs toliausiai vaizdą stebėjęs per žiūronus – matė kaip vyko perdavimas. J. S. tai ką vėl atgal gavo iš D. S., išmetė po automobiliu, o dar vieną panašų daiktą metė ant žemės ir trynė koja. Jis tuo metu bėgo prie J. S., ir jį sulaikė (3 t., 119 b.l.). Analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 175 b.l.). Tokias pačias įvykių aplinkybes, jų seką nurodė ir kiti sulaikyme dalyvavę policijos pareigūnai – liudytojai A. G. ir E. S. (1 t., 174, 177-178 b.l., 3 t., 118, 120 b.l.). Analogiška informacija užfiksuota ir 2013-09-16 slapto sekimo protokole (1 t., 172 b.l.).
Abejoti šių liudytojų nuosekliais ir neprieštaringais parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Aptarti liudytojai, apklausiami teisiamojo posėdžio metu, nuosekliai nupasakojo nagrinėjamo įvykio aplinkybes, jų parodymai sutapo ne tik tarpusavyje, bet ir su jų tarnybiniuose pranešimuose bei apklausų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, šios aplinkybės neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas. Taip pat pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu J. S. ar D. S. buvo verčiami duoti parodymus.
Dėl J. S. apeliaciniame skunde dėstomų teiginių, jog teismas atmetė gynybos prašymą bei neatliko pareigūnų parodymų patikrinimą vietoje, tardymo eksperimento, tam, kad patikrinti pareigūnų parodymus, pažymėtina, kad teismas šiuos prašymus atmetė motyvuotai (3 t., 126 b.l.), be to, kaip ir minėta, policijos pareigūnų parodymai buvo nuoseklūs bei sutampantys su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl nebuvo pagrindo jų tikrinti, o ir pats įrodinėjimo procesas negali tapti begalinis.
Kaip jau ir minėta, J. S. bei D. S. kaltę patvirtina ne tik tarpusavyje sutampantys minėtų liudytojų parodymai, tačiau ir juos atitinkančios rašytinės bylos medžiagos –įvairių kratų protokolų (1 t., 251-252, 202-203, 227-228, 276 b.l., 2 t., 83 b.l.), pažymos dėl priklausomybių nustatymo ir IMSI kontrolės (1 t., 141-143 b.l.), pažymos dėl IMEI kontrolės (1 t., 153-168 b.l.), telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo (1 t., 146-148 b.l.), pažymos dėl išklotinės (1 t., 100-104 b.l.), slapto sekimo protokolo (1 t., 172 b.l.), įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų (1 t., 179-182 b.l.), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistų išvadų (1 t., 186-188, 209-210, 245-247, 258-260 b.l.) duomenys, kurie išsamiai išsdėstyti skundžiamame nuosprendyje. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš minėtų duomenų neginčijamai nustatyta, jog J. S. bei D. S. dėl susitikimo tarėsi iš anksto – SMS žinutėmis, kurių vertimo atitikimas žinučių turiniui rusų kalba teisėjų kolegijai nekelia abejonių. Įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, jog šalia J. S. automobilio rastas polietileninis maišelis su šviesios spalvos granulėmis, kuris yra įplyšęs (supakuotas į SPP Nr. 115766, miltelių likučiai – į SPP Nr. 205277), po automobilio priekine dalimi rastas paketėlis apvyniotas lipnia juosta (įdėtas į SPP Nr. 205580). O automobilio 2013-09-16 kratos metu vairuotojo pusės durelių kišenėje rastos ir paimtos elektroninės svarstyklės šviesios spalvos plastikiniu korpusu (supakuotos į SPP Nr. 205262). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistų išvadomis Nr. 140-(4670)-IS1-4721, Nr. 140-(4670)-IS1-4948 ir Nr. 140-(4663)-IS1-4947 konstatuota, jog ant svarstyklių paviršiaus rasti narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai ir narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) bei kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai, o pilkos spalvos birios medžiagos, 2013-09-16 rastos ir paimtos atlikus įvykio vietos apžiūrą (pakete Nr. 205277), sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė 0,055 g; šviesiai pilkos spalvos sausų miltelių iš maišelio, aptikto 2013-09-16 įvykio vietos apžiūros metu prie automobilio „Citroen Xsara“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių (paketas Nr. 115766), sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurios masė 0,053 g.; šviesiai pilkos spalvos sausų miltelių iš paketėlio, aptikto 2013-09-16 įvykio vietos apžiūros metu po automobiliu „Citroen Xsara“, (paketas Nr. 205280), sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė 0,394 g. O 2013-12-16 pažymoje dėl išklotinės esantys duomenys (jog laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2013-09-17 N. M. su D. S. kontaktavo 559 kartus, o su kitu D. S. žinomu numeriu – 98 kartus) patvirtina ir liudytojo N. M. parodymus, jog jis ne kartą yra pirkęs narkotinių medžiagų iš D. S..
