Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. K. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-289-228/2009 pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovams A. K., J. N. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, pripažinimo nuosavybės teisės į palikimą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žinodamas, kad motina kompensaciją už žemę paliko ieškovui, atsakovas A. K. pasinaudojo savo testamentu ir 2006-04-26 jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Notarė J. N. išdavė atsakovui A. K. paveldėjimo teisės liudijimą, nors ir žinojo, kad ieškovui yra atnaujinti terminai palikimui priimti. Be to, iš paveldėjimo bylos matyti, kad ieškovas dėl palikimo priėmimo į notarų biurą kreipėsi taip pat praleidęs nustatytą 6 mėnesių terminą, tačiau iš jo pareiškimas buvo priimtas. Kadangi šiandieną nebegalima patenkinti reikalavimo priteisti kompensaciją, nes jos jau nebėra, bet yra iš šios kompensacijos atsiradęs turtas, todėl šis turtas ir turi atitekti ieškovui. Iš to matyti, kad atsakovas A. K. sąmoningai, tyčia, ieškovo sąskaita įgijo 12 281 Lt kompensaciją už žemę be teisinio pagrindo, pakeisdamas motinos valią ir jos testamentinį patvarkymą ir taip neteisėtais veiksmais užvaldė piniginę kompensaciją. Tokie atsakovo veiksmai prieštarauja CK 1.5 str. nuostatoms – veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

Nors notarui keliami padidinti reikalavimai, tačiau tai nereiškia, kad notaras turi būti rūpestingas ir aktyvus tiek, kad turi rūpintis už kitus asmenis ir įgyvendinti už juos jų teises ir pareigas. Padidinti atidumo, rūpestingumo ir atsargumo reikalavimai notarui keliami, jam įgyvendinant įstatymu pavestas funkcijas. Iš to, kas pasakyta, teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2006 m. balandžio 24 d. Utenos rajono 2-ojo notarų biuro notarės J. N. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą atsakovui A. K. dėl E. K. vardu atkurto bei registruoto turto paveldėjimo, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas. Teismas nurodė, kad tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, tai yra, kad nuosavybės teisę įgytų įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 str. 2 d., 3 d.). Palikimas priimamas aktyviais veiksmais. Įpėdiniui per 6 mėnesius aktyviais veiksmais neišreiškus valios priimti palikimą, atsiranda paveldėjimo teisė kitiems tos pačios eilės arba kitos eilės įpėdiniams (CK 573 str.). Laikytina, kad ieškovui praleidus terminą palikimui priimti (pareiškimą priimti palikimą notarui padavė tik 2007 m. vasario 13 d.), per tą laiką testatorės valia dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo jau buvo pakeista, tai yra neliko paveldėjimo objekto pagal 2000-04-14 testamentą. Įstatymo nuostatos, numačiusios paveldėtojams teisę iki 2003 m. balandžio 1 d. keisti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdą P. K. netaikomos. Todėl ieškovo P. K. reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į 12 281 Lt kompensaciją už žemę ir priteisti ieškovo nuosavybėn šios kompensacijos pagrindu E. K. vardu atkurtą ir registruotą turtą laikytinas nepagrįstu ir atmestinas (CK 588 str. 2 d.).

Atmetęs ieškovo ieškinį, teismas iš ieškovo P. K. valstybės biudžeto naudai priteisė procesinių dokumentų įteikimo išlaidas — 26,91 Lt (CPK 79 str., 88 str., 96 str.).

Atsakovo patirtų advokato atstovavimo išlaidų atsakovui iš ieškovo priteisimo klausimo nesprendė, kadangi ieškovo išlaidas patvirtinantys dokumentai buvo pateikti jau po bylos išnagrinėjimo (2009-12-10).

2000 m. balandžio 14 d. motinos E. K. testamentu 12 281 lito piniginė kompensacija už 10,51 ha žemės sklypą buvo palikta jam, ieškovui (b. l. 9). Ši piniginė kompensacija motinai E. priklausė pagal Ignalinos rajono valdybos 1994 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 5-192-572 už buvusios savininkės A. J. turėtą 10,51 ha žemę Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini) kaime (b. l. 14). Atsakovo A. K. turėtas 1992 m. sausio 11 d. motinos E. K. testamentas šios motinos turto dalies paveldėjimo nenumatė, nes galiojo vėliau surašytas testamentas (b. l. 18).

Pagal tuo laikotarpiu galiojusio CK 575 straipsnio nuostatas tik pati E. K. turėjo teisę nuspręsti, kuriems asmenims palikti savo turtą, todėl nors jis ir atsakovas A. K. buvo testamentiniai įpėdiniai į motinos palikimą, tačiau piniginė kompensaciją už žemę turėjo atitekti jam (ieškovui) vienam, tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 567 str. pagrindu, nes tokia buvo testatorės valia.

