- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-11
- Bylos Nr.
- 2A-497-614/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42625-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Eglė Surgailienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- D. R.-B.
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 77.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. R.-B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. R.-B. ieškinį atsakovui A. S. dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo ir atsakovo A. S. priešieškinį ieškovei D. R.-B. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo. Išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama padidinti vaiko K. S. išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo po 150,00 Eur išlaikymą, mokant periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis. Ieškovė nurodė, jog 2009-10-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-21931-55/2009 iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistas 400 Lt (116 Eur) išlaikymas yra per mažas siekiant užtikrinti vaiko poreikius. K. S. 2015 metų pavasarį nustatyta skoliozė, plokščiapėdystė, todėl vaikui atsirado specialūs poreikiai.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-31 nutartimi patvirtinta jo ir ieškovės sudaryta taikos sutartis dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos yra pažeidinėjama. Dažnai dėl neaiškių priežasčių atsakovui nėra leidžiama matytis su dukra, todėl atsakovas prašė pakeisti jo ir dukters bendravimo tvarką, numatant, kad darbo dieną A. S. nėra nustatomi jokie apribojimai trumpalaikiam bendravimui su dukra K. S. A. S. nurodė pageidaujamą bendravimo su vaiku tvarką, o taip pat prašė suteikti jam teisę jam keliauti su dukra K. S. už Lietuvos Respublikos ribų, prieš tai likus 10 dienų iki numatomos kelionės pradžios pranešant D. R.-B. kelionės tikslą, tokiu atveju gauti dukros K. S. asmens dokumentą (pasą). A. S. taip pat prašė pripažinti jo teisę dukters K. S. ligos metu lankyti ją buvimo vietoje, gauti informaciją dėl vaiko sveikatos būklės bei gydymo eigos, bendrauti su dukra telefonu ar elektroninio ryšio priemonėmis.
Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog ribojo atsakovo ir dukters bendravimą po to, kai sužinojo, kad atsakovas neblaivus vairavo automobilį, kuriame buvo ir jų dukra. Šiaip atsakovui bendrauti su dukra nedraudžia. Nustatytos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, ieškovės teigimu, ji nepažeidinėja - iš antstolių nėra gavusi jokių pranešimų. Dukra kartais nesusitinka su tėvu dėl objektyvių priežasčių – pav. susitikimo su tėvu dieną ji buvo pakviesta į gimtadienį; kartais dėl nesusitikimo su dukra kaltas pats atsakovas. Ieškovė iš esmės neprieštaravo atsakovo pasiūlytai bendravimo su dukra tvarkai, tik nurodė, nesutinkanti atostogų metu vaiką žadinti 10.30 val., todėl pasiūlė vėlesnį vaiko iš namų paėmimo laiką, t. y. 11.30 val.
Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014-01-17 išvadoje nurodė, jog ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo atitinka nepilnametės K. S. interesus (t. 1, b. l. 24-25), 2014-02-26 išvadoje nurodė, jog nėra teisinio pagrindo prieštarauti maksimaliam atsakovo bendravimui su K. S. (t. 1, b. l. 51-52).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-29 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino, teismas pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-1379-235/2010 dalyje dėl išlaikymo dydžio ir priteisė iš atsakovo A. S. išlaikymą nepilnametei dukrai K. S. po 150 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (t.y. 2013-12-23) iki vaiko pilnametystės. Teismas taip pat pakeitė procesinį sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra K. S., gim. 2006-04-22, ir nustatė tokią atsakovo A. S. ir nepilnametės dukros K. S., bendravimo tvarką:
