Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. deklaruota gyvenamoji vieta, Vilnius, šeimyninė padėtis nevedęs, nedirba, teistas:

1) 2001-02-14 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 271 str.2 d., 232(1) str. 1 d., laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiamjs;

2) 2002-01-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d., laisvės apribojimu 1 metamas, su 300 Lt vertės turto konfiskacija. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001-02-14 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 1 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo su 300 Lt vertės turto konfiskacija;

3) 2003-08-14 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

4) 2003-10-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., 6 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimu;

5) 2004-11-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., 3 mėnesiams viešųjų darbų;

6) 2005-11-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

7) 2006-03-28 nVilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., laisvės atėmimu 3 metams bausmės vykdymą atidedant 3 metams;

8) 2006-10-11 Vilniaus m.iesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

9) Didžiosios B. N. and Tynedale magistrato teismo 2015-03-10 nuosprendžiu už vagysčių padarymą laisvės atėmimu 112 dienų ir 80 svarų sterlingų įmoka, bausmes atliko, teistumai nėra išnykę,

10) 2018-02-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 2 d. (4 epiz.): pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (V. V. turto pagrobimas) – 1 metams laisvės atėmimo; pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (A. D. turto pagrobimas) – 1 metams laisvės atėmimo; pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį. (R. U. turto pagrobimas) – 1 metams laisvės atėmimo; pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (C. F. turto pagrobimas) - 1 metams laisvės atėmimo; Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes sudėtos iš dalies ir skirtas 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimas. Taikytas LR BK 64 (1) str. - bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 1 metų 8 mėnesių 20 dienų. Įskaitytos 627 dienos išbūtos sulaikyme bei suėmime ir laikyta P. P. atlikusiu bausmę,

kaltinamas nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. P. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2018 m. birželio 14 d., apie 18.47 val., adresu Vilniuje, Vilniaus g. 33, kavinėje “P. P.”, iš M. Ž. priklausančio švarko kišenės pagrobė piniginę, kurios vertė 20 eurų, kurioje buvo 220 eurų grynųjų pinigų, įvairios nuolaidų kortelės, Swedbank banko mokėjimo ir kreditinė kortelės, Swedbank banko kodų kortelė, SEB banko kodų kortelė, degalinės „Neste“ kuro kortelė, vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, automobilio „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninis pasas, biuro plastikinė įėjimo kortelė, požeminės aikštelės įėjimo plastikinė kortelė, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam M. Ž. priklausantį 240 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu P. P. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai bei parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu vartojo narkotines medžiagas, šiuo metu gydosi. Parodė, kad 2018 m. birželio 14 d. jis susipažino su mergina, vardu Agnė. Su ja, apie 18.00 val., nuėjo į kavinę, esančią Vilniaus g., tikslaus adreso nepamena, kur lauke atsisėdo prie vieno iš staliukų, kur pakabino ant kėdės atlošo savo striukę. Kaltinamasis pastebėjo už nugaros sėdinčius du vaikinus. Kai P. P. kabino savo striukę, pastebėjo ant kėdės kabantį svetimą švarką. Nežinojo kas tame švarke yra, tačiau patikrino to švarko vidinę kišenę ir ištraukė piniginę. P. P. patvirtino, kad piniginėje buvo kaltinime išvardinti pinigai ir daiktai.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareiškimo apie apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2018-06-14 protokole pažymima, kad pranešėjui (M. Ž.) 2018-06-14, apie 18.47 val., Vilniaus g. 33, Vilniuje, kavinėje “P. P. “ jam iš švarko kišenės pavogta piniginė su 220 eurų grynųjųš pinigų, banko kortelėmis, dokumentais. Įtariama, kad vagystę įvykdė prie gretimo stalo prisėdę vyras su moterimi. Padaryta 400 eurų žala (b.l. 7-8).

