- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-14
- Bylos Nr.
- 2-2551/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Alė Bukavinienė
- Atsakovas
- „Swedbank lizingas“, UAB "Swedbank lizingas" Restruktūrizuojama "BA prekyba"
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „BA prekyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4942-567/2013 pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „BA prekyba“ ieškinį atsakovui „Swedbank lizingas“, uždarajai akcinei bendrovei dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę pagal lizingo sutartis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas RUAB „BA prekyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo 2 699 062,38 Lt sumokėtų turto išpirkimo įmokų pagal Lizingo sutartis; 2) pripažinti 2005-04-26, 2005-12-15, 2005-12-23, 2006-01-31, 2006-05-15, 2006-07-25, 2006-07-25, 2007-05-03 Lizingo sutarčių 11.3 punktus negaliojančiais ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB pateikė priešieškinį, prašydamas: 1) įpareigoti ieškovą įvykdyti prievolę, t. y. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti atsakovui šį turtą: automobilį VW JETTA (identifikavimo Nr. duomenys neskelbtini, valstybinis Nr. duomenys neskelbtini); automobilį BMW 730D (identifikavimo Nr. duomenys neskelbtini, valstybinis Nr. duomenys neskelbtini); automobilį BMW X3 (identifikavimo Nr. duomenys neskelbtini, valstybinis Nr. duomenys neskelbtini); automobilį VOLVO XC90 (identifikavimo Nr. duomenys neskelbtini, valstybinis Nr. duomenys neskelbtini); krovininį automobilį su manipuliatoriumi MAN 26.414 (identifikavimo Nr. duomenys neskelbtini, valstybinis Nr. duomenys neskelbtini); priekabą SCHMITZ PR18 (identifikavimo Nr. duomenys neskelbtini, valstybinis Nr. duomenys neskelbtini); autokrautuvą LVOV 40181 (identifikavimo Nr. duomenys neskelbtini); dujinį krautuvą MITSUBISHI FG25T (identifikavimo Nr. duomenys neskelbtini); skardos rulono išvyniojimo įrenginį, skardos lyginimo liniją, skardo pjovimo įrenginį, skersinio pjovimo giljotiną skardos valymo įrenginį, skardos suvyniojimo įrenginį (specifikacija pagal 2005-04-18 komercinį pasiūlymą) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas priešieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovą atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti, t. y. uždrausti naudotis prieš tai nurodytu turtu ir jį perduoti saugoti atsakovui. Nurodė, kad ieškovui nevykdant savo įsipareigojimų laiku mokėti įmokas, lizingo sutartys buvo vienašališkai nutrauktos 2010-05-26, tačiau lizingu valdytas turtas nėra grąžintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi patenkino atsakovo prašymą ir įpareigojo ieškovą RUAB „BA prekyba“ perduoti automobilį VW JETTA; automobilį BMW 730D; automobilį BMW X3; automobilį VOLVO XC90; krovininį automobilį su manipuliatoriumi MAN 26.414; priekabą SCHMITZ PR18; autokrautuvą LVOV 40181; dujinį krautuvą MITSUBISHI FG25T; skardos rulono išvyniojimo įrenginį, skardos lyginimo liniją, skardo pjovimo įrenginį, skersinio pjovimo giljotiną skardos valymo įrenginį, skardos suvyniojimo įrenginį atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB bei uždraudė šiuo turtu naudotis. Sprendė, kad atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB tikėtinai pagrindė savo priešieškinio reikalavimus, todėl nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes ieškovas turėtų galimybę nevaržomai disponuoti ginčo turtu, jį paslėpti arba perduoti ginčo turtą tretiesiems asmenims. Remdamasis teismų praktika, nurodė, kad Lizingo (finansines nuomos) sutarties sudarymo atveju išnuomoto daikto savininku išlieka ne jo naudotojas (nuomininkas, lizingo gavėjas), o daikto nuomotojas (lizingo davėjas) (CK 6.567 str.). Todėl siekiant užtikrinti, kad daikto savininkas galėtų iš tiesų susigražinti jam nuosavybes teise priklausančius daiktus iš buvusio nuomininko, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti draudimą daikto nuomininkui naudotis išsinuomotais daiktais, įpareigojant šiuos daiktus perduoti jo savininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-134/2010). Atkreipė dėmesį į tai, kad didžioji dalis pagal šalių sudarytas sutartis ieškovui perduoto atsakovo turto yra transporto priemonės, kuriomis naudojantis mažės jų likutinė vertė ir atsakovas patirs nuostolių. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 22 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1985-565/2011 pagal ieškovo RUAB „BA prekyba“ ieškinį atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB dėl nepagrįsto sutarčių nutraukimo, konstatavo, jog RUAB „BA prekyba“ laiku nemokėjo ginčo sutartyse nustatytų įmokų, tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų, todėl „Swedbank lizingas“, UAB turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas RUAB „BA prekyba“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Skunde teigia:
1. Teismas nepagrįstai taikė abi laikinąsias apsaugos priemonės – įpareigojo turtą perduoti ir uždraudė juo naudotis. Abu teismo įpareigojimai vienu metu negali būti vykdomi, nes perdavus turtą atsakovui, draudimas naudotis turtu tampa beprasmis, nes ieškovas negali naudotis tuo, ko neturi.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog sulaikė ginčo turtą, priklausantį atsakovui, remdamasis CK 4.229 straipsniu, pagal kurį kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas jo reikalavimas. Pasinaudojęs šia teise, ieškovas neprašė šioje byloje taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas gali naudoti turtą savo ūkinei-komercinei veiklai ir taip sumažinti turto vertę. Ieškovas saugo turtą taip, kad būtų užtikrintas jo saugumas (CK 4.232 str. 1, 2 d.). Priešingai, ieškovas suvokia, kad kuo vertingesnį turtą atiduos atsakovui, tuo mažesni bus ieškovo nuostoliai.
