Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja A. D. prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities policijos komisariato, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėja skunde nurodo, kad 2021-06-10 pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl policijos pareigūnų veiksmais jai padaryto sveikatos sutrikdymo. 2021-01-16 atvykę policijos pareigūnai, jai priklausančiame bute, panaudodami fizinę prievartą, sulaikė jos sūnų A. D.. Daliai pareigūnų išsivedus A. D. likę du pareigūnai neleido jai uždaryti buto durų, panaudodami jėgą įsiveržė į butą, reikalavo atiduoti sūnaus ginklą. Pareiškėjai nurodžius, kad ginklas jau anksčiau atiduotas policijai ir pareikalavus pareigūnų išeiti iš buto, bute buvę du pareigūnai sugriebė ją už rankų, stumdė, tąsė, dėl ko ji griuvo ir susižalojo. Patirti sveikatos sutrikdymai ir jų mastas yra užfiksuoti 2021-01-18 Specialisto išvadoje Nr. G 101/2021 (02), kurioje pateikta išvada, kad A. D. konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniajame dilbyje ir kairiajame žaste, odos nubrozdinimai abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus nurodytas sritis, galimai tiriamosios nurodomu laiku, t. y. 2021-01-16, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

2021-06-16 Kauno AVPK Imuniteto valdybos korupcijos tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja J. R. nutarimu tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime nurodoma, kad buvo gauti duomenys, jog A. D. bute registruotas dujinis pistoletas, todėl buvo imtasi visų atsargumo priemonių, ko pasėkoje, A. D. atidarius buto duris, prieš jį nedelsiant sulaikytas panaudojant jėgą. Pareiškėja nekvestionuoja pareigūnų veiksmų sūnaus atžvilgiu, tačiau nesuprantama, kodėl pareigūnams sulaikius A. D., kiti pareigūnai laikė buto duris, neleido jai jų uždaryti, klausinėjo apie dujinį ginklą ir reikalavo jį atiduoti. Įvertinus pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašus, nebuvo užfiksuota, kad prieš A. D. buvo panaudotas smurtas ar fiksuoti neteisėti pareigūnų veiksmai.

2021-11-11 Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras T. S. nutarimu atsisakė patenkinti A. D. skundą. Dėl 2021-11-11 vyr. prokuroro nutarimo ji pateikė skundą teismui.

2021-11-29 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja nutartimi atmetė A. D. skundą. Dėl minėtos teismo nutarties ji pateikė skundą aukštesniajam teismui.

2022-01-10 Kauno apygardos teismas nutartimi atmetė A. D. skundą. Teismas nurodė, kad tiek A. D. skundus nagrinėjęs prokuroras, tiek Kauno apylinkės teismas priėmė pagrįstus nutarimus.

Nors pagal pareiškėjos pareiškimą ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas tam nesant pagrindo ir teigiama, kad pareigūnai elgėsi teisėtai ir nepažeidė pareiškėjos teisių, tačiau ji su tokiu vertinimu negali sutikti. Tyrime nebuvo ištirtos ir įvertintos esminės aplinkybės.

Šiuo atveju 2021-06-10 pareigūnams sulaikant pareiškėjos ieškovės sūnų ji, matydama galimai perteklinius pareigūnų veiksmus, nebuvo jais patenkinta, tačiau į sulaikymo procesą nesikišo ir norėjo uždaryti buto duris. Nepaisant to pareigūnai trukdė jai valdyti savo turtą, naudodami prievartą neleido uždaryti buto durų, kėlė klausimus apie dujinį ginklą, nors neturėjo jokio teisinio pagrindo jį paimti, nes sūnus jau buvo sulaikytas ir galimas ginklas namuose negalėjo kelti jokio pavojaus. Neteisėti pareigūnų veiksmai sukėlė jos pasipiktinimą ir ji pareikalavo, kad pareigūnai jai leistų uždaryti buto duris, bandė tą padaryti jėga, tačiau pareigūnas ją pastūmė, ko pasėkoje ji parkrito ant žemės. Išvedus jos sūnų pareigūnai be jokio pagrindo įsiveržė į jos butą ir naudojo prieš ją smurtą – tąsė už rankų, apstumdė, ko pasėkoje buvo sutrikdyta jos sveikata.

