Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Imber“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-507-638/2015 pagal ieškovės UAB „MDJ“ patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Imber“, UAB „Imdo“, V. V., trečiasis asmuo J. Č., dėl nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

I. Ginčo esmė

Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančiais ab initio 2012 m. spalio 19 d. susitarimą dėl 2011 m. rugsėjo 5 d. nuomos sutarties Nr. 09/05 nutraukimo (susitarimą 1); 2015 m. birželio 29 d. nuomos sutartį (susitarimą 2) ir 2015 m. birželio 29 d. priėmimo–perdavimo aktą; pripažinti negaliojančiu 2015 m. rugpjūčio 27 d. nuomos sutartį (susitarimą 3) ir 2015 m. rugpjūčio 27 d. priėmimo–perdavimo aktą. Nurodė, kad ginčijamo susitarimo 1 pagrindu tariamai susigrąžinęs ieškovei išnuomotas patalas, esančias (duomenys neskelbtini) , UAB „Imber“ jas neteisėtai tariamai išnuomojo J. Č. broliui V. V., o šis jas neteisėtai tariamai pernuomojo UAB „Imdo“, kuri pradėjo reikšti pretenzijas ieškovės subnuomininkams dėl patalpų atlaisvinimo.

Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovams: trukdyti ieškovei patekti į patalpas arba kitaip trukdyti naudotis patalpomis adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini), pagal 2011 m. rugsėjo 5 d. nuomos sutarties Nr. 09/05 sąlygas; uždrausti atsakovams trukdyti ieškovei sudaryti sutartis dėl elektros energijos, vandens, nuotekų ir kitų komunalinių paslaugų ir gauti šias paslaugas į patalpas, Kaune, (duomenys neskelbtini); uždrausti atsakovams sudaryti sandorius dėl patalpų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015-10-20 nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždraudė atsakovams UAB „Imber“, UAB „Imdo“ ir V. V. trukdyti ieškovei UAB „MDJ“ patekti į patalpas arba kitaip trukdyti naudotis patalpomis, esančiomis Kaune, (duomenys neskelbtini), pagal 2011 m. rugsėjo 5 d. nuomos sutarties Nr. 09/05 sąlygas, kitą prašymo dalį atmetė.

Teismas pagal pateiktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą nustatė, kad ieškovės darbuotojams buvo sudarytos fizinio pobūdžio kliūtys patekti į pastatą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), o įvertinęs nagrinėjamos bylos dalyką, teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę patekti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir jomis naudotis, laikantis 2011 m. rugsėjo 5 d. nuomos sutarties Nr. 09/05 sąlygų, ir atsakovai negali šios teisės riboti. Teismas laikė pagrįstu ieškovės prašymą uždrausti atsakovams trukdyti ieškovei patekti į patalpas arba kitaip trukdyti naudotis patalpomis pagal 2011 m. rugsėjo 5 d. nuomos sutarties Nr. 09/05 sąlygas.

Kitos prašymo dalies teismas netenkino, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kad prašomos laikinosios priemonės (draudimas sudaryti sutartis dėl komunalinių paslaugų teikimo, draudimas sudaryti sutartis dėl patalpų) yra susiję su prašomu priimti teismo sprendimu, t. y. nesiėmus šių priemonių pasunkės arba taps neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovės UAB „Imber“ atstovas advokatas Domas Pakėnas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-10-20 nutarties dalį, kuria iš dalies tankintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Su teismo nutartimi nesutinka remdamasis šiais argumentais:

