Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marius Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Larinta“ ieškinį atsakovui S. Č. dėl skolos priteisimo ir atsakovo S. Č. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Larinta“ dėl sutarties nutraukimo, trečiasis asmuo I. K., išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

11. Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Larinta“ įrodinėjo, kad tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal 2020 m. lapkričio 30 d. baldų prikimo–pardavimo sutartį ir ieškiniu reiškė reikalavimą dėl 1 083 Eur skolos – likusios nesumokėtos kainos dalies – priteisimo iš atsakovo. Atsakovas S. Č. priešieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti atsakovui iš ieškovės 1 400 Eur ieškovei sumokėtą avansą ir įpareigoti ieškovę išmontuoti ir išsivežti nekokybišką gaminį (virtuvės baldų komplektą), taip pat pareiškė reikalavimus priteisti atsakovui iš ieškovės 467,06 Eur sienų remonto (atnaujinimo) darbų išlaidas (nuostolius) ir 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovas įrodinėjo, kad ieškovės pagaminti ir sumontuoti baldai neatitinka kokybės reikalavimų, nekokybiškai atlikti baldų projektavimo darbai – nesilaikant nustatytų ir taikomų saugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė bylos faktinę aplinkybę, kad šalys 2020 m. lapkričio 30 d. sudarė baldų prikimo–pardavimo sutartį Nr. LAR30/11/2020-2, pagal sutartį ieškovė įsipareigojo pagaminti, sumontuoti ir perduoti virtuvės baldų komplektą atsakovui, o atsakovas įsipareigojo nurodytus baldus priimti ir už juos sumokėti ieškovei 2 534 Eur. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad kartu su ieškiniu pateikta 2020 m. lapkričio 30 d. baldų pirkimo–pardavimo sutartis nėra pasirašyta nei ieškovės, nei atsakovo, pasirašytas tik sutarties priedas Nr. 1, t. y. užsakymo lapas. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis 2020 m. lapkričio 30 d. baldų pirkimo–pardavimo sutartimi. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kai nepagrįsti.

13. Pagal CK 1.71 straipsnį, sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Vadovaujantis CK 6.162 straipsnio 1 dalimi, sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). CK 6.192 straipsnio 3 dalis nustato, kad sutartis gali būti sudaroma priimant vykdyti užsakymą, todėl užsakymas yra laikomas rašytine sutarties forma.

14. Byloje nustatyta, kaip tai patvirtina ir pats apeliantas, kad ieškovė ir atsakovas pasirašė priedą Nr. 1 „Užsakymo lapas“ prie 2020 m. lapkričio 30 d. baldų pirkimo–pardavimo sutarties. Šiame sutarties priede nurodyta, kad UAB „Larinta“ (pardavėja) ir S. Č. (pirkėjas), atsižvelgdami į Sutarties sąlygas, sudaro šį priedą Nr. 1 nurodytomis sąlygomis – pirkėjas (t. y. atsakovas), pasirašydamas šį užsakymo lapą patvirtina, kad perka toliau nurodytus baldus ir kad visa patiekta informacija yra teisinga ir pirkėjas pageidauja visų užsakymo lape nurodytų baldų; pardavėja (t. y. ieškovė) pasirašydama įsipareigoja pagaminti ir perduoti baldus, nurodytus užsakymo lape, aptartomis Sutarties sąlygomis. Minėtame sutarties priede nurodytas užsakomų baldų sąrašas – virtuvės baldų komplektas, pateiktas baldų aprašymas, nurodyta pastaba, kad kliento plautuvė „Franke“, 125.05120504, atvežta lapkričio 30 d., nurodyta užsakomų baldų kaina – 2 534 Eur; nurodyta, kad avansas 2020 m. lapkričio 26 d. – 100 Eur, taip pat pažymėta, kad 2020 m. gruodžio 1 d. sumokėtas 1 300 Eur avansas.