Atliekant tyrimą, buvo nustatyta, kad tariamai šių aplinkybių nebuvo, tačiau keltinas klausimas ar visos aplinkybės buvo ištirtos. Šiuo atveju, policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais buvo sutrikdyta jos sveikata, ką patvirtina 2021-01-18 Specialisto išvada Nr. G 101/2021 (02). Šalia to, ieškovė patyrė didelį šoką dėl policijos pareigūnų ciniškai, be jokios priežasties naudoto smurto, įėjimo į būstą neturint tam teisinio pagrindo ir smurto naudojimo. To pareiškėja nesitikėjo, nes jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Didelį išgąstį patyrė, nes nežinojo kuo pareigūnų išpuolis baigsis. Po šio įvykio patiria nuolatinį stresą, jaučia nerimą, bijo policijos pareigūnų ir jų savivalės. Atsižvelgdama į tai savo patirtą neturtinę žalą vertiną 10 000 eurų. Tarp žalos ir pareigūnų veiksmų yra priežastinis ryšis (CK 6.247 str.), todėl prašo iš valstybės priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad išvedę jos sūnų pareigūnai neleido uždaryti buto durų, o vienas iš jų įstūmė ją į vidų ir trenkė jai į kairį šoną du kartus, dėl ko ji nugriuvo. Policininkai turėjo leisti uždaryti jai duris, nes sūnus jau buvo išvestas, o ginklas, kurio jie reikalavo, jau yra atiduotas policijai. Ji buvo pateikusi savo darytą garso įrašą ikiteisminio tyrimo teisėjai kartu su skundu, bet į jį neatsižvelgė ir jo nevertino.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK), nesutinka su pareiškėjos reikalavimais ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjos skundą atsakovės atstovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnyje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, tačiau atsakomybei kilti turi būti nustatytos kitos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti pareigūnų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius).

Šiuo atveju, pareiškėja į Kauno apygardos prokuratūrą kreipėsi 2021-06-10 pareiškimu, kuriuo prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2021-01-16 įvykio, kurio metu ji buvo tariamai sužalota policijos pareigūnų.

Kauno AVPK 2021-06-16 nutarime Nr. M-2-03-00290-21 „Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“ nustatyta, kad tyrimo metu buvo gauti vaizdo įrašai užfiksuoti mobiliojo vaizdo stebėjimo priemone „kūno“ kamera ir peržiūrėjus vaizdo įrašus, jokių pažeidimų bei nusižengimų policijos pareigūnų atžvilgiu nenustatyta. Pareiškimo patikslinimo metu negauta jokių objektyvių ir neginčytinų duomenų apie tai, kad 2021-01-16 policijos pareigūnai, atvykę pagal iškvietimą (duomenys neskelbtini), būtų naudoję fizinį bei psichologinį smurtą A. D. atžvilgiu.

Pareiškėja nurodytą 2021-06-16 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“ apskundė Kauno apygardos prokuratūrai ir Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras T. S. 2021-11-11 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Netenkinti pareiškėjos skundo“ pareiškėjos A. D. 2021-09-27 skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nesutikdama su Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2021-11-11 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Netenkinti pareiškėjos skundo“ A. D. jį apskundė Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui ir Kauno apylinkės teismas 2021-11-29 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Šią nutartį pareiškėja apskundė Kauno apygardos teismui.

Kauno apygardos teismas 2022-01-10 nutartimi A. D. skundą atmetė ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2021-11-29 nutartį. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad policijos pareigūnai veikė teisėtai, laikydamiesi įstatymų nustatytų reikalavimų vykdė savo tiesiogines funkcijas, todėl pagrįstai nei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, nei įgaliojimų viršijimo nebuvo nustatyta. Teismo nuomone, priimant sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo nustatyta, kad A. D. būtų patyrusi tam tikrus sužalojimus, todėl šios aplinkybės buvo vertintos kartu su kitais turimais duomenimis bei nustačius, kad pareigūnų veiksmai buvo teisėti, nepažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo nuostatų.