Darbo dieną A. S. nėra nustatomi jokie apribojimai trumpalaikiam bendravimui su dukra K. S.. A. S. paima dukrą K. S. iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir 19.30 val. grąžina vaiką į jos gyvenamąją vietą.A. S. bendrauja su dukra K. S. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį: laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d. - A. S. paima dukrą iš gyvenamosios vietos šeštadienį 10.30 val. ir grąžina vaiką į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 19.30 val.; laikotarpiu nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 1 d. - A. S. paima dukrą iš gyvenamosios vietos sekmadienį 10.30 val. ir grąžina vaiką į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 19.30 val. Tuo atveju, kai sekmadienį vaikas yra užimtas ugdymo/lavinimo veikla, A. S. turi teisę bendrauti su dukra to savaitgalio šeštadienį, paimant dukrą 10.30 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jos gyvenamąją vietą 19.30 val. A. S. turi teisę bendrauti su dukra K. S. 14 (keturiolika) kalendorinių dienų per metus savo kasmetinių atostogų laikotarpiu. A. S. turi teisę vaiko atostogų metu (ugdymo įstaigos nustatytos mokinių pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogos) bendrauti su dukra K. S. iš anksto suderinęs su D. R.-B. bendravimo su vaiku laiką. A. S. turi teisę bendrauti su dukra K. S. kitą dieną po jos gimimo dienos (balandžio 23 d.) iš anksto su D. R.-B. suderinęs bendravimo su vaiku laiką. A. S. paima dukrą iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir 19.30 val. grąžina vaiką į jos gyvenamąją vietą. Neporiniais metais A. S. bendrauja su dukra K. S. pirmąją Šv. Velykų ir antrąją Šv. Kalėdų švenčių dieną, poriniais metais - A. S. bendrauja su dukra K. S. antrąją Šv. Velykų ir pirmąją Šv. Kalėdų švenčių dieną. A. S. bendravimo dieną 12.00 val. paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir 19.30 val. grąžina vaiką į jos gyvenamąją vietą. A. S. turi teisę švęsti su dukra K. S. Naujuosius Metus pasibaigiant lyginiams metams ir prasidedant nelyginiams metams. A. S. gruodžio 31 d. paima dukrą 18 val. iš gyvenamosios vietos ir sausio 1 d. 19.30 val. grąžina vaiką į jos gyvenamąją vietą.A. S. turi teisę bendrauti su dukra Tėvo dieną, iš anksto su D. R.-B. suderinęs bendravimo su vaiku laiką. A. S. informavimo pareiga - apie planuojamą susitikimą su dukra K. S. ir (ar) atostogas kartu bei jų trukmę A. S. privalo pranešti D. R.-B. telefonu, trumpąja SMS žinute ar jos el. pašto adresu tokiais terminais: paimant dukrą iš gyvenamosios vietos (ugdymo įstaigos) darbo dieną ar trumpalaikiam bendravimui - ne vėliau kaip prieš 2 dienas. Paimant dukrą savaitgalį - ne vėliau kaip prieš 2 dienas. Paimant dukrą metinių švenčių dienomis - ne vėliau kaip 2 savaites iki šventės. Paimant dukrą tėvo atostogų metu - ne vėliau kaip prieš 2 savaites. Paimant dukrą vaiko atostogų metu - ne vėliau kaip prieš 2 savaites. A. S. turi teisę keliauti su dukra K. S. už Lietuvos Respublikos ribų ir privalo 10 d. iki numatomos kelionės pradžios pranešti D. R.-B. kelionės tikslą. Tokiu atveju D. R.-B. perduoda dukros K. S. asmens dokumentą (pasą) A. S., kuris po kelionės dukros asmens dokumentą (pasą) privalo grąžinti D. R.-B.A. S. turi teisę dukters K. S. ligos metu lankyti ją buvimo vietoje ir gauti informaciją dėl vaiko sveikatos būklės bei gydymo eigos. Klausimus, susijusius su dukros K. S. auklėjimu, D. R.-B. ir A. S. sprendžia savitarpio susitarimu, atsižvelgiant į dukters norus, interesus ir reikmes. D. R.-B. privalo nekliudyti ir sudaryti sąlygas dukrai K. S. bendrauti su A. S. telefonu ar elektroninio ryšio priemonėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, teismas pažymėjo, kad, nors ieškovė nurodė, jog atsakovas nepilnai išnaudoja Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-03 sprendimu patvirtintą bendravimo su vaiku tvarką, tačiau taip pat patvirtino, jog yra suinteresuota, kad vaikas su tėvu bendrautų, taip pat nurodė, jog neprieštarauja dėl atsakovo pasiūlytos bendravimo tvarkos. Ieškovė atsakovo pasyvumą, jos telefoninių skambučių ir trumpųjų žinučių ignoravimą, nesidomėjimą vaiku grindė tik deklaratyviais teiginiais, atsakovo atstovė ieškovės žodžius neigė. Vadovaudamasis pusiausvyros ir įrodymų pakankamumo principu, teismas atmetė liudytojos V. L. paaiškinimus, kaip deklaratyvius. Nustatydamas atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, teismas atsižvelgė į atsakovo (tėvo) teisę bendrauti ir matytis su vaiku, į vaiko teisę bendrauti su tėvu, taip pat į vaiko interesus bei susiklosčiusius santykius tarp atsakovo ir nepilnamečio vaiko. Siekdamas užtikrinti pastovų atsakovo bendravimą su nepilnamete dukra, nesant ieškovės prieštaravimų, įvertinęs byloje esančius