- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-03
- Bylos Nr.
- 1-72-668/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-01046-10-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Kaltinamasis
- R. R.
- Advokatai
- Arūnas Virkutis
- Kategorijos
- 1.2.18.11Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorui Laimonui Petreikiui, kaltinamajam R. R., jo gynėjui advokatui Arūnui Virkučiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. (galioja nuo 2002-01-01) reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „... už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą:
1) 2009-12-31, pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio reikalavimus - “ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”, bendrovės buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo 2009-12-31 Paskolos sutarties Nr. 2009/1, kuria paskolos davėjas R. R. ir paskolos gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus R. R., susitarė dėl 72600 Lt dydžio beprocentinės paskolos suteikimo;
2) 2009-10-26 – 2010-06-23 laikotarpiu, pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio reikalavimus - “ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, bei 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 p. reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „ Pinigai iš kasos išmokamai pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus(mokėjimo žiniaraštį), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas“ taip pat šių taisyklių 5 p. reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje“, kasos išlaidų orderiais: 2009-10-26 KIO Nr. 173, 2009-10-26 KIO Nr. 174, 2009-10-26 KIO Nr. 175, 2009-10-26 KIO Nr. 176, 2009-11-24 KIO Nr. 177, 2009-11-30 KIO Nr. 178, 2009-12-07 KIO Nr. 179, 2009-12-31 KIO Nr. 180, 2010-02-08 KIO Nr. 181, 2010-03-25 KIO Nr. 182, 2010-04-10 KIO Nr. 183, 2010-04-23 KIO Nr. 184, 2010-05-20 KIO Nr. 185, 2010-06-23 KIO Nr. 186 išmokėjo darbuotojams iš viso 107351,24 Lt sumą darbo užmokesčio, tačiau kasos išlaidų orderiuose ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose pats, kaip įmonės vadovas, nepasirašė, o taip pat neužtikrino, kad būtų pasirašę pinigų gavėjai;
3) 2009-07-01 – 2010-07-29 laikotarpiu pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 19 str. (galiojo nuo 2002-01-01) reikalavimus - „....apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjektų vadovų nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ bei Lietuvos Archyvų departamento prie LR Vyriausybės 1996-02-22 įsakymą Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, kuriame nurodoma, kad „įmonės apskaitos dokumentus privalo saugoti 10 metų“, nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turėjo numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, ir neišsaugojo šių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų bei suvestinių registrų, t. y.: pirminių pirkimo dokumentų, pateisinančių jo, kaip atskaitingo asmens, 2009 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. išlaidas, užfiksuotas avansinėse apyskaitose, viso – 134971,33 Lt sumai, bei dokumentų, kurių pagrindu jis (R. R.) 2009-08-21 kasos orderiu ser. RAV Nr. 000205 užpajamavo įmonės kasoje 2000 Lt, 2009-08-24 kasos orderiu ser. RAV Nr. 000206 – 3000 Lt, 2009-08-31 kasos orderiu ser. RAV Nr. 000208 – 800 Lt.
Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2010-07-29.
