Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Jurbarkas) prokuroro pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, elektrikas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju N. P. parodė, kad 2024-12-06 su (duomenys neskelbtini) įmonės darbuotojais, kurioje dirba elektriku, Vilniaus mieste šventė kalėdinį vakarėlį. Pasibaigus vakarėliui visi darbuotojai autobusu važiavo atgal. Jis buvo išgėręs alkoholio. Atsimena, kad tik išvažiavus autobusu iš Vilniaus miesto, autobuse V. S., kuris taip pat buvo neblaivus, pradėjo prie visų įkyriai lįsti, aplaistė alkoholiu, kitais gėrimais. Supykęs N. P. pakilo ir suėmė V. S. už striukės, palenkė kažkaip virš sėdynės ir sudavė kumščiu kelis kartus į šonus. Sudavė gal du ar tris kartus, tiksliai nepamena. V. S. po to nurimo, atsisėdo į sėdynę ir buvo ramus. Visi toliau važiavo, nebuvo Vilniuje sustoję. Po šio įvykio V. S. atsiprašė, juodu susitaikė. N. P. atlygino ligonių kasai už V. S. gydymąsi, pateikė kvitą. Labai gailisi taip pasielgęs.

Be kaltinamojo N. P. prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, teismo pripažintini įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio V. S. pareiškimo matyti, kad 2024 -12-06, apie 22:30 val., kartu su kitais trisdešimt (duomenys neskelbtini) UAB darbuotojų, vykstant autobusu iš Vilniaus m., Vilniaus miesto ribose, tikslaus adreso nežino, nes buvo tamsu, sumušė tos pačios įmonės darbuotojas N. P., galimai gyvenantis (duomenys neskelbtini). V. S. nurodė, kad kelionės metu, bepilstydamas alkoholį iš butelio, netyčia, N. P. apipylė alkoholiu, po ko šis parvertė V. S. autobuse ant grindų ir koja spyrė maždaug tris kartus į kairį šoną ir galvos kairę pusę. Dešimt balų sistemoje pajuto skausmą kurį vertina aštuoniais balais. Daugiau N. P., vykstant autobusu iš Vilniaus iki (duomenys neskelbtini), nemušė. 2024 -12-07 kreipėsi į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo nustatytas kairės pusės VI šonkaulio lūžis. Prie pareiškimo prideda gydytojo įrašą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir įvykio kaltininką N. P. patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Dėl sužalojimo padaryta fizinė, turtinė ir moralinė žala. Civilinį ieškinį reikš vėliau, tyrimo eigoje.

Nukentėjusysis V. S. parodė, kad 2024-12-06, apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), prasidėjo „(duomenys neskelbtini)“ UAB, įmonės darbuotojų kalėdinis vakarėlis, kuriame dalyvavo įmonės darbuotojai iš visos Lietuvos. Po vakarėlio V. S. ir kiti įmonės darbuotojai iš (duomenys neskelbtini), samdytu įmonės autobusu vyko namo. Tiek vakarėlyje, tiek vykstant autobusu namo, buvo vartojami įvairūs alkoholiniai gėrimai. V. S. vartojo degtinę. 2024-12-06, maždaug 22.30 val., buvo jau tamsu, kartu su kitais maždaug trisdešimt A(duomenys neskelbtini) UAB darbuotojų, autobusu išvažinėjo iš Vilniaus. V. S. nurodė, kad dar autobusu randantis Vilniaus miesto ribose, tikslaus adreso nežino, jį sumušė tos pačios įmonės darbuotojas N. P., galimai gyvenantis (duomenys neskelbtini). V. S. nurodė, kad kelionės metu, bepilstydamas alkoholį iš butelio, netyčia apipylė N. P. alkoholiu, po ko N. P. jį parvertė autobuse ant grindų ir su koja spyrė maždaug tris kartus į kairį šoną ir galvos kairę pusę. Dešimt balų sistemoje pajuto skausmą, kurį vertina aštuoniais balais. Daugiau N. P., vykstant autobusu iš (duomenys neskelbtini), V. S. nemušė. V. S. nurodė, kad tuo metu kai N. P. sudavė smūgius, matė tuo metu autobuse buvęs kolega A. A.. Grįžtant autobusu buvo sustoję išleisti savo kitus įmonės kolegas gyvenančius (duomenys neskelbtini). V. S. teigimu N. P. Kaune sumušė dar vieną kolegą, dėl ko taip pat pradėtas tyrimas. 2024-12-07 V. S. kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini), kur buvo nustatytas kairės pusės VI šonkaulio lūžis.