duomenis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus poziciją, teismas sprendė, kad yra pagrindas nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu tvarką, nenukrypstant nuo jo pasiūlytų bendravimo tvarkos sąlygų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-29 sprendimo dalį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir nustatyti tokią atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką: „1. Tėvas bendrauja su dukra vieną darbo dieną per savaitę. Tėvas paima dukrą iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir 20.00 val. grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą. 2. Tėvas bendrauja su dukra pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį: 2.1. Laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d. - tėvas paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19:30 val. 2.2. Laikotarpiu nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 1 d. - tėvas paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos sekmadienį 11 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19:30 val. 3. Tėvas bendrauja su dukra 14 (keturiolika) kalendorinių dienų per metus savo kasmetinių atostogų laikotarpiu. 4. Tėvas vaiko atostogų metu (ugdymo įstaigos nustatytos mokinių pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogos) bendrauja su dukra, iš anksto suderinęs su motina bendravimo su vaiku laiką. 5. Tėvas bendrauja su dukra kitą dieną po jos gimimo dienos (balandžio 23 d.), iš anksto su motina suderinęs bendravimo su vaiku laiką. Tėvas paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir 19:30 val. grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą. 6. Iki K. S. sueis 13 metų, tėvas bendrauja su dukra Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų švenčių antrąją dieną, motina bendrauja su dukra pirmąją švenčių dieną. Kai K. S. sueis 13 metų, tėvas bendrauja su dukra Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų švenčių pirmąją dieną, motina bendrauja su dukra antrąją švenčių dieną. Jeigu, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, K. S. pasirenka Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų švenčių pirmąją dieną bendrauti su motina, tai tėvas bendrauja su dukra Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų švenčių antrąją dieną. Tėvas bendravimo dieną 11.00 val. paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir 19.30 val. grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą. 7 Tėvas švenčia su dukra Naujuosius Metus, pasibaigiant lyginiams metams ir prasidedant nelyginiams metams. Tėvas gruodžio 31 d. paima dukrą 18 val. iš jos gyvenamosios vietos ir sausio 1 d. 19.30 val. grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą. 8. Tėvo informavimo pareiga - apie planuojamą susitikimą su dukra ir (ar) atostogas kartu bei jų trukmę tėvas privalo pranešti vaiko motinai telefonu, trumpąja SMS žinute ar jos el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) tokiais terminais: paimant dukrą iš gyvenamosios vietos (ugdymo įstaigos) darbo dieną trumpalaikiam bendravimui - ne vėliau kaip prieš 2 dienas, paimant dukrą savaitgalį - ne vėliau kaip prieš 2 dienas, paimant dukrą metinių švenčių dienomis - ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki šventės, paimant dukrą tėvo atostogų metu - ne vėliau kaip prieš 2 savaites, paimant dukrą vaiko atostogų metu - ne vėliau kaip prieš 2 savaites. 9. Tėvas gali keliauti su dukra už Lietuvos Respublikos ribų ir privalo prieš 10 d. iki numatomos kelionės pradžios pranešti motinai kelionės vietą ir tikslą. Tokiu atveju motina perduoda dukros asmens dokumentą (pasą) tėvui, kuris po kelionės dukros asmens dokumentą (pasą) privalo grąžinti motinai. 10. Tėvas dukters ligos metu gali lankyti ją buvimo vietoje ir gauti informaciją dėl vaiko sveikatos būklės bei gydymo eigos. 11. Klausimus, susijusius su dukros auklėjimu, tėvai sprendžia savitarpio susitarimu, atsižvelgiant į dukters norus, interesus ir reikmes. 12. Bendravimo metu dukrai susirgus, patyrus traumą, tėvas turi nedelsdamas pranešti apie tai vaiko motinai. Dukrai paprašius ją parvežti namo bet kuriuo metu, tėvas tai padaro nedelsdamas.