15. Pažymėtina ir tai, kad nors 2020 m. lapkričio 30 d. baldų pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. LAR30/11/2020-2 nėra šalių parašų, tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog nurodytą dieną tarp šalių buvo sudaryta baldų pirkimo–pardavimo sutartis, šalys pasirašė baldų pirkimo–pardavimo sutarties priedą – užsakymo lapą (CK 1.71 straipsnio 1 dalis, 6.162 straipsnis, CK 6.192 straipsnio 3 dalis). Tiek ieškovė ieškinyje, tiek atsakovas priešieškinyje rėmėsi 2020 m. lapkričio 30 d. baldų pirkimo–pardavimo sutarties nuostatomis. Pareikšdamas priešieškinį atsakovas nurodė, kad 2020 m. lapkričio 30 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta būtent baldų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. LAR30/11/2020-2, o jos pagrindu ieškovė įsipareigojo pristatyti atsakovui baldus, nurodytus sutarties priede Nr. 1 „Užsakymo lapas“, ir perduoti atsakovo nuosavybėn, o atsakovas už juos sumokėti Sutartyje nustatytą kainą (Sutarties 1.1 punktas). Atsakovas priešieškinyje taip pat nurodė, kad sutartyje nustatytomis sąlygomis sumokėjo ieškovei avansą – 1 400 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis 2020 m. lapkričio 30 d. baldų pirkimo–pardavimo sutartimi, atmestini kaip nepagrįsti.

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo Sutartis dėl virtuvės baldų pagaminimo yra vartojimo rangos sutartis, pagal kurią ieškovė (rangovė, kuri yra verslininkė) įsipareigojo pagaminti ir perduoti atsakovui (fiziniam asmeniui) jo poreikiams tenkinti virtuvės baldus, o atsakovas įsipareigojo baldus priimti ir sumokėti už juos sutartyje nurodytą kainą – 2 534 Eur. CK 6.672 straipsnio 1 dalyje vartojimo rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, pagal kurią rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas – priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Tarp šalių apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo atlikto iš šalių sudarytos baldų pirkimo–pardavimo sutarties kylančių sutartinių įsipareigojimų kvalifikavimo. Atsakovas ginčo sutartiniuose santykiuose pripažintinas vartotoju.

18. Vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK 6 knygos IV dalies XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, taikomos CK 6 knygos IV dalies XXXIII skyriaus pirmajame skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Be to, pagal CK 6.672 straipsnio 2 dalies normą, vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos ir kitos bendrosios CK normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis.

19. Pagal vartojimo rangos teisinį reglamentavimą, užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą; jeigu užsakovas sutinka, darbų kaina arba avansas gali būti sumokėti sutarties sudarymo metu arba vėliau šalių sutartu laiku (CK 6.676 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.663 straipsnio, reglamentuojančio darbų kokybę, 1 dalimi, rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. CK 6.663 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis. Rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. CK 6.228¹³ straipsnio 1 dalis numato, kad vartotojams parduodamos prekės ir teikiamos paslaugos turi būti saugios ir tinkamos kokybės. Prekių ir paslaugų kokybės ir saugos reikalavimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

21. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo byloje pateiktų 2021 m. vasario 26 d. UAB „Autosigma“ dokumentų įrodomąją vertę. Byloje pateiktas 2021 m. vasario 26 d. UAB „Autosigma“ virtuvės baldų komplekto apžiūros aktas ir UAB „Autosigma“ išvada dėl turto apžiūros Nr. S2021-0011, joje padarytos išvados, kad UAB „AK Design Factory“ defektų akte nurodyti ir aprašyti defektai buvo vizualiai identifikuoti apžiūros metu; apžiūros metu vizualiai nustatytų defektų atsiradimo priežastys – projektavimo klaidos, gamybos brokas, baldų montavimo brokas. Pažymėtina, kad atsakovo į bylą pateiktas tiek 2021 m. sausio 12 d. UAB „AK Design Factory“ defektų aktas, tiek 2021 m. vasario 26 d. UAB „Autosigma“ išvada sudaryti atsakovo užsakymu. Nors apeliantas akcentuoja, kad UAB „Autosigma“ įtraukta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą ir baldų apžiūrą atlikusiam asmeniui yra suteikta kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacija, tačiau 2021 m. vasario 26 d. UAB „Autosigma“ apžiūros aktas ir išvada dėl turto apžiūros negali būti laikomi specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme, kurios, pateikiamos ir išdėstomos ekspertizės akte, duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino 2021 m. vasario 26 d. UAB „Autosigma“ dokumentų duomenis, kaip privatų rašytinį įrodymą (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas UAB „Autosigma“ išvada nesivadovavo, tačiau iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės įvertino UAB „Autosigma“ padarytas išvadas, tačiau konstatavo, kad iš pateikto akto turinio negalima padaryti kategoriškų išvadų, jog tariami defektai atsirado dėl projektavimo klaidų, gamybos ir montavimo broko.