Šiuo atvejų pareigūnų neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti nei ikiteisminio tyrimo pareigūnės ir prokuroro nutarimais, nei Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis. Priešingai, teismai, išnagrinėję visas aplinkybes, pasisakė, kad pareigūnai veikė teisėtai, laikydamiesi įstatymų nustatytų reikalavimo vykdė savo tiesiogines funkcijas. Skunde išdėstyti pareiškėjos teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir akivaizdžiai prieštarauja aplinkybėms, nustatytoms teisėsaugos institucijų nutarimais ir teismų nutartimis.

Šiuo atveju nenustatyta būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei pagal CK 6.271 atsirasti, todėl nėra pagrindo pareiškėjai atlyginti reikalaujamos neturtinės žalos.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad pareiškėjos nurodomi faktai buvo patikrinti BPK nustatyta instancine tvarka ir jokių neteisėtų pareigūnų veiksmų nebuvo konstatuota, todėl pareiškėjai nėra pagrindo atlyginti žalą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą dėl policijos pareigūnų veiksmų, kuriuos pareiškėja laiko neteisėtais, o būtent dėl to, kad 2021-01-16 pareigūnai neteisėtai įsiveržė į jos būstą ir panaudoję perteklinį smurtą ją sužalojo.

Teismui pateikta medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, patvirtina, kad:

