- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-03
- Bylos Nr.
- ATP-1309-303/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-08822-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Kartanienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Audronė Kartanienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimo, kuriuo J. B. pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, paskiriant 100 Lt dydžio baudą, taip pat ATPK 130 straipsnio 1 dalį, paskiriant 3000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, subendrinus nuobaudas ATPK 33 straipsnio 2 dalies pagrindu, J. B. paskirta 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. 2013-07-24 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-2793685-13 pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji 2013-05-22, apie 15.13 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo atbula ir, nepalikusi tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino abi transporto priemones ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 132, 234 punktus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimu J. B. pripažinta kalta ir nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, paskiriant 100 Lt dydžio baudą, taip pat ATPK 130 straipsnio 1 dalį, paskiriant 3000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, subendrinus nuobaudas ATPK 33 straipsnio 2 dalies pagrindu, J. B. paskirta 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – neskirti jai administracinės nuobaudos arba paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą, sumažinant baudą ir neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, administracinė nuobauda jai paskirta, neįvertinus visų bylos aplinkybių.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog tiek tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu J. B. nurodė, kad 2013-05-22 vairuodama automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepadarė jokio įvykio, nepajuto smūgio ar atsitrenkimo garso, iš tariamo įvykio vietos nepasišalino. Būdama įsitikinusi, kad saugiai priparkavo automobilį, paliko jį šalia tariamai jos apgadinto automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad J. B. nesupratus ir nepastebėjus, jog galėjo padaryti autoįvykį, nėra jokio pagrindo teigti, kad ji tyčia pasišalino iš autoįvykio vietos.
Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik tiesiogiai įvykio nemačiusios nukentėjusiosios ir jos buvusio mokinio liudytojo P. V., laikytino suinteresuotu asmeniu, parodymais. Be to, neįvertino patrulio D. A. 2013-05-22 tarnybiniame pranešime ir 2013-07-24 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių prieštaravimo.
Apeliantė mano, kad iš padarytų fotonuotraukų akivaizdžiai matosi, jog automobilio „VW Passat“ ir automobilio „Toyota Corolla“ apgadinimai tarpusavyje neadekvatūs ir negalėjo atsirasti nurodomomis aplinkybėmis. Teigia, jog tai patvirtina 2013-10-18 specialisto išvada MV-2013-67. Remdamasi minėtame dokumente padarytomis išvadomis, apeliantė teigia, jog byloje nagrinėjamas įvykis negalėjo įvykti, nes abiejų automobilių apgadinimai techniniu požiūriu nėra suderinami. O ir padarius prielaidą, kad kontaktas galėjo įvykti, ji negalėjo jo identifikuoti, t.y. matyti ar pajusti, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji pasišalino iš eismo įvykio vietos. Mano, kad pirmosios instancijos teismui neatsižvelgus į tai, kad jos tyčia pasišalinti nenustatyta, ji nepagrįstai pripažinta kalta padarius jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus.
Skunde pažymima, kad, skiriant nuobaudą, be kitų aplinkybių, turi būti įvertinta ir padaryto teisės pažeidimo pobūdis bei asmens kaltės laipsnis (ATPK 30 straipsnio 2 dalis), t.y. ar pagal savo pobūdį administracinis teisės pažeidimas yra labiau ar mažiau pavojingas, taip pat koks yra asmens, prisidėjusio prie administracinio teisės pažeidimo padarymo, kaltės laipsnis. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, ko pasėkoje, nepagrįstai J. B. paskyrė administracinę nuobaudą už teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimas naikinamas dėl esminio procesinių teisės normų pažeidimo ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai jis priimtas laikantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų. Pagal ATPK 248, 284 straipsnių nuostatas organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Tokia pareiga pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra įtvirtinta ATPK 256 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų ir sprendimą dėl administracinės atsakomybės taikymo J. B. atžvilgiu priėmė visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neištyręs visų šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ir galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.
Kaip jau minėta, J. B. buvo pripažinta kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
J. B. ginčija žalos kitam automobiliui padarymo faktą, kas nagrinėjamos bylos kontekste yra esminė sąlyga administracinei atsakomybei dėl jai inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų padarymo kilti. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad teismas tokį faktą nustatė, remdamasis rašytine bylos medžiaga bei nukentėjusiosios L. P. ir liudytojo P. V. parodymais. Tačiau, įvertinus minėtų įrodymų turinį, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tai padarė paviršutiniškai ištyręs ir išsamiai neįvertinęs visų šio klausimo išsprendimui svarbių aplinkybių ir įrodymų.
Analizuojant bylos dokumentuose užfiksuotus duomenis, matyti, kad J. B. savo kaltę dėl jai inkriminuojamų teisės pažeidimų neigė viso proceso metu. Nurodė, kad parvažiavusi 2013-05-22, apie 16.00 – 17.00 val., kaip įprastai, priparkavo automobilį stovėjimo aikštelėje ir išėjo namo. Teigė, jog jokio eismo įvykio nepastebėjo, apie nagrinėjamą eismo įvykį sužinojo tik iš šaukimo atvykti į policijos įstaigą. Įvykio dieną jos vairuojamas automobilis nebuvo apgadintas, ką, pasak J. B., patvirtina aplinkybė, jog fotografuojant automobilius matėsi, kad dryžiai nesutampa. J. B. teigimu, vairuoti ji moka, jei būtų pastebėjusi eismo įvykį, sulauktų policijos pareigūnų, nes visi dokumentai, kuriuos reikia turėti vairuotojui, buvo tvarkingi.