Pažymėtina, jog ir be visų šių aplinkybių nuteistųjų kaltę, disponavus narkotinėmis medžiagomis patvirtina ir netiesioginiai įrodymai – liudytojų S. K., stebėjusio nuteistųjų sulaikymą; O. P., parodžiusios apie gautą anoniminį pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) yra prekiaujama narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis; Z. N., J. S. kaimynės, tvirtinusios apie vykstančią prekybą narkotikais, parodymai (3 t., 117-118, 121, b.l.), kurie, nors ir neturi tiesioginės įrodomosios galios, tačiau visumoje su pirmiau aptartais tiesioginiais įrodymais, leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl J. S. bei D. S. kaltės. Todėl nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodomos aplinkybės, jog ant maišelių su narkotinėmis medžiagomis nebuvo rasta nei vieno iš jų pirštų antspaudų, nepatvirtina, tačiau ir nepaneigia jų kaltės, kadangi, kaip matyti iš 2013-10-15 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų cento specialisto išvados Nr. 140-(4664)-ISI-5201 rankų pėdsakai, išryškinti ant pateiktų plastikinio maišelio ir suplėšyto maišelio, apklijuoto lipnia juosta, rastų ir paimtų įvykio vietos metu, netinkami asmeniui identifikuoti, todėl sulyginti juos su J. S. ar D. S., taip pat ir kitų asmenų, rankų antspaudais nebuvo galimybės (1 t., 197-198 b.l.).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai, J. S. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kaip už baigtą veiką, kadangi šis straipsnis apima alternatyvius veiksmus – įsigijimą, laikymą, gabenimą ir pardavimą, o kadangi D. S. nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių – pasirodžius policijos pareigūnams, jo veika pagrįstai buvo perkvalifikuota į pasikėsinimą padaryti BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – įsigyti narkotinių medžiagų. Taip pat konstatuotina, jog perkvalifikuoti J. S. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 1 dalį nėra jokio teisinio pagrindo.
Nuteistojo J. S. apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai apie jo pažeistą teisę į gynybą – nesudarant galimybės į liudytojo A. M. apklausą vykusią pas ikiteisminio tyrimo teisėją pasikviesti savo pasirinktą gynėją, yra atmetami. Kaip matyti iš bylos duomenų, teisinių paslaugų teikimo sutartis su J. S. pasirinktu advokatu M. V. apklausos metu buvo nutraukta (2 t., 117 b. l.) ir įtariamasis neturėjo pasirinkęs kito gynėjo (teisinių paslaugų sutartis su advokatu E. Labucku buvo sudaryta tik 2013-12-02), todėl, siekiant proceso ekonomiškumo bei savalaikio numatytų veiksmų atlikimo 2013-11-28 vykusios apklausos metu dalyvavo valstybės garantuojamas gynėjas. Vien ta aplinkybė, jog suplanuota liudytojo pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausa nebuvo atidėta dėl to, jog apeliantas galėtų pasirinkti sau gynėją dar neleidžia tvirtinti apie teisės į gynybą pažeidimus.
Dėl D. S. skundo dalies dėl jo nuteisimo už narkotinių medžiagų pardavimą J. K. ir A. A.
D. S. skundu taip pat nesutinka su teismo išvadomis dėl jo kaltės pardavus narkotines medžiagas J. K. ir A. A.. Kaip jau ir minėta pirmiau, teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visiškai pakanka D. S. kaltei dėl jam inkriminuotų, BK 260 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) numatytų, nusikalstamų veikų pagrįsti.
Nuteistasis D. S. viso proceso metu dėl narkotinių medžiagų pardavimo J. K. ir A. A. tvirtino, jog jis narkotinių medžiagų nepardavinėja. Tačiau jo parodymai dėl pačių kaltinime inkriminuotų įvykių aplinkybių išsiskyrė – 2013-09-17 apklausos ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad apie 2013-08-01 ir 2013-08-13 įvykius nieko negali paaiškinti, nes nieko nepamena, tokios pat pozicijos jis laikėsi ir akistatų su K. K. ir A. A. metu (1 t., 286,287, 289 b.l.), o daugiau nei po pusmečio nuo kaltinime nurodytų įvykių vykusiame teismo posėdyje jau tvirtino neneigiantis kaltinime nurodytomis dienomis 2013-08-01 ir 2013-08-13 bei aplinkybėmis susitikęs su J. K. ir A. A., tačiau abiem atvejais susitiko dėl telefono pirkimo – pardavimo (3 t., 115 b.l.).