“. Taip pat apeliantė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantė skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ji sutinka su vaiko tėvo priešieškinio reikalavimu pakeisti jo ir dukros bendravimo tvarką. Atsakovo ir šalių dukters bendravimo grafikas, dalyvaujant teisėjai, bylos nagrinėjimo metu buvo suderintas taikos sutartimi ir atitiko abiejų šalių interesus. Ši taikos sutartis nebuvo patvirtinta, nes ieškovė reikalavo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Apeliantės nuomone, teismas turėjo patvirtinti taikos sutartimi šalių suderintą, o ne atsakovo priešieškinyje nurodytą bendravimo grafiką. Apeliantė tai vertina, kaip atviro teismo nepasitenkinimo išraišką dėl to, kad šalys nesudarė taikos sutarties. Be to, ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurios teismo patvirtintos atsakovo bendravimo su vaiku sąlygos neatitinka nurodytoms priešieškinyję. Taigi priešieškinys buvo patenkintas iš dalies. Tokiu atveju teismas turėjo spręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Apeliantės teigimu, šalių dukros paėmimas šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 10:30 val. pažeidžia jos interesus, kadangi mergaitė savaitgaliais mėgsta ilgiau pamiegoti, turi pasiilsėti po dalyvavimo koncertuose, po išvykų. Teismas nemotyvuodamas sprendimu nustatė ankstesnį laiką. Prašymą nustatyti, kad pirmąją Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų švenčių dieną šalių dukra iki 13-kos metų bendrauja su motina, ieškovė grindė tuo, kad jos šeima – praktikuojantys katalikai, šalių dukra turi brolį ir seserų. Taigi vaiko interesus atitiktų nekeičianti susiformavusių šeimos tradicijų tvarka, o, sulaukusi 13-kos metų, ji pati apsispręstų. Ieškovės nuomone, į bendravimo tvarką, atsižvelgiant į motinos teisę žinoti apie vaiko sveikatos būklę, ir dėl vaiko psichologinės būsenos, turi būti įrašytas punktas, numatantis, kad bendravimo metu dukrai susirgus, patyrus traumą, tėvas turi nedelsdamas pranešti apie tai vaiko motinai; dukrai paprašius ją parvežti namo bet kuriuo metu, tėvas tai padaro nedelsdamas. Teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl šio punkto nepatvirtino. Bendravimo tvarkoje turi būti nurodyta „bendrauja su vaiku“, o ne „gali/turi teisę“, kadangi vaiko tėvas bendravimo tvarkos nesilaiko, o bendrauti su vaiku, neprarasti su juo emocinio ryšio, dalyvauti jį auklėjant ir lavinant yra jo pareiga.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-29 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, ieškovės pozicija byloje sudarė teismui pakankamą pagrindą spręsti, jog ji yra suinteresuota, kad dukra su tėvu bendrautų ir iš esmės neprieštaravo atsakovo pasiūlytai tvarkai. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, byloje nėra duomenų dėl atsakovo netinkamo tėvo valdžios panaudojimo, be to, įrodymai ir motyvai (atsakovo teisė bendrauti ir matytis su vaiku; vaiko teisė bendrauti su tėvu; vaiko interesai ir susiklostę santykiai tarp atsakovo ir dukros) sudarė pagrindą teismui sprendimu nustatyti atsakovo teisę maksimaliai bendrauti su dukra. Ieškovė siekia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Patenkinto priešieškinio reikalavimas, apimantis 14 punktų, nelaikytinas kaip 14 reikalavimų. Todėl apeliantės teiginys, kad teismas turėjo spręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kadangi priešieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, yra nepagrįstas. Atsakovas nurodė, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, jog atsakovo bendravimas su dukra dukart per mėnesį, savaitgalio dieną paimant vaiką 10.30 val., pažeidžia jos interesus. Atsakovas nesutinka, kad teisė bendrauti su dukra per Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas priklausytų nuo jos amžiaus ir nuomonės, kadangi tokiu atveju dukrai nebūtų lengva apsispręsti, be to, jos galimybė priimti vaiko norus atitinkantį sprendimą galėtų būti apsunkinama ieškovės interesų. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai prieštaringi. Viena vertus, „bendrauja su vaiku“ ji siekia įtvirtinti atsakovo bendravimo su vaiku prievolę, kita vertus, prašomoje nustatyti tvarkoje ieškovė tikslingai formuluoja: „tėvas gali keliauti su dukra“, „tėvas gali ligos metu lankyti“. Atsakovas suvokia savo moralinę pareigą ir atsakingai bei rūpestingai vykdo savo priedermę dukros atžvilgiu. Teismas byloje nenustatė aplinkybių, jog tvarka pažeidžia šalių teises ar iš esmės prieštarauja vaiko interesams.