Abu velionės E. K. testamentai buvo tvirtinti Utenos notarų kontorose, abu privalėjo ir buvo įtraukti į registrus, todėl notarė D. M., tvirtinusi 2000 m. balandžio 14 d. motinos E. K. testamentą surašytą jo, ieškovo naudai, 2001 m. gruodžio 12 d. neteisėtai ir be pagrindo 1992 m. sausio 11 d. testamente padarė atžymą, kad šis testamentas nepakeistas. Tuo pat metu 2000 m. balandžio 14 d. testamente yra notarės D. M. 2003 m. rugsėjo 1 d. padarytas įrašas, kad šis testamentas nepakeistas ir nepanaikintas. Teismas netinkamai įvertino ir notarės J. N. veiksmus 2001 m. gruodžio 14 d. išduodant atsakovui A. K. pažymą dėl kreipimosi į notarų biurą. Atsakovas A. K. dėl palikimo priėmimo į notarų biurą kreipėsi praleidęs nustatytą 6 mėnesių terminą numatytą, galiojusio CK 587 straipsnyje. Tuo laikotarpiu jau buvo įsigaliojęs naujasis Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, todėl teismo išvados, kad notarė J. N. galėjo vadovautis 1975 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 8 patvirtinta Notarinių veiksmų atlikimo LTSR valstybinėse notarinėse kontorose instrukcija 3 skirsnio 95 punkto 2 pastraipos normomis ir galėjo laikyti, kad seniūnas, pažymėjimu galėjo patvirtinti, kad asmuo faktiškai priėmė palikimą yra visiškai nepagrįsta.

Teismas netinkamai aiškino ir taikė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 str. 3 dalį, nurodydamas, kad atsakovas A. K. turėjo teisę keisti velionės E. K. išreikštą valią dėl kompensacijos už žemę gavimo būdo, kadangi 1994 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. 5-192-572 buvo pradėtas vykdyti ir galėjo būti panaikinamas tik teismine tvarka.

Teismas be pagrindo padarė išvadą, kad turtas, kurį jis turėjo paveldėti neišliko, kadangi šio turto pagrindu yra atsiradęs kitas turtas. Šis turtas yra pas atsakovą A. K., nes jis jam turėjusio tekti turto sąskaitą neteisėtai dėl notarės D. M. padarytos tyčinės klaidingos atžymos, 1992 m. sausio 11 d. testamente, įgijo nuosavybės teisę į 10,35 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 12,42 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini) k. bei 3,8 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 7,8 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) k., Elektrėnų sav. Tokie atsakovo A. K. veiksmai prieštarauja CK 1.5 str. nuostatoms, numatančioms, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Jau 2005 m. birželio mėnesį jis buvo priėmęs E. K. palikimą, todėl 2006-06-24 paveldėjimo teisės liudijimas atsakovui A. K. išduotas nepagrįstai, kuris dėl nurodytų padarytų pažeidimų turėtų būti panaikintas.

Kadangi turto, kurį jis turėjo paveldėti neišliko, jam turėtų būti pripažinta nuosavybės teisė į 12 281 Lt kompensaciją už žemę ir nuosavybėn priteistas šios kompensacijos pagrindu E. K. vardu atkurtas ir registruotas turtas: 10,35 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 12,42 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini) k. bei 3,8 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 7,8 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) k., Elektrėnų sav.

Utenos rajono apylinkės teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, kaip nepagrįstai teigia apeliantas. Teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir nepažeidė įrodymų įvertinimo principų ir tinkamai taikė materialinės teisės normas. Apeliantas pateikė teismui E. K. testamentą, kuriuo ji palieka apeliantui tik piniginę kompensaciją. Apeliantas nenurodo pagrindų, kuriais remiantis jis paveldėtų žemės sklypus pagal tokį E. K. testamentą.

Nuo 2007-07-01 ji notare nebedirba, todėl negali būti atsakove, o kaip fizinis asmuo neturi nieko bendro nei su ieškovu, nei su atsakovu bei jų paveldimu turtu. 2006-04-24 jos išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į E. K. palikimą yra teisėtas, išduotas pagal įpėdinio A. K. pateiktus reikiamus dokumentus.

Palikėja E. K., dėl kurios turto dabar ginčijamasi, mirė 2001 metais, kai galiojo. Ieškovo P. K. jai reiškiami kaltinimai yra nepagrįsti. Kai 2001 m. gruodžio mėn. A. K. kreipėsi su 1992 m. patvirtintu testamentu, kuriuo testatorė E. K. gyvenamąjį namą ir visą kitą turtą paliko A. K., ji užvedė paveldėjimo bylą ir išdavė žemėtvarkos skyriui pažymą, kad pagal paveldėjimo byloje esančius dokumentus, įpėdinis yra vienas.

Apie kitą testatorės E. K. sudarytą testamentą ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kadangi jis tvirtintas kitame notaro biure. Ieškovas P. K., žinodamas, kad mirė jo motina ir turėdamas kitą testamentą bei kitus dokumentus, į notaro biurą nesikreipė per įstatymo nustatytą terminą. Tik 2005 m. jis kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Turėdamas teismo sprendimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, įpėdinis P. K. į notaro biurą kreipėsi tik 2007 m., kai paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą jau buvo išduotas įpėdiniui A. K. Jeigu ieškovas P. K. būtų pateikęs sprendimą, kad E. K. priklauso kompensacija už turėtą žemę ir Utenos rajono žemėtvarkos skyriaus pažymą, kiek priskaičiuota kompensacijos ją indeksavus, ji paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą į kompensaciją už žemę būtų išdavusi. P. K. pareiškime kaltina ją, kad ji, žinodama, jog yra du testamentai ir jausdama, kad gali kilti ginčas, turėjusi neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo A. K. Notaras, atsisakydamas atlikti vieną ar kitą notarinį veiksmą, privalo išdėstyti atsisakymo motyvus ir nurodyti įstatymą, kurio pagrindu neatliekamas notarinis veiksmas. Vien nuojautos ar žinojimo, kad gali kilti ginčas neužtenka.