22. Byloje, vykdant pirmosios instancijos teismo įpareigojimą, 2021 m. lapkričio 10 d. atsakovo S. Č. namuose, dalyvaujant Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovei, ieškovei UAB „Larinta“ ir atsakovui S. Č. buvo atlikta ieškovės UAB „Larinta“ pagamintų ir sumontuotų virtuvės baldų vizualinė apžiūra, įvertinta virtuvės baldų kokybė ir 2021 m. lapkričio 17 d. surašytas ne maisto produkto atitikties kokybės rodikliams įvertinimo aktas Nr. 1VB-79. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2021 m. lapkričio 17 d. Įvertinimo akte užfiksuota virtuvės baldų būklė ir tam tikri virtuvės baldų neatitikimai (nevienodai atliktas įgilinimo išfrezavimas lankstams; spintelių vidinėje dalyje netinkamai užklijuoti sąvaržų uždengimai; nevienodas tarpas tarp sieninės sienelės ir pakabinamųjų spintelių apatinių sienelių, nevienodi tarpai tarp sienelės ir stalviršio, neužtaisytas tarpas tarp sienelės ir stalviršio; gartraukis neišcentruotas kaitlentės atžvilgiu, įmontuotas taip, kad trukdo tinkamai pritvirtinti sieninę sienelę tarp stalviršio ir pakabinamųjų spintelių apatinių sienelių; indaplovės spintelės fasado sumontavimas; yra tarpas tarp stalčių priekinių sienelių; prie pastatomų spintelių kojelių laikikliais pritvirtintų sienelių viršutinis kraštas ir galai nelaminuoti ir yra didesnės drėgmės zonoje; tarp stalviršio ir karkaso matomas netinkamai užsandarintas tarpas, taip pat tai, kad dujinė kaitlentė įmontuota netinkamai). Tačiau būtina įvertinti ir tai, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Įvertinimo akte buvo pateikta išvada, kad įmontuojama buitinė technika neatitinka buitinės technikos gamintojo montavimo instrukcijos rekomendacijų, o kiti Įvertinimo akto nustatomojoje dalyje išvardyti neatitikimai neriboja virtuvės baldų funkcionalumo ir yra ištaisomojo pobūdžio, pašalinant paminėtus neatitikimus. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba byloje pateiktoje 2022 m. birželio 20 d. papildomoje išvadoje palaikė Įvertinimo akte pateiktą išvadą.

23. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino byloje nustatytą aplinkybę, jog ginčo virtuvės baldai buvo pagaminti pagal individualų atsakovo užsakymą, taip pat įvertino, kad gaminant individualius baldus ir jų montavimo metu pasitaiko nedidelių trūkumų, tačiau pripažino, kad trūkumai nėra tokie, jog jų nebūtų galima ištaisyti ir pagal individualų užsakymą pagamintų ir sumontuotų virtuvės baldų naudoti pagal jų paskirtį. Teisėjų kolegija, ištyrusi apelianto akcentuojamus UAB „AK Design Factory“ defektų akto, UAB „Autosigma“ išvados, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Įvertinimo akto ir papildomos išvados duomenis, taip pat kitus byloje esančius įrodymus, sutinka su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Įvertinimo akte padaryta išvada, kad kiti smulkūs ieškovės pagamintų baldų ištaisomo pobūdžio neatitikimai yra mažareikšmiai, neriboja virtuvės baldų funkcionalumo ir netrukdo naudoti pagamintų virtuvės baldų pagal paskirtį.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo kaitlentės įmontavimo, sutinka su apelianto argumentais, kad atsakovas byloje įrodė aplinkybę, jog ieškovės pagamintas ir sumontuotas virtuvės baldų komplektas neatitinka rekomenduojamų įmontuojamos buitinės technikos gamintojo reikalavimų. Byloje nustatyta, kad ieškovė baldus suprojektavo, pagamino ir sumontavo taip, kad nėra įvykdyti gamintojo nustatyti dujinės kaitlentės priešgaisrinės saugos reikalavimai (išlaikyti atstumai iki aplinkinių paviršių). Šią aplinkybę patvirtina Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Įvertinimo akte pateikta išvada, UAB „Autosigma“ išvada, fotonuotraukos ir kaitlentės gamintojo instrukcija. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Įvertinimo akte nurodyta, kad, vadovaujantis dujinės kaitlentės gamintojo „AEG“ montavimo instrukcijos rekomendacijomis, dujinė kaitlentė įmontuota netinkamai – nuo sienelės iš kairės pusės iki kaitlentės pagrindo yra 55 mm, turi būti ne mažiau kaip 100 mm; nuo sienelės „Compact“ iki kaitlentės pagrindo yra 25 mm, turi būti ne mažiau kaip 55 mm; nuo kaitlentės iki pakabinamųjų spintelių apatinių sienelių atstumas yra 600 mm, turi būti ne mažiau kaip 650 mm.