Ieškovė pateikė teismui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-29 vykdomąjį raštą. Nurodė, kad šis naujas papildomas įrodymas patvirtina, jog atsakovas su šalių nepilnamete dukra faktiškai iš viso nebendrauja, neišnaudojo ir neišnaudoja jam skirto bendravimo su vaiku laiko ir priešieškinį galimai pateikė su tikslu išvengti bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas D. R. – B. apeliacinio skundo bei atsakovo atsiliepimo į skundą teisinis ir faktinis pagrindas.
Kaip matyti iš bylos dokumentų, byla buvo pradėta apeliantės ieškinio pagrindu dėl teismo nustatytos atsakovo pareigos teikti šalių dukrai išlaikymą pakeitimo. Pradžioje proceso prieštaravęs ieškovės reikalavimui atsakovas pakeitė savo poziciją ir nagrinėjant bylą iš esmės sutiko su ieškovės reikalavimu mokėti dukrai K. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį. Teismo sprendimo šioje dalyje šalys neskundžia, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog neapskųstoje dalyje (dėl vaiko išlaikymo) teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.
Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą dalyje dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pakeitimo panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje nustatyta, kad bylos šalys – apeliantė ir atsakovas yra nepilnametės K. S., gimusios 2006-04-22 d., tėvai. K. S. yra devynerių metų amžiaus, balandžio mėnesio antroje pusėje mergaitei sueis dešimt metų.
Teismo 2011-08-31 d. nutartimi teismas buvo patvirtinęs atsakovo A. S. bendravimo tvarką su dukra K. (b.l. 44-45, 1 t.), tačiau priešieškiniu jis nurodė, jog tvarka keistina, nes jo ir vaiko teisių neužtikrina. Apeliantė neigė trukdanti atsakovui bendrauti su dukra, nurodė, kad pats atsakovas neišnaudoja visų galimybių bendrauti.
Pagal CK 3.175 str. teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Taigi, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.
Nors šalys derėjosi dėl taikos sutarties sudarymo, taikos sutartis šalių nebuvo pasirašyta. Nagrinėjamoje byloje tėvų ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo vyksta jau kelerius metus. Šiuo metu vaikas – devynerių metų mergaitė, su tėvu bendrauja vieną darbo dieną per savaitę po vaiko užsiėmimų ir du savaitgaliu per mėnesį bei per šventes. Apeliantės skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nustatyta platesnė tėvo (atsakovo) bendravimo tvarka darbo dienomis – atsakovas turi teisę be apribojimų iš anksto prieš 2 dienas pranešęs vaiko motinai. Ankstesnėje bendravimo tvarkoje nebuvo įtvirtinta tėvo teisė su vaiku atostogauti, šiuo atveju nustatyta, jog atsakovas turi teisę bendrauti su dukra 14 kalendorinių dienų. Pakeista Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų švenčių tėvo ir vaiko praleidimo tvarka – buvo nustatyta, jog šias šventes atsakovas švenčia antrąją švenčių dieną, o dabar įtvirtinta proporcinė porinių – neporinių metų sistema: vienais metais su tėvu vaikas švenčių dienomis praleidžia pirmąją švenčių dieną, kitais – antrąją. Taip pat nustatyta papildoma tėvo teisė praleisti su vaiku Tėvo dieną. Taigi, apeliantės skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta platesnė vaiko ir tėvo bendravimo tvarka.
