Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-03-09 · Administracinė byla Nr. AS-492-181-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-09
Bylos Nr.
AS-492-181-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02881-2011-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
Atsakovas
Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Amber Bay“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Jungtinė ekspedicija”, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacija, uždaroji akcinė bendrovė „Afalita”, UAB „Litma”, uždaroji akcinė bendrovė „Arijus”, uždaroji akcinė bendrovė „Uosto vartai”, Lietuvos ir Latvijos uždaroji akcinė bendrovė „Astramara”, UAB „Baltic Forwarding and Shipping”, uždaroji akcinė bendrovė „Volfra-Klaipėda”, UAB „Koralita”, uždaroji akcinė bendrovė „Passat”, uždaroji akcinė bendrovė „Unitek”, UAB „Baltnautic Shipping Ltd”, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos pervežimai”, uždaroji akcinė bendrovė „Baltlanta”, uždaroji akcinė bendrovė „Bpa”, uždaroji akcinė bendrovė „Fertimara”, uždaroji akcinė bendrovė Fregatų aptarnavimo agentūra, uždaroji akcinė bendrovė „Green Terminal”, uždaroji akcinė bendrovė „Jūrtransa”, uždaroji akcinė bendrovė „Jūrų agentūra Forsa”, uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos
Administracinė byla Nr. AS492–181/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02881-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Amber Bay“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Jungtinė ekspedicija”, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacija, uždaroji akcinė bendrovė „Afalita”, UAB „Litma”, uždaroji akcinė bendrovė „Arijus”, uždaroji akcinė bendrovė „Uosto vartai”, Lietuvos ir Latvijos uždaroji akcinė bendrovė „Astramara”, UAB „Baltic Forwarding and Shipping”, uždaroji akcinė bendrovė „Volfra-Klaipėda”, UAB „Koralita”, uždaroji akcinė bendrovė „Passat”, uždaroji akcinė bendrovė „Unitek”, UAB „Baltnautic Shipping Ltd”, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos pervežimai”, uždaroji akcinė bendrovė „Baltlanta”, uždaroji akcinė bendrovė „Bpa”, uždaroji akcinė bendrovė „Fertimara”, uždaroji akcinė bendrovė Fregatų aptarnavimo agentūra, uždaroji akcinė bendrovė „Green Terminal”, uždaroji akcinė bendrovė „Jūrtransa”, uždaroji akcinė bendrovė „Jūrų agentūra Forsa”, uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega”, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos Translit”, UAB Jūrų agentūra „Lepūnas”, uždaroji akcinė bendrovė „Limarko”, UAB „Limarko jūrų agentūra”, UAB „MK Laivyba”, UAB „Nordis Shipping Service”, UAB „Nurminen Maritime”, uždaroji akcinė bendrovė „Okeaninių konteinerių servisas”, uždaroji akcinė bendrovė Prekybos namai „Skelmė”, UAB „Vakarų laivų agentai”, UAB „VPA Logistics”, uždaroji akcinė bendrovė „WM H.Muller & Co“),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