25. Rangos sutarties sudarymą ir konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Šalys Sutartyje nebuvo aptarusios konkrečių kokybinių rodiklių. Vadovaujantis CK 6.663 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje reikšminga tai, kad virtuvės baldų komplektas yra specifinio naudojimo gaminys, kurio kokybei yra svarbu ne tik estetinis vaizdas, tačiau dėl jo panaudojimo pobūdžio yra svarbios ir tam tikros savybės, susijusios su naudojimosi saugumu.

26. CK 6.659 straipsnyje reglamentuojama rangovo pareiga įspėti užsakovą apie konkrečias aplinkybes, keliančias grėsmę tinkamam sutarties įvykdymui. CK 6.659 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui arba yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Rangovas, kuris neįspėja užsakovo apie CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus. Pagal CK 6.659 straipsnio 3 dalį, jeigu užsakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrįsto rangovo įspėjimo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes ir per protingą terminą nepakeičia netinkamos ar blogos kokybės medžiagų, kito turto ar dokumentų, nepakeičia savo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo arba nepašalina kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius.

28. Nustatyta, kad 2022 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio metu ieškovės vadovas, pasisakydamas dėl kaitlentės montavimo atstumų, nurodė, kad montuojant kaitlentę išlaikyti minimalūs atstumai, „išcentruota“ ir pastatyta, taip pat nurodė, kad atsakovas buvo įspėtas apie atstumus ir juos žinojo, klientas buvo įspėtas „ant brėžinio“ ir su juo buvo bendrauta. Byloje pateiktame baldų projekto brėžinyje nėra nurodyta jokių duomenų, kad pirkėjas (atsakovas) buvo įspėtas, jog projektas prieštaraus ar neatitiks gaisrinės saugos ar kitų saugaus naudojimo reikalavimų ir rekomendacijų. Atsakovui neigiant ieškovės teiginius, kad ieškovės įspėjimas jam buvo suteiktas žodžiu, byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovė atsakovą (užsakovą) aiškiai įspėjo apie tai, kad atsakovo pasirinkto baldų projekto pagrindu pagaminus baldus nebus galima saugiai naudoti atsakovo norimos keturių degiklių kaitlentės. Nagrinėjamu atveju sutartiniuose santykiuose atsakovas yra vartotojas, o ieškovė (rangovė) – 15 metų individualių baldų gamyba užsiimantis verslo subjektas, veikiantis kaip savo veiklos srities profesionalas, todėl būtent ieškovei žinoma, kokie baldų projektavimo ir gamybos būdai gali būti naudojami, kad galutinis rezultatas atitiktų sutarties ir saugumo reikalavimus. Pareiga įspėti užsakovą apie konkrečias aplinkybes, keliančias grėsmę tinkamam sutarties įvykdymui, tenka rangovui (CK 6.659 straipsnis). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė, remdamasi tuo, kad atsakovas projektą patvirtino, neįrodė savo teiginių, jog atsakovą aiškiai ir tinkamai įspėjo, kad pagaminus baldus pagal atsakovo pasirinktą projektą nebus galima saugiai naudoti projekte numatytos keturių degiklių kaitlentės, dėl to neturi teisės remtis aplinkybėmis dėl netinkamų užsakovo nurodymų vykdymo ir jai tenka atsakomybė už daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 3 dalis, 6.663 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju galimos pagaminto ir sumontuoto virtuvės baldų komplekto neatitikties standartiniams priešgaisrinės saugos ir montuojamos buitinės technikos gamintojo reikalavimams neigiamos pasekmės tenka pačiam atsakovui, patvirtinusiam atitinkamus projektinius sprendinius.