Kaltinamasis R. R. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nuo įmonės įregistravimo dienos 2001-05-28 ar 29 dienos iki dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų neturi. Teigė, kad pagal esamus pirminius dokumentus, kurie buvo įmonės buhalterijoje, galima nustatyti tiek įsipareigojimus, tiek kapitalo dydį, tiek pokyčius, prisipažino, kad buvo nusižengimų, trūksta pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, trūksta parašų, kurių jis nesurinko, tačiau, pagal esamus algalapius realiai galima pasakyti, kiek tą mėnesį išmokama atlyginimų, komandiruotpinigių. Dokumentai buvo, trūko parašų, prašomi dokumentai buvo pateikti poėmio metu, iš jų galima nustatyti įmonės veiklą ir įsipareigojimus. Kai kur trūksta parašų ar dokumento, ar ne tokia forma, ar paskolos sutartis nebuvo įtraukta, tačiau ji yra, ji kaip pirminis dokumentas, pagal kurį galima nustatyti pinigų judėjimą. Visi pirminiai dokumentai buvo, tik trūko parašų, gal buvo kokių neatitikimų. Paskola buvo 2009-12-31, toks veiksmas buvo atliktas, tik galėjo būti pažeidimai, įforminant paskolą. Sutartis buvo, pagal ją buvo galima nustatyti paskolos faktą. Dėl kaltinimo už laikotarpį nuo 2009-10-26 iki 2010-06-23 – buvo apklausti įmonės darbuotojai, ar jie yra gavę pinigus. Jie pripažino, kad pinigai yra išmokėti. Įmonės darbo specifika tokia, kad visi žmonės važinėja į komandiruotes Lietuvoje ir ne Lietuvoje. Pripažino kad pinigų išmokėjimo orderiai yra be parašų. Kai kur pasirašyta, kai kur nepasirašyta. Teigė, kad visi dokumentai yra, gal būt ikiteisminio tyrimo metu ne visi dokumentai buvo pareikalauti. 2008-2009 metų krizė yra palietusi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientus, įmonė pajuto krizės bangą. Yra vykdoma įmonės restruktūrizavimo procedūra. Vykdomos sutartys, veikla nebuvo sustojusi. Pripažino, kad kiekvieno dokumento nuodugniai neperžiūrėjo. Dėl paskolos suteikimo ir neįtraukimo į buhalterinę apskaitą, paaiškino, kad 2009-12-31 paskola buvo suteikta. Už 2009 metus teikė ataskaitą savo vardu elektroninio deklaravimo būdu. Jis, kaip vadovas, su mokesčių inspekcija buvo sudaręs sutartį. Tuo laikotarpiu, kai įmonėje nedirbo buhalterė, jis pats tvarkė apskaitą. Jis pats konsultavosi, kaip tvarkyti buhalteriją. Konsultacijų sutartis nebuvo nesudaryta. Tuo laikotarpiu, kai nebuvo buhalterės, jis pats gilinosi į buhalterinę apskaitą ir pats tvarkė įmonės apskaitą.
Liudytoja K. S. parodė, kad nuo 2010 m. kovo mėn. iki 2010 spalio mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ , vyriausios buhalterės pareigose, dirbo viena, daugiau buhalterių nebuvo. Pareigų iš nieko neperėmė, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgą laiką, apie pusę metų, nebuvo buhalterio. Pradėjus darbą, turėjo dokumentus, kurie buvo sukaupti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dokumentus perdavė vadovas R. R., tiesiog parodydamas, kur dokumentai sudėti. Dar dirbo administratorė S. M., kuri parodė tabelius, darbo laiko apskaitos dokumentus, dirbo kasininkas V. L.. Ką rado, tą paėmė, buvo ilgas laiko tarpas, reikėjo pasivyti. Kasos dokumentai buvo vietoje, dirbo su dokumentais, kuriuos rado. Dokumentų perdavimo akto nebuvo, jam sudaryti neturėjo laiko. Buvo daug bylų, norėjo kuo greičiau sutvarkyti apskaitą. Reikėjo suvesti duomenis į buhalterinės apskaitos programą. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma popieriniu būdu, naudojant kompiuterinę programą. Jeigu rasdavo niekieno nepasirašytą dokumentą, tai palikdavo parašams surinkti. Dokumentai nebuvo savavališkai išmetami. Iš pradžių dirbo kiekvieną dieną, po to retai ateidavo, gal tik savaitgaliais. Tų žmonių nematydavo, palikdavo orderius pasirašyti. Ji žino, kad direktorius įmonei ne vieną kartą skolino pinigus. Jeigu ateina algų išmokėjimo laikas, o sąskaitos areštuotos ar uždarytos, tai direktorius įnešdavo pinigų. Per kelis metus suma siekdavo kelis šimtus tūkstančių. Realiai už pinigus nebuvo atsakinga. Jeigu vadovas įneša pinigus, tai būdavo tam pagrindas kasos papildymas, jeigu būdavo stokojama lėšų atsiskaitymams. Už 2009 m. rengė atskaitą, gal pinigų tuo momentu nebuvo, jeigu ten nėra jų prisegta. Po to vadovas labai daug atsiskaitydavo su klientais, iš savo lėšų, gal būt išsilygino finansinė apyskaita. Būdavo, kad ateidavo dokumentai, kad atsiskaito su kreditoriais, pateisindavo tas sumas, kuriomis jis disponavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga R. R. kaip atskaitingam asmeniu, gal 200000 Lt, gal 100000 Lt, žinodavo, kad jis padėdavo įmonei. Prie jos nebuvo sudarytos paskolos sutartys. Ataskaitą už 2009 m. rengė pagal esamus pirminius dokumentus, tai, kas buvo suvesta į kompiuterinę programą. Rado, kas užbaigta, ir tų laikotarpių netikrino. Ką rado nebaigtą suvesti, suvedė pagal tai, kas buvo programoje. Nežino apie paskolos sutartį tarp R. R. ir bendrovės.