Tuo tarpu liudytojas J. K. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu parodęs, jog jis 2013-08-01 susitiko su D. S. prie (duomenys neskelbtini) esančio namo laiptinės, dėl susitikimo buvo susitarę telefonu, kur už 20 Lt nusipirko vieną dozę narkotikų ir kurią pasiruošė vartojimui, tačiau prie Visagino darbo biržos buvo sulaikytas. Taip parodė, jog tai nebe pirmas kartas kuomet iš D. S. jis pirko narkotikus. Telefono numeris, kuriuo skambindavo D. S. yra jo mobiliojo ryšio telefono adresų knygoje, įvardytas „F.“ (3 t., 113 b.l.). Priešingai nei teigia apeliantas, liudytojo J. K. viso proceso metu duoti parodymai buvo nuoseklūs, tai yra nurodomos aplinkybės dėl esminių įvykio aplinkybių niekada nesiskyrė, be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tam tikri mažareikšmiai liudytojų parodymų nesutapimai negali būti laikomi pagrindu atmesti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Tuo tarpu esminių prieštaravimų minimo liudytojo parodymuose teisėjų kolegija neįžvelgia, be to, liudytojas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 82 b.l.), kurie yra iš esmės analogiški duotiems teismo posėdžio metu, patvirtino tiek parodymų patikrinimo metu (1 t., 83-84 b.l.), tiek akistatos su D. S. metu (1 t., 287-288 b.l.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog liudytojo J. K. nurodytas aplinkybes patvirtina ir parodymus atitinkanti rašytinė bylos medžiaga – 2013-08-02 daiktų pateikimo protokolas, kuriuo J. K. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ IMEI (duomenys neskelbtini) su jame esančia išankstinio apmokėjimo paslaugos „Ežys“ kortele (1 t., 62 b.l.) ir, kuri apžiūrėjus 2013-08-05 daiktų, dokumentų apžiūros protokolu, nustatyta, jog telefono adresatų knygoje yra abonentas „F.“, kurio telefono numeris – (duomenys neskelbtini) (1 t., 63-65 b.l.); 2013-08-01 asmens kratos protokolas, kuriame užfiksuota, jog asmens kratos metu J. K. kelnių kišenėje buvo rastas ir paimtas švirkštas su permatomu skysčiu (1 t., 55 b.l.). Taip pat ir liudytojo M. B., policijos pareigūno pristačiusio J. K. į Visagino policijos komisariatą bei dalyvavusio atliekant asmens kratą, parodymai pagrindžia liudytojo J. K. parodymus, tai yra, jog jis buvo sulaikytas prie Visagino darbo biržos bei atliekant asmens kratą, jo kelnių kišenėje buvo rastas ir paimtas švirkštas, kuriame pasak liudytojo J. K. buvo heroinas ( 3 t., 118 b.l.).
Apeliantas liudytojo J. K. nepatikimumą grindžia ir tuo, jog pats liudytojas yra suinteresuotas asmuo, siekiantis išvengti griežtesnės atsakomybės už narkotikų platinimą ir vartojimą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl šio liudytojo baudžiamosios atsakomybės bei jo veikos juridinio vertinimo nėra šio apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas ir yra sprendžiamas atskirame baudžiamajame procese, tuo labiau, kaip matyti baudžiamosios bylos duomenų, minimas klausimas jau buvo išspręstas įsiteisėjusiu Visagino miesto apylinkės teismo 2013-12-10 baudžiamuoju įsakymu (1 t., 79-81 b. l.) dar prieš priimant skundžiamą nuosprendį.
Liudytojas A. A., (kaip nustatyta skundžiamu nuosprendžiu, taip pat iš D. S. 2013-08-13 pirkęs narkotines medžiagas) teismo posėdžio metu parodęs, jog D. S. pravardė yra „F.“. Apie 15 val. – 15.30 val. jie susitiko, dėl susitikimo buvo susitarę telefonu. D. S. telefono numerį gavo iš kito narkomano, kuris pasakė kaip kreiptis – „kak dela“ ir pasakė nuo ko. Į klausimą ar „viskas gerai?“ atsako – „gerai“ ir taip susitaria susitikti. Kartu su juo (liudytoju) buvo mergina T. S., kuri laukė atokiau. Jis padavė D. S. pinigus – 2 kupiūras po 20 Lt, viso 40 Lt. Tada D. S. pasakė, kad jis nueitų už namo prie parduotuvės „D.“, o jis nuėjo namo, ir iš balkono išmetė lankstinuką. Po to jį iš karto sulaikė policijos pareigūnai ir D. S. turėjo tai matyti (3 t., 117 b.l.). Tapačias aplinkybes jis nurodęs ir ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose bei jas patvirtino akistatos su D. S. metu (1 t, 35, 289 b.l.).