2021 m. birželio 10 d. Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautas A. D. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuris procesinio sprendimo priėmimui buvo persiųstas Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2021-01-16 į jos gyvenamąjį būstą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atvyko policijos ekipažas dėl galimo kaimyno iškvietimo, t. y. dėl jos sūnaus ir kaimyno konflikto. Išsivedę jos sūnų, policijos pareigūnai įsiveržė į jos būstą ir ją sužalojo, tokiais veiksmais jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos korupcijos tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja 2021-06-16 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą vadovaudamasi BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei motyvuodama tuo, kad pareiškimo patikslinimo metu negauta objektyvių ir neginčytinų duomenų apie tai, kad 2021-01-16 atvykę pagal iškvietimą policijos pareigūnai būtų naudoję fizinį bei psichologinį smurtą A. D. atžvilgiu. Nutarime konstatuota, jog jokio policijos pareigūnų įgaliojimų panaudojimo priešingais tarnybos interesais ir jų neteisėtų veiksmų nenustatyta. Šį nutarimą A. D. apskundė prokurorui.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras 2021-11-11 nutarimu atsisakė patenkinti A. D. skundą padaręs išvadą, kad nėra jokių duomenų apie pareigūnų tariamai atliktą kratą jos namuose ar bet kokį smurto panaudojimą prieš A. D.. Šį prokuroro nutarimą pareiškėja apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja 2021-11-29 nutartimi A. D. skundą atmetė, padariusi išvadą, kad tiek tyrėja, tiek prokuroras teisingai konstatavo, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, dėl ko buvo pagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutartyje ikiteisminio tyrimo teisėja nustatė, kad: „vaizdo įrašuose matyti, kad kiti policijos pareigūnai laiko buto duris, kad bute esanti A. D. jų neuždarytų; vaizdo įraše girdisi kaip A. D. reiškia nepasitenkinimą dėl atvykusių policijos pareigūnų, moteris su pareigūnais bendrauja pakeltu tonu bei pastoviai šaukia reikalaudama išeiti iš jos buto bei uždaryti duris; staiga bute esanti moteris šaukdama policijos pareigūnams pasako, kad jie pasitrauktų nuo buto durų ir kelis kartus pastumia policijos pareigūną nuo durų; pastumtas policijos pareigūnas, moterį nustumia nuo savęs, ją pastumdamas į buto vidų; moteris pradeda šaukti, rėkti nors tuo metu policijos pareigūnas prie moters net nesiliečia; vaizdo įraše girdisi, kaip policijos pareigūnas kelis kartus paklausė: „Kodėl stumdotės?“ bei liepia moteriai nusiraminti; vaizdo įraše girdisi kaip policijos pareigūnai su A. D. bando išsiaiškinti, ar jos sūnus A. D. turi dujinį pistoletą; bendraudama su pareigūnais A. D. kalba pakeltu tonu, šaukia bei elgiasi neadekvačiai; nei vaizdo įrašuose, nei nuotraukose jokių akivaizdžių sužalojimų ant A. D. plaštakų nugarinio paviršiaus nesimato; iš teismui su skundu pateiktoje laikmenoje esančio garso įrašo pareiškėjos nurodytos aplinkybės, neva policijos pareigūnai jos atžvilgiu smurtavo, nepasitvirtino“. Taip pat nutartyje konstatuota, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2021-01-18 specialisto išvada Nr. G101/2021 (02) nepatvirtina, kad joje užfiksuotus sužalojimus padarė būtent policijos pareigūnai, nes daugiau šios aplinkybės nepagrindžia jokie patikslinimo metu surinkti duomenys. Ikiteisminio tyrimo teisėja pripažino, jog policijos pareigūnai veikė teisėtai, laikydamiesi įstatymų nustatytų reikalavimų vykdė savo tiesiogines funkcijas, todėl pagrįstai nei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, nei įgaliojimų viršijimo nebuvo nustatyta. Dėl tyrimo išsamumo nutartyje konstatuota, kad skundžiamame nutarime yra išsamiai išanalizuoti tyrimo duomenys, šių duomenų vertinimas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalį ir teismų praktikoje suformuotus duomenų vertinimo kriterijus, o išvados atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį yra paremtos tyrimo metu surinktais duomenimis, pripažinta, kad skundžiamame nutarime įvertintos visos pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam jos nurodytų faktų vertinimui, išsamiai atsakyta į pagrindinius pareiškėjos skundo argumentus, o ta aplinkybė, kad pareiškėjos pateikiami faktai įvertinti kitaip, nei ji mano esant teisinga, nereiškia, kad šis vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių BPK nuostatų. Šią ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021-11-29 nutartį pareiškėja apskundė Kauno apygardos teismui.

Kauno apygardos teismas 2022-01-10 nutartimi atmetė A. D. skundą ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2021-11-29 nutartį. Apygardos teismas konstatavo, jog policijos pareigūnai veikė teisėtai, laikydamiesi įstatymų nustatytų reikalavimų vykdė savo tiesiogines funkcijas, todėl pagrįstai nei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, nei įgaliojimų viršijimo nebuvo nustatyta. Aukštesnės instancijos teismas sutiko su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog tiek tyrėjos nutarime, tiek prokuroro nutarime atmesti skundą yra išsamiai išanalizuoti tyrimo duomenys, šių duomenų vertinimas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalį ir teismų praktikoje suformuotus duomenų vertinimo kriterijus, o išvados atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį yra paremtos tyrimo metu surinktais duomenimis. Apygardos teismas padarė išvadą, kad ikiteisminį tyrimą pagal A. D. skunde nurodytas aplinkybes buvo atsisakyta pradėti pagrįstai ir motyvuotai, nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tai yra esant aiškioms BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoms aplinkybėms.

Dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo galimybės ir sąlygų

Šioje administracinėje pareiškėja reikalauja atlyginti žalą, kurią kildina iš Kauno AVPK pareigūnų veiksmų sulaikant jos sūnų 2021-01-16 ir patenkant į jos būstą bei panaudojant prievartą prieš ją.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o 3 dalyje nustatyta, kad terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui, nes konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės nustatymas nėra būtina sąlyga žalai priteisti. Tačiau nesant bent vienos iš minėtų trijų sąlygų nekyla ir deliktinė civilinė valstybės atsakomybė.