Be to, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, ieškovui P. K. Utenos apskrities viršininko administracija siuntė pranešimus, kad ankstesni apskrities viršininko administracijos sprendimai yra pakeisti ir patarė jam kreiptis į teismą dėl vėlesnių sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tačiau P. K. neatliko jokių veiksmų dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą A. K. ji išdavė teisėtai, todėl Utenos rajono apylinkės teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, o ieškovo P. K. apeliacinis skundas (ieškinys) atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Utenos rajono apylinkės teismo 2009-12-23 sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo jį naikinti ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Byloje dėl faktinių nustatytų aplinkybių ginčo nėra. Nustatyta, kad 2001-05-31 mirusi ieškovo ir atsakovo motina E. K. paliko du testamentus: 1992 m. sausio 11 d. testamentu jos gyvenamasis namas su priklausiniais, o taip pat kitas turtas, kuris mirties dieną priklausys E. K., paliktas atsakovui A. K.; 2000-04-14 motinos E. K. testamentu jai priklausanti piniginė kompensacija pinigais už valstybės išperkamą 10,51 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Kazitiškio seniūnijoje, Ignalinos rajone, palikta ieškovui P. K. Iš to galima daryti išvadą, kad 1992 m. testamentu atsakovui A. K. kompensacija už žemės sklypą Ingnalinos rajone nebuvo palikta, nes testamentų sudarymo metu galiojusio CK 584 str. suteikė teisę testatoriui sudarytą testamentą bet kada pakeisti ar panaikinti, sudarant naują testamentą. Vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui. Taigi atsakovas A. K. neturėjo teisės paveldėti pagal jam išduotą motinos testamentą kompensacijos už turėtą motinos žemę, keisti motinos valią ir pan. Tačiau jam nebuvo atimta teisė paveldėti šį turtą pagal įstatymą, kai paveldėjimo teisės liudijimas liko neišduotas ieškovui P. K.. Kaip matyti, įstatymo nustatyta tvarka į E. K. palikimą pretendavo tik nagrinėjamos bylos šalys.

Ieškovas P. K. neteko teisės paveldėti motinos jam testamentu paliktą palikimą, kaip nustatyta nagrinėjamojoje byloje, tik todėl, kad jis pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui padavė tik 2007 m. vasario 13 dieną. CK 5.50 str. nustato, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kai kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Panašiai buvo nustatyta ir anksčiau galiojusiame CK, išskyrus teisę kreiptis dėl turto aprašo sudarymo. Vien to fakto, kad ieškovas kreipėsi į notarą, kad pateikė dokumentus ar pan., vargiai ar pakanka pripažinti, kad ieškovas P. K. įstatymų nustatyta tvarka priėmė palikimą. Jo visi veiksmai, kuriuos jis nurodo ieškinyje, buvo nukreipti palikimo priėmimo valia, bet jie nebuvo pakankami, nes P. K. neatliko esminio veiksmo – laiku nepadavė pareiškimo, kad priima palikimą ir prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą į jam tenkančią palikimo dalį.

Nagrinėjamos bylos ieškinyje P. K. iš viso nenurodo aplinkybės, kad būtų tinkamai padavęs pareiškimą apie palikimo priėmimą ir tuo pareiškimu prašęs jam išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Kad ieškovas nebūtų žinojęs, jog reikia surašyti nurodytą pareiškimą pas notarę nenustatyta, nes jis pats to netvirtina, be to, gindamas paveldėjimo teises, naudojosi advokato pagalba nuo 2005 m. Iš jo paaiškinimų bei buvusios notarės J. N. paaiškinimų nustatyta, kad šis veiksmas nebuvo atliktas tik todėl, kad tarp notarės ir ieškovo buvo konfliktinė situacija.

Kadangi nustatyta, kad ieškovas P. K. motinos 2001 m. testamentu jam palikto palikimo įstatymo nustatyta tvarka laiku (per 6 mėn. po motinos mirties, ir per 6 mėn., kai terminas buvo pratęstas) ir tinkamai nepriėmė, tai jis bylos nagrinėjimo metu nebegali pretenduoti į motinos palikimą. Dėl to, kas nustatyta, jis negali ginčyti ir atsakovui A. K. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo (CK 5.8 str.). Nenuginčijus atsakovo A. K. paveldėjimo teisės liudijimo, nėra pagrindo ieškovui pripažinti nuosavybės teisių į palikimą, atitekusį atsakovui A. K.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 dienos sprendimą palikti nepakeistą.