Kolegija pažymi, kad pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė nenurodo esminių atsakovo bendravimo su vaiku skirtumų nei kad yra nustatyta skundžiamame teismo sprendime, išskyrus pirmąjį reikalavimą – teismas nustatė maksimalią bendravimo tvarką darbo dienomis, sudarant galimybę tėvui ir dukrai bendrauti be apribojimų, o apeliantė prašo nustatyti jų bendravimui tik vieną darbo dieną. Pažymėtina, kad objektyvių argumentų tokiam bendravimo sumažinimui apeliantė nepateikė. Kitose skundo dalyse apeliantė faktiškai kartoja teismo sprendime nustatytą tvarką, tik nesutinka savaitgaliais ar švenčių dienomis vaiką perduoti tėvui 10:30 val., nurodo, jog perduoti turėtų 11:00 val., nesutinka vaiko anksti žadinti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad motina dažnai akcentuoja, jog ji netrukdo atsakovui bendrauti su dukra, neprieštarauja jo prašomiems pakeitimams, tačiau tvirtina, jog teismas turėjo atsižvelgti į taikaus ginčo sprendimo metu buvusias derybas. Kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais. Kadangi taikos sutartis nebuvo pasirašyta, todėl derybų metu išsakyti šalių ketinimai nesaisto teismo. Teisėjų kolegija pažymi, kad motina turi pareigą sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, nes tai užtikrina vaiko interesus. Nagrinėjamoje byloje motina nurodo nedraudžianti dukrai bendrauti su tėvu, tačiau ji taip pat turėtų palaikyti ir skatinti bendravimą. Apeliantės argumentas, jog ji nesutinkanti pusvalandžiu anksčiau pažadinti dukrą du kartus per mėnesį, kad ši galėtų bendrauti su tėvu ilgesnį laiką, nelaikytinas pakankamu keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką. Aplinkybė, kad šalių derybos nebuvo sėkmingos dėl to, kad šalys nesutarė dėl bylos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nėra ir negali būti priežastimi riboti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra nustatyta kokių nors aplinkybių, leidžiančių nustatyti siauresnę vaiko bendravimo su tėvu tvarką, o kiti apeliantės argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Šios teisėjų kolegijos išvados nepakeitė ir nauji apeliantės pateikti ir kolegijos priimti įrodymai (vykdomasis raštas). Kaip matyti iš bylos dokumentų ir iš teismo posėdžio garso įrašo, pirmosios instancijos teismas aiškinosi vaiko poreikius, ištyrė į bylą pateiktą VTAS išvadą, uždavė apeliantei ir šalių atstovėms patikslinančius klausimus. Teisėjai paklausus su kokiais siūlymais iš atsakovo priešieškinyje esančių apeliantė nesutinka, apeliantė nurodė, jog ji neprieštaravo dėl patikslinimo, ir dabar nesiginčija. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad šalių ir jų atstovų paaiškinimų pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė optimalią ir maksimalią atsakovo bendravimo su dukra tvarka pakeisdamas prieš tai buvusiąją, atsižvelgiant į kiekvieno iš tėvų interesus ir vaiko poreikius, vaiko užimtumą, kitus reikšmingus faktus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir nėra pagrindo teigti, kad tokia tvarka kaip nors pažeistų nepilnametės šalių dukters K. interesus. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą girdima, kad apeliantė nurodė sutinkanti su atsakovo prašymais. Todėl, kolegijos vertinimu, teismas neturėjo pagrindo nepaisyti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 13 straipsnyje įtvirtinto dispozityvumo principo, kuris nustato, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šiais ir kitais išdėstytais argumentais kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai pritaikęs procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantės naudai nepriteisiamos. Atsakovas pateikė duomenis, jog patyrė 200,00 Eur advokato padėjėjos atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme surašant atsiliepimą į skundą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Advokatūros įstatymo 34 str. 2 d. advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato padėjėjo pagalbai atsakovams nepriteistinos.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje nesusidarė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-29 sprendimą palikti nepakeistą.