2011 m. gruodžio 28 d. uždaroji akcinė bendrovė „Amber Bay“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Amber Bay“) teismui padavė skundą, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, Konkurencijos taryba) 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 „Dėl laivų agentavimo ir kitas su laivyba susijusias paslaugas teikiančių ūkio subjektų ir jų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus, o šių punktų nepanaikinus – pakeisti nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir sumažinti UAB „Amber Bay“ paskirtą baudą iki (duomenys neskelbtini) Lt.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punkto galiojimą pareiškėjo atžvilgiu, kol byloje bus priimtas ir įsiteisės galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas. Pareiškėjas nurodė, kad bendrovės finansinė padėtis sunki, todėl neturi pakankamai lėšų baudai sumokėti. Nurodė, kad 2011 m. UAB „Amber Bay“ patyrė (duomenys neskelbtini) Lt nuostolių. Nesinaudojimas (duomenys neskelbtini) Lt apyvartinėmis lėšomis, kuriuos tektų sumokėti kaip baudą, dar labiau pablogintų pareiškėjo finansinę padėtį. Didžiąją dalį trumpalaikio įmonės turto sudaro vadinamasis kitas trumpalaikis turtas ir pinigai bei pinigų ekvivalentai. Pareiškėjas pažymėjo, kad į trumpalaikį turtą įeina ir garantijos davėjui įkeistas terminuotas indėlis, pelno mokesčio sumokėjimas avansu ir apyvartinės lėšos. Todėl UAB „Amber Bay“ lėšos yra arba užšaldytos, arba naudojamos įmonės kasdienei veiklai. Per vienerius metus gautinos sumos, sudarančios kitą trumpalaikio turto dalį, didžiąją dalį sudaro UAB „Amber Bay“ klientų skolos už jiems suteiktas paslaugas, kurių pareiškėjas gali ir negauti. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad Konkurencijos taryba padarė akivaizdžią klaidą skaičiuodama baudą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkino iš dalies. Patenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje sustabdyti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 2S-25 „Dėl laivų agentavimo ir kitas su laivyba susijusias paslaugas teikiančių ūkio subjektų ir jų asociacijos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ rezoliucinės dalies 3.2 punkto galiojimą. Netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje sustabdyti 2011 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 2S-25 rezoliucinės dalies 4 punkto galiojimą UAB „Amber Bay“ atžvilgiu.

Nustatė, kad Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodyta, kad UAB „Amber Bay“ ir tretieji suinteresuoti asmenys, sudarydami draudžiamą susitarimą nustatyti (fiksuoti) minimalias laivų agentavimo paslaugų kainas, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Nutarimo 2 punktu pareiškėjas įpareigotas nutraukti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, jeigu jis vis dar yra tęsiamas ir 3.2 punktu už šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą UAB „Amber Bay“ paskirta (duomenys neskelbtini) Lt bauda. Nutarimo 4 punktu UAB „Amber Bay“ įpareigotas per 5 dienas nuo Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatytų įpareigojimų įvykdymo ir šio nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte numatytos baudos sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Iš UAB „Amber Bay“ teismui pateiktos 2011 m. gruodžio 14 d. pelno (nuostolių) ataskaitos už 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 14 d. ataskaitinį laikotarpį teismas nustatė, kad pareiškėjas patyrė (duomenys neskelbtini) Lt nuostolių. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą dėl Nutarimo atitinkamų dalių panaikinimo, priimtų pareiškėjui palankų sprendimą ir nebūtų sustabdytas pareiškėjui paskirtos (duomenys neskelbtini) Lt baudos išieškojimas, UAB „Amber Bay“ komercinės veiklos vykdymas būtų apsunkintas negalint disponuoti (duomenys neskelbtini) Lt dydžio apyvartinėmis lėšomis, pareiškėjas susidurtų su dar didesniais finansiniais sunkumais, patirtų nuostolius, kurių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisiniais ginčais ir tokia situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų žymiai apsunkintas. Įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir teismui pateiktus šiuos argumentus patvirtinančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad pirmiausia turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas ir tik po to turi būti vykdomi Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte nustatyti patvarkymai dėl pareiškėjui skirtos baudos išieškojimo. Teismo vertinimu, Nutarimo dalies, susijusios su baudos skyrimu pareiškėjui, vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla iš esmės, galėtų sukelti didesnius neigiamus padarinius, nei laikinas nutarimo 3.2 punkto nevykdymas. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškos kategorijos bylose dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėjant bylas, susijusias su konkurencijos teisiniais santykiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-04-28 nutartį administracinėje byloje Nr. AS2-272/2006, 2008-01-14 nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-06/2008, 2008-05-20 nutartį administracinėje byloje Nr. AS261- 296/2008, 2009-05-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-354/2009, 2009-08-07 nutartį byloje Nr. AS438-473/2009 ir kt.). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė Nutarimo rezoliucinės dalies 3.2 punkto galiojimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 3 d. 3 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad tęsiamas inkriminuojamas draudžiamas susitarimas tarp pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nustatyti (fiksuoti) minimalias laivų agentavimo paslaugų kainas ir taip būtų pažeisti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Esant tokiai situacijai, nutarimo 4 punkte nustatyto įpareigojimo per 5 dienas nuo nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatytų įpareigojimų įvykdymo galiojimas sukeltų mažesnę žalą nei galimai kilsiantys padariniai jo galiojimą sustabdžius, o pareiškėjui galimai tęsiant šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą. UAB „Amber Bay“ prašymas sustabdyti Nutarimo rezoliucinės dalies 4 punkto galiojimą pareiškėjo atžvilgiu, kuriuo jis įpareigotas per 5 dienas nuo Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte numatytos baudos sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, yra perteklinis. Teismui sustabdžius Nutarimo 3.2 punkto galiojimą dėl UAB „Amber Bay“ baudos paskyrimo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo sustabdyti Nutarimo rezoliucinės dalies 4 punkto galiojimą, kuriuo UAB „Amber Bay“ įpareigotas per 5 dienas nuo Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatytų įpareigojimų įvykdymo ir Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte numatytos baudos sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismo vertinimu, negalima daryti išvados, kad netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės kils reali grėsmė, jog šioje byloje priimto sprendimo nebus galima įvykdyti ar jo vykdymas pasunkės, todėl pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sustabdyti Nutarimo rezoliucinės dalies 4 punkto galiojimą netenkino.