Specialistas Virginijus Greblikas parodė, kad specialistė Giedrė Vanagienė pateiktoje išvadoje įvertino bendrovės buhalterinės apskaitos būklę ir padarė tinkamas išvadas. Jeigu paskolos sutartis neapskaityta bendrovės buhalterijos apskaitoje, tai taip ir konstatuota išvados 7 lapo 3 pastraipoje. Nurodoma, kad 2009 m. apskaitos žiniaraštyje, 2009-12-31 sudarytame balanse, 2010 m sudarytame kreditorių sąraše, 2010 didžiojoje knygoje ir 2010-12-31 sudarytame balanse, nėra užfiksuota R. R. paskola bendrovei. Nėra fiksuota ūkinė operacija buhalterinėje apskaitoje. Jeigu buvo suteikta paskola, tai kasos orderis turėjo būti išrašytas tiesiogiai R. R. įnešant pinigus į kasą ir, kaip mokėjimo pagrindas nurodyta, kad pagal sutartį įnešama paskola. Šiuo atveju nurodoma, kad R. R. į kasą įneša grynus pinigus, kaip atskaitingas asmuo, bet ne paskolos davėjas. Tai yra skirtingo pobūdžio ūkinės operacijos. Dėl pinigų išmokėjimo: specialistė pažiūrėjo per buhalterinės apskaitos prizmę. Kur konstatuojama, kad pagal tuos orderius pinigai nebuvo išmokėti, žmonių pinigų sumokėjimo patvirtinimas galėtų leisti R. R. apsiginti, kad jis tų pinigų nepasisavino, tačiau tai nepaneigia pačios ūkinės operacijos, kuri buvo suforminta tokiais dokumentais. Pati apskaita ir buhalteriniai dokumentai dėl to netampa tinkamais. Pagal Vyriausybės nutarimo patvirtintų kasos taisyklių 19 p., jeigu kasos išlaidų orderyje ar mokėjimo žiniaraštyje nėra gavėjo parašo, laikoma, kad pagal orderį pinigai nėra išmokėti, taip pat 4-5 punktu, kuriame nustatyti privalomi rekvizitai, pinigų gavėjo parašas, įmonės vadovo, buhalterio parašas. Be to, remiantis buhalterinės apskaitos įstatomo 13 str., kur nustatyti būtini rekvizitai ir konstatuota, kad į tolimesnius registrus dokumentai gali būti įtraukiami tik esant visiems rekvizitams. Šie kasos išlaidų orderiai į kasos knygą yra įtraukti neteisėtai, nes, nesant visų rekvizitų negalima įtraukti į apskaitą tokio dokumento. Iš asmenų apklausų negalima konstatuoti, kada tie pinigai buvo išmokėti, nes kasos taisyklės reglamentuoja, kad kasos pajamų ir išlaidų orderiai pildomi operacijos metu, pinigų sumokėjimo arba išmokėjimo metu. Jeigu žmonės, gaudami pinigus nepasirašė, reiškia tuo metu tie dokumentai nebuvo užpildyti. Buhalterinės apskaitos informacija tampa netiksi ir neobjektyvi, neatspindi tikrųjų operacijų. Atsakomybę už apskaitos taisyklių pažeidimą numato tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Specialisto išvada skiriama, kad specialistas įvertintų buhalterinės apskaitos būklę, kokie nustatomi ar nenustatomi pažeidimai. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą reglamentuota kas yra buhalterinė apskaita. Yra trijų pakopų informacija: pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, apskaitos registrai ir finansinė atskaitomybė. Specialisto priedermė pagal užduotus klausimus patikrinti, ar visose pakopose informacija yra objektyvi. Ar visi apskaitos dokumentai pildomi įstatymų nustatyta tvarka ir, ar finansinė atskaitomybė atitinka apskaitos registrų ir dokumentų duomenis. Jeigu nors viena iš tų pakopų