4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas gali turtą perduoti, paslėpti ar kitaip sunaikinti, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius. Vienašališkai nutraukus lizingo sutartis, lizingo davėjas savo nuostolius dengia jam perduoto (grąžinto) turto verte, jei turto vertė yra mažesnė, lizingo gavėjas įgyja teisę reikalauti iš lizingo gavėjo likusių nuostolių atlyginimo. Taigi nėra jokios grėsmės, kad atsakovas gali patirti nuostolių, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
5. Teismas, patenkindamas atsakovo prašymą, iš esmės patenkino ir atsakovo priešieškinį, kuriuo atsakovas siekė perimti jam priklausantį turtą. Antstoliui įvykdžius teismo nutartį, atsakovo priešieškinio nagrinėjimas neteks prasmės.
6. Teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą perduoti atsakovui automobilį VW JETTA (identifikavimo Nr. duomenys neskelbtini, valstybinis Nr. duomenys neskelbtini), nes šis automobilis 2013-07-16 turto priėmimo-perdavimo aktu buvo perduotas atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB įgaliotam UAB ,,Turto rizikos valdymas“.
Atsiliepimas
Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį. Atsiliepime teigia, jog pagal lizingo sutartis ieškovas privalėjo nedelsiant po sutarčių nutraukimo grąžinti turtą atsakovui. Ieškovas žino, kad sutarčių nutraukimo teisėtumo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu sprendimu, žino, kad privalo grąžinti turtą atsakovui, tačiau piktybiškai nevykdo šios savo prievolės, elgiasi nesąžiningai, todėl kyla rizika, kad ieškovas gali imtis veiksmų vilkinti turto grąžinimo atsakovui procesą. Po lizingo sutarčių nutraukimo turtas iš karto turėjo būti perduotas atsakovui, todėl ieškovas nėra teisėtas turto valdytojas ir neturi teisės naudotis turto sulaikymo teise. Be to, ieškovo reikalavimai atsakovo atžvilgiu yra nepagrįsti. Svarbu pabrėžti, kad teismo procesinis sprendimas atitinka teismų praktiką kitose bylose. Priešingai nei teigia apeliantas, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neprieštarauja viena kitai, nes kol turtas bus perduotas atsakovui, būtina uždrausti ieškovui naudotis turtu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Nagrinėdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas ieškinio (priešieškinio) pagrįstumo klausimo nesprendžia, tačiau turi įsitikinti, ar egzistuoja pagrįstos prielaidos, suponuojančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigojo apeliantą ginčo turtą perduoti saugoti atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB. Apeliantas minėtą turtą įsigijo su ieškovu sudarytų finansinių lizingo sutarčių pagrindu. Atsakovas „Swedbank lizingas“, UAB, 2010 m. gegužės 26 d. vienašališkai nutraukęs su atsakovu sudarytas finansinio lizingo sutartis, įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sugrąžinti lizingo sutarčių objektus (CK 6.574 str.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1985-565/2011 pagal ieškovo RUAB „BA prekyba“ ieškinį atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB dėl nepagrįsto sutarčių nutraukimo, konstatavo, jog RUAB „BA prekyba“ laiku nemokėjo ginčo sutartyse nustatytų įmokų, tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų, todėl „Swedbank lizingas“, UAB turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartis. Šio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas Lietuvos apeliaciniame teisme ir 2013 m. birželio 27 d. nutartimi paliktas nepakeistas (civilinės bylos Nr. 2A-503/2013). Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjant atsakovo priešieškinį, kuriuo prašoma išreikalauti iš apelianto neteisėto valdymo ir perduoti turto savininkui kilnojamąjį turtą, gali būti taikomos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kai minėti kilnojamieji daiktai perduodami saugoti jo savininkui (CPK 145 str. 1 d. 12 p.). Finansinės nuomos (lizingo) sudarymo atveju išnuomoto daikto savininku išlieka ne jo naudotojas (lizingo gavėjas – apeliantas), o daikto nuomotojas (lizingo davėjas – atsakovas) (CK 6.567 str.). Daikto nuomininkui (lizingo gavėjui – apeliantui) naudojantis išsinuomotu daiktu ir nemokant už jį sutarto dydžio nuomos mokesčio, daikto savininkas patiria nuostolių dėl to, jog už jį negauna nuomos mokesčio ir palūkanų. Verslo tikslais nuomojamas daiktas yra naudojamas versle, jis dėvisi, todėl daikto vertė mažėja. Tai itin aktualu tuomet, kai nuomojamas daiktas dėl naudojimosi juo gali būti sugadintas ar sunaikintas, o daikto savininkas vienašališkai nutraukė sutartį dėl kitos šalies kaltės ir pareiškė reikalavimą dėl daikto grąžinimo iš daikto buvusio nuomininko. Tokiais atvejais, siekiant užtikrinti, kad patenkinus šį reikalavimą, daikto savininkas galėtų susigrąžinti jam nuosavybės teise priklausančius daiktus iš buvusio nuomininko, yra pagrindas atsižvelgti į proporcingumo principą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą perduoti šiuos daiktus jo savininkui saugoti iki bus priimtas teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-134/2010; 2011 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-149/2011 ir kt.). Tai ir buvo padaryta skundžiama nutartimi. Duomenų, jog ginčo turto lizingo sutartys būtų pratęstos, byloje nėra. Pažymėtina, kad nors šiuo atveju teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės sutampa su priešieškinio reikalavimu, tačiau tai nereiškia, kad teismas skundžiama nutartimi priėmė sprendimą dėl priešieškinio, nes ginčo turtas perduotas atsakovui tik saugoti ir šiuo turtu atsakovas negalės disponuoti ar jo perleisti, privalės užtikrinti tinkamą šio turto apsaugą iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.
Apeliantas teigia, kad po lizingo sutarčių nutraukimo neperdavė lizinguoto turto atsakovui, nes, jo nuomone, turėjo teisę turtą sulaikyti. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto teiginiais (CPK 185 str.). Kaip teisingai atsiliepime nurodė atsakovas, teisiniai santykiai, kurių pagrindų ieškovas valdė ginčo turtą, yra pasibaigę, t. y. lizingo sutartys, kurių pagrindų ieškovas naudojosi lizinguotu turtu, yra nutrauktos, lizingo sutarčių nutraukimas įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažintas teisėtu. Be to, ieškovo reikalavimų pagrįstumas bus nagrinėjamas šioje byloje. Apeliantas taip pat nurodo, kad šiuo atveju nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovas gali turtu nevaržomai disponuoti, jį paslėpti ar perduoti kitiems asmenims. Pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismas nebūtinai turi turėti įrodymų, jog teismo sprendimas bus neįvykdytas, užtenka vien įsitikinti, kad įvykdymas gali pasunkėti. Tokių išvadų nepaneigia apelianto kiti atskirajame skunde nurodyti teiginiai (CPK 178 str.).
Taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog įpareigojus jį turtą perduoti atsakovui ir uždraudus tuo turtu naudotis, buvo pažeistas proporcingumo principas. Kaip teisingai atsiliepime nurodo atsakovas, apeliantui draudžiama naudotis ginčo turtu iki perduodant jį saugoti atsakovui.
Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesas konkrečių transporto priemonių atžvilgiu vykdomas antstolio, kuriam ir turėtų būti pateikiamas 2013-07-16 turto priėmimo-perdavimo aktas dėl automobilio VW JETTA (valstybinis Nr. duomenys neskelbtini) perdavimo atsakovo „Swedbank lizingas“, UAB įgaliotam UAB ,,Turto rizikos valdymas“.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirąjį skundą atmeta, o skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 263 str. 1 d., 338, 329 str. 1 d., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.