Be to, liudytojo A. A. parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga: 2013-08-14 bei 2013-08-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, iš kurių matyti, jog A. A. iš pateiktų fotografijų atpažino D. S., kaip asmenį iš kurio 2013-08-13 jis pirko narkotines medžiagas, o liudytoja T. S. D. S. atpažino kaip asmenį iš kurio 2013-08-13 A. A. pirko narkotines medžiagas (1 t., 18-19, 36-37 b.l.); 2013-08-13 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo A. A. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kurio IMEI numeris yra (duomenys neskelbtini) su jame esančia UAB „Omnitel“ išankstinio apmokėjimo kortele „Ežys“ (1 t., 38 b.l.) ir kurį 2013-08-14 apžiūrėjus buvo rasta informacija apie tai, jog 2013-08-13 13 val. 10 min. iš telefono abonento, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir kuriuo pagal bylos duomenis naudojosi D. S., buvo gauta trumpoji SMS žinutė. Siuntėjas nurodo, kad tai D., kuris klausia, ar reikia padėti. Tą pačią dieną, 15 val. 33 min., iš šio telefono abonentui, kurio numeris (duomenys neskelbtini), buvo parašyta trumpoji SMS žinutė, kuria klausiama, kur yra šio telefono naudotojas. 15 val. 47 min. iš to paties telefono numerio yra fiksuotas įeinantis skambutis. Po to, tą pačią dieną 15 val. 48 min. iš to paties telefono numerio buvo gauta trumpoji SMS žinutė, kurioje yra klausiama, - „kas atsitiko ar yra problemų, nes matė, kažkur prie darželio bėgant“ (1 t., 39-40 b.l.); 2013-08-13 asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo protokolas iš kurio matyti, jog atliekant A. A. asmens apžiūrą, jo rankoje buvo rasta ir paimta popieriaus skiautė. Joje buvo du folijos lankstinukai su šviesios spalvos milteliais (1 t., 11 b.l.). Be viso to, šias aplinkybes patvirtina ir liudytojos T. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo pagarsinti teismo posėdyje (1 t., 17 b.l.).
2013-09-30 ir 2013-10-02 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadose, atitinkamai Nr. 140- (4206)-ISI-4911 ir Nr. 140- (3998)-1S1-4958 užfiksuota, jog tirti pateiktoje medžiagoje, kurią 2013-08-13 iš A. A. asmens ir daiktų apžiūros metu paėmė Visagino policijos komisariato pareigūnai, yra narkotinės medžiagos heroino, kurios masė yra 0,013 g. (29,8%) (1 t., 13-14 b.l.), o švirkšte esančiame skystyje, 2013-08-01 paimtame iš J. K. yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio kiekis 0,004 g (15,38 %) (1 t., 59-60 b.l.).
Kaip galima suprasti iš D. S. apeliacinio skundo turinio, jam abejonių taip pat kelia vieno iš parodymų patikrinimo veiksmų – parodymo atpažinti, atlikto su liudytoja T. S., teisėtumas. Minimo procesinio veiksmo atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 192 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio 5 dalimi tais atvejais, kuomet parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką, kuri parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Konstatuotina, jog šis ikiteisminio tyrimo veiksmas vyko nepažeidžiant BPK 192 straipsnyje įtvirtintų, jo atlikimui keliamų reikalavimų, kadangi liudytojai, prieš tai esant apklaustai apie jai žinomas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei apibūdinus asmenį (apie 25 metų amžiaus vaikinas, lieso kūno sudėjimo, tamsių vidutinio ilgio plaukų, pailgo veido) iš kurio jos draugas, liudytojas A. A., pirko narkotines medžiagas, buvo parodyti ne mažiau kaip trys panašaus amžiaus, sudėjimo ir veido bruožų vyriškos lyties asmenys. Aplinkybė, jog atpažinimo metu galėjo būti rodomos ir mirusių asmenų nuotraukos minimo veiksmo teisėtumui reikšmės neturėjo, kadangi nuotraukos buvo parinktos pagal liudytojos pateiktą asmens apibūdinimą, išorinį panašumą su nuteistuoju D. S. bei paimtos iš policijos bazėje buvusių sukauptų asmenų nuotraukų. Tuo labiau, kad šis apelianto teiginys yra deklaratyvus – jam pagrįsti D. S. nenurodė jokių aplinkybių, o baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima tvirtinti, jog tarp pateiktų nuotraukų būtų buvę liudytojai T. S. pažįstamų asmenų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo D. S. apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, jog baudžiamojoje byloje nėra užfiksuoto nė vieno neginčijamo fakto dėl narkotinių medžiagų pardavimo ir pinigų perdavimo yra visiškai nepagrįsti – priešingai, pirmiau aptarti įrodymai visiškai pagrindžia apelianto kaltę kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pardavus narkotines medžiagas J. K. bei A. A. ir taip padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, o vien ta aplinkybė, jog apeliantas nebuvo sulaikytas būtent paties pardavimo metu, dar nesudaro pagrindo tvirtinti nebuvus pačių narkotinių medžiagų pardavimų faktų.
