Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-07-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-768-92-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-16
Bylos Nr.
1A-768-92-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Damanskienė (pirm.), Pavelas Frolovas, Zenonas Birštonas
Nuteistasis
T. G.
Advokatai
Jonas Skruzdys
Kategorijos
  • 2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 768/2010

Teisėja Danguolė Šuminaitė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2., 2.4.7., 1.2.26.2.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. liepos 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teisėjų Zenono Birštono ir Pavelo Frolovo,sekretoriaujant V. J.,dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei,gynėjui advokatui J. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. ir jo advokato Jono Skruzdžio apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. nuteistas:

pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams,

pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu penkiems mėnesiams.

Pritaikius BK 63 str. 1, 2 ir 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 p. bausmes iš dalies sudedant, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sudėta su 2009 m. kovo 26 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo paskirta bausmė buvo pakeista 2009 m. lapkričio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. nuteistas už tai, kad 2005 m. birželio 11 d. apie 20 val. kartu su A. G., (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jam mirus) ir A. C., kuriam ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, susitaikius su nukentėjusiuoju ( BK 38 str.), Širvintų rajone, Jauniūnų kaime viešoje vietoje prie buvusios maisto prekių parduotuvės, siekdamas pademonstruoti aiškų žmonių ir visuomenės negerbimą, užpuolė automobiliu Opel Vectra v.n. (duomenys neskelbtini) privažiavusius V. D., E. S., D. D. ir A. P.. A. G. ir A. C. daužant automobilį, T. G. hidrauline žarna išdaužė automobilio Opel Vectra priekinį ir galinį stiklus, smogė E. S. per veidą, du kartus D. D. per galvą ir vieną kartą smogė per galvą A. P.. Buvo sugadintas V. D. automobilis Opel Vectra, nežymiai sutrikdyta D. D. ir A. P. sveikata, lūžus nosikauliui, nesunkiai sutrikdyta E. S. sveikata. Tokiais veiksmais T. G. pažeidė viešąją tvarką, sutrikdė prie parduotuvės atvažiavusių jaunuolių rimtį ir iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo E. S. sveikatą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu T. G. ir jo gynėjas advokatas Jonas Skruzdys prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-04-23 nuosprendžio dalį, kuria T. G. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d. ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: T. G. pagal BK 284 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką dėl nesunkaus sveikatos sutrikdimo E. S. iš BK 138 str. 2 d. 8 p. į BK 138 str. 1 d. ir, pritaikius 38 str. 1 d., bylą nutraukti. Nurodo, jog teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl ko netinkami pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Teigia, kad T. G. nuteistas be pagrindo pagal BK 284 str. 1 d. Pažymi, jog teismas nuosprendyje nenurodė, kokie konkretūs veiksmai pripažįstami įžūliais, kokie - grasinimais, o kokie – patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Anot apeliantų, BK 284 str. 1 d. numatyta atsakomybė už realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, o nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Teigia, jog apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, neįvertino minėto nusikaltimo sudėties požymių visumos, kurie yra pagrindu patraukti T. G. baudžiamojon atsakomybėn, rėmėsi tik prielaidomis, jog prie parduotuvės, kur padarytas nusikaltimas, galėjo pasirodyti žmonės.

Be to, apeliaciniame skunde teigiama, jog nuteistojo veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., kadangi T. G. E. S. sveikatą nesunkiai sutrikdė ne dėl chuliganiškų, o dėl asmeninių paskatų. Teigia, kad nuteistojo ir nukentėjusiųjų santykiai iki įvykio buvo geri, juos užpuolė, manydamas, kad tie asmenys prieš kelias dienas sudaužė jo automobilį. Pažymi, kad teismas netinkamai įvertino nukentėjusiųjų bei nuteistojo duotus parodymus ir nepagrįstai konstatavo, jog T. G. nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Anot apeliantų, smurto veiksmai, nors ir atlikti viešoje vietoje, ne visais atvejais vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų, kadangi smurtinis veiksmus gali nulemti aplinkybės, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių.

Teigia, jog procesas šioje byloje truko nepateisinamai per ilgai, pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Apeliantai nurodė, kad teismas formaliai nerealizavo savo teisės T. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu. Nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, neįvertino tų aplinkybių, jog nuteistasis pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, gailisi, susitaikė su nukentėjusiaisiais, jo veika prarado pavojingumą, kadangi atlieka bausmę už kitą nusikalstamą veiką. Be to, skunde teigiama, kad teismas, skirdamas T. G. bausmę, neatsižvelgė į tai, jog jis vienas šeimoje dirba, išlaiko daugiavaikę šeimą, augina mažamečius bei nepilnamečius vaikus, nuo padaryto nusikaltimo praėjo daug laiko, jo siekį pasitaisyti. Pažymi, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant T. G. laisvės atėmimo bausmės.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė– skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. G. ir jo gynėjo advokato J.Skruzdžio apeliacinis skundas atmestinas.