Kaip minėta, viena iš valstybės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – veikos neteisėtumas. Veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai atliko neteisėtus veiksmus arba neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Remiantis nurodytu teisiniu žalos atlyginimo reglamentavimu teismas pripažįsta, kad pareiškėjos skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti patenkintas tik nustačius, kad pareiškėjos nurodomi Kauno AVPK policijos pareigūnų veiksmai buvo neteisėti ir būtent dėl jų ji patyrė žalą.

Dėl neteisėtų veiksmų

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja prašo atlyginti žalą dėl to, kad jos atžvilgiu policijos pareigūnai neteisėtai panaudojo prievartą ir neteisėtai pateko į butą, t. y. viršijo savo įgaliojimus ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

Nagrinėjamu atveju vertinant pareiškėjos skunde nurodomus policijos pareigūnų veiksmus, teismas konstatuoja, kad galutine įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2022-01-10 nutartimi, kuria buvo išspręstas pareiškėjos inicijuotas policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo tyrimas ir teisinis vertinimas, jau yra aiškiai konstatuota, kad pareiškėjos nurodomi policijos pareigūnų veiksmai yra teisėti, nes teismas pripažino, jog policijos pareigūnai veikė teisėtai, laikydamiesi įstatymų nustatytų reikalavimų vykdė savo tiesiogines funkcijas, todėl pagrįstai nei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, nei įgaliojimų viršijimo ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta.

Nors šioje byloje nagrinėjamame skunde pareiškėja vėl teigia, kad tyrime nebuvo ištirtos ir įvertintos esminės aplinkybės ir jas iš naujo kvestionuoja kitoje byloje (šioje administracinėje byloje dėl žalos atlyginimo), tačiau nurodytoje Kauno apygardos teismo 2022-01-10 nutartyje aiškiai konstatuota ir tai, kad tiek tyrėjos nutarime, tiek prokuroro nutarime, kuriu buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, yra išsamiai išanalizuoti tyrimo duomenys, šių duomenų vertinimas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalį ir teismų praktikoje suformuotus duomenų vertinimo kriterijus, o išvados atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį yra paremtos tyrimo metu surinktais duomenimis.

Taigi, pareiškėjos argumentai tiek dėl policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo, tiek dėl paties šių veiksmų tyrimo neišsamumo yra paneigti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir teismas dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo jau yra konstatavęs priešingai nei teigia pareiškėja.

Pažymėtina, kad pareiškėja išnaudojo visas įstatyme numatytas galimybes nuginčyti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo išvadas, kad policijos pareigūnų veiksmai yra teisėti, nes šiuo klausimu priimta Kauno apygardos teismo 2022-01-10 nutartis yra galutinė ir neskundžiama (BPK 442 str. 2 d.). Tai reiškia, kad šioje byloje nagrinėjamas pareiškėjos skundas dėl žalos atlyginimo už tuos pačius pareigūnų veiksmus iš esmės yra tik dar vienas bandymas kitaip išspręsti teismo jau išspręstą ginčą ir paneigti Kauno apygardos teismo 2022-01-10 nutarties privalomumo principą. Tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 346 straipsnio 1 dalis numato, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Atsižvelgiant į nurodytą teismo nutartį, priimtą BPK nustatyta tvarka, teismas ir šioje administracinėje byloje konstatuoja, kad remiantis minėtais įsiteisėjusiais Kauno AVPK 2021-06-16 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir Kauno apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis, kuriomis konstatuotas šio nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas, vadovaujantis BPK 346 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teismo nutarčių privalomumo principu, teismas šioje administracinėje byloje, nesant jokių naujų įrodymų, kurie nebūtų įvertinti minėtų teismų, nagrinėjusių tų pačių policijos pareigūnų veiksmų teisėtumą, negali paneigti minėtų galiojančių teismų nutarčių dėl to paties fakto ir negali konstatuoti priešingą faktą, kurį įrodinėja pareiškėja. Kitaip tariant, teismas šioje byloje negali pripažinti, kad pareiškėjos skundžiami tie patys pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, kai yra priimta įsiteisėjusi galutinė kito teismo nutartis, kuri, kaip minėta, yra privaloma visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims, o tai reiškia ir kitiems teismams, vertinantiems tuos pačius veiksmus ir jų teisėtumą. Priešingu atveju, skirtingi teismų sprendimai dėl tų pačių faktų teisėtumo vertinimo paneigtų teisės viršenybės ir teisinio tikrumo principus.