III.

Atsakovas Konkurencijos taryba atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarties dalį, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, ir išspręsti šį klausimą iš esmės pareiškėjo prašymą atmetant. Atskirajame skunde dėsto:

1. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos, kai siekiama garantuoti teismo sprendimo įvykdymą, o ne apsaugoti suinteresuotą asmenį nuo galimų neigiamų padarinių santykiuose su trečiaisiais asmenimis ar nuo galimų teisminių ginčų, todėl pareiškėjo prašymas sustabdyti Nutarimo dalies, kuria pareiškėjui skirta bauda, galiojimą turėjo būti atmestas. Šią išvadą patvirtina toliau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. AS556-174/2009, Nr. AS6-253/2009, AS525-215/2011). Konkurencijos tarybos nutarimų galiojimas yra iš esmės tiesiogiai susijęs su viešojo intereso apsauga, taigi, jo galiojimo sustabdymas yra galimas tik ypatingais ir išskirtiniais atvejais. Vadovaudamasis minėtomis įstatymo nuostatomis ir LVAT praktika, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turėjo nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, tai yra, kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas (ABTĮ 92 straipsnis) (LVAT nutartys bylose Nr. AS5-32/2005, Nr. AS11-367/2007, AS15-622/2006, AS16-528/2007, AS5-488/2007, Nr. AS6-496/2006, AS146-198/2009, AS63-253/2009 ir kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti minėtas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (LVAT nutartis administracinėje byloje AS525-215/2011). Konkurencijos taryba mano, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybes, kuriomis jis bando pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę, yra nepakankamos ir neįrodo, jog nesustabdžius Konkurencijos tarybos paskirtos baudos išieškojimo būtų reali grėsmė, kad teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas, todėl teismas nepagrįstai pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė Nutarimo dalies galiojimą.

2. LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, jog reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti neabejotinai patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir pagrįsta jais patvirtinančiais įrodymais (LVAT nutartys bylose Nr. AS858-440/2010, Nr. AS858-13/2011, AS525-215/2011, Nr. AS556-174/2009). Subjektas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir tokį savo prašymą grįsdamas finansinių sunkumų grėsme, privalo pateikti akivaizdžius tokios grėsmės įrodymus, tai yra, kad tokia grėsmė realiai objektyviai egzistuoja (LVAT 2011 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje AS525-215/2011). Taigi, finansiniai sunkumai gali būti aplinkybe, į kurią atsižvelgiama taikant reikalavimo užtikrinimo priemones tik tokiu atveju, jei tokios aplinkybės egzistavimas yra įrodytas, tai yra įrodyta, kad ūkio subjektų patiriami sunkumai yra tokio pobūdžio, jog jie sudaro pagrindą stabdyti ginčijamo Nutarimo dalies, kuria pareiškėjams skirtos baudos, galiojimą. Pareiškėjo pateikti duomenys neįrodo sunkios jo finansinės padėties, kuri patvirtintų, kad nesustabdžius paskirtų baudų mokėjimo, išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo komercinės veiklos vykdymą ar sukeltų jam neigiamas pasekmes. Pareiškėjo tarpinis balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, sudaryti 2011 m. gruodžio 14 d., nepatvirtina, kad teismo sprendimo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones priėmimo metu pareiškėjo finansinė situacija iš tiesų buvo sunki. 2010 m. pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad net ir ekonominio nuosmukio laikotarpiu pareiškėjo veikla buvo pelninga. Todėl daro išvadą, jog pareiškėjo pateiktas tarpinis balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, rodantys jo finansinę padėtį 2011 m. gruodžio 14 d., iš tikrųjų nepatvirtina, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra sunki ir kad objektyviai egzistuoja reali grėsmė, kad nesustabdžius Konkurencijos tarybos skirtos baudos mokėjimo, tai jam sukeltų finansinių sunkumų ir turėtų neigiamos įtakos jo komercinės veiklos vykdymui. Spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turėjo įvertinti visas konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinti, ar jos objektyviai leidžia konstatuoti realią finansinių sunkumų grėsmę būtent ginčijamo akto pagrindu, o ne remtis prielaidomis, kad baudos sumokėjimas pareiškėjui gali sukelti neigiamas finansines pasekmes. LVAT nurodė, kad neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai, nuostolių bendrovei atsiradimas, nelaikytina ypatingomis (išskirtinėmis) aplinkybėmis, rodančiomis, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas, o galimos neigiamos materialinės, ekonominės ir finansinės pasekmės pareiškėjui nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (nutartys administracinėse bylose Nr. AS63-253/2009, Nr. AS858-440/2010). Atkreipia dėmesį, kad Konkurencijos įstatymo 44 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad esant motyvuotam ūkio subjekto prašymui, baudos ar jos dalies mokėjimas gali būti atidedamas iki šešių mėnesių. Taigi, ūkio subjektai, turintys finansinių sunkumų, gali prašyti išdėstyti baudų mokėjimą ir nėra įpareigojami visą skirtą baudą sumokėti iškart.

Atsiliepimas

Pareiškėjas UAB „Amber bay“ atsiliepimu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime dėsto:

1. Pareiškėjas sutinka, jog taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę turi būti atsižvelgta ne tik į pareiškėjo, bet ir atsakovo interesus tiek, kiek tai susiję su viešo intereso apsauga, taip pat sutinka, kad turi būti siekiama ir pareiškėjo bei atsakovo interesų pusiausvyros, tačiau nesutinka, kad teismas priimdamas nutartį pažeidė viešąjį interesą ir/ar ginčo šalių interesų pusiausvyrą bei pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę nepagrįstai, nesant tinkamo faktinio (išskirtinių (ypatingų) aplinkybių) bei teisinio pagrindo.