iškrinta arba informacija tvarkoma nesivadovaujant įstatymu, tai negalima nustatyti. Jeigu yra sudaryta įmonės finansinė atskaitomybė ir nebus apskaitos registrų, tai negalės nustatyti, ar finansinę atskaitomybę atvaizduoti duomenys yra teisingi, nes bus tik pirminiai apskaitos dokumentai. Specialisto priedermė nėra sutvarkyti dokumentus, sudaryti apskaitos registrus, kurių nesudarė buhalterė ir po to pasakyti, ar teisinga finansinė atskaitomybė. Jeigu nėra apskaitos registrų, negali įvertinti ar finansinė atskaitomybė teisinga, negalėsi pasakyti ar registrai sudaryti teisingai ir teisinga informacija perkelta. Tokiu požiūriu ir yra vertinama. Dėl atlyginimų išmokėjimo darbuotojams per kasą. Čia nekalbama apie sąskaitą, kuri yra tiesiog sąskaita, o šiuo atveju yra kasos išlaidų orderis – pinigų mokėjimo dokumentas, kuris tiesiogiai susijęs su įmonės turtu. Jis sąlygoja turto padidėjimą ar sumažėjimą, todėl parašas yra labai svarbus. Jeigu būtų pilnai pasirašyti gavėjų, tai būtų galima nustatyti įmonės turtą ir įsipareigojimus, nes tų parašų pasirašymas užtvirtintų turinį, kurį nusako tas dokumentas. Vyriausybės nutarimas nustato, kad kasos išlaidų orderyje parašas liudija, ar pinigai išmokėti, ar ne. Jeigu išmokėti, keičiasi įmonės turtas – jis mažėja. Šie išlaidų orderiai rodo, kad negalima nustatyti įmonės įsipareigojimų, turto. Specialistės konstatavo, kad pinigai neišmokėti, nes tai liudija parašo nebuvimas. Pinigai neišmokėti, o buhalteriškai parodyta, kad išmokėti, jeigu konstatuojama, kad neišmokėti pinigai, tai neaišku, kur jie padėti. Negalima nustatyti turto įsipareigojimų iš dalies, nes neaišku kas įvyko. Specialistai atsakomybės klausimo nesprendžia. Jeigu konstatuojama, kad pinigai neišmokėti, o įtraukti į knygą, tai tyrimo metu reiktų perskaičiuoti įmonės balansą, su sąlyga, kad pinigai neišmokėti, specialistams niekas tokių funkcijų nesuteikia. Konstatuota, kad neteisinga, nes nėra gavėjo ir įmonės vadovo parašų. Jeigu būtų surašyti nauji dokumentai, patvirtinantys, kad pinigai buvo gauti ir pagal įstatymą įtraukti į apskaitą, tada būtų galima daryti naują patikrinimą, naują vertinimą ir surašyti išvadą. Pagal apskaitos dokumentus, apskaitos registrai šioje įmonėje yra neteisingi. Esant trūkumams, toks dokumentas į apskaitos registrą negali būti įtrauktas. Jeigu manyti, kad paskolos sutartis yra surašyta tuo momentu, o ne kitu, tiesiog apskaitos registruose turėtų atsispindėti tikroji padėtis ir šiai dienai. Apyskaitos registruose šiuo metu nebūtų eilutės, kuri rodytų, kad įmonė skolinga R. R. paskolos sumą, tai susiję su neobjektyvumu. Dokumentuose ta paskola niekaip neatvaizduota įmonės buhalterinėje apskaitoje, išskyrus pinigų įnešimą. Iš to kaip surašyta, jis supranta, kad nepateikta dalis dokumentų. Kalbant apie išlaidų dokumentus per tuos mėnesius, tai nebuvo dokumentų už 134971 Lt sumą. Iš praktinės pusės būna įvairių situacijų, tai priklauso nuo įmonės požiūrio į apskaitą. Būna viskas susegta chronologiškai, kitur skirtingo turinio dokumentai yra išsegioti po atskirus aplankus, tada tenka juos rinkti ir sisteminti.