29. Atsakovas byloje pateikė 2020 m. gruodžio 29 d. buitinės technikos pirkimo kvitą, patvirtinantį, kad tuo metu įsigijo konkrečią buitinę techniką. Aplinkybė, kad ieškovės atstovė (trečiasis asmuo) elektroniniu paštu siuntė atstovui buitinės technikos pasiūlymą dar nepradėjus rengti virtuvės baldų projekto, tačiau atsakovas atsisakė pasiūlymo ir nusprendė buitinę techniką įsigyti pats ir buitinę techniką įsigijo po projekto suderinimo, šiuo nagrinėjamu atveju pripažintina neturinčia esminės teisinės reikšmės anksčiau padarytoms išvadoms dėl ieškovės ir atsakovo atsakomybės vertinimo. Pirma, įvertintini trečiojo asmens I. K. paaiškinimai, duoti 2022 m. birželio 9 d. teismo posėdžio metu, apie tai, kad projektavimo metu, prieš pradedant gamybą, konkretus dujinės kaitlentės modelis nebuvo suderintas, nes dujinių kaitlenčių yra daug ir visos keturių degiklių kaitlentės yra vienodos, standartinės, tik degikliai gali būti išdėstyti kitaip, o jeigu būtų pasirinkta mažiau degiklių turinti kaitlentė, tuomet derinimas būtų kitoks. Šiuo atveju nekilo ginčo dėl to, kad projektavimo metu atsakovas ieškovei nurodė, jog montuos keturių degiklių dujinę kaitlentę. Antra, apeliantas pagrįstai nurodo, kad ieškovė tiek ieškinyje, tiek 2021 m. liepos 9 d. atsiliepime į priešieškinį nurodydama aplinkybes, jog 2020 m. lapkričio 27 d. virtuvės baldų komplekto projektas buvo parengtas pagal atsakovo individualius pageidavimus ir su juo suderintas, pati pažymėjo, kad ieškovė atkreipė atsakovo dėmesį į kaitlentės gamintojo ,,AEG“ rekomendacijas dėl priešgaisrinės saugos reikalavimus užtikrinančių minimalių atstumų tarp kaitlentės ir aplink ją esančių objektų, tačiau, atsižvelgiant į ieškovo nurodymus, buvo parengti ne standartiniai virtuvės baldų komplekto projekto sprendiniai, bet būtent tokie, kokių norėjo atsakovas. Be to, ieškovė byloje laikėsi pozicijos, taip pat ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė argumentus, kad ieškovė atkreipė atsakovo dėmesį į tai, jog atsakovo išsirinkta buitinė technika neužtikrina minimalių atstumų tarp kaitlentės ir aplink ją esančių objektų, tačiau, nepaisant ieškovės išreikštų pastabų, atsakovas suderino baldų komplekto projektą. Viena vertus, šie duomenys kelia pagrįstų abejonių ieškovės teiginiais, kad buitinės technikos techniniai duomenys, modelis projektavimo metu ieškovei nebuvo žinomi. Kita vertus, kaip nustatyta anksčiau, ieškovė byloje neįrodė aplinkybės, kuria remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu, t. y. kad atsakovą aiškiai ir tinkamai įspėjo, jog atsakovo išsirinkta buitinė technika (keturių degiklių dujinė kaitlentė arba konkretus jos modelis) neužtikrina minimalių atstumų tarp kaitlentės ir aplink ją esančių objektų.

31. CK 6.678 straipsnis reglamentuoja darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, kai darbų trūkumai nustatyti esant vartojimo rangos teisiniams santykiams. CK 6.678 straipsnio 1 dalis nustato, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.665 straipsnio 1 ir 2 dalyse atitinkamai įtvirtinta, kad užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje; rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties termino įvykdymo praleidimo padarytus nuostolius. Taigi, palyginus su bendruoju rangos teisinių santykių reglamentavimu, užsakovui suteikiamas platesnis gynybos būdų pasirinkimas – užsakovo teisė pašalinti trūkumus savo jėgomis ir pareikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas nesaistoma sąlygos, kad ji būtų numatyta rangos sutartyje; teisė vienašališkai spręsti, ar atlikti darbą iš naujo, vartojimo rangos atveju priklauso ne rangovui, o užsakovui. Vadovaujantis CK 6.665 straipsnio 3 dalies reglamentavimu, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

32. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas byloje įrodė, jog ieškovės baldų projektas parengtas ir pagaminti baldai įrengti nesilakant dujinei kaitlentei įrengti nustatytų ir taikomų saugos reikalavimų, toks trūkumas vertintinas kaip esminis. Atsakovas priešieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti atsakovui iš ieškovės 1 400 Eur sumokėtą avansą ir įpareigoti ieškovę išmontuoti ir išsivežti virtuvės baldų komplektą. Šiuo reikalavimu atsakovas kaip savo teisių gynimo būdą iš esmės pasirinko nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus (avansą) (CK 6.665 straipsnio 3 dalis). Teismas, vertindamas atsakovo pasiriktą jo teisių gynimo būdą, atsižvelgia į tai, kad ieškovė 2021 m. sausio 18 d. ir 2021 m. sausio 20 d. elektroniniuose laiškuose atsakovui paaiškino, jog atlikti korekcijų dėl kaitlentės perkėlimo nebegali, dėl to šalinti atsakovo nurodytus mažareikšmius baldų trūkumus netikslinga, ir pati siūlė atsakovui pateikti prašymą dėl sutarties nutraukimo, išmontuoti baldus ir grąžinti atsakovui 1 400 Eur avansą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės ir atsakovo atstovai patvirtino, kad Sutartis yra galiojanti (2022 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 58 min. 20 sek.–58 min. 58 sek.; 2 val. 11 min.–2 val. 11 min. 15 sek.). Atsižvelgiant į byloje susiklosčiusią situaciją, vertintina, kad esminio virtuvės baldų komplekto trūkumo realus ištaisymas nėra galimas, todėl atsakovo pasirinktas teisių gynimo būdas reikalauti nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus (avansą), kartu įpareigojant ieškovę išmontuoti ir išsivežti virtuvės baldų komplektą, yra proporcingas ir adekvatus nagrinėjamu atveju susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 6.665 straipsnio 3 dalis).

33. Sudarytos vartojimo rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Nustačius esminį baldų kokybės trūkumą ir pagrindą tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl sutarties nutraukimo, avanso atsakovui priteisimo ir įpareigojimo išmontuoti baldus, ieškovė byloje neįrodė, kad Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tinkamai, dėl to ieškovės ieškinio reikalavimas dėl skolos pagal Sutartį priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 6.659 straipsnis, CK 6.663 straipsnio 1 dalis, CK 6.676 straipsnio 2 dalis, CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl sienų remonto darbų išlaidų atlyginimo

34. Priešieškiniu atsakovas pareiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir prašė priteisti jam iš ieškovės 467,06 Eur sienų remonto (atnaujinimo) darbų išlaidas (nuostolius). Atsakovas, įrodinėdamas virtuvės sienų remonto darbų išlaidų sumą, pateikė UAB „EDM statyba“ 2021 m. spalio 8 d. komercinį pasiūlymą, jame nurodyta, kad darbų (sienų gipso nuėmimo, naujo prisukimo; mažų plotų sienų glaistymo, gruntavimo ir dažymo) kaina yra 467,06 Eur. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį su atsakovo nurodyta sienų remonto darbų kaina nesutiko. Ieškovės vertinimu, atsakovo pateiktame komerciniame pasiūlyme nurodyta galimų sienų pažeidimų glaistymo ir dažymo kaina (29 Eur/kv. m) yra neprotingai didelė. Ieškovė nurodė, kad ieškovės pasiūlymo atlyginti išlaidas už galimus sienų pažeidimus teikimo metu sienų glaistymo ir dažymo kainos svyravo nuo 8,00 iki 10,00 Eur už kvadratinį metrą, ir rėmėsi 2021 m. sausio 19 d. atsakovui siųstu elektroniniu laišku.

35. Atsakomybės rangovui už netinkamos kokybės darbą taikymo atveju užsakovui yra numatyta teisė nutraukus sutartį reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.678 straipsnio 1 dalis, 6.665 straipsnio 3 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną (CK 6.249 straipsnio 5 dalis).