2. Nagrinėjamoje byloje viešasis interesas yra susijęs su sąžiningos konkurencijos laisvės intereso apsauga. LVAT administracinėje byloje Nr. AS146-241/2010 pažymėjo, kad konkurencijos bylose viešasis interesas iš esmės yra ginamas ta Konkurencijos tarybos Nutarimo rezoliucinės dalies dalimi, kuria pareiškėjas buvo pripažintas pažeidęs Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį ir/ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimus ir įpareigotas nutraukti neteisėtus veiksmus, o ne tais punktais, kuriuose nustatyti įpareigojimai, susiję su baudos dydžiu ir jos sumokėjimu. Kadangi pareiškėjas neprašo teismo sustabdyti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktų galiojimo, bet prašo sustabdyti tik Nutarimo rezoliucinės dalies 3.2 punkto, kuriame nustatytas įpareigojimas, susijęs su baudos dydžiu ir jos sumokėjimu, galiojimą, tai viešojo intereso apsaugos principas šiuo pareiškėjo prašymu nėra pažeidžiamas, nes laikinas baudos nesumokėjimas nedaro jokios žalos sąžiningai konkurencijai atitinkamoje rinkoje, vartotojams ar kitiems ūkio subjektams.

3. Nesutinka su Konkurencijos tarybos išvada, jog pareiškėjo finansinė padėtis nėra sunki. Pareiškėjo tarpinis balansas bei pelno (nuostolio) ataskaita 2011 m. gruodžio 14 d. aiškiai rodo priešingą situaciją ir gana sunkią pareiškėjo finansinę padėtį vien dėl šių priežasčių: 1) pareiškėjas neturi pakankamai apyvartinių lėšų, iš kurių galėtų sumokėti (duomenys neskelbtini) Lt baudą; 2) įmonės trumpalaikio turto dalį sudaro per vienerius metus gautinos sumos – (duomenys neskelbtini) Lt. Beveik visą šios sumos dalį sudaro pareiškėjo klientų skolos pareiškėjui už jiems suteiktas paslaugas, kas reiškia, kad šios sumos pareiškėjas gali ir neatgauti, jeigu, pavyzdžiui, jo klientai atsisakytų mokėti ar taptų nemokūs, o net jei pareiškėjas atgautų šias lėšas ar jų dalį, jų akivaizdžiai neužtektų virš pusės milijono dydžio baudai sumokėti; 3) pareiškėjo veikla yra nuostolinga ir jo veiklos nuostolis yra didžiulis – (duomenys neskelbtini) Lt, todėl akivaizdu, kad nesinaudojimas (duomenys neskelbtini) Lt apyvartinėmis lėšomis, kuriuos tektų sumokėti kaip baudą, skolinimasis baudos sumokėjimui ir pan. dar labiau pablogintų pareiškėjo finansinę padėtį bei padidintų veiklos nuostolį. Pareiškėjo šiuo metu patiriami finansiniai sunkumai yra tokio pobūdžio, jog jie sudaro pagrindą stabdyti ginčijamo akto dalies dėl baudos sumokėjimo galiojimą.

4. Atskirajame skunde Konkurencijos tarybos cituojamos nutartys yra netinkamos nagrinėjamu atveju dėl skirtingų ratio dicidendi, faktinių aplinkybių. Atsakovas atskirajame skunde rėmėsi tik keliomis teismo nutartimis, kuriose galimai pablogėsianti ūkio subjekto finansinė padėtis nebuvo pripažinta pakankamu pagrindu pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir kurių, kaip matyti, ratio dicidendi nėra analogiškas ar net panašus į ratio dicidendi nagrinėjamoje byloje, tačiau Konkurencijos taryba atskirajame skunde visiškai neatsižvelgė ir nesirėmė praktika, LVAT nuosekliai formuojama bylose dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėjant bylas, susijusias su konkurencijos teisiniais santykiais – atsakovas rėmėsi padrikomis, nagrinėjamam ginčui neaktualiomis, nagrinėjamos bylos ratio dicidendi neatitinkančiomis ir šio ginčo specifikos neatspindinčiomis LVAT nutartimis.