BK 223 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. Teismų praktikoje akcentuota, kad BK 223 str. 1 d. numatytas nusikalstamas - aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas - padaromas tik neatsargia kaltės forma (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011).
Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nagrinėjamojoje byloje buvo nustatyti specialisto išvada (1 t., b. l. 102-111).
Iš specialisto išvados, specialisto paaiškinimų teismo posėdyje, liudytojos ir paties kaltinamojo parodymų, rašytinių įrodymų nustatyta, jog būtent R. R. buvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau bendrovės buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo 2009-12-31 Paskolos sutarties Nr. 2009/1, kuria paskolos davėjas R. R. ir paskolos gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus R. R., susitarė dėl 72600,00 Lt dydžio beprocentinės paskolos suteikimo, minėtą paskolą R. R. teigimu, suteikiant atskaitingo R. R. asmens grynųjų pinigų įnašais į bendrovės „(duomenys neskelbtini) ” kasą (iš viso 57000 Lt) ir 2009 m. lapkričio mėn. keturiais atvejais grynųjų pinigų įnašais į bendrovės „(duomenys neskelbtini) ” AB DnB NORD banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 72538,48 Lt, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini) ” apskaitos informacija tapo netinkama ir neobjektyvi; be to, nėra galimybės nustatyti, kokiomis piniginėmis lėšomis, iš viso 2257,60 Lt suma, 2009 m. liepos mėn.- spalio mėn. laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini) ” atskaitingo asmens V. L. avanso apyskaitose buvo didinamas gautų piniginių lėšų likutis. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini) ”, vesdama atskaitingų asmenų apskaitą, nesivadovavo 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktu, „atsiskaitinėti su kitais ūkio subjektais ar fiziniais asmenimis atskaitingas asmuo gali iš bendrovės išmokėtais pinigais, o nepanaudojęs piniginių lėšų privalo jas grąžinti į kasą“, kadangi bendrovės atskaitingi asmenys R. R. ir V. L., tiriamuoju laikotarpiu su įvairiais juridiniais ir fiziniais asmenimis bendrovės vardu atsiskaitinėjo ne bendrovės piniginėmis lėšomis, tokiu būdu visu tiriamuoju laikotarpiu didindami UAB „(duomenys neskelbtini) ” skolą atskaitingiems asmenims. Bendrovės „(duomenys neskelbtini) ” skola atskaitingam asmeniui R. R. tiriamojo laikotarpio pabaigoje 2010-07-31 siekė 526902,70 Lt, atskaitingam asmeniui V. L. – 13753,43 Lt. Be to, UAB “ (duomenys neskelbtini) ” nepateikė pirminių pirkimo dokumentų, pateisinančių R. R. 2009 m. rugpjūčio-gruodžio mėn. išlaidas, užfiksuotas avansinėse apyskaitose, iš viso už 134971,33 Lt. Iš tyrimui pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu ir kokias pinigines lėšas 2009 m. rugpjūčio mėn. R. R. užpajamavo UAB “ (duomenys neskelbtini) ” kasoje, iš viso 5800 Lt, iš kurių 2000 Lt sumą 2009-08-21 kasos pajamų orderiu RAV Nr.000205, 3000 Lt sumą 2009-08-24 kasos pajamų orderiu RAV Nr. 000206 ir 800 Lt sumą 2009-08-31 kasos pajamų orderiu RAV Nr. 000208. Taip pat nebuvo vadovaujamasi 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktu, „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas“ taip pat šių taisyklių 5 p. „Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje“, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini) ” direktorius R. R. 2009-10-26 – 2010-06-23 laikotarpiu, išmokėdamas darbo užmokestį darbuotojams iš kasos, iš viso 107351,34 Lt sumą, kaip įmonės vadovas nepasirašė kasos išlaidų orderiuose ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose, be to neužtikrino, kad būtų pasirašę pinigų gavėjai. Taip pat nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str. nuostatos „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama... 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes tiriamojo laikotarpio nuo 2009-07-01 iki 2010-07-29 buhalterinės apskaitos informacija nėra tinkama ir objektyvi, taip pat išsami ir naudinga, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2009-07-01 iki 2010-07-29.