LR BK 178 straipsnis skiria slaptą ir atvirą vagystę. Atviroji vagystė laikoma pavojingesnė už slaptąją, todėl kvalifikuojama pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį. Vagystė laikoma slapta, kai nei turto savininkas ar turto valdytojas, nei pašaliniai asmenys nemato kaltininko nusikalstamų veiksmų ir kaltininkas suvokia, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai šie asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobūdžio ir kaltininkas tai supranta, t. y. kaltininkas galvoja, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai minėti asmenys mato ir suvokia kaltininko nusikalstamus veiksmus, tačiau kaltininkas to nemato ir galvoja, kad veikia slaptai. Taigi veikos kvalifikavimui kaip slaptajai vagystei svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, kad jis veikia slaptai, tiek ir turto savininko ar valdytojo arba trečiojo asmens kaltininko nusikalstamų veiksmų suvokimo ypatumai. Veika kvalifikuojama kaip slaptoji vagystė esant apibrėžtai tyčiai turtą grobti slaptai. Jei kaltininko tyčia dėl grobimo būdo yra neapibrėžta (kaltininkui priimtinas bet koks grobimo būdas – slaptas, atviras ir net susijęs su smurto panaudojimu) ar alternatyvi (kaltininkui priimtinas nesmurtinis grobimo būdas – slapta ar atvira vagystė), priklausomai nuo bylos aplinkybių, veika gali būti vertinama kaip slaptoji ar atviroji vagystė arba plėšimas.

Dėl aukščiau išdėstyto, P. P. padaryta nusikalstama veika teisinga kvalifikuota kaip vagystė, kadangi jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2018 m. birželio 14 d., apie 18.47 val., adresu Vilniuje, Vilniaus g. 33, kavinėje “P. P.”, iš M. Ž. priklausančio švarko kišenės pagrobė piniginę, kurios vertė 20 eurų, kurioje buvo 220 eurų grynųjų pinigų, įvairios nuolaidų kortelės, Swedbank banko mokėjimo ir kreditinė kortelės, Swedbank banko kodų kortelė, SEB banko kodų kortelė, degalinės „Neste“ kuro kortelė, vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, automobilio „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninis pasas, biuro plastikinė įėjimo kortelė, požeminės aikštelės įėjimo plastikinė kortelė, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam M. Ž. priklausantį 240 eurų vertės turtą. Kaltinamasis savo kaltę prisipažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu pateikdamas nuoseklius parodymus. Jo parodymus papildo nukentėjusiojo M. Ž. parodymai, vaizdo įrašas iš kavinės P. P. P.”, policijos žiūryklės duomenys bei kita bylos rašytinė medžiaga. Dėl aukščiau išdėstyto P. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

K. P. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam P. P. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, neturi pastovaus darbo ir legalaus pajamų šaltinio, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės atėmimą.

Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis P. P. nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, taip pat į tai, kad kaltinamasis stengiasi pakeisti gyvenimo būdą, nebevartoja narkotinių medžiagų, gydosi metadono programoje, lanko psichologo užsiėmimus, yra darbingo amžiaus vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant bausmės vykdymo atidėjimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju realus bausmės atlikimas turėtų itin neigiamą poveikį kaltinamojo asmenybei bei socialiniams ryšiams ir nepasiektų bausmei keliamų tikslų. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam P. P. tikslinga suteikti galimybę įrodyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymas P. P. atidedamas, nustatant atitinkamus įpareigojimus.

LR BK 64 ¹ str. numato pareigą teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu, išnagrinėjus baudžiamąją bylą atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra visos LR BK 64 ¹ straipsnyje numatytos sąlygos, P. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl nukentėjusiojo galimybės pareiškti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Dėl žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (LR BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo specifiką, civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu gali būti pareiškiamas bet kurioje tyrimo stadijoje, net ir nenustačius nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens ar dalies jų, taip pat visų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių.

Nukentėjusysis M. Ž. dėl kaltinamojo P. P. padarytos nusikalstamos veikos patyrė 240 eurų žalos. Šią sumą sudaro piniginės vertė, (20 eurų), bei piniginėje buvę pinigai - 220 eurų grynųjų pinigų. Nukentėjusiajam M. Ž. 2018 m. liepos 11 d. pasirašytinai įteiktas pranešimas dėl teisės pareikšti civilinį ieškinį, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio tyrimo metu civilinis ieškinys nebuvo pateiktas, pats nukentėjysis teismo posėdyje nedalyvavo nenurodė svarbių nedalyvavimo priežasčių, apie posėdį buvo informuotas tinkamai.

Dėl aukščiau išdėstyto, nukentėjusiajam paaiškintina, kad patirtą turtinę žalą jis gali kompensuoti pateikdamas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu

nusprendžia:

P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d. ir nuteisti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 64 (1) str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti P. P. galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

1) per 3 mėnesius nuo nuopsrendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užregistruoti darbo biržoje;

2) neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3) tęsti ir užbaigti gydymą nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagomis.

Užbaigus gydymą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nebevartoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su vaizdu įrašu, po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti P. P. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.