Iš byloje esančio asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint V. S. kūną, t. y. iš priekio ir iš dešinės pusės apžiūrėjus galvą ir kūną neužfiksuota jokių kūno sužalojimų. Apžiūrint V. S. kūną iš galo, matosi kad kairės ausies pats viršus yra melsvos spalvos, t. y. su kraujosruva. Tęsiant nukentėjusiojo apžiūrą ir apžiūrint jo kūną iš kairės pusės matosi ant V. S. galvos kairėje pusėje, ties smilkiniu, nedidelė 0,7 cm. dydžio nesenai atsiradusi žaizdelė, nuo kurios žemyn, pagal kairę ausį matosi einanti 1,2 cm. pločio kraujosruva, nubrozdinimas, kuris tęsiasi iki kairio žandikaulio. Taipogi matosi, kad kairė ausis, jos viršutinėje dalyje yra mėlyna, su kraujosruvomis. Toliau apžiūrint V. S. kūną, detaliau sutelkiant dėmesį į pilvą ir liemenį matosi kairėje pusėje, šonkaulių srityje, po krūtine yra didesnis iškilimas, deformacija, nei kūno dešinėje pusėje.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G 38/2025(10) matyti, kad V. S. gim. (duomenys neskelbtini) m. nustatytas šviežias kairės pusės 6 šonkaulio lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz.; batu, apauta koja ir pan. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės 6 šonkaulio lūžimo, sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimas padarytas galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu, ar jam artimu būdu, laiku.

Liudytojas A. A. parodė, kad 2024-12-06 vyko į Vilniaus miestą su savo kolegomis švęsti artėjančių švenčių. Vyko autobusu, kuris buvo užsakytas būtent jų darbovietei. Apie 22.00 val. pasibaigė šventė ir išvyko iš Vilniaus miesto su tuo pačiu autobusu namo. Dauguma kolegų buvo neblaivūs. Kiti kolegos autobuso gale dar važiuodami namo vartojo alkoholį. V. S. nuėjo į autobuso galą taip pat išgerti alkoholio ir po kurio laiko išgirdo, kad vyksta kažkoks žodinis konfliktas. Girdėjo kaip kitas kolega N. P. pradėjo šaukti ant V. S. „ką čia pilstai“. N. P. pakilo nuo sėdynės ir puolė kumščiais V. S., šis nukrito ant žemės. N. P. sudavė V. S. kumščiais į įvairias kūno vietas, konkrečiai pasakyti negali kiek kartų. Kad V. S. būtų trenkęs atgal, nematė. Kolegos pradėjo juos skirti, konfliktas nurimo. Abu sugrįžo į savo vietas atsisėsti, dar žodžiu ginčijosi. Sugrįžus į (duomenys neskelbtini) miestą atvyko policijos pareigūnai ir N. P. išsivežė į policijos komisariatą.

Iš byloje esančio akistatos protokolo matyti, kad akistatos, tarp nukentėjusiojo V. S. ir N. P., metu, V. S. sutiko su įtariamojo N. P. parodymais, dėl jo sužalojimo aplinkybių. V. S. aiškino, kad įvykio metu buvo neblaivus ir neprisimena kaip tiksliai jį sužalojo N. P., sutiko su jo parodymais.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad N. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jis nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2024 m. gruodžio 6 d. apie 22.30 val., kelionės metu, autobuse, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto, dėl menkavertės priežasties, metu, tyčia, kumščiu sudavė ne mažiau du kartus V. S. į įvairias kūno vietas, padarydamas kairės pusės 6 šonkaulio lūžimą, tuo nukentėjusiajam V. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi dėl šonkaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo V. S., liudytojo A. A. parodymais, kuriuose nurodomos įvykių aplinkybės, įvykio vietos apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada, kita rašytine medžiaga. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami N. P. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės individualizavimas

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą, bei nustatant N. P. įpareigojimą nuo 22.00 val. iki 07.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti trečdaliu ir skirti šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 07.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

N. P. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). N. P. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, dirbantis, duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymą nėra.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokuroro siūlomą bausmę laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, bausmės tikslai, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, gali būti pasiekti skiriant jam intensyvią priežiūrą.

V. Kiti klausimai

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje 54,20 Eur sumai dėl nukentėjusiajam V. S. suteiktų gydymo paslaugų, apmokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis N. P. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos patirtą žalą atlygino, pateikė mokėjimo kvito nuorašą, iš kurio matyti, kad N. P., Valstybinei ligonių kasai apmokėjo už V. S. gydymą. Atsižvelgiant į išdėstytą, ir vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas.

Kaltinamajam N. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: USB jungtį su rentgenogramą, kuri atlikta 2024-12-07 Jurbarko ligoninės skubios pagalbos skyriuje, bei aprašyta radiologo ir gydytojo išrašą, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,

nusprendžia:

N. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skiri jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą, paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 07.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę N. P. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 07.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: USB jungtį su rentgenogramą, kuri atlikta 2024-12-07 Jurbarko ligoninės skubios pagalbos skyriuje, bei aprašyta radiologo ir gydytojo išrašą, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

1) Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.