Kaltinamasis R. R. tvirtino, kad kaltinime nurodyti trūkstami dokumentai įmonėje buvo, teigė, kad paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta, tik galėjo būti pažeidimai ją įforminant, todėl paskola neapskaityta įmonėje, pripažino, kad dokumentai buvo nepasirašyti, nes kiekvieno dokumento nuodugniai neperžiūrėjo. Kad įmonėje nebuvo nustatyta dokumentų saugojimo tvarka patvirtino ir apklausta liudytoja K. S.. Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas Virginijus Greblikas patvirtino 2012-01-26 specialistės G. Vanagienės išvadą, parodė, kad, suteikiant paskolą, turėjo būti išrašytas kasos pajamų orderis tiesiogiai R. R. įnešant pinigus į kasą, nurodant mokėjimo pagrindą, kad pagal sutartį įnešama paskola. Šiuo atveju nurodoma, kad R. R. į kasą įneša grynus pinigus, kaip atskaitingas asmuo, bet ne paskolos davėjas. Dėl pinigų išmokėjimo: nesant gavėjo parašo, laikoma, kad, pagal orderį pinigai neišmokėti. Vyriausybės nutarimu patvirtintose kasos taisyklėse yra nustatyti privalomi rekvizitai (pinigų gavėjo parašas, įmonės vadovo, buhalterio parašas), be to, Buhalterinės apskaitos įstatyme nurodyta, kad į tolimesnius registrus dokumentai gali būti įtraukiami tik esant visiems rekvizitams. Šie kasos išlaidų orderiai į kasos knygą yra įtraukti neteisėtai, nes, nesant visų rekvizitų negalima įtraukti į apskaitą tokio dokumento. Jeigu žmonės, gaudami pinigus nepasirašė, reiškia tuo metu tie dokumentai nebuvo užpildyti. Buhalterinės apskaitos informacija tampa netiksi ir neobjektyvi, neatspindi tikrųjų operacijų.
Analizuojant kaltinamojo R. R. padarytus veiksmus (apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos nenustatymą, pirminių apskaitos dokumentų neišsaugojimą, netinkamą paskolos įforminimą, netinkamą pinigų iš kasos išmokėjimą, dokumentų nepasirašymą), laikytina, kad R. R. šiuos pažeidimus padarė dėl aplaidumo, o ne tyčia, siekdamas fiksuoti neteisingus buhalterinės apskaitos duomenis. R. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas atliko netinkamai vykdydamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų reikalavimus, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2010-07-29. Tarp R. R. padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų netinkamo vykdymo ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys bei jo padarytoje veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo požymiai, todėl pagal nustatytas faktines aplinkybes, jo veika kvalifikuotina pagal BK 223 str. 1 d.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. R., vadovaujasi BK 54 str. nuostatomis. Kaltinamasis R. R. neteistas (1. t., b. l. 176), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1. t., b. l. 176), dirbantis, Psichiatrijos ligoninėje nesilankė, nesigydė (1. t., b. l. 170), Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1. t., b. l. 175). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sankcijoje kaip alternatyvinė bausmė numatyta bauda. Įvertinus išvardintas aplinkybes, R. R. už BK 223 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė - piniginė bauda, kurios dydis lygus įstatyme numatytam bausmės vidurkiui.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai ištirti: UAB „(duomenys neskelbtini) ” apskaitos dokumentai, paimti 2010-07-29 Dokumentų paėmimo aktu Nr. 4-2/5-744- D (1 t., b. l. 18-19), 2011-10-25 Daiktų dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 61), 2012-01-16 Reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 63), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini) ”.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., 297, 298 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str., 307str.,
nusprendė:
R. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., ir skirti jam – 50 MGL dydžio, t. y. 6500 Lt (šešių tūkstančių penkių šimtų litų) baudą.
Įpareigoti kaltinamąjį R. R. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjęs baudą privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
R. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti: UAB „(duomenys neskelbtini) ” apskaitos dokumentus, paimtus 2010-07-29 Dokumentų paėmimo aktu Nr. 4-2/5-744- D, 2011-10-25 Daiktų dokumentų pateikimo protokolu, 2012-01-16 Reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini) ”.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.