36. Teisėjų kolegija įvertina aplinkybę, kad iš šalių elektroninio susirašinėjimo 2021 m. sausio 12–20 d. duomenų nustatyta, jog, atsakovui pareiškus pretenzijas dėl baldų kokybės, pati ieškovė buvo išreiškusi pasiūlymą atlyginti išlaidas už galimus sienų pažeidimus dėl virtuvės baldų komplekto išmontavimo. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad, išmontavus ieškovės pagamintą virtuvės baldų komplektą, būsimos žalos (nuostolių) atsiradimo tikimybė yra reali (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos 2021 m. sausio 19 d. elektroniniame laiške nurodytų darbų kainų pagrįstumą ir realumą. Be to, ieškovės nurodytame rašytiniame įrodyme darbų kainos buvo nurodytos ieškovės pasiūlymo teikimo metu, t. y. 2021 m. sausio 19 d. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu priešieškiniu prašomą priteisti 467,06 Eur sienų remonto (atnaujinimo) darbų išlaidų sumą pagrindė rašytiniu įrodymu – 2021 m. spalio 8 d. UAB „EDM statyba“ komerciniu pasiūlymu. Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, objektyviai paneigiančių ieškovo įrodinėjamos remonto darbų išlaidų sumos realumą. Ieškovė taip pat nepateikė kitų įrodymų, objektyviai pagrindžiančių kitokią remonto darbų kainą. Nors atsiliepime į pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo ieškovė nurodė, kad atsakovo pateiktame komerciniame pasiūlyme glaistymo, gruntavimo ir dažymo plotas yra daug didesnis už keičiamo gipso plotą, tačiau ieškovė nepateikė kitokių duomenų, pagrindžiančių, kad išmontavus virtuvės baldų komplektą reikiamas sienų remonto (atnaujinimo) darbų mastas ir išlaidos šiems darbams būtų mažesni (CPK 178 straipsnis). Kadangi atsakovo pateiktas rašytinis įrodymas nenuginčytas, nesant kitų objektyvių duomenų apie kitokį nuostolių dydį teismo sprendimo priėmimo metu, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl 467,06 Eur sienų remonto (atnaujinimo) darbų išlaidų (nuostolių) atlyginimo priteisimo iš ieškovės yra įrodytas ir pagrįstas, dėl to tenkintinas (CK 6.246–6.248 straipsniai, 6.249 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis, 6.665 straipsnio 3 dalis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

37. Priešieškiniu atsakovas prašė priteisti jam iš ieškovės 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija, bylą išnagrinėjusi apeliacine tvarka, įvertinusi bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas šis priešieškinio reikalavimas. Nors pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pagrindinio materialinio atsakovo priešieškinio reikalavimo, priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip išvestinį reikalavimą, tačiau teisėjų kolegija, bylą išnagrinėjusi apeliacine tvarka ir įvertinusi šio reikalavimo pagrįstumą, konstatuoja, kad šis priešieškinio reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas.

38. Vartotojo teisė į neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Tam, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma, turi būti nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, neturtinė žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos ryšys, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.248 straipsniai, 6.250 straipsnis). Taigi būtina nustatyti žalos padarymo faktą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

39. Atsakovas priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė argumentais, kad nuo baldų sumontavimo iki šiol nesinaudoja ieškovės pagamintais ir sumontuotais baldais, negali naudotis įmontuota buitine technika dėl realios gaisro tikimybės, negali naudotis šaldytuvu, negali gamintis maisto namuose, dėl to neturi galimybės su šeima gyventi visavertį gyvenimą, tenka nuolat pirkti jau pagamintą maistą kavinėse, parduotuvėse, o tai atsakovui sukelia didelių nepatogumų ir neigiamų dvasinių išgyvenimų. Atsakovo į bylą pateiktas kvitas ir R. Č. bei K. Č. banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad buvo įsigyjamos prekės maisto prekių parduotuvėje ir per maisto prekių pristatymą teikiančias platformas (UAB „Rimi Lietuva“, „LastMile“, UAB „Barbora“, „Wolt“), greito maisto restoranuose. Atsakovas nurodė, kad daugiausia už maisto produktus, maitinimąsi kavinėse yra atsiskaitoma grynaisiais pinigais, tad kvitai nėra išsaugomi. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus nurodytus duomenis ir pirkimų dažnumą, atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia atsakovo nurodytų aplinkybių dėl būtinybės kasdien pirkti jau pagamintą maistą. Aplinkybė, kad buvo perkamas maistas / maisto produktai, nepatvirtina, kad tokia būtinybė buvo nulemta būtent negalėjimo naudotis ieškovės įrengtais virtuvės baldais. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius jo nurodytas aplinkybes apie jo sutuoktinei nustatytus sveikatos sutrikimus ir ribotą jos darbingumą, tačiau nepagrindė, kad pasunkėjo atsakovo nurodomo sutuoktinės specialaus maitinimo sąlygos. Atsakovo teiginiai dėl apribotų jo ketinimų parduoti butą, kuriame šiuo metu gyvena, taip pat nesinaudojant buitine technika trumpėjančio jai taikytinos garantijos termino vertintini kaip deklaratyvūs. Atsakovo į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) sąskaitos už paslaugas apmokėjimo dokumentas nepatvirtina, kad paslaugos teiktos atsakovui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, dėl to šis priešieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų

Dėl bylos procesinės baigties

41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Anksčiau išdėstytų motyvų pagrindu skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovės ieškinys ir atmesta dalis atsakovo priešieškinio reikalavimų, panaikinama, kaip priimta netinkamai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikius įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir ginčo santykiui aktualias materialinės teisės normas, ir dėl šios dalies priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant nauja redakcija (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius skundus (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

43. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies. Ieškovės ieškinys atmestas. Pripažintinus pagrįstais priešieškinio reikalavimus dėl avanso priteisimo, įpareigojant ieškovę išmontuoti ir išsivežti baldus, ir sienų remonto darbų išlaidų priteisimo, bet, atmetus reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pripažintina, kad patenkinta 67 proc. atsakovo priešieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimų, o atmesta – 33 proc.

44. Ieškovės ieškinį atmetus, jos sumokėtas žyminis mokestis ir turėtos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su ieškinio reikalavimais, neatlygintinos. Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai, susijusios su atsikirtimais į atsakovo priešieškinį, sudaro 1 200 Eur (900 Eur už teisines konsultacijas ir atsiliepimo į priešieškinį parengimą, 300 Eur už atsiliepimo į patikslintą priešieškinį parengimą). Proporcingai atmestai priešieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistina pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi suma sudaro 396 Eur (1 200 Eur x 33 proc.). Pirmosios instancijos teisme atsakovas sumokėjo 337 Eur (56 Eur + 281 Eur) žyminio mokesčio ir patyrė 1 912 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Proporcingai patenkintai priešieškinio reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovės priteistina pirmosios instancijos teisme patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 1 281,04 Eur (1 912 Eur x 67 proc.) ir 225,79 Eur (337 Eur x 67 proc.) žyminio mokesčio.

45. Apeliacinės intencijos teisme atsakovas sumokėjo 312 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tenkintą apeliacinio skundo reikalavimų dalį atsakovui iš ieškovės priteistina 209,04 Eur (312 Eur x 67 proc.) žyminio mokesčio. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme taip pat turėjo 1 200 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė 1 200 Eur turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Proporcingai patenkintai apeliacinio skundo reikalavimų daliai apeliantui (atsakovui) iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 804 Eur (1 200 Eur x 67 proc.); proporcingai atmestai apeliacinio skundo daliai ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 396 Eur (1 200 Eur x 33 proc.).

46. Iš viso byloje ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 792 Eur (396 Eur + 396 Eur), atsakovui iš ieškovės – 2 519,87 Eur (1 281,04 Eur + 225,79 Eur + 209,04 Eur + 804 Eur). Šalių bylinėjimosi išlaidos, kaip vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai, įskaitytinos ir atsakovui S. Č. iš ieškovės UAB „Larinta“ priteistinas 1 727,87 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 ir 3 dalys, 98 straipsnis).

47. Trečiasis asmuo byloje pateikė rašytinius įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai, parengiant atsiliepimą į priešieškinį, taip pat rašytiniais įrodymais pagrindė 600 Eur atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovo priešieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai atmestai jo daliai trečiajam asmeniui iš atsakovo priteistina 132 Eur (400 Eur x 33 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir proporcingai atmestai apeliacinio skundo daliai – 198 Eur (600 Eur x 33 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš viso priteistina 330 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys ir atmesta dalis priešieškinio reikalavimų, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Larinta“ ir atsakovo S. Č. 2020 m. lapkričio 30 d. sudarytą baldų pirkimo–pardavimo sutartį.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Larinta“ atsakovui S. Č. 1 400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) sumokėto avanso, 467,06 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 6 ct) sienų remonto (atnaujinimo) darbų išlaidų atlyginimo ir 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 867,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Larinta“ per 10 darbo dienų nuo šio teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos išmontuoti ir išsivežti virtuvės baldų komplektą, sumontuotą pagal 2020 m. lapkričio 30 d. baldų pirkimo–pardavimo sutartį atsakovo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini).

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Larinta“ atsakovui S. Č. 1 727,87 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt septynis eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui I. K. iš atsakovo S. Č. 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.“