Tuo tarpu iš liudytojo P. V., kuris tiesiogiai matė nagrinėjamą įvykį ir apie jį informavo teisėsaugos instituciją, paaiškinimų matyti, kad 2013-05-22, apie 15.00 val., būdamas namie, pro langą jis pamatė, jog automobilių stovėjimo aikštelėje keistai manevruoja baltos spalvos automobilis „Passat“. Priekine dalimi automobiliui užvažiavus ant pėsčiųjų tako, vairuotoja išlipo ir svirduliuodama vaikščiojo aplink jį. Įtardamas, jog vairuotoja neblaivi, apie tai pranešė policijai. Netrukus minėtas automobilis, judėdamas atbuline eiga, atsitrenkė į kitą aikštelėje stovėjusį automobilį – „Toyota Corolla“, kuris nuo susidūrimo sujudėjo. Liudytojo teigimu, vairuotoja į tai nereagavo, toliau manevruodama pirmyn ir atgal, priparkavo savo automobilį lygiagrečiai automobiliui „Toyota Corolla“, išlipusi nuo galinės sėdynės paėmė mažametį vaiką ir nuėjo.
Akivaizdu, kad J. B. ir liudytojo P. V. versijos prieštaringos. Tačiau šie byloje nustatyti prieštaravimai pirmosios instancijos teismo nebuvo tinkamai patikrinti, nors, sprendžiant iš bylos duomenų, nagrinėjamą įvykį tiesiogiai galėjo matyti ir kiti asmenys.
Nukentėjusioji L. P., duodama parodymus teisme, nurodė, kad būnant darbe mokykloje, jai paskambino įvykį iš priešais esančio namo mačiusi liudininkė. Taip pat, nukentėjusiosios teigimu, atėjusi mokyklos budinčioji pasakė, jog prie automobilio stovi iškviesta policija. Pastaroji jai pasakė, jog į automobilį įvažiavo moteris, kuri, išlipusi iš automobilio, vos pastovėjo ant kojų, ji buvo su mažu vaiku, alaus skardinę paspyrė po automobiliu, prie mokyklos nusišlapino ir išėjo. Pasak nukentėjusiosios, budinti jai sakė, kad minėta moteris vieną kartą trenkėsi į mokyklos tvorą, antrą kartą į nukentėjusiosios automobilį.
Taigi, pirmosios instancijos teismas, gavęs informaciją, jog nagrinėjamą įvykį, be liudytojo P. V., galėjo matyti dar du asmenys, turėjo nustatyti jų tapatybę identifikuojančius bei kontaktinius duomenis ir aiškintis, ar pastarieji iš tiesų matė byloje tiriamą eismo įvykį, jo kaltininką ir ką konkrečiai jie matė, kadangi tai yra reikšminga, siekiant objektyviai įvertinti, kuri iš versijų (J. B. ar P. V.) atitinka tikrąsias įvykio aplinkybes. Tačiau tai padaryta nebuvo, nors, esant byloje prieštaravimams, ypatingai svarbu apklausti visus apie įvykį vertingos informacijos galinčius suteikti asmenis.
Taip pat iš skundžiamo nutarimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas, pažeisdamas ATPK 257 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, nustatančius bylą nagrinėjančiam teismui pareigą įvertinti byloje surinktų duomenų visetą, apie tai, ar ant abiejų automobilių užfiksuoti apgadinimai atitinka vieni kitus, sprendė pagal nuotraukas, padarytas, sprendžiant iš bylos medžiagos, policijos įstaigos kieme (praėjus beveik mėnesiui po nagrinėjamo įvykio), ir nieko nepasisakė apie duomenis, kurie užfiksuoti nuotraukose, padarytose įvykio vietoje pagal iškvietimą atvykusio policijos pareigūno. Reikia pažymėti, kad byloje neįvertintos ir kitos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės, sprendžiant klausimą, ar abiejų automobilių apgadinimai yra techniškai suderinami, t.y. ar jie galėjo susidaryti liudytojo P. V. nurodytomis aplinkybėmis.
Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl J. B. tyčios padarant teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nepagrįstai suteikė prioritetinę reikšmę liudytojo P. V. parodymams apie tai, jog vairuotoja turėjo justi susidūrimą, nes automobilis „Toyota Corolla“ nuo smūgio sujudėjo, nepatikrino jų (kaip minėta, nesiimdamas priemonių nustatyti kitus įvykį mačiusius asmenis), nepalygino su kitais byloje surinktais įrodymais (pavyzdžiui, nesiaiškino ir nevertino, ar, nustačius, jog kontaktas tarp automobilių buvo, jis galėjo būti juntamas, atsižvelgiant į apgadinimo, užfiksuoto ant nukentėjusiosios automobilio, pobūdį).
Įvertinus tai, kas aukščiau išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių ir įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Šis proceso teisės pažeidimas laikytinas esminiu, galėjusiu turėti įtakos teisingo sprendimo byloje priėmimui, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla gražintina nagrinėti iš naujo.
Atsižvelgdamas į priimamo procesinio sprendimo rūšį, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų. Jais apeliantė galės remtis bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.