T. G. nuteistas pagrįstai, jo nusikalstamos veikos įrodytos nuosprendyje aptartais įrodymais, jos tinkamai kvalifikuotos, o paskirta bausmė nėra per griežta.

Nuteistojo ir jo advokato teigimu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo eigoje nebuvo surinkta neabejotinų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių T. G. kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu buvo tiriamos abejotinos, faktiniais duomenimis nepagrįstos T. G. kaltinančios aplinkybės, o jį teisinančios ir įrodančios jo nekaltumą aplinkybės nebuvo tiriamos ir vertinamos. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantai, T. G. kaltė inkriminuoto nusikaltimo padaryme yra įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir teisingai, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, įvertintais įrodymais: nukentėjusiųjų V. D., D. D., E. S. bei A. P. ir liudytojų V. R. bei A. C. parodymais, vietos bei automobilio apžiūros protokolais, specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis, kita rašytine bylos medžiaga.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d. teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Sutinkamai su BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos nuomone, apylinkės teismas šių reikalavimų nepažeidė.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 284 str. 1 d.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.

Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, renginys, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan.

Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad apeliantas 2005 m. birželio 11 d. apie 20 val. kartu su A. G. ir A. C., Širvintų rajone, Jauniūnų kaime viešoje vietoje prie buvusios maisto prekių parduotuvės, siekdamas pademonstruoti aiškų žmonių ir visuomenės negerbimą, užpuolė automobiliu Opel Vectra v.n. (duomenys neskelbtini) privažiavusius V. D., E. S., D. D. ir A. P.. A. G. ir A. C. daužant automobilį, T. G. hidrauline žarna išdaužė automobilio Opel Vectra priekinį ir galinį stiklus, smogė E. S. per veidą, du kartus D. D. per galvą ir vieną kartą smogė per galvą A. P.. Buvo sugadintas V. D. automobilis Opel Vectra, nežymiai sutrikdyta D. D. ir A. P. sveikata, lūžus nosikauliui, nesunkiai sutrikdyta E. S. sveikata, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aprašytos konkrečios veikos padarymo aplinkybės visiškai atitinka visus būtinus BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius.

Nukentėjusieji V. D., D. D., E. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme davė iš esmės nuoseklius parodymus, iš kurių seka, jog 2005 06 11 vakare sustojus ir sėdint automobilyje prie parduotuvės Jauniūnų kaime, staiga prie automobilio privažiavo T. G. su A. C. ir A. G., visi trys išlipę iš mašinos su hidrauliniais šlangais ir armatūra ėmė daužyti jų automobilį, į mašinos vidų pabiro stiklai, visi buvę mašinoje puolė lipti lauk ir bėgti, tačiau T G., turėdamas rankoje hidraulinį šlangą, juo sužalojo E. S., A. P. ir D. D.. Šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino nukentėjusysis A. P. (t.1, b.l. 53-54) bei liudytojas V. R. (t.1, b.l. 62-63). Liudytojas A. C. parodė, jog nematė, ką konkrečiai konflikto metu darė T. G., tačiau jis patvirtino tą aplinkybę, jog šlangais buvo daužomi V. D. priklausančio automobilio langai.

Tai, kad nukentėjusiesiems nagrinėjamo įvykio metu buvo padaryti sužalojimai: : E. S. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, nosikaulių lūžis su pertvaros iškrypimu, sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu(psl.31,t.1); D. D. nustatytos muštinės žaizdos galvoje, sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (psl.49,t.1); A. P. padaryta pjautinės žaizdos pakaušyje ir kairės rankos pirmame piršte, sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (psl.61,t.1), patvirtina byloje esančios specialisto išvados Nr. Nr. G 1266/07 (01), G 2308/08 (01), G 2353/08 (01).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuosprendyje nurodytas aplinkybes iš dalies taip pat patvirtina ir paties apelianto viso proceso metu duoti parodymai. Kaip matyti iš apelianto ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų, pastarasis pirmosios apklausos metu parodė, jog įvykio dieną įvyko konfliktas, jis buvo užpultas ir gynėsi (t.1, b.l. 124-126), vėliau T. G. parodymus pakeitė ir ėmė teigti, jog tikslių įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau sutinka su pareikštu įtarimu įvykdžius nusikalstamas veikas, tame tarpe ir veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiaisiais susitaikė (t.1, b.l. 153).