Ieškovė naudojasi ginčo patalpomis be teisėto pagrindo, nemoka patalpų savininkui ir / ar teisėtiems naudotojams nuomos mokesčio, neteisėtai nuomoja patalpas kitiems asmenims ir renka iš jų nuomos mokestį ir kitus mokesčius. Siekdami užkirsti kelią neteisėtiems ieškovės veiksmams atsakovai uždraudė ieškovei patekti į patalpas ir jomis naudotis. Teismas nutartimi nepagrįstai tokius atsakovų veiksmus, kuriais jie gynė savo pažeistas teises, laikė neteisėtais ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.Teismas ginčijama nutartimi atkūrė nutrauktos sutarties galiojimą, nors CPK 144–152 straipsniai, reglamentuojantys laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nesuteikia teismui įgalinimų sukurti, modifikuoti ar panaikinti šalių santykius. Taip pat iš dalies išsprendė šioje byloje tarp šalių kilusį ginčą — patenkino ieškovės reikalavimus byloje. Teismui atnaujinus 2011-09-05 nuomos sutarties Nr. 09/05 vykdymą, tapo neįmanomas ginčijamo susitarimo dėl nuomos sutarties nutraukimo ir ginčijamų nuomos sutarčių vykdymas.2015-06-29 ir 2015-09-27 ginčo patalpų nuomos sutartys yra galiojančios, nėra teismine tvarka nuginčytos ir yra paviešintos VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre. Registro duomenys yra oficialūs ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Teismas nesirėmė minėtomis galiojančiomis nuomos sutartimis. Skundžiama nutartimi įteisinus 2011-09-05 nuomos sutarties Nr. 09/05 vykdymą, V. V. ir UAB „Imdo“ negalės naudotis patalpomis, dėl ko jie ir UAB „Imber“ patirs nuostolių.Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurių nenumato CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–13 punktai.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovės UAB „MDJ“ atstovas advokatas Vytautas Dargis prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo. Apeliantės teiginiai apie UAB „Imber“ nuosavybės teisės pažeidimą vertintini kritiškai. Šiuo metu teisme yra nagrinėjami ginčai tarp UAB „Imber“ ir UAB „MDJ“ dėl patalpų nuomos, todėl UAB „Imber“ nuosavybės teisės pažeidimo buvimas ar nebuvimas yra priklausomas nuo teisminių ginčų baigties. Apeliantė elgiasi nesąžiningai atskirajame skunde 2012 m. spalio 19 d. susitarimą dėl 2011 m. rugsėjo 5 d. nuomos sutarties Nr. 09/05 nutraukimo pateikdama kaip neginčijamą faktą – šioje byloje yra pareikštas ieškinys dėl šio susitarimo pripažinimo negaliojančiu. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės numatytos įstatyme – CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

CPK numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Kaip matyti iš bylos dalies medžiagos, ieškovė patikslintu ieškiniu ginčija 2011-09-05 Patalpų nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Imber“ ir UAB „MDJ“, 2012-10-19 nutraukimą, ginčo patalpų savininko UAB „Imber“ 2015-06-29 sudarytą Patalpų nuomos sutartį su V. V. ir jo sudarytą 2015-09-27 nuomos sutartį su UAB „Imdo“. Teismas skundžiama nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir taikė prevencines laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovams trukdyti ieškovei patekti į ginčo patalpas arba kitaip trukdyti naudotis jomis, pagal 2011 m. rugsėjo 5 d. nuomos sutarties Nr. 09/05 sąlygas. Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad nebuvo pagrindo taikyti minėtų laikinųjų apsaugos priemonių, ir teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, išsprendė šalių ginčą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka.

Nagrinėjamu atveju ieškinio patenkinimas reikštų 2011-09-05 nuomos sutarties galiojimą. Ginčijamos 2015-06-29 ir 2015-09-27 nuomos sutartys yra galiojančios. Pažymėtina, kad turi būti taikomos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios nepažeistų ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principų (CPK 145 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliantė nurodo, kad ieškovė patalpomis naudojasi be teisinio pagrindo ir nemoka patalpų savininkei nuomos mokesčio, o teisėti patalpų naudotojai V. V. ir UAB „Imdo“ negali jomis naudotis, dėl ko jie patirs nuostolių. Ginčo Susitarimas dėl nuomos sutarties nutraukimo, kaip ir 2015-06-29 ir 2015-09-27 nuomos sutartys, nėra įstatymų nustatyta tvarka nuginčyti teisme, todėl yra galiojantys ir šalims privalomi (CK 6.189 straipsnis). Pažymėtina, kad teismas skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis iš esmės leista ieškovei naudotis ginčo patalpomis, vykdant negaliojančią 2011-09-05 nuomos sutartį, t. y. nesant teisinio pagrindo, nevykdant galiojančių nuomos sutarčių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi buvo viršytas laikinųjų apsaugos priemonių tikslas ir pritaikytos neproporcingos priemonės, kurios nėra būtinos ir reikalingos būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis).

Apeliantė pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą grindžia ir tuo, kad teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones iš dalies išsprendė tarp šalių kilusį ginčą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad teismui taikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – atnaujinus 2011-09-05 nuomos sutarties vykdymą, tapo neįmanomas ginčijamo susitarimo dėl nuomos sutarties nutraukimo, bei ginčijamų nuomos sutarčių vykdymas. Taigi savo esme ginčijama nutartimi yra iš dalies yra patenkinti ieškovės reikalavimai iki bus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas pripažįstant pagrįstomis ieškinyje nurodytas aplinkybes. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinio pobūdžio, jų tikslas ir esmė yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, jomis nesprendžiamas ieškovės materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumas, o pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės būtų pasisakoma dėl ieškinio dalyko neįvertinus visų bylos aplinkybių.

Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, dėl ko neteisingai išsprendė klausimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikintina atskirojo skundo argumentais ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės UAB „MDJ“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Kitos nutarties dalies nekeisti.