Būtent vienodai, teisėtumo aspektu, vertinti tuos pačius faktus skirtingose bylose įpareigoja ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) naujausias sprendimas byloje prieš Lietuvą. B. G. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 53176/17) EŽTT nustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) pažeidimą dėl teisinio tikrumo neužtikrinimo pažeidus res judicata principą, nes vienoje teismo byloje tie patys valstybės veiksmai buvo pripažinti neteisėtais, o kitoje byloje dėl žalos, padarytos tais pačiais veiksmais, atlyginimo tie patys veiksmai teismo buvo pripažinti teisėtais. EŽTT akcentavo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą reikalauja, kad tais atvejais, kai tam tikru klausimu yra priimtas galutinis sprendimas, juo neturėtų būti abejojama. EŽTT pabrėžė, kad teisinio tikrumo principas reikalauja, kad tais atvejais, kai ginčas nagrinėjamas iš esmės teismuose, jis turėtų būti išsprendžiamas kartą ir visiems laikams. Tuo tarpu nagrinėtoje byloje EŽTT konstatavo, kad teismas suteikė „antrą galimybę“ valstybei, nagrinėti ginčą, kuris jau buvo nagrinėtas teisminiame procese tarp tų pačių procesinių šalių ir kuris jau buvo išspręstas galutiniu teismo sprendimu, taip pažeidžiant teisinio tikrumo principą.

Pareiškėjos A. D. skundo atveju yra visiškai analogiška situacija kaip ir nurodytoje EŽTT byloje, tik šioje byloje ne valstybė, o A. D. siekia „antros galimybės“ tuos pačius policijos pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais, tik jau kitoje teismo nagrinėjamoje byloje. Tačiau atsižvelgiant į nurodytą EŽTT išaiškinimą pareiškėjos skundo tenkinimas ir pripažinimas, kad tie patys policijos pareigūnų veiksmai buvo neteisėti reikštų Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) pažeidimą dėl teisinio tikrumo neužtikrinimo. Be to, tai reikštų ir minėtą BPK 346 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teismo nutarčių privalomumo principo pažeidimą, nes būtų nevykdoma minėta Kauno apygardos teismo nutartis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos skundo argumentus, kad jos nurodomi policijos pareigūnų veiksmai buvo neteisti, kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimta galutine ir neskundžiama teismo nutartimi yra konstatuota priešingai – policijos pareigūnai veikė teisėtai, savo įgaliojimų neviršijo, tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo ir pareiškėjos nesužalojo.

Dėl bylos baigties

Kaip minėta, esminė neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos ar pareigūnų priimti neteisėti aktai, veiksmai ar neveikimas taip, kaip pagal įstatymus buvo privaloma veikti. Neturtinė žala asmeniui gali būti atlyginama tik nustačius, kad jo atžvilgiu viešojo administravimo subjekto veiksmai ar aktai buvo neteisėti. Todėl nustačius, kad policijos pareigūnai pareiškėjos atžvilgiu veikė teisėtai neturtinės žalos atlyginimas dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių negalimas.

Už teisėtus pareigūnų veiksmus valstybė neturi pareigos atlyginti žalą, net jeigu pareiškėja dėl tokių veiksmų subjektyviai ir jaučiasi nukentėjusi. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašė priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau tenkinti šį prašymą nėra teisinio pagrindo.

Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmetamas, ji nėra šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, todėl neturi pagrindo gauti savo proceso išlaidų atlyginimo iš atsakovės. Todėl pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.