Dėl bausmių
D. S. tvirtina, jog skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė, nors ir numatyta baudžiamųjų įstatymų sankcijoje, yra aiškiai per griežta ir neatitinka ne tik BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, bet ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, taip pat teisingumo principo. Šie nuteistojo teiginiai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas D. S. bausmę, priešingai nei teigia apeliantas, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, ir nors gana lakoniškai, tačiau savo sprendimą motyvavo bei D. S. paskyrė tinkamą, tiek padarytų veikų pavojingumą ir nuteistojo asmenybę, tiek bausmės paskirtį atitinkančią bausmę, kurios laikyti per griežta nėra jokio pagrindo.
Šioje byloje D. S. yra pripažintas kaltu padaręs tris sunkius tyčinius nusikaltimus, kurių vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ir už kurių padarymą įstatymų leidėjas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo 2 iki 8 metų. D. S. skundžiamas nuosprendis yra antras, ankstesniu nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) jis buvo nuteistas už tyčinę nusikalstamą veiką, kuri taip pat susijusi su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Nepraėjus nė trims mėnesiams nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo jis vėl padarė naujas nusikalstamas veikas už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Jis yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už narkotinių medžiagų vartojimą (1 t., 264-266 b.l.) įrašytas į narkologinę įskaitą, dėl priklausomybės ligų (1 t., 272-273 b.l.).
Skundžiamu nuosprendžiu už atskiras veikas apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės savo trukme yra žymiai mažesnės už sankcijoje numatytus šių bausmių vidurkius, o už veiką nutrūkusią pasikėsinimo stadijoje paskirta žymiai švelnesnė bausmė nei už anksčiau įvykdytas baigtines veikas. Nustatant subendrintą bausmę, paskirtosios bausmės šiuo atveju subendrintos pritaikius apeliantui palankiausią įstatymo (BK 63 straipsnis) leidžiamą bausmių bendrinimo – dalinio sudėjimo – būdą, prie griežčiausios paskirtos bausmės pridėtos tik mažos dalys už kitas veikas paskirtų bausmių ir paskirta galutinė subendrinta bausmė (3 m. 6 mėn.) savo dydžiu taip pat yra žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Dėl to nei bausmių už atskiras veikas, nei subendrintos bausmės aiškiai per griežtomis laikyti nėra jokio pagrindo, kaip ir dar labiau ją švelninti.
Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu taip pat ir J. S. skirdamas bausmę, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, atsižvelgė tiek į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek į apelianto asmenybę (praeityje ne kartą teistas, nusikalstamą veiką padarė praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, veikos padarymo metu dirbo, teigiamai charakterizuojamas) bei paskyrė tinkamą, atitinkančią savo tikslus, bausmę, kurios terminas savo trukme taip pat žymiai mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistajam D. S. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikusi gynėja advokatė L. Blinkevičienė pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 80 Lt bei prašė šias išlaidas priteisti. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). BPK 51 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Nuteistasis D. S. neprieštaravo, jog iš jo būtų išieškotos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Atsižvelgiant į pirmiau minėtas procesinių įstatymų nuostatas bei į nuteistojo poziciją teisėjų kolegija sprendžia, jog išlaidos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti išieškotos valstybės naudai iš nuteistojo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Nuteistųjų J. S. ir D. S. apeliacinius skundus atmesti.
Išieškoti iš D. S. valstybės naudai 80,00 Lt (aštuoniasdešimt litų) proceso išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.