5. LVAT savo praktikoje (bylos Nr. AS2-272/2006, Nr. AS438-06/2008, Nr. AS26l-296/2008, Nr. AS438-195/2009, Nr. AS438-354/2009, Nr. AS438-473/2009, Nr. AS438-495/2009, Nr. AS438-527/2009, Nr. AS858-206/2010, Nr. AS146-241/2010 ir kt.), nagrinėdamas bylas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėjant bylas, susijusias su konkurencijos teisiniais santykiais, atsižvelgia į šią visumą aplinkybių: 1) vertina, kokią teisinę situaciją pareiškėjui sukurtų konkrečios baudos sumokėjimas; 2) vertina, kad yra pagrindas stabdyti atsakovo nutarimo galiojimą, jeigu skundžiamo atsakovo nutarimo dalies, susijusios su baudos skyrimu pareiškėjui, vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, sukeltų didesnius neigiamus padarinius, nei laikinas atsakovo nutarimo nevykdymas; 3) atkreipia dėmesį į tai, ar pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kurie objektyviai patvirtina galimas neigiamas finansines bei materialines pasekmes, susijusias su jam paskirtų baudų išieškojimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Limarko“ atsiliepimu su atsakovo atskiruoju skundu nesutinka ir mano skundžiamą nutartį esant pagrįstą, bei prašo ją palikti nepakeistą. Atsiliepime dėsto:

1. Teismas savo praktikoje ne kartą pripažino, jog atsakovo nutarimo dalies, susijusios su baudų skyrimu pareiškėjui, vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas atsakovo nutarimo nevykdymas, ir pareiškėjų prašymus tenkindavo (LVAT nutartys administracinėse byloje Nr. AS146-310/11, Nr. AS858-206/2010, Nr. AS438-473/2009 ir kt.).

2. Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalies nuostata, kad nepaisant potencialaus Konkurencijos nutarimo neteisėtumo, tokiu nutarimu paskirtą baudą vis tiek reikia sumokėti nelaukiant galutinio teismo sprendimo, neturi jokio protingo paaiškinimo. Tai, kad įtariamo pažeidėjo bauda bus sumokėta ne per tris mėnesius nuo pažeidimo konstatavimo, bet po to, kai pažeidimo tikrumą patvirtins teismas, nesudaro jokio skirtumo nei konkurencijos politikos efektyvumui, nei kokiam nors kitam reikšmingam ir proporcingam tikslui.

3. Baudos mokėjimo sustabdymas ne tik kad nepažeidžia jokių įstatymų saugomų interesų, bet ir sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą, ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio 1 dalies nuostatą, draudžiančią trukdyti fiziniams ar juridiniams asmenims naudotis nuosavybe, nebent tai būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais.

4. Baudos sumokėjimas, ypač pagal teismui apskųstą viešojo administravimo institucijos sprendimą, visuomet sukels neigiamas finansines pasekmes. Bet koks apribojimas ūkio subjektui naudotis finansinėmis lėšomis, ypač pinigais banko sąskaitoje, sudaro tiesiogines neigiamas finansines pasekmes, kadangi šių lėšų ūkio subjektas negali panaudoti savo numatytiems tikslams. Net jeigu konkrečių investicinių tikslų tokių lėšų panaudojimui ūkio subjektas nėra išsikėlęs, ūkio subjektas neturi galimybės lėšų panaudoti kaip elementarios finansinės investicijos (pvz., padėti banko indėlį), kuri potencialiai atneštų finansinę naudą. Tačiau dar blogesnė situacija susiklosto, kai ūkio subjektas privalo ar yra įsipareigojęs lėšas naudoti tam tikru būdu, tačiau dėl potencialiai neteisėto administracinio akto negali savo įsipareigojimų įvykdyti ir yra priverstas skolintis, ar, skolinimosi galimybėms nesant, atsisakyti vykdyti savo įsipareigojimus, t. y. atsidurti nemokumo situacijoje. Neigiamos finansinės pasekmės nėra nei būtinos, nei pateisinamos, siekiant Konkurencijos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytų tikslų ar saugant viešąjį interesą. Neigiamos finansinės pasekmės, ypač tokios, kurias būtų sudėtinga įvertinti ir/ar atlyginti, pagal jau esamą teismų praktiką yra pripažįstamos pakankamu pagrindu pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Limarko jūrų agentūra“ atsiliepimu su atsakovo atskiruoju skundu nesutinka ir mano skundžiamą nutartį esant pagrįstą, bei prašo ją palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia analogiškais argumentais, kaip ir UAB „Limarko“.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5‑155/2005, 2005 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005, 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011, kt.).

Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-496/2006, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15-622/2006, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Taikant reikalavimo užtikrinimo priemones analizuojama, ar skundžiamo Konkurencijos Tarybos nutarimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, sukeltų pareiškėjui didesnius neigiamus padarinius, nei laikinas šio nutarimo nevykdymas. Taigi sprendžiant dėl nagrinėjamų reikalavimo užtikrinimo priemonių, vertinama, kokie padariniai gali kilti, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės bus taikomos arba netaikomos, kurie iš šių padarinių labiau tikėtini ir sunkesni, sudėtingiau pašalinami.

Jei įmonei yra paskirta bauda, kurios privalomą mokėjimą iš esmės prašoma sustabdyti taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, ir reikalavimo užtikrinimo priemonės nėra taikomos, gali būti, kad dėl paskirtos baudos išieškojimo įmonei atsiras sunkių padarinių. Sumokėjus ar išieškojus baudą, ypač jei jos suma yra didelė, gali reikšmingai pablogėti įmonės finansinė padėtis, sutrikti atsiskaitymai su kreditoriais (taip pat valstybe, darbuotojais ir kt.), kas gali pakenkti ne tik įmonės reputacijai, jos galimybėms plėtoti verslą, bet ir viešajam interesui. Šių praradimų kompensavimas gali būti pakankamai sudėtingas, nes įvertinti juos pinigais iš esmės gali būti neįmanoma. Kita vertus, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, bet vėliau paaiškėjus, kad bauda buvo paskirta pagrįstai, baudos išieškojimas atitinkamais atvejais gali tapti apskritai neįmanomu, pvz., dėl įmonės bankroto ar kitų aplinkybių. Todėl sprendžiant dėl nagrinėjamų reikalavimo užtikrinimo priemonių, be kita ko, atsižvelgtina į įmonės finansinę padėtį, jos perspektyvų ir pokyčio tikimybę bei mastą, pritaikius arba nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pažymėtina, kad reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-267/2009, 2009 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-338/2009).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo finansinę padėtį, jo apyvartinių lėšų kiekį, pajamas, šių pajamų pokyčius, vykdomą ūkinę veiklą, skirtos baudos dydį, vertina, kad pirmosios instancijos teismas reikalavimo užtikrinimo priemonę pritaikė pagrįstai. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktos 2011 m. gruodžio 14 d. pelno (nuostolių) ataskaitos, pareiškėjas 2011 m. patyrė (duomenys neskelbtini) Lt nuostolių. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tuo atveju, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą dėl Nutarimo atitinkamų dalių panaikinimo, priimtų pareiškėjui palankų sprendimą ir nebūtų sustabdytas pareiškėjui paskirtos (duomenys neskelbtini) Lt baudos išieškojimas, UAB „Amber Bay“ komercinės veiklos vykdymas būtų ženkliai apsunkintas negalint disponuoti (duomenys neskelbtini) Lt dydžio apyvartinėmis lėšomis, pareiškėjas susidurtų su dar didesniais finansiniais sunkumais, patirtų nuostolius, būtų sutrikdyta įmonės veikla, o tai reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų žymiai apsunkintas. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmestinas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasDainius RaižysVirginija Volskienė