Nors apeliantai skunde atkreipia dėmesį į tai, kad iš T. G. neturėjo tyčios parodyti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo tikslas buvo išsiaiškinti asmeninius santykius dėl prieš kelias dienas sugadinto jo automobilio, tačiau, kaip aukščiau jau buvo minėta, vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitus asmenis viešoje vietoje, šiuo atveju prie parduotuvės.

Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybės, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto elgesį viešoje vietoje Širvintų raj., Jauniūnų km., prie parduotuvės – automobilio langų daužymą ir smūgių nukentėjusiesiems sudavimą, pripažino įžūliu, išreiškiančiu nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdžiusiu visuomenės rimtį ir tvarką bei pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Apeliantai apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti T. G. padarytą nusikalstamą veiką dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo E. S. iš BK 138 str. 2 d. 8 p. į BK 138 str. 1 d. BK 138 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet nukentėjusiajam asmeniui nekilo BK 135 str. 1 d. numatyti padariniai. BK 138 str. 2 d. numato kvalifikuotą šios nusikalstamos veikos sudėtį, o kaip vieną iš kvalifikuojančių šią nusikalstamą veiką požymių numato chuliganiškas paskatas. Taigi chuliganiškos paskatos (mažareikšmė dingstis atlikti nusikalstamą veiką) šiuo atveju yra ne tik nusikalstamos veikos motyvas, bet ir nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis. Taigi, kadangi aukščiau išdėstytais motyvais yra įrodyta, jog T. G. nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., tad nėra pagrindo išvadai, jog apylinkės teismas, T. G. nusikalstamus veiksmus dėl nukentėjusiojo E. S. sužalojimo netinkamai kvalifikavo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Dėl BK 38 str. taikymo

T. G. ir jo gynėjo prašymas taikyti nuteistajam Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti yra nepagrįstas ir atmestinas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, gali būti taikomas asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, jei jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą ar susitarė dėl šios žalos atlyginimo, susitaikė su nukentėjusiuoju ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visos minėtos sąlygos yra būtinos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenurodė, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nelaikė to veiką lengvinančia aplinkybe. Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas laisva valia, o ne dėl įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai padeda teismui teisingai išnagrinėti bylą. T. G. savo elgesį nukentėjusiųjų atžvilgiu vertino kaip teisingą, net pirmosios instancijos teismo posėdyje pabrėžė, jog buvo užpultas ir gynėsi, nurodė, jog „net nežino ar prisipažįsta kaltu“ (t.2, b.l.73). Iš T. G. charakterizuojančių duomenų (t. 2, b.l. 25) seka, kad nuteistasis yra impulsyvaus būdo, dažnai konfliktuoja su kaimynais ir kitais vietiniais gyventojais, ypač apsvaigęs nuo alkoholio. Šias nusikalstamas veikas jis įvykdė vos praėjus vieneriems metams po ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės atidėjimo už nusikaltimus, susijusius su smurto pavartojimu prieš žmogų. Kitą dieną po šios nusikalstamos veikos padarymo T. G. įvykdė sunkų, susijusį su žmogaus sveikatos sužalojimu, nusikaltimą, vėliau padarė kitus nusikaltimus. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog yra pagrindo manyti, kad T. G. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nesant visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog T. G. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu negalimas.

Kolegijos nuomone, remiantis aukščiau išdėstytais įrodymais, pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino T. G. kaltu ir nuteisė pagal BK 284 str. 2 d. 8 p., 138 str. 2 d.

Skirdamas bausmę nuteistajam T. G., apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų, bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę.

T. G. padarė apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas 1 kartą, nuosprendžio priėmimo metu - du kartus, tame tarpe ir už nusikaltimus žmogaus sveikatai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė, todėl bausmės tikslai bus pasiekti jam skiriant griežčiausią - laisvės atėmimo bausmę.

Apeliantai skunde nurodo, jog procesas šioje byloje truko nepateisinamai per ilgai. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas. Iš bylos medžiagos matyti, jog T. G. 3 metus nuo nusikaltimo padarymo slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, jam buvo paskelbta paieška bei jo atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis (t.1, b.l.119-120).

Apeliacinio skundo motyvai, jog nuo nusikaltimo praėjo daug laiko, jis išlaiko šeimą, augina vaikus, nesudaro pagrindo paskirti T. G. švelnesnę bausmę.

Be to, kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog ankstesniu teismo nuosprendžiu T. G. buvo nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, taigi, subendrindamas bausmes teismas, už nusikaltimus, kuriais apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, prijungė laisvės atėmimo 3 mėnesių bausmę. Laikyti tokią bausmę aiškiai per griežta ir pakeisti apylinkės teismo nuosprendį, kolegija neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo T. G. ir jo gynėjo advokato Jono Skruzdžio apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Jūratė DamanskienėTeisėjai Zenonas BirštonasPavelas Frolovas